Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. P. (D. P.), A. N. ir A. G. (A. G.) nuteisti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. P., A. N. ir A. G., kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, vadinamu R., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius: P. H. A., gim. 1993-10-20; M. N. X., gim. 1994-05-09; T. N. H., gim. 1998-08-13; T. N. C., gim. 1986-02-26; B. N. T., gim. 1986-07-22; N. B. T., gim. 1997-06-11; T. N. T., gim. 1994-09-15 ir Ha, H. V., gim. 2002-05-06. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis:

2017 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, mobiliuoju telefonu Nr. xxxx, per programą „WhatsApp“, E. B. bendraudamas su tiksliai nenustatytu šio nusikaltimo bendrininku, vadinamu R., gyvenančiu Rusijos Federacijoje, už iš anksto jo žadamą 8 000 JAV dolerių piniginį atlygį, gavo pastarojo prašymą Lietuvos Respublikos teritorijoje surasti vairuotoją, kuris pergabentų 8 Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius į Lenkijos Respubliką, po ko E. B. 2017 m. rugpjūčio 13 d., 11.23 val., mobiliuoju telefonu Nr. xxxx susisiekė su D. P. ir susitarė dėl susitikimo, po ko 2017 m. rugpjūčio 13 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, prie centrinės autobusų stoties, E. B. susitiko su D. P., kuriam žadėdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, su juo susitarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje į Lenkijos Respubliką, po ko E. B. paprašė D. P. surasti vairuotoją, kuris neteisėtai gabens užsieniečius. Po ko D. P., veikdamas pagal susitarimą ir ieškodamas tokio asmens, 2017 m. rugpjūčio 13 d. 14.02 val., mobiliuoju telefonu Nr. xxxx, panaudodamas užšifruotą frazę, reiškiančią nelegalius užsieniečius, – „bėga ratai“, kreipėsi į E. P., siūlydamas gabenti nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančius užsieniečius, šiam nesutikus, 2017 m. rugpjūčio 13 d., 14.40 val. ir 15.08 val., mobiliuoju telefonu Nr. xxxx, panaudodamas užšifruotą frazę, reiškiančią nelegalius užsieniečius, – „bėga ratai“, žadėdamas 2 000 eurų piniginį atlygį, kreipėsi į S. M., šiam nesutikus, 2017 m. rugpjūčio 13 d. D. P. kreipėsi į A. N., su kuriuo susisiekęs mobiliuoju telefonu Nr. xxxx, iš anksto žadėdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pasiūlė susisiekti su asmeniu, vadinamu „A.“ (A. G.) ir pasiūlyti jam už piniginį atlygį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir toliau į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti 8 nelegaliai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius užsieniečius. Po ko A. N. 2017 m. rugpjūčio 13 d. mobiliuoju telefonu Nr. xxxx susisiekęs su A. G. (A.), perdavė jam D. P. pasiūlymą, t. y. iš anksto žadėdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pasiūlė Lietuvos Respublikos teritorijoje paimti ir per ją į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius 8 užsieniečius bei sutarė susitikti 2017 m. rugpjūčio 14 d., tarp 09.00 val. – 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios rengiamos nusikalstamos veikos detalėms aptarti. A. G. sutikus su A. N. pasiūlymu, šis pagal išankstinį susitarimą apie tai informavo D. P., po ko D. P. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 13 d. į 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, mobiliuoju telefonu xxxx per programą „WhatsApp“ susisiekė su E. B., kurį informavo apie asmens, važiuosiančio paimti užsieniečių, suradimą, po ko E. B. 2017 m. rugpjūčio 14 d., ryte, tiksliai nenustatytu laiku, mobiliuoju telefonu Nr. xxxx, per programą „WhatsApp“ bendraudamas su asmeniu, vadinamu Rustamu, iš pastarojo gavo duomenis apie užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje datą ir laiką – 2017 m. rugpjūčio 14 d. gavo vietovės, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje bus neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėję 8 užsieniečiai, koordinates, t. y. Ignalinos rajone, kelio Nr. 4402 atkarpoje, tarp 15-16 kilometro, ir žemėlapio nuotrauką su vietovės koordinatėmis ir kelio numeriu. Po ko, 2017 m. rugpjūčio 14 d., ryte tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mobiliuoju telefonu Nr. xxxx per programą „WhatsApp“ susisiekė su D. P. ir susitarė dėl susitikimo, po ko, 2017 m. rugpjūčio 14 d., ryte, susitikimo metu bute adresu (duomenys neskelbtini), E. B., žadėdamas D. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, perdavė D. P. iš nenustatyto asmens, vadinamo R., gautus duomenis – užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje datą, vietovės koordinates, jų priėmimo laiką, po ko D. P. 