Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-9-614/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e2A-9-614/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34925-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-9-614/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34925-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės,

sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ atstovei advokatei I. K. V.,atsakovo užsienio juridinio asmens SIA „OK Buvmateriali“ atstovui advokatui G. K.,ekspertui E. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui SIA „OK Buvmateriali“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vekkon Endüstri A.S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo užsienio juridinio asmens SIA „OK Buvmateriali“ (toliau – ir atsakovas) 29 039 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu 2018 m. kovo 6 d. sudarė tiekimo sutartį Nr. 53/2018 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti UAB „Tilsta“ Sutartyje nurodytus reikalavimus ir brėžinius atitinkančias prekes – plienines modulinio atskyrimo jungtis, skirtas projektui „Kelio A5 (Via Baltica) ruožo nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstravimas. Estakada 56,55 km“ (toliau – Prekės, Prekė). Prekes atsakovas įsipareigojo pristatyti į statybvietę. Kadangi Prekės buvo skirtos projektui „Kelio A5 (Via Baltica) ruožo nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstravimas. Estakada 56,55 km“ (toliau – Projektas), atsakovas turėjo UAB „Tilsta“ perduoti tokias Prekes, kad jos tiktų Projekto įgyvendinimui, tarpusavyje buvo suderinti Prekių gamybos brėžiniai. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas pristatė UAB „Tilsta“ Prekes ir šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą. 2018 m. birželio 15 d. prieš naudojant Prekes buvo pastebėti jų trūkumai ir apie tai pranešta atsakovui, papildomai tai pakartota 2018 m. birželio 18 d. el. laiške, 2018 m. liepos 3 d. el. laiške, 2018 m. liepos 5 d. el. laiškuose. Ieškovė bendradarbiavo su atsakovu – informavo atsakovą tiek apie nustatytus Prekių trūkumus, tiek apie preliminarius Prekių trūkumų ištaisymo kaštus, tiek ir apie Prekių trūkumų ištaisymui reikalingų medžiagų įsigijimą. Tačiau atsakovas nebendradarbiavo su ieškove – pažeisdamas Sutarties 7.4 punkte įtvirtintą pareigą atsakyti į ieškovės pretenzijas per 10 dienų, į ieškovo 2018 m. birželio 15 d. raštą pavėluotai atsakė tik 2018 m. liepos 18 d., nepasiūlė tinkamo Prekių trūkumų ištaisymo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atsakymas buvo pavėluotas, o ieškovė Projekto įgyvendinimui laiku privalėjo turėti Prekes be trūkumų, ieškovė atsakovo pasiūlymą grąžinti prekes ir gabenti jas taisymui laikė netinkamu ir pati teisėtai ir pagrįstai pradėjo Prekių trūkumų šalinimą atsakovo sąskaita. Atsakovo pristatytų Prekių trūkumai konstatuoti D. B. 2018 m. spalio 28 d. Esamo statinio tyrimo akte Nr. T18-10 (toliau – Aktas). Akte nurodyta: 1) Deformacinio pjūvio judančios dalies metalinės sijos pagamintos iš sudėtinio virintinio profiliuočio. Tai neatitinka darbo projekto numatyto sprendinio, pagal kurį šie elementai turi būti vientiso valcuoto skerspjūvio; 2) Virintinių siūlių kokybė bloga, siūlės statiniai nevienodo aukščio, kai kuriose vietose skirtingi elementai atitrūkę vienas nuo kito arba tiesiog neprivirinti; 3) Deformaciniai pjūviai nėra sandarūs ir praleidžia vandenį; 4) Ekspertams nepateikti deformacinių pjūvių savybių atitiktį įrodantys dokumentai, reikalingi pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Atsakovas pripažįsta, jog pristatytos Prekės buvo su trūkumais, pristatytų Prekių trūkumus 2018 m. birželio 26 d. susitikimo metu taip pat pripažino ir atsakovo atstovas. Šalindama Prekių trūkumus UAB „Tilsta“ patyrė 29 039 Eur žalą, kurią sudaro šie Prekių trūkumo šalinimo kaštai: 1) 7 560 Eur darbo užmokesčio kaštai; 2) 9 104,82 Eur medžiagų kaštai; 3) 2 544 Eur mechanizmų nusidėvėjimo ir kiti kaštai; 4) 192,50 Eur (91,05 Eur + 25,24 Eur + 76,21 Eur) papildomų medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio kaštai; 5) 2 367,04 Eur socialinio draudimo kaštai; 6) 1 088,40 Eur gamyklinės išlaidos; 7) 1 142,82 Eur pelno marža. Kadangi atsakovas pažeidė Sutartyje įtvirtinus įpareigojimus – pristatė netinkamos kokybės Prekes, nebendradarbiavo su ieškove (nepateikė atsakymo per Sutarties 10.3 punkte nustatytą terminą, nepasiūlė tinkamo Prekių trūkumų ištaisymo procedūros), šią žalą privalo atlyginti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 29 039 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 039 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui pateikus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.

Atsiliepimas

4. Atsakovas užsienio juridinis asmuo SIA „OK Buvmateriali“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi bei taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą – priteisti jam iš ieškovo 34 461,30 Eur sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d., t. y. vykstant deryboms dėl Sutarties sudarymo ir užsakymo pateikimo, ieškovei buvo nusiųsti Prekių kokybės sertifikatai ir susijusi dokumentacija, 2018 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią SIA „OK Buvmateriali“ turėjo pristatyti Prekes į statybvietę. 2019 m. kovo 19 d. el. laišku ieškovė atsiuntė atsakovui patvirtintus Prekių brėžinius, po brėžinių patvirtinimo atsakovas kreipėsi į Prekių gamintoją Vekkon Endüstri A.S., kad šis pagamintų Prekes. 2019 m. balandžio 20 d. pagaminus Prekes gamintojas Vekkon Endüstri A.S. atliko Prekių kokybės bandymus, kurie yra privalomi pagal vidinę kokybės kontrolės sistemą, ISO standartus ir taikytinus teisės aktus. Bandymų metu buvo nustatyta, kad Prekės atitinka visus kokybės reikalavimus, o Prekės bandymų rezultatai buvo užfiksuoti atitikties lentelėse, Prekių kokybės sertifikate ir vaizdo medžiagoje. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas pristatė ieškovei Prekes ir šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą. Apžiūros metu ieškovė Prekių trūkumų nepastebėjo. Pagal Sutartį ne vėliau kaip per 2 dienas po Prekių pristatymo termino ieškovė privalėjo pranešti atsakovui apie Prekių neatitikimą Sutarties reikalavimams, tačiau apie Prekių neatitikimą Sutartyje nustatytu terminu ieškovė atsakovui nepranešė, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė neturės pretenzijų dėl Prekių kokybės. Atsakovo įsitikinimu, kadangi ieškovė nesilaikė Sutartyje numatytų Prekių priėmimo sąlygų, ji negali remtis aplinkybe dėl tariamai nekokybiškų Prekių – ieškovė nei Prekių perdavimo-priėmimo metu apžiūrėjus Prekes, nei per Sutartyje nustatytą 2 dienų terminą jokių Prekių neatitikimų Sutarčiai nenustatė ir jokių pretenzijų atsakovui nepareiškė, dėl Prekių kokybės el. paštu kreipėsi tik 2018 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo Prekių pristatymo. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad pagal Sutartį Prekės turėjo būti pristatytos į statybvietę, būtent dėl to Sutartimi buvo susitarta dėl protingo 2 dienų termino, per kurį ieškovė turėjo pareigą informuoti atsakovą apie pastebėtus Prekių defektus. Prekėms esant statybvietėje ilgesnį laiką kyla grėsmė, kad jos gali būti paveiktos dėl netinkamų laikymo sąlygų arba mechaninio poveikio. Be to, laikant Prekes aplinkoje, kurioje vyksta statybos darbai, gali atsirasti poreikis perkelti Prekes iš vienos vietos į kitą, kas didina mechaninio poveikio tikimybę. Būtent dėl šios priežasties Sutartyje buvo įtvirtinta ieškovės pareiga per 2 dienas pranešti atsakovui apie tai, jog Prekės neatitinka Sutarties reikalavimų. Ieškovei pažeidus šią Sutarties 10.3 punkte įtvirtintą pareigą nėra teisinio pagrindo kilti atsakovo atsakomybei, ji pati privalo prisiimti savo neveikimo neigiamas pasekmes. Atsakovo teigimu, jis ieškovei pristatė kokybiškas Prekes, kurios atitinka Sutarties reikalavimus. Prekių gaminimą atliko ne SIA „OK Buvmateriali“, o Turkijoje sostinėje Ankaroje įsikūręs metalo konstrukcijų gamintojas VEKKON, kuris yra vienas iš nedaugelio ne Europos Sąjungoje registruotų metalo konstrukcijų gamintojų, kuriam yra suteiktas Europos techninio įvertinimo sertifikatas, išduotas remiantis Reglamentu Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos. Gamintojas VEKKON atlieka kiekvienos pagamintos prekės bandymus, kurie yra privalomi pagal vidinę kokybės kontrolės sistemą, ISO standartus ir teisės aktus. Tokie bandymai buvo atlikti ir po Prekių pagaminimo, ką patvirtina bandymo lenteles, testavimo ir kokybės sertifikatas ir gamintojo VEKKON Prekių nepralaidumo vandeniui bandymų vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad Prekė visiškai nepraleido vandens ir atitiko visus kokybės bandymus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad gamintojas VEKKON iš kitų užsakovų niekada nėra gavęs pretenzijų, analogiškų toms, kurias ieškovė pateikusi atsakovui (t. y., kad pagamintos Prekės neatitiko brėžinių, praleido vandenį ir pan.), nors VEKKON klientų ratas ir veikos geografija yra itin plati. Atsakovo vertinimu, Aktas neįrodo, kad Prekės neatitinka Sutarties reikalavimų, nes 1) tyrimą atlikęs asmuo iš viso nevertino Prekių atitikties Sutarčiai, nes Sutartis net nebuvo pateikta tyrimą atlikusiam asmeniui, o Akte nurodomi dokumentai nebuvo pateikti atsakovui; 2) prieš tyrėjo atliktą Prekių apžiūrą, ieškovė bandė deformuoti Prekes ir darė Prekėms mechaninį poveikį, dėl kurio galėjo pasikeisti Prekių savybės, be to, Prekių savybių pakeitimai galėjo atsirasti ir dėl Prekių saugojimo statybvietės aplinkoje, o 2018 m. liepą Prekių „remonto“ darbams ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „ViaCon Baltic“, kuris tiekė medžiagas ir galimai prisidėjo prie Prekių konstrukcijos pakeitimų; 3) kadangi tyrėjas atliko Prekių apžiūrą tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., jis iš esmės vertino ne atsakovo pristatytas, bet ieškovės modifikuotas ir galimai netinkamai saugotas Prekes, tyrėjas neturėjo objektyvios galimybės vertinti Prekių atitikties Sutarčiai, tuo labiau kad pati Sutartis net nebuvo pateikta tyrėjui. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė dėl savo nerūpestingumo pateikė atsakovui užsakymą, kuris neatitinka darbo projekto sprendimų, darbo projektas net nebuvo pateiktas atsakovui, tuo tarpu jis Prekes pagamino pagal Sutartyje nurodytas ieškovės pateiktas technines specifikacijas, Prekės atitiko virinimo kokybės patikros keliamus reikalavimus, o sandarumo trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovės atliktos Prekių deformacijos 4) Akto 11.5 ir 12.3 punktų teiginiai dėl Reglamento Nr. 305/2011 taikymo taip pat nepagrįsti, nes gamintojo VEKKON gaminamų produktų atitiktis Reglamentui Nr. 305/2011 patvirtintas išduotu atitikties sertifikatu, ieškovei el. paštu buvo pateikti ir kiti Prekių atitikties sertifikatai, be to, pats Reglamento Nr. 305/2011 pavadinimas rodo, kad juo „nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos“, o ne techninės specifikacijos į Europos Sąjungos rinką importuojamiems statybos produktams. Reglamentu Nr. 305/2011 nėra įtvirtinta pareiga pateikti atitikties sertifikatus; 5) Akto 12.1 punkte ir 12.4 punkte deklaratyviai nurodoma, kad konstrukcinės deformacinės siūlės ir konstrukcijos deformaciniai pjūviai neatitinka sprendinių priimtų rengiant statinio techninį ir darbo projektą, kadangi Akte nebuvo vertinta siūlių ir pjūvių atitiktis Sutarties reikalavimams, o statinio techninį ir darbo projektai nebuvo patiekti atsakovui derantis dėl Prekių techninių specifikacijų, be to, šiuose Akto punktuose nėra minimi jokie konkretūs dydžiai, nuokrypai ir matavimai, todėl šie Akto teiginiai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateikti žalos skaičiavimai yra nepagrįsti, įrodymai, patvirtinantys tariamai patirtos žalos dydį nepateikti, be to, ieškovės prašomos priteisti žalos dydis pažeidžia protingumo reikalavimus, kadangi ieškiniu reikalauta ir faktiškai išieškota suma (34 461,30 Eur) yra dvigubai didesnė už Prekių kainą (17 033,50 Eur). Pabrėžė, kad siekdamas sumažinti galimus šalių nuostolius, 2018 m. liepos 18 d. informavo ieškovę, kad Prekių gamintojas sutinka priimti ir patikrinti Prekių kokybę savo įmonėje, o nustatęs Prekių gamybinius defektus Prekių gamintojas įsipareigojo atlikti būtinus defektų taisymus savo sąskaitą ir padengti su tuo susijusias transportavimo išlaidas, tačiau ieškovė atsisakė įgyvendinti šias pasiūlytas priemones galimo žalos dydžio sumažinimui ir ėmėsi veiksmų, kuriais siekė perdaryti Prekes, jas deformuoti pakeičiant Prekių ilgius ir pan. Todėl, atsakovo įsitikinimu, dėl žalos atsiradimo yra kalta pati ieškovė, kuri prašo teismo priteisti tariamus nuostolius, kilusius ne dėl Prekių neatitikimo Sutarčiai, o dėl ieškovės nerūpestingumo pateikiant užsakymą atsakovui, dėl ko atsakovas prašo taikyti ieškovės atžvilgiu sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti jam iš ieškovės 34 461,30 Eur, kurie jau yra išieškoti iš SIA „OK Buvmateriali“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu nutarė: priimti naują sprendimą byloje; ieškovės UAB „Tilsta“ ieškinį atsakovui SIA „OK Buvmateriali“ dėl nuostolių atlyginimo atmesti; išaiškinti, kad priėmus naują sprendimą byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2338-861/2019, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-460-653/2019, netenka galios; atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2338-861/2019, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-460-653/2019, vykdymą ir priteisti iš ieškovės UAB „Tilsta“ atsakovo SIA „OK Buvmateriali“ naudai 34 461,30 Eur; priteisti iš ieškovės UAB „Tilsta“ atsakovo SIA „OK Buvmateriali“ naudai 10 281,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „Tilsta“ 7,88 Eur pašto išlaidų.

