- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- e2-11403-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06662-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
- Atsakovas
- R. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 116,48 Eur skolą, kurią sudaro 114,62 Eur skola ir 1,86 Eur metinės palūkanos, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Teigia, kad atsakovas R. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.
3. Ieškovė teigia, kad atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 116,48 Eur, iš kurių 1,86 Eur sudaro palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d., taikant 5 proc. metinę palūkanų normą.
4. Ieškovė aiškina, kad mokesčiai gyventojams (butų/patalpų savininkams) apskaičiuojami pagal formulę: paslaugos tarifas x buto (patalpos) plotas. Šiuo atveju, pasak ieškovės, atsakovo skola susidarė šiam nemokant administravimo mokesčio (tarifas 0,0427 Eur), namo techninės priežiūros mokesčio (tarifas 0,0280 Eur), privalomųjų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui (tarifas 0,0500 Eur) ir mokesčio už namo stogo remonto darbus (tarifas 0,4924 Eur). Pasak ieškovės, skolos suma gauta nurodytus tarifus kiekvieną mėnesį padauginus iš atsakovui priklausančio buto ploto, t. y. iš 32,45 kv. m.
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6. Atsakovas teigia, kad ieškovės nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o ieškovė nepalaikė ryšio su ginčo namo patalpų savininkais. Pasak atsakovo, per visą skolos susidarymo laikotarpį nebuvo suteiktos jokios namo eksploatavimo, remonto ar kitokios paslaugos, nepaisant ginčo namo avarinės būklės. Dėl šios priežasties, atsakovo manymu, jam nekyla pareiga mokėti ieškovei.
Šalies argumentai
7. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovė 2024 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reiškė reikalavimus atsakovui dėl skolos už ginčo namui suteiktas paslaugas. Anot atsakovo, ieškovės pareiškimo pagrindu Plungės apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. eL2-1885-1068/2024 ir išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad jis teikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, kuriuose nurodė, jog ieškovė nepagrindė suteiktų paslaugų dydžio ir paskirstymo ginčo namo bendraturčiams pagrindų, o ieškovė, nepateikusi argumentų, atsisakė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 30 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsakovas akcentuoja, kad ieškinį teismui pateikė ieškovės darbuotoja, o ieškovės nurodyta advokatų profesinė bendrija ieškovės ieškinio nerengė. Taip pat, anot atsakovo, ieškovė nepagrindė kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. gegužės 31 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. gegužės 27 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus, taip pat teismo nutartimi ieškovė įpareigota pateikti įrodymus dėl ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo name atliktų remonto darbų.
10. Teisme 2024 m. gegužės 30 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė nurodo, kad kiti ginčo namo bendraturčiai nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl teikiamų paslaugų kokybės. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, anot jos, patvirtinančius, kad ginčo name buvo atlikti stogo remonto darbai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Vakarai“, veikdama 2014 m. birželio 30 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-865 bei vėlesnių įsakymų pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta (ir byloje nekilo dėl to ginčo), kad atsakovui R. S. nuosavybės teise 2019 m. gruodžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10475 pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 116,48 Eur, iš kurių 1,86 Eur sudaro kompensacinės palūkanos (5 proc.) už vėlavimą atsiskaityti. Skolos faktą ir dydį ieškovė grindžia į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atsakovui skolos susidarymo laikotarpiu, taip pat statinio apžiūros aktu, skolos paskaičiavimo lentele ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu.
14. Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia tuo, kad ieškovė faktiškai nesuteikė jos nurodytų ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir kitų paslaugų.
Dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
16. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
17. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).
18. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovas proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso 32,45 kv. m ploto patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovui, kaip šio buto savininkui, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).
20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas neigia, kad ieškovė būtų suteikusi daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, kad šios paslaugos buvo suteiktos (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovui kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu, kurias sudaro mokestis už administravimą, kurio tarifas – 0,0427 Eur, mokestis už namo techninę priežiūrą, kurios tarifas – 0,0200 Eur ir 0,0280 Eur (nuo 2023 m. lapkričio), ir privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, kurių tarifas – 0,0500 Eur. Atitinkamai, kiekvieną skolos susidarymo laikotarpio mėnesį atsakovui buvo priskaičiuojama 1,39 Eur suma (32,45 kv. m x 0,0427) už administravimą, 0,65 Eur suma (32,45 kv. m x 0,0200), o vėliau – 0,91 Eur suma (32,45 kv. m x 0,02800) už namo techninę priežiūrą ir 1,62 Eur (32,45 kv. m x 0,0500) privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui.