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 10 val., susitikimo metu Vilniuje, prie centrinės autobusų stoties A. N. perdavė užsieniečių priėmimo vietos koordinates – „kelio Nr. 4402, 15 kilometras“, po ko A. N. 2017 m. rugpjūčio 14 d. apie 11.00 val., Vilniuje, prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su A. G., kuriam perdavė iš D. P. gautas koordinates; gavęs užsieniečių paėmimo vietos koordinates, A. G. automobiliu „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko paimti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių, o apie paimti užsieniečių išvykusį A. G. A. N. mobiliuoju telefonu Nr. xxxx per programą „WhatsApp“, informavo D. P., kuris A. N. davė tolimesnius nurodymus apie nusikalstamos veikos atlikimo eigą, t. y. pavedė nurodyti A. G., kad jis, būdamas kelio Nr. 4402 9-ame kilometre, informuotų A. N., o pastarasis apie tai informuotų D. P., kad jis galėtų pranešti užsieniečiams, kad jie išeitų į sutartą vietą – Ignalinos rajone, kelio Nr. 4402 atkarpą tarp 15-16 kilometro, po ko 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie pietus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. G. pranešė A. N., kad pasiklydo, o A. N., užtikrindamas sėkmingą A. G. nuvykimą paimti užsieniečių, kontaktuodamas su A. G. telefonu Nr. xxxx, žinodamas užsieniečių buvimo ir paėmimo koordinates, žiūrėdamas maršrutą savo mobiliajame telefone, davė jam patarimus kaip sėkmingai nuvykti į vietą pagal jo diktuojamą (nurodomą) maršrutą, po ko 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 13. val. A. G. mobiliuoju telefonu xxxx informavo A. N., kad jis jau yra kelio Nr. 4402 14-tame kilometre A. N. mobiliuoju telefonu xxxx per programą „WhatsApp“ apie tai informavo D. P., po ko A. G. 2017 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu tarp 13.00 val. ir 14.00 val., vairuodamas automobilį „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 4402 tarp 15-16 kilometro esančią atkarpą, kur paėmė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius: P. H. A., gim. 1993-10-20; M. N. X., gim. 1994-05-09; T. N. H., gim. 1998-08-13; T. N. C., gim. 1986-02-26; B. N. T., gim. 1986-07-22; N. B. T., gim. 1997-06-11; T. N. T., gim. 1994-09-15 ir Ha H. V., gim. 2002-05-06, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 14 d., 15.30 val., automobiliu „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, atvežė prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su D. P. ir A. N., po ko D. P., už asmenų pervežimą žadėdamas padidinti piniginį atlygį, nurodė A. G. kartu su vežamais užsieniečiais vykti paskui jo vairuojamą automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki degalinės, kur už savo lėšas pažadėjo A. G. pripildyti jo automobilio degalų baką, po ko 2017 m. rugpjūčio 14 d., 16.05 val., prie (duomenys neskelbtini), pakeliui link degalinės, automobiliu „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantys D. P. su A. N. bei jiems iš paskos automobiliu „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantis A. G. kartu su vežamais užsieniečiais buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nurodytą kaltinimą, konstatavo, kad toks kaltinimas pasitvirtino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, nustatė, kad E. B., veikdamas bendrininkų grupe su D. P., A. N. ir A. G., kartu su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu asmeniu, vadinamu R., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius. Teismas nustatė tokias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: E. B., bendraudamas telefonu su šio nusikaltimo bendrininku, vadinamu R., gyvenančiu Rusijos Federacijoje, už iš anksto jo žadamą 8 000 JAV dolerių piniginį atlygį, gavo pastarojo prašymą Lietuvos Respublikos teritorijoje surasti vairuotoją, kuris pergabentų 8 Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius į Lenkijos Respubliką; E. B. susitiko su D. P., kuriam žadėdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, su juo susitarė daryti sunkų nusikaltimą – neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje į Lenkijos Respubliką; jis paprašė D. P. surasti vairuotoją, kuris neteisėtai gabens užsieniečius; D. P., veikdamas pagal susitarimą ir ieškodamas tokio asmens, kreipėsi į A. N., o šis, susisiekęs su A. G. (A.), perdavė jam D. P. pasiūlymą; A. G. sutikus, A. N. informavo D. P., po ko D. P. apie surastą vairuotoją informavo E. B.; pastarasis iš asmens, vadinamo R., gavęs duomenis apie užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikos vietą ir laiką (koordinates), juos perdavė D. P.; D. P. šiuos duomenis perdavė A. N., o šis A. G.; gavęs užsieniečių paėmimo vietos koordinates, A. G. automobiliu išvyko paimti neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių ir juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, atvežė prie Bukčių g. 5, Vilniuje, kur susitiko su D. P. ir A. N.; D. P. nurodė A. G. kartu su vežamais užsieniečiais vykti paskui jo vairuojamą automobilį iki degalinės, tačiau pakeliui link degalinės vykstantys D. P. su A. N. bei jiems iš paskos vykstantis A. G. kartu su vežamais užsieniečiais buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pagal tokias teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas E. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

7. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs E. B. apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su jo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme ir prašo tik sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliantas neneigia, jog R. prašymu surado D. P., sutinkantį organizuoti užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau teigia tai daręs tik įtakojamas A. E., nes iš tikrųjų A. E. tarėsi tiek su R., tiek su D. P. dėl neteisėto užsieniečių gabenimo, būtent jam R. persiuntė užsieniečių buvimo vietos koordinates, o tik po to juos persiuntė apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo prašymą, nutarė iškviesti bei apklausti A. E., tačiau dėl objektyvių priežasčių to negalėjo padaryti. Teisme buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko raštas, kad 2017 m. gruodžio 18 d. A. E. buvo paskelbta paieška ir šiuo metu jis dar nėra sulaikytas (t. 8, b. l. 20). Tačiau nuteistojo argumentai, kad jis visą kaltę prisiėmė už A. E. atmetami kaip nepagrįsti, nes šią tik apeliaciniame skunde naujai pateiktą įvykio versiją paneigia ne tik paties E. B. nuoseklūs parodymai, kad A. E. apie neteisėtą užsieniečių gabenimą į Lenkiją nieko nežinojo, bet ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai (nuteistųjų D. P., A. N., A. G., liudytojo S. L. parodymai, daiktų apžiūros, techninių priemonių panaudojimo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokoluose užfiksuoti duomenys), kurie paneigia A. E. dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent E. B., D. P., A. N. ir A. G. dalyvavo neteisėtame valstybės sieną perėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenime Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad E. B. kaltumas grindžiamas abejotinais kitų nuteistųjų D. P. ir A. N. parodymais. Nuteistasis D. P. teisme parodė, kad jis iš E. B. gavo pasiūlymą dėl užsieniečių gabenimo, aptarė kiek žmonių reikia gabenti ir koks už tai bus atlygis. Jam pačiam atsisakius tai daryti, jis paprašė surasti vairuotoją, kuris galėtų užsieniečius nugabenti į Lenkiją. Jis surado A. N., o šis A. G. Suradus vairuotoją, kuris sutiko gabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, jis atvyko pas E. B. į namus, iš kurio gavo koordinates apie užsieniečių buvimo vietą. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 123–125, 128–130, 136–139, 144–145). Nuteistasis šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus. Šiuose parodymuose D. P. detaliau nurodė užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikoje, vairuotojo paieškos aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad D. P. pats tiesiogiai būtų bendravęs su asmeniu vardu R. ir iš jo gavęs nurodymus, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad E. B. D. P. perdavė R. telefono numerį atmetamas kaip nepagrįstas. Kita vertus, pats E. B. pripažino, kad R. prašymu gabenamiems užsieniečiams jis nupirko vandens ir šokoladukų, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad D. P. nebuvo perduotas R. telefono numeris, nes, priešingu atveju, R. šios paslaugos būtų prašęs ne E. B., o tiesiogiai D. P. Nuteistasis A. N. teisme parodė, kad D. P. jam pasiūlė gabenti nelegaliai Lietuvoje esančius užsieniečius, jam atsisakius, pasakė, kad gali paklausti, kas nori važiuoti. Paskambino A. G., kuris tai padaryti sutiko. Nuteistasis E. B. įžvelgė prieštaravimus nuteistųjų D. P. ir A. N. parodymuose: D. P. teisme teigė, kad E. B. vežė iš Naujininkų į Lazdynus; A. N. teigė, jog E. B. paliko Naujininkuose. Nuteistasis A. N. teisme parodė, kad E. B. stotyje įlipo į D. P. automobilį ir jie nuvažiavo iki Naujininkų, toliau į Lazdynus E. B. nevažiavo. Tuo tarpu nuteistasis D. P. teisme iš viso nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jų vykimu į Naujininkus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 128–130) parodė, kad E. B. nuvežė iki namų Naujininkuose, o pas juos į automobilį įsėdo kitas vyras, kuris vėliau kartu su juo buvo sulaikytas. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, šiuose parodymuose nėra jokių prieštaravimų, nes ir nuteistasis D. P., ir nuteistasis A. N. patvirtino, kad aptariamo įvykio metu jie E. B. nuvežė į Naujininkus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistųjų D. P. ir A. N. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Tai, kad nuteistasis A. N. parodė, jog apie užsieniečių vežimą su apeliantu nėra kalbėjęs ir jis jokio atlygio jam nežadėjo, o nuteistasis A. G. parodė nepažįstantis apelianto, nepaneigia E. B. kaltės, nes visas užsieniečių gabenimo detales A. N. ir A. G. derino su D. P., o ne tiesiogiai su E. B.