Šalies argumentai

6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo atlyginti jos patirtus nuostolius dėl atsakovo nevykdymo Sutartyje numatytos pareigos perduoti ieškovei Sutartyje sulygtos kokybės reikalavimus atitinkančias Prekes. Ieškovė savo poziciją pirmiausia grindė tuo, kad pagal Sutartį atsakovui ieškovės perduotos Prekės neatitiko kokybės reikalavimų, nes Prekės negalėjo būti naudojamos specialiam tikslui, apie kurį ieškovė informavo atsakovą sudarydama Sutartį. Tokiu tikslu ieškovė įvardija Prekių poreikį Projektui. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nesutiko su ieškove, jog Prekių poreikis nurodomam Projektui apskritai gali būti vertinamas kaip šalių sulygta speciali, o ne įprastinė Prekių paskirtis, kurią Prekės turėjo atitikti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš į bylą pateiktos Sutarties nuostatų teismas sprendė, kad šalys, ją sudarydamos, tarėsi dėl pačių Prekių, taip pat dėl jų pristatymo sąlygų. Bendruosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė Sutarties bendrosiose sąlygose, nurodydamos, kad Prekės turi būti savo tipo, kiekio, kokybės, parametrų ir kitų savybių, Prekių reikalavimai yra nustatyti Sutartyje, taikomose teisės normose, reguliavime ir kituose reikalavimuose, jeigu Sutartis specifiškai nenustato Prekių kokybės kriterijų, Prekės turi atitikti aukščiausius standartų reikalavimus (Sutarties 4.3, 8.1 punktai). Specialiuosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė techninėje specifikacijoje nurodydamos jų pobūdį – metalinė modulinė deformacinė siūlė (TS 200 tipas), (+76/-1200 mm) dviejų tarpų siūlė), kiekį – 20,9 m, papildomas sąlygas – antikorozinė apsauga atspari druskai (valymas + cinko epoksido 80 mikrometras + miox epoksido 120 mikrometras) ir metalas (S355J2) atsparus sniego mašinų naudojimui ant kelio, taip pat įsipareigojo abipusiai suderinti Prekių brėžinius, kuriuos Prekės turės atitikti (Sutarties 2.1 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Taip pat Sutartyje šalys atskirai apibrėžė Prekių pristatymo sąlygas (Sutarties 2.1, 2.3 punktas, Sutarties priedas Nr. 1), o būtent jų pristatymą į Projekto statybvietę (Sutarties 2.3.2, 2.3.3 punktai, Sutarties priedas Nr. 1). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, patvirtina, kad Projekto nurodymas Sutartyje šalių buvo susietas ne su specifine Prekių paskirtimi – Prekių naudojimu ne įprastiniam, o specifiniam tikslui, o būtent su jų pristatymo vieta – jos atsakovo turėjo būti pristatytos į Projekto statybvietę.

8. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad Projekto dokumentacija nebuvo Sutarties dalimi. Nurodė, kad pagal Sutarties 2.6 punktą Sutarties dokumentais buvo laikomi – Sutartis, priedas Nr. 1 (Techninė specifikacija) ir priedas Nr. 2 (Garantijos pavyzdys). Tai, vertinant Sutarties 3.3 punkte, 3.4 punkte įtvirtintus atsakovo patvirtinimus (sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kaip Prekių pardavėjas turi būtinas licencijas, leidimus, registracijas, patirtį bei žinias, reikalingą Sutarčiai įvykdyti; pirmiau (Sutartyje pagrindinės sąlygos, tarp jų Sutarties objektas, pristatymo sąlygos išdėstytos anksčiau bendrųjų Sutarties sąlygų) nurodyta informacija ir dokumentai yra pakankami įvykdyti Sutarties įsipareigojimus, įskaitant tinkamą Prekių pristatymo įvykdymą ir Sutarties įvykdymo rizikų prisiėmimą), liudija, kad atsakovas, spręsdamas dėl įsipareigojimų pagal Sutartį prisiėmimo, Projekto dokumentacijai iš esmės neteikė ypatingos reikšmės. Tą patvirtino ir J. V., teikdamas paaiškinimus teismui bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš esmės tokios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad su Projekto dokumentacija iki Sutarties sudarymo jis nebuvo susipažinęs. Teismo vertinimu, to nepaneigia ir ieškovės į bylą pateikti duomenys, jog tam tikra informacija iš Projekto dokumentacijos ieškovės atsakovui iki Sutarties sudarymo buvo teikiama (b. l. 120, t. 7). Viena vertus, tai yra tik atskiri Projekto dokumentacijos brėžiniai, ko teikdamas atsiliepimą atsakovas ir neneigė (b. l. 165-168, t. 3). Kita vertus, minėta Projekto dokumentacija niekaip nepatvirtina ieškovės itin akcentuotų aplinkybių, jog ji liudijo Prekių specialią, o ne įprastinę paskirtį. Tai, kad pagal Sutartį ieškovės užsakomos Prekės turėjo atitikti tam tikrus konkrečiam Projektui keliamus reikalavimus – geometrinius, poslinkio, medžiagų ir/ar kita, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios Prekės buvo ketinamos ieškovės naudoti ne įprastiniam, o specialiam tikslui. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai liudija, kad Prekių – deformacinių siūlių įprastinė paskirtis yra užtikrinti statomo ir/ar rekonstruojamo tilto sujungimą su antžemine dalimi ir jo stabilumą eksploatavimo metu, keičiantis oro temperatūroms. Būtent tokiam tikslui ieškovė Prekes ir ketino naudoti, vykdydama konkretų Projektą.

9. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad viena iš esminių Sutarties sąlygų buvo brėžinių, kuriuos turės atitikti Prekės, apibusis suderinimas ir jų patvirtinimas, taip pat liudija ne ieškovės ketinimą Prekę naudoti pagal specialią paskirtį, o pačios ieškovės, vykdančios Projektą, įsipareigojimą brėžinio forma atsakovui apibrėžti konkrečius reikalavimus Projektui įgyvendinti reikalingoms Prekėms – geometrinius, poslinkio ir/ar kita, kuriuos atsakovo pateiktos Prekės pagal Sutartį turės atitikti. Tarp šalių nėra ginčo, kad brėžinius, kuriuos turės atitikti Prekės, rengė ne atsakovas. Nors atsakovas pagal pateiktą elektroninį susirašinėjimą 2018 m. kovo 14-19 d. dalyvavo brėžinio derinimo procese, byloje nėra jokių duomenų, kad brėžinių derinimo metu atsakovas vertino, teikė kažkokias pastabas dėl jų atitikimo/neatitikimo Projektui. Iš elektroninio susirašinėjimo nustatė, kad brėžinių derinimo procese dalyvavo trečiasis asmuo, įvardijamas projektuotoju, kuris, ką patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, buvo atsakingas už brėžinio suderinimą su Projektu. Teismo vertinimu, ieškovė teigdama, jog atsakovas yra atsakingas už Prekių atitikimą Projekto dokumentacijai, be pagrindo bando jų tarpusavio santykiams taikyti ne pirkimo-pardavimo teisinius santykius, o rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kam, teismo vertinimu, šiuo atveju, pakankamo pagrindo nėra.