22. Taip pat iš pateiktų ieškovės išrašytų sąskaitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d. į atsakovo mokėtinas sumas kas mėnesį buvo įtraukta po 15,98 Eur už ginčo namo stogo remonto darbus. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius šių darbų atlikimo būtinybę ir jų atlikimo faktą, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. namo adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinės apžiūros aktą, kuriame užfiksuota prasta stogo dangos būklė ir 2024 m. sausio 8 d. pranešimą ginčo namo gyventojams dėl ilgalaikio remonto darbų plano ir įmokos tarifo tvirtinimo. Taip pat ieškovė pateikė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-STG-V23-0388220-4, patvirtinantį, kad buvo atlikti šie ginčo namo stogo remonto darbai: stogo dangos šiferio lapų keitimas, kepurės sumontavimas įdėklui, kamino ir stogo jungties hermetizavimas, kamino dalies tinkavimas, kamino valymas, autobokštelio darbas, už kuriuos rangovui buvo sumokėta 1 282,62 Eur suma.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visose ieškovės pateiktose sąskaitose yra detalizuotos mokėtinos sumos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad per visą skolos susidarymo laikotarpį atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl teikiamų paslaugų kokybės, ar kad atsakovas būtų kreipęsis raštu į ieškovę paskyrusį subjektą, t. y. savivaldybę, dėl ieškovės galimai netinkamai vykdomos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo veiklos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė savo pateiktame atsiliepime į ieškinį išdėstyto teiginio dėl faktinio paslaugų nesuteikimo, o ieškovė, priešingai, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji tinkamai atliko savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, pareigas.
24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, į tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, kaip buto ginčo name savininkas, turi pareigą prisidėti prie ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, taip pat atsakovui neginčijant priskaičiuotos skolos dydžio (ginčijant paslaugų suteikimo faktą, tačiau neįrodžius, kad paslaugos nebuvo suteiktos), teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistinas 114,62 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam, (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82–4.85 straipsniai).
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
25. Ieškovė pat prašo priteisti iš atsakovo 1,86 Eur kompensacines palūkanas nuo neapmokėtos sumos, paskaičiuotas už skolos susidarymo laikotarpį, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą.
26. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
27. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti už ieškovės teiktas paslaugas. Taigi, neįvykdyta prievolė yra piniginė, atsakovas yra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos ginčo situacijoje nemokamos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 1,86 Eur palūkanas, kurios kompensuoja ieškovės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patiriamus praradimus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas visiškai nemoka už ieškovės teikiamas paslaugas. Ieškovė yra verslo subjektas, o jos veikla yra skirta pelnui gauti, todėl atsakovas, nemokėdamas ieškovei, neabejotinai neigiamai veikia ieškovės finansinę situaciją.
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1,86 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteistinos 1,86 Eur palūkanos už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
30. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (116,48 (114,62 + 1,86) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 56,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio, 4,45 (2,64 + 1,81) Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 30 Eur už advokato teisinę pagalbą.
32. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
33. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, laiku nevykdydamas prievolių ieškovei, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
34. Atsakovas teigia, kad iš jo neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nepagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminio mokesčio išlaidų, patyrimo fakto. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai nesąlygoja pagrindo nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
35. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydžiai už Gyventojų registro išrašą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, t. y. 1,81 Eur ir 2,64 Eur, yra viešai skelbiami valstybės įmonės Registrų centro interneto tinklalapyje (https://www.registrucentras.lt/p/682; https://www.registrucentras.lt/p/1531). Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydžiai atitinka viešojo registro duomenų valdytojo skelbiamą informaciją. Į bylą yra pateikti išrašai iš Gyventojų registro tarnybos (apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą) ir iš Nekilnojamojo turto registro (apie atsakovui priklausantį butą). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė tinkamai pagrindė šių išlaidų realumą ir dydį.
36. Atsakovas taip pat nesutinka mokėti 30 Eur už advokato teisines paslaugas ir teigia, kad ieškovės nurodyta advokatų profesinė bendrija nerengė ieškinio, nes ieškinį į Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę įkėlė ieškovės darbuotoja, o ne advokatas. Su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti, nes procesinio dokumento pateikimas nėra tolygu jo parengimui. Šiuo atveju ieškinyje nurodyta, kad jį parengė advokatų profesinė bendriją bendrija AVOCAD. Minėta bendrija išrašė ieškovei 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 24-0107, kurios suma 1 550,26 Eur. Iš teismui pateiktos ieškovei suteiktų paslaugų detalizacijos duomenų matyti, kad į minėtą sąskaitą taip pat buvo įtraukta 30 Eur suma už ieškinio atsakovui parengimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovė 2024 m. vasario 20 d. apmokėjo advokatų profesinės bendrijos išrašytą sąskaitą. Teismui taip pat pateikta tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos sudaryta 2022 m. kovo 25 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis. Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti argumentuotą išvadą, kad ieškovė patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio atsakovui parengimą.
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ir tuo, kas išdėstyta ankščiau, ieškovei iš atsakovo priteistinos 56,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio, 4,45 Eur už VĮ Registrų centro išrašus, 30 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“, j. a. k. 177000697, 114,62 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 62 ct) skolą, 1,86 Eur (vieno euro 86 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (116,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 56,45 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.