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, grįsdamas E. B. kaltumą dėl įvykdyto neteisėtai valstybės sieną perėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamame nuosprendyje, be kitų įrodymų, rėmėsi ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija, iš kurios matyti, kad nuteistųjų E. B., D. P., A. N. tarpusavio intensyvus bendravimas kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo susijęs su neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimu. Taip pat byloje yra ir kitų teisėtu būdu gautų įrodymų, kurie kartu su aukščiau aptartais bylos įrodymais, patvirtina E. B. dalyvavimą aptariamoje nusikalstamoje veikoje, tai yra: liudytojo S. L., kuris kartu su D. P. autobusų stotyje buvo susitikęs su E. B. dėl užsieniečių gabenimo, parodymai; daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie pas nuteistąjį E. B. surastą ir paimtą mobiliojo ryšio telefoną, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių teisėtumo ir patikimumo apeliantas neginčija.

10. Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Nuteistasis E. B. niekada neneigė, kad už užsieniečių gabenimą būtų gavęs piniginį atlygį, todėl teismas teisingai pripažino, kad E. B. aptariamą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Tai, kad atlygis už užsieniečių gabenimą buvo pažadėtas, bet nesumokėtas, neturi jokios reikšmės darant išvadą dėl savanaudiškų paskatų požymio nustatymo jo veiksmuose.