10. Teismas nurodė, kad kitus Prekių trūkumus ieškovė grindė eksperto D. B. 2018 m. spalio 28 d. esamo statinio tyrimo aktu Nr. T18-10, kuriame nurodyta, kad Prekės turėjo šiuos trūkumus: 1) deformacinio pjūvio judančios dalies metalinės sijos pagamintos iš sudėtinio virintinio profiliuočio, 2) virintinių siūlių kokybė bloga, siūlės statiniai nevienodo aukščio, kai kuriose vietose skirtingi elementai atitrūkę vienas nuo kito arba tiesiog neprivirtinti; 3) deformaciniai pjūviai nėra sandarūs, praleidžia vandenį; 4) ekspertams nepateikti deformacinių pjūvių savybių atitiktį įrodantys dokumentai, reikalingi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011. 2021 m. vasario 23 d. nutartimi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovė taip pat patikslino, kad atsakovo ieškovei pateiktos Prekės pagal Sutartį jų perdavimo metu turėjo taip pat ir kitus trūkumus, nurodytus ne Akte, o kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose – reikalavimo poslinkiui neatitikimą, pjūvio pagaminimą ne pagal Projekte numatytus aukščius, profilio mechaninį sulenkimą aukščiausioje vietoje, o ne jo suvirinimą.

11. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodyto Prekių trūkumo, kad deformacinio pjūvio judančios dalies metalinės sijos pagamintos iš sudėtinio virintinio profiliuočio, nors pagal Sutartį turėjo būti iš vientiso valcuoto skerspjūvio, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu aiškinantis aplinkybę, kokie teisės aktai ir / ar standartai numato tokį žymėjimą darbo projektų planuose, liudytoju byloje apklaustas D. B. to paaiškinti teismui negalėjo. Lygiai taip pat liudytoju byloje apklaustas D. B. negalėjo paaiškinti, kodėl kaip Prekių trūkumą jis nurodė tik deformacinių siūlių judančios dalies metalinių sijų pagaminimą iš sudėtinio virintinio profiliuočio, kai minėtame plane yra užtrichuotos visos deformacinės siūlės metalinės dalys. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad D. B. išvada, jog pagal Darbo projektą Prekių tam tikros dalys turėjo būti pagamintos iš sudėtinio virintinio profiliuočio, yra nepatikima, nes jos pagrindas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis – teisės aktais, standartais ar turimomis konkrečiomis specialiomis žiniomis, kur toks žymėjimas plane reikštų liudytojo nurodytas reikšmes. Atkreipė dėmesį, kad tiek šalių susirašinėjime, tiek atsakovo į bylą pateiktoje tikėtina Darbo projekto (b. l. 165, t. 3) ištraukoje vartojamos „profilio“, ne valcuoto skerspjūvio sąvokos, atsakovo į bylą pateiktuose jos gaminamų šio tipo, taip pat kitų tipų deformacinių pjūvių dokumentuose (pvz., tipas TS 80, TS 80-100) jų metalinės dalys taip pat žymimos tokiu pačiu būdu – pilnu jų užtrichavimu. Į bylą pateiktose tilto deformacinių siūlių nuo TS-80 iki TS-640 techninėse savybėse (b.l. 88-101, t. 6) jos taip pat žymimos tuo pačiu būdu, nors aprašyme aiškiai nurodoma, kad apatinis sandarinimo profilį laikančio spaustuvo kraštas suformuojamas suvirinant plieninę juostą (b. l. 90, t. 6). Teismas nurodė, kad tokią išvadą sustiprina ir tai, kad ieškovė, pretenzijas dėl Prekių trūkumų atsakovui pradėjusi reikšti nuo 2018 m. birželio 15 d., šį Prekių trūkumą nurodė tik pareikšdama ieškinį teisme, nors iš į bylą pateikto susirašinėjimo akivaizdu, kad apie šį trūkumą, jeigu jis iš tikrųjų būtų laikomas Prekės trūkumu, jai turėjo paaiškėti žymiai anksčiau. 2018 m. liepos 3 d. elektroniniame laiške atsakovui ieškovė nurodė nuėmusi deformacinio pjūvio galines plokštes bei pateikė pastabas dėl apatinių plokščių privirinimo prie metalinio profilio būdo. Įvertinęs liudytojo D. B. paaiškinimus, kad sudėtinis virintinis profiliuotis nuo vientiso valcuoto skerspjūvio skiriasi tuo, kad pastarajame nebūna jokių suvirinimų, elementas būna vientisas, teismas sprendė, kad dar 2018 m. liepos 3 d. ieškovei turėjo paaiškėti apie tokį Prekės trūkumą. Duomenų, kad ieškovė dėl to atsakovui būtų reiškusi pretenzijas iki ieškinio pateikimo, byloje nėra. Teismas nurodė, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo Prekes pagaminti pagal aukščiausius standartuose nurodytus reikalavimus (Sutarties 8.1 punktas). Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui konstatuoti tokius standartus apskritai esant. Teismas, pripažinęs Akte D. B. padarytą išvadą dėl deformacinio pjūvio judančios metalinės dalies neatitikimo Darbo projektui nepatikima, nesant jokių kitų įrodymų, leidžiančių objektyviai teigti, kad pagal Sutartį atsakovas ieškovei įsipareigojo pateikti Prekes, kurių judanti metalinė dalis turi būti pagaminta iš vientiso valcuoto skerspjūvio, konstatavo, kad ieškovė neįrodė pastarojo Prekių trūkumo pagal Sutartį fakto.

12. Teismas konstatavo, jog Akte D. B. padaryta išvada apie blogą virintinių siūlių kokybę yra taip pat nepatikima ir nepakankama Prekių trūkumo faktui konstatuoti. Teismo įsitikinimą, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti Prekių virintinių siūlių netinkamą kokybę sustiprino atsakovo į bylą pateikta 2019 m. spalio 9 d. Bureua Veritas Latvia išvada, kurioje nurodyta, kad siekiant įvertinti suvirinimo siūlių kokybę, naudojami įvairūs vertinimo metodai, pavyzdžiui, ultragarso, magnetinių dalelių įsiskverbimo, radiografinės ir vizualinės patikros; jie aprašyti atitinkamuose tarptautiniuose standartuose; Akte vertintojas nenurodė, kuris metodas buvo naudojamas; be to, taikomos procedūros, pagal kurias nustatoma, kad asmenys yra pripažįstami galinčiais įvertinti siūlės kokybę pagal kiekvieną metodą (b. l. 68-70, t. 6). Teismas nurodė, jo neturi pagrindo abejoti tokia logiška išvada, kurios padarymo aplinkybes papildomai paaiškino ir liudytoju byloje apklaustas G. T. teismo posėdžio metu (nors jis pats virintinių siūlių kokybės netikrina, Bureua Veritas Latvia yra akredituota sertifikuoti suvirtintojus (b. l. 65-67, t. 6), šios aplinkybės jam žinomos iš įmonės, kurioje dirba, veiklos). Tuo tarpu Akte metodai, kuriais remiantis buvo tikrinta virintinių siūlių kokybė, apskritai nėra nurodyti, iš jų tik vieną – vizualinės apžiūros nurodė byloje liudytojas D. B., tačiau jo pasirinkimą susiejo ne su objektyviais dalykais, pakankamumu išvadoms padaryti, o su užsakovo (ieškovės) pasirinkimu. Teismo vertinimu, Akte, taip pat kituose byloje surinktuose įrodymuose (elektroniniame susirašinėjime, fotonuotraukose) kaip Prekių trūkumas nurodyta aplinkybė, kad siūlės statiniai yra nevienodo aukščio, jos nepagrindžiant konkrečiomis specialiomis žiniomis – įtaka galimumui Prekes naudoti pagal paskirtį, pati savaime nepakankama konstatuoti Prekių trūkumo faktą. Tokios įtakos galimumui naudoti pagal Prekes pagal paskirtį negalėjo paaiškinti bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas D. B..

13. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodyto prekių trūkumo, kad deformaciniai pjūviai nėra sandarūs ir praleidžia vandenį, teismas nurodė, kad vien Akte konstatuoto abstraktaus teiginio, kad deformaciniai pjūviai nėra sandarūs ir praleidžia vandenį, kurio konkrečiai negalėjo detalizuoti ir liudytoju byloje apklaustas D. B. teismo posėdžio metu – kur konkrečiai bėgo, kaip gausiai bėgo ir kt., nepakanka teigti, kad deformacinių pjūvių pralaidumas lėmė galimybę Prekių eksploatavimo metu patekti vandeniui ant tilto perdangos, atraminių guolių ir atramų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad gumos (ne deformacinio pjūvio, o jo sudėtinės dalies - gumos) pralaidumą kaip Prekių trūkumą ieškovė atsakovui nurodė dar 2018 m. birželio 15 d. elektroniniame laiške (b. l. 65, t. 1). Bylos nagrinėjimo teisme metu aiškinantis aplinkybę, kur konkrečiai ieškovės buvo fiksuotas vandens pratekėjimas 2018 m. birželio 15 d., ieškovė nurodyti negalėjo. Šiame elektroniniame laiške minima, kad pralaidumas vandeniui pasireiškė matomais vandens lašais, kas fiksuota nuotraukoje (DSC 6708.JPG). Ši nuotrauka į bylą nepateikta, kas taip pat neleidžia įvertinti, kur konkrečiai deformacinis pjūvis ar pjūviai (jų buvo 2 vnt.) ar jų dalys (gumos) buvo pralaidūs vandeniui 2018 m. birželio 15 d. Tokių aplinkybių, kaip nurodytų ieškovės atsakovui 2018 m. birželio 26 d. Prekių apžiūros vietoje metu, nenurodė ir atsakovo atstovas J. V. teismo posėdžio metu, pažymėdamas, jog jam kaip Prekių trūkumai buvo rodomi netinkami Prekių išmatavimai. Teismo vertinimu, kurioje vietoje deformacinis pjūvis ar pjūviai, ieškovės teigimu, buvo pralaidūs vandeniui, yra reikšminga aplinkybė bylai teisingai išnagrinėti. Nurodė, kad Sutarties 10.2 punkte šalys sulygo, kad pirkėjas (ieškovė) privalo apžiūrėti Prekes per protingą terminą po Prekių pristatymo ir, jeigu įmanoma, prieš naudojimą ar instaliavimą; pirkėjas (ieškovė) gali apžiūrėti Prekes taip pat darbo procesų metu, kai ankstesnis apžiūrėjimas gali užtrukti nepagrįstą laiką ar būti kitaip neprotingas. Pagal Sutarties 10.3 punktą pirkėjas (ieškovė) turi pranešti pardavėjui (atsakovui) apie tai, jog Prekės neatitinka Sutarties reikalavimų, ne vėliau kaip per 2 (dvi) dienas po pristatymo; neatitikties Sutarties reikalavimams apibūdinimas laikomas tinkamai pirkėjo (ieškovės) apibrėžtu, jeigu pirkėjas (ieškovė) neatitikimą Sutarties reikalavimams apibūdina tokia apimtimi ir būdu, kiek įmanoma tai atlikti pagal pirminį vertinimą. Liudytoju byloje apklaustas D. B. patvirtino, kad deformacinės siūlės nepralaidumas vandeniui yra esminė jos savybė, kuri dažnai būna problemų tiltuose priežastimi. Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat tai, kad jai patikrinti nereikalingos ypatingos pastangos ar laikas, Prekių nebūtina prieš tai sumontuoti, teismas sprendė, kad patikrinti jai pateiktų Prekių nepralaidumą vandeniui ieškovė turėjo Sutartyje nustatytu terminu – per 2 dienas nuo Prekių pristatymo. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių priežastis, kodėl to ieškovė nepadarė Sutartyje nustatytu terminu. Byloje yra tik įrodymai, kad praėjus daugiau nei mėnesiui po Prekių pristatymo, jų montavimo metu (b. l. 69, t. 1), ką patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, susirašinėjimas, ieškovė pastebėjo vandens lašus ant gumos – kur tie lašai buvo, kas juos nulėmė (gumos įplišimas/ įplėšimas, metalo nevientisumas, gumos neįtvirtinimas/ netinkamas įtvirtinimas į metalą, kita), įrodymų byloje nėra. Byloje yra tik įrodymai, kad ieškovė, po pretenzijos atsakovui pateikimo 2018 m. birželio 15 d., darė įtaką Prekėms – ne tik nupjovė deformacinės siūlės galą, bet ir ištraukinėjo gumą, tikslu ją pamatuoti (b. l. 76-78, t. 1), bandė prispausti apatinę plokštę prie viršutinės, kad suspaustų gumą (b. l. 81-85, t. 1). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti esant tikėtina, kad pastarieji Prekių trūkumai atsirado po Prekių ieškovei perdavimo ir nėra susiję su priežastimis iki jų perdavimo.

