- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-460-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34925-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“
- Atsakovas
- LLC „OK Buvmateriali“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2338-861/2018 panaikinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovui LLC „OK Buvmateriali“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tilsta“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1– 13) prašydama priteisti iš atsakovo LLC „OK Buvmateriali“ 29 039 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-07 sprendimu už akių (e. b. 2 t., b. l. 161–162) ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 29 039 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat iš atsakovo priteisė ieškovei 653 Eur dydžio žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismui pateikė prašymą (e. b. 2 t., b. l. 164–166) dėl papildomo sprendimo priėmimo. Prašyme nurodė, jog nenumatė ir neturėjo objektyvios galimybės pateikti visus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki sprendimo priėmimo, dėl ko liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl 4 098,51 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-01 nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 178–179) ieškovės UAB „Tilsta“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.
5. Teismas nurodė, jog teismas priimti papildomą sprendimą gali tik tuo atveju, jeigu prašymas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjo pagalbai apmokėti buvo pareikštas bei pateikti patirtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu prašytos bylinėjimosi išlaidos buvo jai priteistos, o iki priimant sprendimą įrodymų, patvirtinančių, jog faktiškai patirtos dar kitos išlaidos, teismui nebuvo pateikta. Teismas atkreipė dėmesį, jog prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodoma teismų praktika, kurioje aiškiai įvardinta, jog teismas turi vertinti reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau tokių aplinkybių neįvardija, apsiribodamas deklaratyviu paaiškinimu, jog pateikti įrodymų neturėjo galimybės. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra aiškiai suformuluoti kriterijai, kodėl nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, kai duomenys apie jas yra pateikiami po sprendimo už akių priėmimo. Akcentuoja, kad ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, sprendimas už akių turi būti priimamas per tam tikrą imperatyvų terminą, o apie rašytinį procesą šalims nėra pranešama, šalį atstovauja kvalifikuotas atstovas, t. y. advokatas, kuriam yra žinomas sprendimų už akių priėmimo reglamentavimas, be to, ieškovė pati inicijavo bylą elektronine forma, kas reiškia, jog turėjo galimybę sekti bylos eigą. Nagrinėjamu atveju byla išspręsta priimant sprendimą, dokumentai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki spendimo už akių priėmimo teismui pateikti nebuvo. Teismui pateikti dokumentai rodo, jog duomenys, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas, yra išrašyti ir apmokėti gerokai iki sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2018 metų spalio–gruodžio mėn., ir tik viena sąskaita yra 2019-01-02, kuri apmokėta 2019-01-10. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018-12-12 EPP bylos sistemoje teismo nurodyta informacija apie dokumento įteikimą atsakovui, pridėtas nuskenuotas dokumentas, kuriame matyti, jog dokumentai atsakovui įteikti 2018-12-07. Visa tai leido teismui manyti, jog ieškovės atstovai privalėjo domėtis bylos eiga EPP sistemoje, numatyti, jog byloje gali būti priimtas sprendimas už akių atsakovui gavus ieškinį, bet nepateikus atsiliepimo, bei laiku į bylą pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ar bent dalį jų.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė ieškovė UAB „Tilsta“ atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 182–185) su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2338-861/2019 nesutiko, prašė ją panaikinti ir priimti papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas 4 098,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir nukrypo nuo vieningos teismų praktikos. Apeliantas nurodo nagrinėjamam ginčui galimai aktualią teismų praktiką ir pažymi, kad teismas priėmė sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims apie teismo posėdžio datą ir laiką, todėl ieškovė neturėjo galimybių pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, o teismas privalėjo priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Teigia, jog teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę žymiai anksčiau pateikti duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios teismo išvados yra nesuderinamos su kasacinio teismo praktika.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
10. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 277 str. 1 d. 3 p., teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
14. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 str. 1 d. taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
15. Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 str. 1 d. nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).
17. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 str. 1 d. nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
18. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
19. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, apeliantei nebuvo pranešta apie teismo posėdį, o jo metu teismas priėmė sprendimą už akių, dėl to apeliantė neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas. Tokios aplinkybės teismo turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo.
20. Nagrinėjamos bylos aspektu kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo teiginys jog, ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl ieškinyje išreiškusi sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad CPK 285 str. 1 d. nustato teismo teisę, bet ne pareigą visais atvejais priimti sprendimą už akių esant ieškovo prašymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismas mano, jog bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė ir ieškovas negali nuspėti, kaip teismas vertins byloje esančius įrodymus, taip pat negali nuspėti ir to, ar teismui ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami ir neprieštaringi norint priimti sprendimą už akių. Aplinkybė, kad bylą yra elektroninė, nedaro jokios įtakos kitokiam šio klausimo sprendimui, kadangi ieškovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė sprendimą už akių.
21. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantas galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįstas, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti papildomą sprendimą. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
23. Ieškovė pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti iš atsakovo 4 098,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad dokumentų analizei, procesinių dokumentų rengimui buvo skirta 12,5 val. 2 004,84 Eur išlaidų dalis yra susijusi su ieškinio ir jo priedų vertimu į lietuvių, anglų, latvių kalbas.
24. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų 8 p. įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Kaip minėta, ieškovė pareiškimu prašo priteisti iš atsakovo 4 098,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prie pareiškimo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (e. b. 2 t., b. l. 167, 169, 171) ir atliktų darbų išklotinių (e. b. 2 t., b. l. 168, 170, 172) matyti, kad ieškovė patyrė 1 430 Eur + PVM išlaidų už ieškinio atsakovei dėl prekių kokybės trūkumų ištaikymų patirtų kaštų išreikalavimo rengimą (2 val.), ieškinio rengimą dėl žalos atlyginimo (5 val.), ieškinio priedų vertimą iš anglų k. (4 val.); 57,2 Eur + PVM bendrų biuro išlaidų; 277,2 Eur + PVM vertimo išlaidų; 800 Eur + PVM vertimo išlaidų; 195 Eur + PVM išlaidų už ieškinio ir jo priedų vertimą, vertimo peržiūrą, vertimo pateikimą teismui (,15 val.); 7,8 Eur + PVM bendrų biuro išlaidų; 620 Eur + PVM vertimo išlaidų. Byloje pateikti bankų mokėjimo išrašai patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodomos sumos sumokėtos (e. b. 2 t., b. l. 173–176).
26. Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Ieškinys teismui paduotas 2018-11-06. Taigi, teisinės paslaugos buvo teiktos 2018 m. IV ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai už 2018 m. II ketvirtį – 926,7 Eur. Vadinasi, maksimali suma už ieškinio parengimą galėtų būti priteista 2 316,75 Eur (850,8 Eur x 2,5). Ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nurodyto maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo.
27. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti patirtas vertimo išlaidas. Vertimo išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškinys ir jo priedai buvo išversti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ieškovės patirtos vertimo išlaidos priteistinos iš atsakovo. Pažymėtina, jog iš atliktų darbų išklotinės taip pat matyti, jog bylinėjimosi išlaidas sudarė bendros biuro išlaidos – 57,2 Eur + PVM (e. b. l. 168) ir 7,8 Eur + PVM (e. b. l. 172). Ieškovė nepridėjo ir nepateikė jokių argumentų dėl patirtų bendrų biuro išlaidų, o pridėtos sąskaitos faktūros, atliktų darbų išklotinės bei apmokėjimo išrašai nepatvirtina, kad ieškovė tokias išlaidas realiai patyrė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo prašomos priteisti bendros biuro išlaidos nepriteisiamos.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 019,86 Eur (4 098,51 Eur – ((57,2 Eur + 7,8 Eur)x PVM)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2338-861/2019 panaikinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“ (į. k. 121477326) iš atsakovo LLC „OK Buvmateriali” (į. k. 40003384498) 4 019,86 Eur (keturis tūkstančius devyniolika eurų ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.