11. Šioje nutartyje minėta (5 punkte), kad nuteistasis E. B. buvo kaltinamas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe ir jis pats organizavo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. jis buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymus ir juos įvertinęs, padarė išvadą, jog E. B. neorganizavo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kartu su D. P. ir A. N. ieškodami vairuotojo, kuris galėtų gabenti užsieniečius, A. G. juos gabenant veikė bendrai, todėl tokius E. B. veiksmus kvalifikavo ne kaip organizatoriaus (pagal BK 292 straipsnio 3 dalį), o kaip bendravykdytojo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, t. y. teismas nuteistajam E. B. pritaikė švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad E. B. atliko šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos organizatoriaus, o ne bendravykdytojo vaidmenį. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad būtent E. B. organizavo neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių neteisėtą gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiam gabenimui vadovavo. Nuteistasis E. B. bendravo su Maskvoje buvusiu R., iš kurio gavo informaciją apie neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, surado D. P., o per jį ir vykdytoją A. G., pažadėjo bendrininkams piniginį atlygį už atliktus veiksmus bei per D. P. kontroliavo jų veiksmus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. B. vaidmuo aptariamo nusikaltimo padaryme ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai įvertintas kaip organizatoriaus. Aplinkybė, jog byloje nenustatyta, kad E. B. būtų organizavęs užsieniečių atgabenimą į Lietuvos Respubliką per Baltarusijos Respublikos teritoriją, nepaneigia jo veikimo kaip organizatoriaus organizuojant neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą jau Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal teismų praktiką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčių užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimas nebūtinai turi apimti visą užsieniečių gabenimo iš vienos šalies į kitą organizavimą, tai gali būti ir atskirų šios nusikalstamos veikos etapų organizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą ištaisyti aptartą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą nėra galimybės, nes tokiu atveju būtų pasunkinta nuteistojo E. B. teisinė padėtis ir būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Todėl esant byloje paduotam vien tik nuteistojo apeliaciniam skundui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo E. B. nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

13. Šioje teismo nutartyje buvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir dėl teismo nustatyto E. B. vaidmens nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei paties dalyvavimo nusikaltime, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo apeliaciniame skunde neginčija ir šios nuosprendžio dalies neprašo keisti pats apeliantas. Jis prašo tik sušvelninti bausmę ir atidėti jos vykdymą taikant BK 75 straipsnį.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nors apeliantas konkrečiai nedetalizavo, kurios iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių jam taikytinos, tačiau iš skundo turinio darytina išvada, kad jis prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktuose numatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

15. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą E. B., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, įvertino kaltininko asmenybę, jog jis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau dirbo, vedęs, augina tris mažamečius vaikus. Apelianto prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi teismas jau pripažino E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti tą pačią aplinkybę dar kartą. Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas E. B. pagrįstai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam E. B. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Šiuo atveju faktas, jog apeliantas susilaukė dar vieno vaiko, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.

16. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktą nepavykęs bandymas savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantas skunde teigia, kad norėjo nusikalstamą veiką nutraukti, nebetęsti jos ir atsisakyti toliau dalyvauti užsieniečių gabenime, tačiau tai darė tik veikiamas A. E. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik apelianto noras, apie kurį jis užsiminė tik apeliaciniame skunde (nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme to neminėjo), negali būti vertinamas kaip nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyti jokie faktai, kad nuteistasis kokiu nors būdu savanoriškai būtų bandęs atsisakyti dalyvauti neteisėtame užsieniečių gabenime per valstybės sieną, ar kad jis buvo verčiamas tai daryti prieš savo valią.

17. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog teismas, apeliantui paskirdamas griežtesnę bausmę negu kitiems bendrininkams, pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Lygiateisiškumo principas baudžiamajame procese reiškia kiekvieno asmens teisę, kad jo byla būtų tiriama ir teisme nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos; vienodą procesinį statusą turintiems asmenims neturi būti trukdoma naudotis jiems suteiktomis teisėmis. Tačiau šis principas jokiu būdu nereiškia, kad visiems nusikaltimą padariusiems bendrininkams turi būti skiriama vienoda bausmė. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Įvertinęs tai, kad E. B. anksčiau teistas tris kartus, kiti bendrininkai teisti tik vieną kartą, palyginus su kitais bendrininkais jo didesnį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teismas paskyrė didesnę bausmę nei kitiems bendrininkams.

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. B. už BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai E. B. atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, Nr. 2K-91/2014 ir kt.).

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje teistas tris kartus, teistumai neišnykę, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką veiką, t. y. už neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą. Aplinkybė, jog tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis vėl padarė naują analogišką nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, kad E. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir daryti vis naujas nusikalstamas veikas. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo žmona pagimdė dar vieną vaiką, tačiau byloje nustatyta, kad šeimos ir vaikų turėjimas nekeičia nuteistojo polinkio nusikalsti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad nuteistasis pozityvių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nedėjo pakankamų pastangų keisti gyvenimo būdo ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo E. B. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikyti E. B. BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo motyvais skundžiamas nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.