14. Prekių trūkumu ieškovė nurodė tai, kad ieškovė nepateikė Prekių savybių atitiktį įrodančių dokumentų, kurie reikalingi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Teismo vertinimu, pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui su daiktu susijusius dokumentus negali būti tapatinama su pardavėjo pareiga perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą. Tai dvi savarankiškos pardavėjo pareigos, kurias pažeidus įstatymas numato iš esmės skirtingas jos gynimo priemones: pardavėjui neįvykdžius pareigos perduoti su daiktu susijusius dokumentus, pirkėjas gali nustatyti terminą šiai pareigai įvykdyti, o jos jai neįvykdžius atsisakyti priimti daiktą (CK 6.325 straipsnis), o pardavėjui neįvykdžius pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą – reikalauti pakeisti daiktą arba sumažinti kainą arba neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti, arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad atsakovas pažeidė pareigą perduoti su Prekėmis susijusius dokumentus, pirmiausia aiškiai pasirinko netinkamą jos teisių gynimo būdą – reikalauti ieškovės patirtų išlaidų dėl šio trūkumo pašalinimo atlyginimą, nes tokio jos būdo nei įstatymas, nei šalių pasirašytos Sutarties nuostatos iš viso neįtvirtina. Kita vertus, pagal CK 6.337 straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar pirkimo-pardavimo sutartis numato pardavėjo pareigą patikrinti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę (išbandymas, apžiūra, matavimai ir t.t.), tai pardavėjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkėjui dokumentus, patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta. Šalys Sutartyje nedetalizavo, kokius dokumentus atsakovas turi perduoti ieškovei, kaip patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos įstatymo nuostatos. Tokius reikalavimus statybos produktams įtvirtina Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), kuris išskiria statybos produktus, turinčius darniąsias technines specifikacijas, ir statybos produktus, tokių darniųjų techninių specifikacijų neturinčius. Statybos produktams, turintiems darniąsias technines specifikacijas, taikoma Akte minimame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta jų pateikimo į Lietuvos Rinką tvarka, o statybos produktams, neturintiems darniųjų techninių specifikacijų, - Statybos įstatyme nustatyta tvarka, pagal kurią šie produktai turi atitikti teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą. Pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją. Pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 17 dalį kiekvienas statybos produktas, kuris neturi darniųjų techninių specifikacijų, įvežtas iš Europos Sąjungos narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, iš Šveicarijos Konfederacijos arba iš Turkijos Respublikos, gali būti be apribojimų tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu jis buvo pagamintas Europos sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, Šveicarijos Konfederacijoje arba Turkijos Respublikoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama teikti rinkai toje valstybėje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad metalinei modulinei deformacinei siūlei TS 200 tipas yra taikomos tam tikros darniosios techninės specifikacijos. Priešingai, atsakovo į bylą patiekta 2019 m. spalio 9 d. Bureau Veritas Latvia išvada (b. l. 68-70, t. 6), liudytoju byloje apklausto G. T. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad tokios darniosios techninės specifikacijos tokioms prekėms kaip deformacinei siūlei TS 200 nėra patvirtintos, todėl Akte nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011 ginčo atveju apskritai netaikytinas. Teismas daryti kitokią išvadą, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturi jokio pagrindo. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Statybos įstatymo nuostatos, kurios tokiu atveju numato pareigą pačiam gamintojui atlikti statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustatyti statybos produkto tipą ir parengti: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai liudija, kad trečiasis asmuo Vekkon Endustri AS, pagaminęs Prekes, 2018 m. balandžio 26 d. surašė Prekių atitikties kokybės reikalavimams ir bandymų lenteles Nr. F-48, F-57 (b. l. 136-144, t. 3), 2018 m. balandžio 27 d. Prekių kokybės ir testavimo sertifikatą Nr. VKN-IHT-2018-07-020 (b. l. 145-147, t. 3), turėjo gamintojo VEKKON atlikto Prekių sandarumo ir nepralaidumo vandeniui testavimo vaizdo medžiagą. Šią aplinkybes ne kartą raštu byloje patvirtino ir trečiasis asmuo Vekkon Endustri AS (b. l. 32-35, 67, 113, t. 7). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų, kad šių gamintojo Vekkon Endustri AS turimų su Prekėmis susijusių dokumentų ieškovė apskritai raštu, nustatydama terminą jiems pateikti, būtų reikalavusi atsakovo, kad jų nepateikimą, kuris turėjo būti įvykdytas perduodant Prekes ieškovei, ieškovė atsakovui apskritai nurodė kaip jos Sutartimi prisiimtos pareigos pažeidimą. Priešingai, ši aplinkybė kaip Prekės trūkumus buvo įvardinta tik teikiant ieškinį teismui, remiantis Aktu, surašytu D. B., 2010 m. spalio 28 d., apie kurį atskirai ieškovė atsakovo apskritai neinformavo.

Šalies argumentai

15. Ieškovė Prekių trūkumais nurodo ir tai, kad Prekės buvo pagamintos nesilaikant sulygto reikalavimo poslinkiui, jos neatitiko Projekte numatytų aukščių, profilis aukščiausioje vietoje buvo mechaniškai sulenktas, o ne suvirtintas. Šias aplinkybes ieškovė grindžia iš esmės tik susirašinėjimu su atsakovu. Teismo vertinimu, toks pasirinktas Prekių trūkumų fakto įrodinėjimas iš esmės yra nepakankamas byloje, įvertinus tiek Prekių, tie jų trūkumų pobūdį, kuris akivaizdžiai reikalauja specialių žinių, kurių teismas neturi. Pasisakydamas dėl pastarųjų Prekių trūkumų, teismas pažymėjo, kad elektroniniame susirašinėjime ieškovės atstovų išreikšta pozicija nepakankama tokioms aplinkybėms nustatyti, nes jų šaltinis – pati bylos baigtimi suinteresuota ieškovė, jos atstovai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas sprendė, kad esant neįrodytai aplinkybei, kad atsakovas pažeidė jam pagal Sutartį tenkančią pareigą pristatyti sulygtus kokybės reikalavimus atitinkančias Prekes, civilinė atsakomybė negalima, todėl vien tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį pripažinti nepagrįstu. Teismas nurodė, kad ieškovė jos patirtas tiesiogines 29 039 Eur Prekių trūkumų šalinimo išlaidas grindžia neteisioginiais įrodymais, o tiesioginių įrodymų apie patirtas išlaidas – mokėjimo nurodymų ar kita, ieškovė į bylą nepateikė. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus jos patirtai žalai atlyginti, konstatavo, kad jų akivaizdžiai nepakanka patirtų tiesioginių išlaidų faktui patvirtinti. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę aiškiai sieja su nevykdymu pareigos perduoti tinkamos kokybės Prekes pagal Sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama įrodyti priežastinį ryšį tarp jos nurodytų kaip patirtų tiesioginių išlaidų, turi įrodyti, kad jas sąlygojo būtinybė šalinti konkrečius Prekių trūkumus, su kuriais ieškovė ir sieja atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau tokių įrodymų byloje iš esmės nėra.

17. Pasisakydamas dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytą terminą pranešti apie Prekių kokybės trūkumus. Pažymėjo, kad apie Akte D. B. nurodytus Prekių trūkumus atsakovas apskritai nebuvo informuotas ieškovės iki bylos iškėlime teisme. Nepaisant to, 2018 m. liepos 18 d. raštu atsakovas, gavęs oficialią 2018 m. liepos 10 d. pretenziją, galėdamas pasinaudoti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise atsisakyti šalinti trūkumus, pranešė ieškovei sutinkantis imtis veiksmų tikrinti ieškovės nurodomus Prekės trūkumus, pasitelkus trečiąjį asmenį, gaminusį Prekes, ir esant pagrindui juos šalinti atsakovo lėšomis. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovė, turėjusi teisę rinktis tarp kelių Prekių trūkumų šalinimo būdų, pasirinko tą, kuris akivaizdžiai buvo neekonomiškas atsakovui – ieškovės įrodinėjami patirti nuostoliai dėl jos pasirinkto Prekių trūkumų šalinimo būdo beveik dvigubai viršija pačios Sutarties kainą. Tuo tarpu pagal CK 6.200 straipsnį, įtvirtinantį bendradarbiavimo principą, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl jai kylančios grėsmės patirti papildomus nuostolius dėl Projekto įgyvendinimo terminų nesilaikymo, yra nereikšmingi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2- 225-819/2021 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; netenkinus pirmojo prašymą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

18.1. teismas netinkamai aiškino Sutarties sąlygas ir nepagrįstai nesutiko su ieškove, jog Prekių poreikis nurodomam Projektui apskritai gali būti vertinamas kaip šalių sulygta speciali, o ne įprastinė Prekių paskirtis, kurią Prekės turėjo atitikti. Sutarties 2.3.2 p. expressis verbis nurodyta, jog Prekės bus naudojamos Projekte. Atsakovui buvo siunčiama projektinė dokumentacija iš Projekto, Prekių gamybos brėžiniai buvo derinami pagal būtent Projekto dokumentaciją ir Prekių pristatymas buvo numatytas į Projekto statybvietę. Todėl atsakovas neabejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad Prekes ieškovė perka ne asmeniniam neapibrėžtam naudojimui, o panaudojimui konkrečiame, viešojo pirkimo būdu vykdomame Projekte. Teismo išvada, kad dėl tokios Prekių naudojimo paskirties šalys nesitarė, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, Sutarties projektą parengė atsakovas, todėl Sutartis turėjo būti aiškinama ieškovės naudai, o ne atvirkščiai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis);

18.2. teismas netinkamai byloje paskirstė įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad jis yra neatsakingas už Prekių trūkumus, tačiau teismas sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas yra atsakingas;

18.3. sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog negali pasisakyti dėl dalies pateiktų įrodymų reikšmės (t.y. negali pasakyti, ar aplinkybės egzistuoja ar ne), kadangi neturi tam reikalingų specialių žinių, tačiau vis tiek pasisakė ir tokių nepagrįstų išvadų pagrindu priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas, neturėdamas specialių žinių tam tikrų aplinkybių nustatymui, turėjo CPK 212 straipsnio pagrindu skirti byloje ekspertizę;

18.4. teismas nepagrįstai vertino į bylą pateiktą eksperto D. B. 2018 m. spalio 28 d. esamo statinio tyrimo aktą Nr. T18-10 (ieškinio priedas Nr. 2) (toliau – Aktas) kaip nepatikimą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Akte padarytos išvados būtų neteisingos, t. y. kad Prekių trūkumai realybėje neegzistavo. Teismas sprendė, jog Aktas yra nepatikimas tik dėl to, jog jį parengęs ekspertas neturėjo atsakymų į dalį teismo klausimų, kurie net nebuvo susiję su Akto išvadomis. Ekspertas neturi ir negali pasisakyti visais teismui kilusiais klausimais, nes jis vertino aplinkybes konkrečioje siauroje savo tyrimo apimtyje, o ne nagrinėjo bylą iš esmės, ką darė teismas;

18.5. teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas sprendė, jog ieškovė neva neįrodė patirtos žalos dydžio, tačiau net jeigu ieškovas to ir būtų neįrodęs, teismas pats turėjo nustatyti žalos dydį, o ne atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

19. Atsakovas užsienio juridinis asmuo SIA „OK Buvmateriali“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme; atsisakyti priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Nurodė, kad:

19.1. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neva netinkamai nustatė Sutarties šalių tikruosius ketinimus ir, aiškindamas Sutartį, tariamai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovo nuomone, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas pagrįstai sprendė, kad Projekto dokumentacija nebuvo Sutarties dalimi. Abi Sutarties šalys, būdamos verslininkais, turinčiais reikiamas žinias ir patirtį sudarant bei vykdant sutartis, Projekto dokumentacijos net nelaikė Sutarties dalimi: pagal Sutarties 2.6 punktą Sutarties dokumentais buvo laikomi – Sutartis, priedas Nr. 1 (Techninė specifikacija) ir priedas Nr. 2 (Garantijos pavyzdys). Projekto dokumentacija šalims neturėjo esminės reikšmės, nes šalys Sutartyje specifiškai susitarė abipusiai suderinti Prekių brėžinius, kuriuos Prekės turės atitikti (Sutarties 2.1 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Aiškindamasis dėl kokių Prekių kokybės reikalavimų ieškovė ir atsakovas susitarė Sutartyje, teismas pagrįstai Sprendime nustatė, kad bendruosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė Sutarties bendrosiose sąlygose (Sutarties 4.3, 8.1 punktai), o specialiuosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė techninėje specifikacijoje, taip pat įsipareigojo abipusiai suderinti Prekių brėžinius, kuriuos Prekės turės atitikti (Sutarties 2.1 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Nors šių aplinkybių ieškovė apeliaciniame skunde neginčija, tačiau ieškovė nepagrįstai teigia, kad Prekių poreikis Projektui teismo turėjo būti įvertintas kaip šalių sulygta speciali, o ne įprastinė Prekių paskirtis, kurią neva turėjo atitikti Prekės. Ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė teismo sprendimo išvados, kad Projekto nurodymas Sutartyje šalių buvo susietas ne su specifine Prekių paskirtimi – Prekių naudojimu ne įprastiniam, o specifiniam tikslui, o būtent su jų pristatymo vieta – jas atsakovas turėjo pristatyti ieškovui į Projekto statybvietę ir dėl šios sąlygos šalys susitarė Sutartyje. Apeliaciniame skunde ieškovės dėstoma pozicija, kad Sutarties projektą parengė ir 2018 m. kovo 6 d. pateikė ieškovei būtent atsakovas, yra grindžiama vienu iš daugelio šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentų ir šis įrodymas nepatvirtina aplinkybių, kad konkrečias Sutarties sąlygas, dėl kurių galėtų būti abejojama ir dėl to jos galėtų būti aiškinamos atsakovo nenaudai, pasiūlė būtent atsakovas;

19.2. ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad paskirstydamas įrodinėjimo naštą byloje, jis rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kurioje šis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus. Būtent parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai, kad priimdamas byloje sprendimą teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė Prekių trūkumo fakto, yra byloje esančių įrodymų vertinimo, o ne įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas;

Šalies argumentai

19.3. ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad teismas privalėjo byloje skirti ekspertizę savo iniciatyva. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva ne visais atvejais, o tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, siekiant patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą ir bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismas siūlė ieškovei pasinaudoti teise įrodyti Prekių trūkumus įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Pati ieškovė apsisprendė šia teise byloje nesinaudoti, todėl teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės priimant sprendimą buvo pažeistos vien tik teismui savo iniciatyva neskyrus ekspertizės byloje;

19.4. priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, teismas išvadą, jog D. B. Akto išvada dėl virintinių siūlių kokybės yra nepatikima, pagrindė ne tik 2019 m. spalio 9 d. Bureau Veritas Latvia išvada, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais ir vertino jų visetą;

19.5. ieškovei byloje neįrodžius, kad atsakovas pažeidė jam pagal Sutartį tenkančią pareigą pristatyti sulygtus kokybės reikalavimus atitinkančias Prekes, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo civilinė atsakomybė negalima ir vien tai sudarė pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje 2023 m. sausio 16 d. nutartimi tenkino apeliantės prašymą ir skyrė byloje teismo Prekės – metalinės modulinės deformacinės siūlės vertinimo ekspertizę.

21. 2023 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teisme gauta gautas teismo eksperto E. L. 2023 m. kovo 3 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 23/03/03-01.

22. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas E. L. paaiškino savo išvadą, atsakė į ginčo šalių bei teisėjų kolegijos narių užduotus klausimus.

23. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl deformacinės siūlės poslinkio, deformacinės siūlės pralaidumo vandeniui, metalinės konstrukcijos išmatavimų neatitikimo. Atkreipė dėmesį, kad detalė šiuo metu sumontuota ir visiškai pakeista. Nurodė, kad atsakovas nepateikė detalės eksploatacinių savybių deklaracijos, todėl neaišku, kokios kokybės detalė buvo pristatyta.

24. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Prašė nesivadovauti ekspertizės išvada, kadangi ji neatitiko nešališkumo bei tyrimo išsamumo principų. Teigė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas pristatė Sutarties neatitinkančią prekę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas bendradarbiavo, siūlė pašalinti defektus – jei tokie būtų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byloje nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė atmesti ieškovės ieškinį atsakovui dėl 29 039 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

28. Ieškovė žalos atsiradimą kildina iš šalių 2018 m. kovo 6 d. sudarytos Tiekimo sutarties (Prekių sutarties) Nr. 53/2018, pagal kurią atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo pateikti ieškovei (pirkėjai) Sutartyje nurodytas prekes, o ieškovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Prieš pradedant prekių gamybą šalys suderino būsimų prekių brėžinius. Ieškovė nurodo, kad atsakovo pristatytos prekės buvo su trūkumais, todėl, atsakovui tinkamai nebendradarbiaujant, ji pati ėmėsi šalinti prekių trūkumus atsakovo (pardavėjo) sąskaita ir dėl to patyrė 29 039,00 Eur žalą, kurią iš atsakovo prašo priteisti. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, jog pirkėja nesilaikė Sutartyje numatytų prekių priėmimo sąlygų, priėmusi prekes per sutartyje nustatytą terminą nevykdė pareigos prekes patikrinti, pretenzijų dėl prekių neatitikimų Sutartyje nustatytu laiku nepareiškė, dėl prekių kokybės kreipėsi nesilaikydama nustatytų terminų, darė prekėms poveikį. Atsakovė nurodo į ieškovės (pirkėjos) statybvietę pristačiusi tinkamos kokybės prekes.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nuspręsdamas, jog ieškovė neįrodė atsakovo sutartinės atsakomybės sąlygų buvimo. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovė pagal Sutartį turėjo pristatyti pritaikytas specialiam tikslui (tikslinei paskirčiai) prekes, kadangi Sutartyje numatyta, jog prekių asortimentas ir pristatymo taisyklės nustatytos Sutarties priede (Techninėje specifikacijoje) bei šalių suderintuose brėžiniuose, o Projektas „Kelio A5 (Via Baltica) ruožo nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstravimas, estakada 56,55 km“ nebuvo Sutarties dalimi. Teismas sprendė, jog ieškovė objektyviai neįrodė, kad atsakovo pateiktos prekės neatitiko kokybės reikalavimų ir negalėjo būti naudojamos pagal jų paskirtį. Pretenzijas ieškovė atsakovei pareiškė nesilaikydama Sutarties terminų, pati darė prekėms poveikį (trečiųjų asmenų pagalba bandė prekes keisti), todėl vėliau eksperto atliktas vertinimas nėra pakankamas įrodymas atsakovės kaltei ir / ar neteisėtai veikai pagrįsti. Brėžinių derinime dalyvavo ieškovės projektuotojas, ieškovė galimai suklydo užsakymo metu nurodydama netikslias prekės charakteristikas. Be to, įrodinėdama žalą, ieškovė nepagrindė pirktų medžiagų (darbo) sunaudojimo būtent prekių trūkumų pašalinimui, net neįrodinėjo kaip ir kokiu būdu tariamus prekių trūkumus šalino.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliantės skundo argumentus bei atsakovo atsiliepimo į apeliantės skundą argumentus, daro išvadą, jog apeliantės skundas nėra pagrįstas.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 2018 m. kovo 6 d. sudarytos Tiekimo sutarties (Prekių sutarties) Nr. 53/2018, pagal kurią atsakovas (pardavėjas) SIA „OK Buvmateriali“ įsipareigojo pateikti ieškovei UAB „Tilsta“ (pirkėjai) Sutartyje nurodytas prekes, kurių asortimentas ir pristatymo taisyklės nustatytos Sutarties priede Nr.1 (Techninė specifikacija, kuri yra neatsiejama šios sutarties dalis), vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pažymėtina, jog Sutarties 2.2 punkte ginčo šalys aptarė prekių kainą, apmokėjimo už prekes tvarką. Sutarties 2.3. punkte šalus aptarė prekės pristatymo sąlygas, t. y. pristatymo terminą, tai, kad brėžiniai bus abipusiai suderinti (Sutarties 2.3.1. punktas) ir kad į sutarties kainą įskaičiuotas pristatymas į projekto statybvietę (Sutarties 2.3.3. punktas). Sutarties 2.3.2. punkte nurodytas projekto pavadinimas – „Kelio A5 (via Baltica) ruožo nuo 45 km iki 56,83 km rekonstravimas. Estakada 56,55 km“ (Projektas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutartyje nėra nuorodos apie tai, kad Projektas yra Sutarties sudedamoji dalis.

33. Sutarties 2.6. punkte, numatančiame Sutarties dokumentus ir jų prioritetą, nurodoma, jog Sutarties dokumentai yra papildantys vieni kitus ir interpretuojami tokia eile: 1. Ši sutartis; 2. Priedas Nr. 1 (Techninė specifikacija); 3. Priedas Nr. 2 (Garantijos pavyzdys). Sutarties 3.1. punkte aptarta, kad šalių teisių ir pareigų, pagal kurias medžiagos priemonės ir kiti produktai (Sutartyje toliau vadinama prekėmis) pateikiamos, pagrindas yra ši Sutartis ir visi kiti Sutarties dokumentai, įskaitant priedus ir pakeitimus (Sutartyje toliau vadinama Sutarties dokumentais). Sutarties 3.5. punkte įtvirtinta, kad kiekviena šalis bus atsakinga kitai šaliai dėl dokumentų ir perduotų projektų Sutarties vykdymui ir kitos informacijos teisingumą.

34. Sutarties priede Nr. 1 (Techninė specifikacija) bei atsakovo 2018 m. vasario 22 d. Kainos pasiūlyme nurodyta projekto vieta – Kelio A5 (via Baltica) ruožo nuo 45 km iki 56,83 km rekonstravimas; aptartas daiktas (prekė) – metalinė modulinė deformacinė siūlė (TS200 tipas), (+76/-120 mm) dviejų tarpų siūlė, į kainą įskaičiuotas pristatymas į statybvietę, antikorozinė apsauga atspari druskai ir metalas (S355J2) atsparus sniego mašinų naudojimui ant kelio.

35. Prekių kokybė aptarta Sutarties 4.3. punkte, kuriame nurodyta, jog prekės turi būti savo tipo, kiekio, kokybės, parametrų ir kitų savybių, atitikti sutarties sąlygas bei nuostatas, įtvirtintas teisės aktuose, taikomuose standartuose, kokybės standartuose ir techniniuose dokumentuose, taip pat Sutarties 8 punkte, kuriame nurodyta, jog prekių reikalavimai yra nustatyti Sutartyje, taikomose teisės normose ir reguliavime ir kituose prekių reikalavimuose; jeigu Sutartis nenustato prekių kokybės kriterijų, prekės atitiks aukščiausius standartų reikalavimus.

36. Šalys įsipareigojo visiškai kompensuoti kitai šaliai nuostolius, patirtus dėl pažeidimo, įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo (6.1 punktas). Pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo atsakyti į pretenzijas, pateiktas pirkėjo dėl prekių trūkumų, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo gavimo dienos (7.4. punktas). Jeigu šalys nesusitarė kitaip, prekių sugedimo rizika yra perduodama pirkėjui kartu su prekių perdavimu (6.3 punktas).

37. Sutarties 10 punkte šalys aptarė prekių pristatymą ir priėmimą – prekės laikomos pristatytomis, jeigu pardavėjas pristatė prekes pirkėjui ir šalys pasirašė prekių perdavimo – priėmimo dokumentą. Pirkėjas privalo apžiūrėti prekes per protingą terminą po prekių pristatymo ir, jeigu įmanoma, prieš naudojimą ar instaliavimą. Pirkėjas gali apžiūrėti Prekes taip pat darbų proceso metu, kai ankstesnis pažiūrėjimas gali užtrukti nepagrįstą laiką ar būti kitaip neprotingas. Pirkėjas turi pranešti pardavėjui apie tai, jog prekės neatitinka Sutarties reikalavimų, ne vėliau kaip per 2 dienas po pristatymo. Neatitikties Sutarties reikalavimams apibūdinimas laikomas tinkamai pirkėjo apibrėžtu, jeigu pirkėjas neatitikimą Sutarties reikalavimams tokia apimtimi ir būdu, kiek įmanoma tai atlikti pagal pirminį vertinimą. Sutarties 13 punkte šalys įsipareigojo bendradarbiauti ir bendradarbiavimą vykdyti su tikslu pasiekti sutartinius tikslus greičiausiu ir ekonomiškiausiu būdu.

38. Tarp šalių nėra ginčo, jog po Sutarties sudarymo šalys suderino brėžinius dalyvaujant ieškovės projektuotojui, atsakovas (pardavėjas) prekių gamybai pasitelkė trečiąjį asmenį Vekkon Endüstri A.S. ir prekes pristatė į ieškovės statybvietę 2018 m. gegužės 18 d. Prekių priėmimo – pardavimo aktas į bylą nėra pateiktas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas ginčo dėl šios aplinkybės nekėlė, nurodė, jog pardavėjas prekes pristatė, o pirkėja (ieškovė) prekes priėmė 2018 m. gegužės 18 d.

39. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog pagal Sutartį atsakovo ieškovei perduotos Prekės neatitiko kokybės reikalavimų, nes Prekės negalėjo būti naudojamos specialiam tikslui – Projektui, apie kurį ieškovė informavo atsakovą sudarydama Sutartį.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. To paties Kodekso straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

41. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

42. Pagal kasacinio teismo formuojamą sutarčių aiškinimo praktiką, aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).

43. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendruosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė Sutarties bendrosiose sąlygose, nurodydamos, kad Prekės turi būti savo tipo, kiekio, kokybės, parametrų ir kitų savybių, Prekių reikalavimai yra nustatyti Sutartyje, taikomose teisės normose, reguliavime ir kituose reikalavimuose, jeigu Sutartis specifiškai nenustato Prekių kokybės kriterijų, Prekės turi atitikti aukščiausius standartų reikalavimus (Sutarties 4.3, 8.1 punktai). Specialiuosius reikalavimus Prekėms šalys apibrėžė techninėje specifikacijoje nurodydamos jų pobūdį – metalinė modulinė deformacinė siūlė (TS 200 tipas), (+76/-120 mm) dviejų tarpų siūlė), kiekį – 20,9 m, papildomas sąlygas – antikorozinė apsauga atspari druskai (valymas + cinko epoksido 80 mikrometras + miox epoksido 120 mikrometras) ir metalas (S355J2) atsparus sniego mašinų naudojimui ant kelio.

44. Pažymėtina, kad ginčo šalys taip pat įsipareigojo patvirtinti brėžinius, kuriuos Prekės turės atitikti (Sutarties 2.1 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Tarp šalių nėra ginčo, jog po sutarties sudarymo šalys brėžinius suderino, ką patvirtina ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniu paštu 2018 m. kovo 14-19 d. Bylos duomenys patvirtina, kad prekių brėžinius, kuriuos Prekės turėjo atitikti, rengė ne atsakovas. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas 2018 m. kovo 14-19 d. bei paaiškinimai teikti teismo posėdžio metu patvirtina, kad brėžinių derinimo metu dalyvavo trečiasis asmuo. Byloje nėra jokių duomenų, kad brėžinių derinimo metu atsakovas būtų vertinęs ar teikęs pastabas dėl brėžinių atitikimo Projektui. Taigi šalys sutartyje įsipareigojo suderinti Prekių brėžinius, kuriuos Prekės turėjo atitikti. Vadinasi brėžinyje turėjo būti apibrėžti konkretūs reikalavimai ieškovės Projekto įgyvendinimui reikalingų Prekių parametrai. Iš pateikto brėžinio ir šalių susirašinėjimo nustatyta, jog šalys brėžinyje suderino Prekės (2 vnt) geometrinius reikalavimus, poslinkio dydį, medžiagiškumą ir/ar kita. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais, jog bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog ieškovė Sutarties dokumentuose įtvirtino Prekių naudojimo pagal specialią paskirtį sąlygą. Aplinkybė, kad šalys Sutartyje susitarė suderinti Prekių brėžinius, kuriuos Prekės turės atitikti, taip pat liudija, jog ieškovės kelio darbų Projekto dokumentacija šalims sudarant sutartį neturėjo esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartyje esant aptartiems Prekių kokybės reikalavimams, įskaitant Prekių atitiktį šalių suderintiems Prekių brėžiniams, atsakovas privalėjo ieškovei pristatyti būtent Sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus atitinkančias Prekes, o ne tokias prekes, kurios būtų skirtos specialiai paskirčiai pagal apeliantės Projektą (Projektinę dokumentaciją).

45. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės nurodomą aplinkybę, jog tam tikra informacija iš Projekto atsakovui buvo teikiama, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien dalies Projekto dokumentacijos pateikimas kitai sutarties šaliai nepagrindžia Prekių specialios, o ne įprastinės paskirties. Tai, jog pagal Sutartį ieškovės užsakomos Prekės turėjo atitikti tam tikrus konkrečiam Projektui keliamus reikalavimus (geometrinius, poslinkio, medžiagų ir/ar kita), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios Prekės buvo ketinamos ieškovės naudoti ne įprastiniam, o specialiam tikslui, tokios aplinkybės apeliantė neįrodė. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai liudija, kad Prekių – deformacinių siūlių įprastinė paskirtis yra užtikrinti statomo ir/ar rekonstruojamo tilto sujungimą su antžemine dalimi ir jo stabilumą eksploatavimo metu, keičiantis oro temperatūroms. Būtent tokiam tikslui ieškovė Prekes ir ketino naudoti (naudojo), vykdydama konkretų kelio darbų Projektą.

46. Minėta, kad Sutarties 2.6. punkte, numatančiame Sutarties dokumentus ir jų prioritetą, nurodoma, jog Sutarties dokumentai yra papildantys vieni kitus ir interpretuojami tokia eile: 1. Ši sutartis; 2. Priedas Nr. 1 (Techninė specifikacija); 3. Priedas Nr. 2 (Garantijos pavyzdys). Projekto dokumentacija tarp Sutarties dokumentų neminima, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog ji nebuvo Sutarties dalimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė pretenzijoje atsakovui nenurodė apie tai, kad Prekės būtent Projekto neatitiko.

47. Sutarties 2.3. punkte aptartos prekės pristatymo sąlygos, be kita ko, Sutarties 2.3.2. punkte nurodytas projekto pavadinimas – „Kelio A5 (via Baltica) ruožo nuo 45 km iki 56,83 km rekonstravimas. Estakada 56,55 km“, o Sutarties 2.3.3. punkte nurodyta, kad į Sutarties kainą įskaičiuotas pristatymas į projekto statybvietę. Sutarties pirmame priede (Techninė specifikacija) Projekto pavadinimas – Kelio A5 (via Baltica) ruožo nuo 45 km iki 56,83 km rekonstravimas – nurodytas prie projekto vietos. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Projekto nurodymas Sutartyje šalių buvo susietas ne su specifine Prekių paskirtimi, o su jų pristatymo vieta – jos atsakovo turėjo būti pristatytos į Projekto statybvietę, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

48. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nesutiko su ieškovės argumentais, jog Prekių poreikis nurodomam Projektui galėjo būti vertinamas kaip šalių sulygta speciali, o ne įprastinė Prekių paskirtis, kurią Prekės turėjo atitikti.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

51. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

52. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

53. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Taigi, tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

54. Garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja ne tik daikto trūkumų faktą, bet ir tai, kad trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu (iki daikto perdavimo) arba atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo momento. Įrodinėjimo našta dėl antrosios aplinkybės pasikeičia pirkėjo naudai sutartinės garantijos atveju, t. y. pirkėjui tokiu atveju pakanka įrodyti daikto trūkumų faktą, o pardavėjas turi įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės (netinkamo naudojimo) ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

55. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog būtent parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų (o jei sutartyje nurodymų nėra - įprastų reikalavimų) turi įrodyti pirkėjas. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas, teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

56. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

57. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, jog negali pasisakyti dėl dalies pateiktų įrodymų reikšmės (t. y. negali pasakyti, ar aplinkybės egzistuoja ar ne), kadangi neturi tam reikalingų specialių žinių, tačiau nepaisant to dėl ginčo aplinkybių pasisakė ir tokių nepagrįstų išvadų pagrindu priėmė sprendimą. Apeliantės nuomone teismas, neturėdamas specialių žinių tam tikrų aplinkybių nustatymui, CPK 212 straipsnio pagrindu turėjo skirti byloje ekspertizę savo iniciatyva.

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

59. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė (ieškovė) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo teismo siūlymu reikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl ginčo šalių nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nutartimi skyrė byloje teismo Prekės – metalinės modulinės deformacinės siūlės vertinimo ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti teismo skirtam ekspertui E. L. bei nutartimi suformulavo ekspertui 9 klausimus. Byloje buvo gautas teismo eksperto E. L. 2023 m. kovo 3 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 23/03/03-01, teismo ekspertas pateiktą išvadą teismo posėdžio metu paaiškino žodžiu, atsakė į šalių atstovų ir teisėjų kolegijos jam užduotus klausimus.

60. Teismo eksperto apklausos žodiniame teismo posėdyje metu teisėjų kolegija nustatė, kad teismo ekspertas E. L. ne tik kad fiziškai nebuvo Prekių sumontavimo vietoje (tyrimo objekto – metalinės modulinės deformacinės siūlės neapžiūrėjo), tačiau taip pat ir netyrė bylos medžiagos - ekspertizė buvo atlikta pasitelkus kitą asmenį, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nors atlikti ekspertizę buvo pavesta ekspertui. Ekspertas negalėjo atsakyti į teisėjų kolegijos klausimus dėl šalių sudarytos Sutarties priedų, esančių neatsiejama Sutarties dalimi – Prekių brėžinio, Techninės specifikacijos, kurie teismo posėdžių salėje buvo demonstruojami ekrane.

61. Be to, eksperto atsakymai į teisėjų kolegijos nutartimi užduotus klausimus prieštarauja vienas kitam: viena vertus, atsakydamas į pirmąjį klausimą – ar pagal bylos duomenis metalinės modulinės deformacines siūlės esamą būklę įmanoma nustatyti kokios pirminės būklės bei savybių deformacinė siūlė 2018 m. gegužės 18 d. buvo pristatyta ir perduota pirkėjai - ekspertas pateikė kategorišką atsakymą, jog pagal bylos duomenis to nurodyti (nustatyti) neįmanoma (taip pat atsakoma į antrą - trečią užduotus klausimus), kita vertus ekspertas vis tik pateikia atsakymus, nurodydamas, jog Prekė matmenų ar pralaidumo vandeniui reikalavimų neatitiko, tokią išvadą grįsdamas apeliantės darbuotojo elektroniniais laiškais (pav. 2018 m. birželio mėn. 15 dienos ir vėlesniais).

62. Teismo posėdžio metu tiriant Ekspertizės aktą ir eksperto apklausos būdu buvo nustatyta, kad ekspertizės akte, atsakydamas į nutartyje suformuluotus klausimus, ekspertas rėmėsi išimtinai apeliantės rašytais elektroniniais laiškais, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ignoravo antrosios ginčo šalies (atsakovo) elektroniniuose laiškuose pateiktą informaciją ar gamintojo (trečiojo asmens) į bylą pateiktus duomenis (Kokybės sertifikatą, Atitikties pažymėjimą, Kokybės kontrolės ataskaitą, Kokybės ir bandymų atestatą ir kt.).

63. Pavyzdžiui, atsakant į ketvirtą klausimą, koks konkrečiai negamyklinis poveikis buvo daromas metalinei deformacinei siūlei (pjaustymas, lankstymas, siūlės atidarymas, kita) prieš sumontuojant ją į estakados konstrukciją, teismo ekspertas nurodė, kad buvo pašalintos vieno deformacinio pjūvio vieno galo dvi galinės apdailos plokštės. Atsakant į šeštą klausimą, ar metalinei modulinei deformacinei siūlei darytas negamyklinis poveikis galėjo padaryti įtaką jos savybėms, įskaitant pralaidumą vandeniui? Jeigu atsakymas taip, kokią įtaką tai galėjo padaryti - teismo ekspertas akte nurodė, jog įtakos paadyti negalėjo. Tačiau ekspertas rėmėsi išimtinai vienos ginčo šalies paaiškinimu, jokių objektyvių duomenų išvadai pagrįsti ekspertizės akto tiriamojoje ir motyvuojamoje dalyse nepateikė. Analogiški atsakymai pateikti atsakant į septintą klausimą (ar metalinės modulinės deformacinės siūlės sumontavimo į estakadą darbai galėjo turėti įtaką jos savybėms, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pralaidumą vandeniui? Jeigu taip, kokią įtaką galėjo padaryti?) ir į aštuntą klausimą (ar metalinės modulinės deformacinės siūlės transportavimas į Vilnių po to kai ji buvo sumontuota ir išmontuota iš estakados konstrukcijos, galėjo padaryti įtaką metalinės modulinės deformacinės siūlės savybėms? Jeigu taip, kokią įtaką tai galėjo padaryti?) - negalėjo turėti įtakos deformacinės siūlės savybėms, tačiau atsakymai grindžiami išimtinai teoriniu samprotavimu, nes byloje nėra duomenų apie tai ar deformacinės siūlės elementai apeliantei pačiai ją transportuojant ar sandėliuojant buvo sutvirtinti papildomais fiksavimo elementais, kurie užtikrintų deformacinės siūlės stabilumą ir formą. Ekspertas nurodo, jog byloje nėra informacijos, kad deformacinės pastatymas į projektinę vietą (montavimas) ir jos iškėlimas iš jos bei transportavimas į Vilnių buvo vykdomas netinkamai ar buvo koks išorinis poveikis, kuris turėjo įtakos deformacinės siūlės charakteristikoms, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ir tokių duomenų, kurie pagrįstų priešingas aplinkybes. Teisėjų kolegija priėjo išvados, kad teismo eksperto padarytos išvados, atsakant į 7 ir 8 klausimus, remiasi prielaida, jog deformacinės siūlės elementai buvo sutvirtinti papildomais fiksavimo elementais, kurie užtikrino deformacinės siūlės stabilumą ir formą, tačiau byloje nėra tokią prielaidą patvirtinančių objektyvių duomenų.

64. Šios nutarties 60 - 63 punktuose nurodytos aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, jog pateiktas ekspertizės aktas nėra objektyvus ir nešališkas, o pateiktos išvados nėra pagrindžiamos tiriama bylos medžiaga, todėl teisėjų kolegija eksperto akte padarytomis išvadomis remtis negali ir nesiremia.

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl Prekių pagaminimo atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį Vekkon Endustri AS, kuris pagamino Prekes ir per atsakovo vardu užsakytą vežėją SIA „DS Line“ bei 2018 m. gegužės 18 d. pristatė jas ieškovei į projekto statybvietę.

66. CK 6.318 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. CK 6.325 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pardavėjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkėjui daiktų priklausinius, priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutartį ar įstatymus privalo perduoti, tai pirkėjas turi teisę nustatyti pardavėjui protingą terminą šiai prievolei įvykdyti. To paties Kodekso straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas savo prievolės neįvykdo per pirkėjo nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.

67. Taigi pardavėjui neįvykdžius pareigos perduoti su daiktu susijusius dokumentus, pirkėjas gali nustatyti terminą šiai pareigai įvykdyti, o jos jai neįvykdžius atsisakyti priimti daiktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui su daiktu susijusius dokumentus negali būti tapatinama su pardavėjo pareiga perduoti kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą.

68. CK 6.337 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymai ar pirkimo-pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus. To paties Kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. To paties Kodekso straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai įstatymai ar pirkimo-pardavimo sutartis numato pardavėjo pareigą patikrinti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę (išbandymas, apžiūra, matavimai ir t. t.), tai pardavėjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkėjui dokumentus, patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta.

69. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas įtvirtina reikalavimus statybos produktams. Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. To paties Įstatymo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šių statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas ar įgaliotasis atstovas pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai statybos produktus, atitinkančius teisės aktų nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą. To paties Įstatymo straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją; įtvirtinta, kad kiekvienas statybos produktas, kuris neturi darniųjų techninių specifikacijų, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, iš Šveicarijos Konfederacijos arba iš Turkijos Respublikos, gali būti be apribojimų tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, Šveicarijos Konfederacijoje arba Turkijos Respublikoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti rinkai toje valstybėje.

70. Pažymėtina, kad ginčo šalys Sutartyje nenurodė, kokius dokumentus atsakovas turi perduoti ieškovei, kaip patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo Prekei – metalinei modulinei deformacinei siūlei yra taikomos tam tikros darniosios techninės specifikacijos.

71. 2023 m. kovo 3 d. teismo ekspertizės akte Nr. 23/03/03-01 nurodyta, kad pagal civilinėje byloje pateiktus duomenis neįmanoma nurodyti, kokios priminės būklės deformacinė siūlė buvo 2018 m. gegužės 18 d. perdavimo metu, nes deformacinės siūlės krovinio važtaraštyje nėra fiksuojama jo esama būklė, o fiksuojamas tik pristatymo faktas. Taip pat nurodyta, kad karu su važtaraščiu nėra pateikiama deformacinės siūlės eksploatacinių savybių deklaracijos, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 21 straipsnio 3 punkte. Byloje taip pat nėra duomenų apie deformacinės siūlės savybes ir kokios jos yra, todėl byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokių savybių deformacinė siūlė buvo pristatyta ir ar ji atitiko sutarties reikalavimus. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas E. L. nurodė, kad deformacinė siūlė laikoma produktu neturinčių darniųjų techninių specifikacijų.

72. Į bylą pateiktoje 2019 m. spalio 9 d. Bureau Veritas Latvia išvadoje nurodyta, kad statybos gaminio tilto deformacinės siūlės techninė specifikacija nėra paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimai šiam produktui netaikomi, dėl to tiekėjas neprivalėjo pateikti atitikties dokumentų pagal nurodytą Reglamentą. 2023 m. balandžio 14 d. eksperto O. K. išvadoje dėl 2023 m. kovo 3 d. teismo ekspertizės akte Nr. 23/03/03-01 nurodyta, kad statybinio gaminio Tiltų deformacinės siūlės techninė specifikacija neskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kas reiškia, kad Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimai netaikomi produktui (su išimtimi, kai gamintojas pats nori). Tiekėjas 2018 m. gegužės 16 d. neprivalėjo išduoti Eksploatacinių savybių deklaracijos pagal Reglamentą Nr. 305/2011. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog metalinė modulinė deformacinė siūlė laikoma produktu neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, techninė specifikacija neskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, todėl Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimai jai netaikomi, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovas tokius dokumentus pateikti ieškovei privalėjo.

73. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo Vekkon Endustri AS, pagaminęs Prekes, 2018 m. balandžio 26 d. surašė Prekių atitikties pažymėjimus, 2018 m. balandžio 26 d. kokybės kontrolės ataskaitą, 2018 m. balandžio 27 d. Prekės kokybės ir bandymų atestatą Nr. VKN-IHT-2018-07-020, taip pat turėjo Prekių sandarumo ir nepralaidumo vandeniui testavimo vaizdo medžiagą. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas E. L. nurodė, kad iš esmės į klausimą, ar pirkėjai pristatytos ir perduotos prekės parametrai (matmenys) atitiko 2018 m. kovo 6 d. tiekimo sutarties ir suderintų brėžinių sąlygas, negalima atsakyti, kadangi negalima nustatyti deformacinės siūlės būklės pristatymo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti gamintojo atlikti vidaus kontrolės matavimai, nurodyti šios nutarties 73 punkte, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog Prekės pristatymo metu tikėtinai atitiko jai keliamus reikalavimus, kadangi priešingai objektyviais duomenimis nėra įrodyta, o pretenzija pardavėjui Sutartyje nustatytais terminais nebuvo pateikta.

74. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. To paties Kodekso straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trūkstamus daiktus, pašalinti daiktų trūkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje arba pakeisti tarą ar pakuotę, jeigu įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą.

75. Minėta, jog Sutarties 10 punkte ginčo šalys susitarė, kad pirkėjas privalo apžiūrėti prekes per protingą terminą po prekių pristatymo ir, jeigu įmanoma, prieš naudojimą ar instaliavimą. Pirkėjas gali apžiūrėti Prekes taip pat darbų proceso metu, kai ankstesnis pažiūrėjimas gali užtrukti nepagrįstą laiką ar būti kitaip neprotingas. Pirkėjas turi pranešti pardavėjui apie tai, jog prekės neatitinka Sutarties reikalavimų, ne vėliau kaip per 2 dienas po pristatymo.

76. Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tik 2018 m. birželio 15 d. apeliantė (ieškovė) žodžiu ir elektroniniu laišku nurodė atsakovui pastebėjusi prekių trūkumus. Taigi apie prekių trūkumus ieškovė atsakovui pranešė praleidusi Sutartyje nustatytą terminą, t. y. beveik po mėnesio nuo 2018 m. gegužės 18 d. prekių pristatymo į projekto statybvietę. Taip pat apie pastebėtus prekių trūkumus ieškovė informavo atsakovą 2018 m. birželio 18 ir 19 d., 2018 m. liepos 3 d. bei 2018 m. liepos 5 d. elektroniniai laiškais.

77. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovės netenkino aplinkybė, jog deformacinis pjūvis buvo užsakytas poslinkiui +75/-121, laiškuose pirkėja (apeliantė) nurodė, jog pagaminta su 120 mm tarpu, tačiau pagal brėžinį turi būti atvirkščiai, nurodė, jog deformacinis pjūvis pagamintas ne pagal projekte numatytus aukščius – nuokrypis nuo projekto iki 50 mm, guma praleidžia vandenį, guma nesiekia metalinio profilio galo, apatinės plokštės prie metalinio profilio privirtinos ne vertikaliai, aukščiausiame taške profilis nesuvirintas (nėra virinimo siūlės). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta objektyvių ir pagrįstų duomenų apie tai, kad tokių apeliantės po mėnesio ir vėliau nuo Prekės pristatymo įvardintų trūkumų ieškovė negalėjo nustatyti per Sutartyje numatytą 2 dienų terminą. Tokie apeliantės nurodyti Prekių trūkumai, kaip poslinkis, sandarumas vandeniui, ar matmenys yra (turėjo būti) akivaizdžiai matomi arba nesunkiai galėjo būti patikrinti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad įrodymų, kurie pateisintų pačios ieškovės itin ilgą delsimą lyginant su Sutartyje nustatytu terminu patikrinti Prekės atitiktį kokybės reikalavimams, byloje nėra. Taigi ieškovė akivaizdžiai pažeidė Sutartyje nustatytą terminą pranešti apie Prekių kokybės trūkumus, o bylą nagrinėjant teisme šių faktų tikrovės, kaip paaiškėjo, jau nėra galimybės nustatyti.

78. Be to, remiantis byloje pateiktais elektroniniais laiškais, ekspertizės aktu bei teismo eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad metalinei deformacinei siūlei, prieš sumontuojant ją į estakados konstrukciją, buvo daromas fizinis poveikis (pašalintos vieno deformacinio pjūvio vieno galo dvi galinės apdailos plokštės, buvo bandyta prispausti apatinę plokštė prie viršutinės, kad suspausti gumą, deformacinę siūlę buvo bandoma sumontuoti, vėliau ji buvo iškelta iš projektinės vietos, sandėliuota, keletą kartų transportuota).

79. Tarp šalių nėra ginčo, kad deformacinė siūlė turi atitikti vandens nepralaidumo reikalavimus. Ieškovė teigė, kad deformaciniai pjūviai nėra sandarūs ir praleidžia vandenį. Nurodytą aplinkybę ieškovė įrodinėjo D. B. 2018 m. spalio 28 d. Esamo statinio tyrimo akte Nr. T18-10, kuriame nurodyta, kad deformacinių pjūvių nepralaidumas buvo įvertintas 2018 m. rugpjūčio 3 d., guminius intarpus pilnai užpildžius vandeniu, vanduo ant intarpų buvo pilamas iš nedidelių talpų natūralia srove be papildomo slėgio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimas dėl nepralaidumo vandeniui buvo atliktas po to, kai ieškovė darė įtaka Prekėms. Pažymėtina, kad vandens lašus ant Prekių gumos ieškovė pastebėjo sumontavusi Prekę. Kokios aplinkybės lėmė lašų ant gumos atsiradimą montavimo metu, t. y. gumos plyšimas/įplėšimas, metalo nevientisumas, gumos neįtvirtinimas/ netinkamas įtvirtinimas į metalą, kita, į bylą iš esmės nebuvo pateikta.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog siūlės statiniai yra nevienodo aukščio, nebuvo pagrįsta konkrečiomis specialiomis žiniomis, nenurodyta, kokia įtaką tai daro prekei jos galimumui naudoti pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios įtakos galimumui naudoti Prekes pagal paskirtį negalėjo paaiškinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B.. Pati savaime aplinkybė, kad siūlės statiniai galimai yra nevienodo aukščio, nepakankama konstatuoti Prekių trūkumo fakto, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Be to, D. B. Akte, kuriuo pati ieškovė grindžia Prekių trūkumus, nurodoma, kad deformacinių pjūvių pagrindiniai geometriniai parametrai atitinka Darbo projekte numatytus matmenis.

81. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad atsakovo pagal Sutartį ieškovei pateiktų Prekių poslinkis neatitiko suderinto brėžinio. Nurodytą aplinkybę ieškovė grindė ieškovės atsakovui siųstais elektroniniais laiškas. Byloje esantis brėžinis bei pačios ieškovės atsakovui 2018 m. kovo 15 d. rašytas elektroninis laiškas patvirtina, kad šalys tarėsi, jog +15 temperatūrai deformacinių pjūvių poslinkis turi būti +76/-121. Ieškovė teigė, kad 121 mm dėmuo buvo pažymėtas prie ženklo „-“, t. y. „antstato sutrumpėjimo“, kas reiškia, kad deformacinis pjūvis turėjo turėti priešingą galimybę 121 mm išsiplėsti (padidėti), o ne tiek susitraukti (sumažėti), siekiant užtikrinti tilto vientisumą. Atkreiptinas dėmesys, kad brėžiniuose buvo įtvirtinti ne tik „antstato sutrumpėjimo“ bei „antstato pailgėjimo sąvokas“, bet ir „sutrumpėjimo (-)“, „pailgėjimo (+)“, „didžiausio kiekvieno deformacinio pjūvio atsidarymo atstumo“ „didžiausio kiekvieno deformacinio pjūvio užsidarymo atstumo“ sąvokos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nurodytu brėžiniu, kaip ir Sutartimi, prieš jos rengimą atsakovui pateiktais dokumentais, ženklinimu +/-, kas pagal plano sąvokas reiškia pailgėjimas/sutrumpėjimas, atsakovui apibrėžė būtent iš jos įsigijimų Prekių – deformacinių pjūvių, o ne antstato, prie kurio jie bus montuojami, poslinkius. Todėl atsakovas pagrįstai Prekes sureguliavo taip, jog jos galėtų sutrumpėti (užsidaryti) 121 mm (-) ir pailgėti (atsidaryti) 76 mm (+). Taigi negalima teigti, jo deformacinių pjūvių poslinkis neatitiko brėžinio.

82. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įtrūkimas virintinėje siūlėje gali įtakoti Prekių galimumą naudoti pagal paskirtį, tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma nepakankama teigti, kad šis trūkumas buvo Prekės perdavimo ieškovei momentu. Minėta, kad ieškovė darė poveikį Prekėms, todėl tikėtina, kad įtrukimas virintinėje siūlėje galėjo atsirasti dėl ieškovės daromo poveikio Prekei, t. y. po jos perdavimo ieškovei. Pastebėtina, kad apeliantės pateiktose nuotraukose, darytose iki Prekių apžiūros atlikimo 2018 m. rugpjūčio 3 d., toks įtrūkimas deformacinėje siūlėje neįžvelgiamas, šią aplinkybę taip pat vertino pirmosios instancijos teismas.

83. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė pareigą pristatyti Sutartyje suderintas kokybės reikalavimus neatitinkančias prekes, o apeliantė neįrodė priešingai, nors įrodinėjimo našta buvo apeliantės. Padariusi tokią išvadą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei neįrodžius sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovas neturi pareigos atlyginti tikėtinai vėliau atsiradusių apeliantės Prekių pakeitimų – tvarkymo ar poveikio Prekėms išlaidų.

84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

85. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

86. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė 2018 m. liepos 10 d. raštu informavo atsakovą, jog remdamasi Sutarties 8.2.2 punktu, imsis trūkumus šalinti atsakovo lėšomis, pasitelkdama trečiuosius asmenis. Atsakovas 2018 m. liepos 18 d. raštu informavo ieškovę, kad prekių gamintojas trečiasis asmuo Vekkon Endustri AS sutinka priimti ir patikrinti Prekių kokybę savo įmonėje bei kartu įsipareigoja nustačius Prekių gamybinius defektus atlikti būtinus defektų taisymus savo sąskaita ir padengti su tuo susijusias transportavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, turėjusi teisę rinktis tarp kelių Prekių trūkumų šalinimo būdų, pasirinko tą, kuris akivaizdžiai buvo neekonomiškas atsakovui – ieškovės įrodinėjami patirti nuostoliai dėl jos pasirinkto Prekių trūkumų šalinimo būdo beveik dvigubai didesni negu pačios Sutarties kaina. Todėl apeliantės argumentai, jog atsakovė nebendradarbiavo, taip pat nėra pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties

87. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

89. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

90. Teisėjų kolegijai netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

91. Atsakovas pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 540 Eur už rašytinės nuomonės parengimą ir pateikimą, 600 Eur už pasirengimą civilinei bylai, klausimų ekspertui suformulavimą ir pateikimą, atstovavimą 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, 480 Eur už pasiregimą civilinei bylai ir atstovavimą 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje, 540 Eur už pasiregimą civilinei bylai ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje, 60 Eur laiško teismo ekspertui su paaiškinimais ir įrodymais parengimą, 180 Eur už ekspertizės akto analizę, 60 Eur už prašymo iškviesti teismo ekspertą į teismo posėdį parengimą ir pateikimą teismui, 240 Eur už pasiregimą civilinei bylai ir atstovavimą 2022 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje, 100 Eur už eksperto šaukimą.

92. Atsakovas 2023 m. balandžio 6 d. sumokėjo 100 Eur avansą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, skirtą apmokėti eksperto atvykimą į teismo posėdį. Nurodyta suma nebuvo panaudota, kadangi ekspertas sąskaitos nepateikė, todėl grąžinama atsakovui, lėšas pervedant į atsakovės SIA „OK Buvmateriali“ atstovės advokatų profesinės bendrijos „Fort“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

93. Iš viso (bendrai) atsakovas patyrė 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jo naudai iš apeliantės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Tilsta“, juridinio asmens kodas 121477326, atsakovės SIA „OK Buvmateriali“, juridinio asmens kodas 40003384498, naudai 5 700,00 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų jos patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinti atsakovei SIA „OK Buvmateriali“, juridinio asmens kodas 40003384498, 100 Eur sumą, lėšas pervedant į atsakovės SIA „OK Buvmateriali“ atstovės advokatų profesinės bendrijos „Fort“, juridinio asmens kodas 303195010, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė