- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-165-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01612-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žiurkėno urvas“
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žiurkėno urvas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5424-1105/2023 pagal ieškovo V. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žiurkėno urvas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. (toliau – ir ieškovas), veikiantis pagal 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir jungtinės veiklos sutartis), prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žiurkėno urvas“ (toliau – ir atsakovė) 390,91 Eur dydžio kaupimo ir eksploatacinių lėšų skolą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. visų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutarimu, pasirenkant pigiausią ir efektyviausią gyvenamojo namo priežiūros būdą, buvo sudaryta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis, kuri 2020 m. liepos 29 d. buvo įregistruota valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Nurodyto daugiabučio namo savininkai, vykdydami Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nurodymą, sudarė jungtinės veiklos sutartį ir ieškovą paskyrė įgaliotiniu. Susirinkimų metu buvo nutarta rinkti kaupiamąsias ir eksploatacines įmokas. Savininkai pasirinko minimalų tiek kaupiamųjų, tiek eksploatacinių įmokų dydį. Pasak ieškovo, atsakovė susirinkimuose dalyvavo, apie jungtinės veiklos dalyvių priimtus sprendimus jai buvo žinoma. Nepaisant nurodyto, atsakovė kaupiamųjų ir eksploatacinių įmokų nemokėjo, pastarajai buvo siunčiamos pretenzijos, išrašyta sąskaita. Šių mokesčių pervedimui yra atidaryta atskira sąskaita, į kurią savininkai kas mėnesį perveda mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ 390,91 Eur kaupimo ir eksploatacinių lėšų skolą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., 22 Eur žyminio mokesčio bei 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovo V. Š., veikiančio pagal 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, naudai, lėšas pervedant į (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad pastato – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 197/761 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – įstaiga, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 9, ir negyvenamoji patalpa – įstaiga, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
5. 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 19-243(4.5) Panevėžio miesto savivaldybės administracija V. Š. nurodė iki 2020 m. kovo 15 d. įsteigti (duomenys neskelbtini) – ojo daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir apie tai informuoti savivaldybės administraciją raštu, kadangi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai privalo steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Gyvenamojo namo savininkams dėl bendrojo naudojimo objektų neįsteigus savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu bus skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Rašte taip pat buvo pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) pastatas pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato naudojimo paskirtį neatitinka naudojamos paskirties, kadangi pastate yra įregistruotos dvi gyvenamosios paskirties patalpos ir trys negyvenamosios paskirties patalpos. Panevėžio miesto savivaldybės administracija savo rašte nurodė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.
6. 2020 m. birželio 4 d. buvo parengta Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartis, kurios tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Jungtinės veiklos sutartis pasirašyta 2020 m. liepos 23 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams surinkimo metu pritarus jungtinės veiklos sutarties projektui, nusprendus sutartį pasirašyti ir ją įregistruoti viešajame registre. 2020 m. birželio 17 d. Patalpų savininkų susirinkime V. Š. buvo išrinktas jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniu ir sutartimi įpareigotas atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu (jungtinės veiklos sutarties 6 punktas). V. Š. sutiko būti išrinktas daugiabučio gyvenamojo namo įgaliotiniu. 2020 m. birželio 4 d. jungtinės veiklos sutartis viešajame registre įregistruota 2020 m. liepos 29 d.
7. Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 4 turinio teismas nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai nutarė nustatyti (duomenys neskelbtini) – ojo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų įnašus po 0,05 Eur už 1 kv. m kaupiamoms lėšoms ir po 0,10 Eur už 1 kv. m eksploatacinėms išlaidoms dengti. Kiekvienas savininkas moka pagal jo turimą užimamą plotą. Įnašai mokami už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Įnašai pradedami mokėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. pirmasis įnašas iki rugsėjo 25 dienos. Galimas mokėjimas ir už visus einamus metus. Įnašai turi būti mokami į atidarytą sąskaitą: (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini).
8. Iš 2022 m. sausio 27 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininku susirinkimo protokolo Nr. 8 turinio teismas nustatė, kad atsakovės patalpų savininkė buvo informuota apie įsiskolinimą. 2022 m. birželio 15 d. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininku susirinkimo protokolo Nr. 9 turinys patvirtina, kad atsakovės savininkė paprašė sąskaitos, kad galėtų padengti susidariusį įsiskolinimą. 2022 m. liepos 26 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininku susirinkime buvo nuspręsta priminti atsakovei apie susidariusį įsiskolinimą. 2023 m. sausio 20 d. atsakovei išsiųsta pretenzija apie tai, kad jos skola 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro 353,08 Eur (už patalpą 19-9 – 172,48 Eur, už patalpą 19-10 – 180,60 Eur). 2023 m. vasario 9 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime atsakovės atstovė J. S. nurodė, kad ji nepasirašė jungtinės veiklos sutarties, todėl su skola nesutinka. Susirinkimo metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės.
9. Iš teismui prieinamų LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10163-452/2023, kurioje atsakovė yra pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kaip reikalavimo pagrindą atsakovė nurodo netinkamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį, tačiau reikalavimo pakeisti viešajame registre įregistruotą pagrindinę pastato naudojimo paskirtį neformuluoja. Atsakovė taip pat teismui nėra pateikusi rašytinių duomenų apie tai, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pagrindinės pastato paskirties pakeitimo ir toks atsakovės prašymas nebuvo patenkintas. Bylos nagrinėjimo dienai, 2020 m. birželio 4 d. jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti ir sukeliant jos dalyviams joje numatytas pareigas, kurių privalo laikytis ir atsakovė. Be to, teismas vertino, kad net ir pakeitus aptariamo pastato pagrindinę naudojimo paskirtį nuo atitinkamos datos, ieškovas nepraras reikalavimo teisės dėl mokesčių išieškojimo iš atsakovės už ieškinio reikalavime nurodytą laikotarpį.
10. Teismas sprendė, kad civilinės bylos duomenys ir pačios atsakovės atstovo paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė sistemingai nesilaikė pareigos mokėti mokesčius daugiabučio gyvenamojo namo įgaliotiniui, nors tokią pareigą turėjo CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalių pagrindu. Atsakovė tik formaliai nurodė, jog ji jos nuosavybės daliai priskaitytų mokesčių nemoka, nes pati nėra pasirašiusi jungtinės veiklos sutarties, taip pat jai nėra žinoma tai, kokiu tikslu naudojamos surinktos piniginės lėšos, neva, iš surinktų lėšų V. Š. sutuoktinės nuosavybėje buvo rengti laiptai, kas neatitinka sudarytos jungtinės veiklos sutarties tikslų. Atsakovė nuotoliniu būdu dalyvavo 2022 m. sausio 27 d. vykusiame daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl metinės 2021 m. jungtinės veikos sutarties ataskaitos tvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad ši ataskaita buvo patvirtinta, atsakovė jokių pastabų dėl jos pagrįstumo neturėjo, susirinkimo protokolas nebuvo skundžiamas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad laiptai į pastogę buvo įrengti saugumo sumetimais, vykdant priešgaisrinius reikalavimus, o atsakovei byloje nepateikus priešingų įrodymų, aptarti pastarosios argumentai laikytini nepagrįstais.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. 390 patvirtintu tvarkos aprašu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos“ jungtinės veiklos sutarties dalyviai 2020 m. rugpjūčio 12 d. nustatė minimalius kaupiamųjų lėšų įnašus bei įmokas eksploatacinėms išlaidoms, kurių dydžio atsakovė neginčija. Atsakovė taip pat neginčija fakto, kad jai buvo žinoma tiek apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą, tiek apie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir jai priskaitytus mokėti mokesčius, jai buvo išrašyta sąskaita visai susidariusio įsiskolinimo sumai, kurios ji pati pageidavo vieno iš susirinkimų metu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei kas mėnesį buvo skaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai, konkrečiai, iš byloje pateiktos įnašų detalizacijos pagal patalpas matyti, kad už patalpą 19-9 atsakovei skaičiuojamos kas mėnesį mokėtinos kaupiamos lėšos po 2,05 Eur, eksploatacinės išlaidos po 4,11 Eur, už patalpą 19-10 kas mėnesį mokėtinos kaupiamos lėšos po 2,15 Eur, eksploatacinės išlaidos po 4,30 Eur. Tokiu būdu, atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudaro bendra 390,91 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.
12. Teismas nustatė, kad byloje ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, taip pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 800 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Teismas sprendė, jog tenkinus ieškinį pilna apimtimi, ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė UAB „Žiurkėno urvas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo V. Š., veikiančio pagal 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, ieškinį, arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Nurodo, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl to, jog šiai dienai pastato (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis nėra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), nėra net gyvenamasis namas, todėl pastato savininkai neturi prievolės steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštas buvo tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau V. Š., kartu su savo sutuoktine J. Š., 2020 m. birželio 4 d. sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, kuria iš esmės tenkinami tik jo šeimos interesai ir visiškai ignoruojant atsakovės interesus, nes pastato remonto darbai atliekami ir nauja įranga įrengiama tik toje namo dalyje, kuria naudojasi išimtinai V. Š. su šeima.
15. Pažymi, kad teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir neteisingai, neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė visas bylos nagrinėjimui ir teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Tai yra viena iš priežasčių, lėmusių iš dalies neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taip pat pažeidė ir procesines normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovės atstovo argumentų.
16. Pažymi ir tai, kad atsakovė šioje byloje buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jo sudarymo momento, tačiau teismas priešieškinį atsisakė priimti. Atsakovė buvo priversta pateikti atskirą ieškinį teismui ir šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10163-452/2023 pagal jos ieškinį V. Š. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas privalėjo sustabdyti bylą, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, ko atsakovė ir prašė teismo, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
17. Mano, kad teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tirti iš naujo.
Atsiliepimas
18. Ieškovas V. Š., veikiantis pagal 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu. Pažymi, kad V. Š. ir J. Š. nėra sutuoktiniai, šeimos nariai, tačiau yra savarankiški atskirų asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų savininkai. Mano, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria tenkintas ieškinys dėl kaupimo ir eksploatacinių lėšų skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų priėmimo
22. Atsakovė 2024 m. kovo 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovė neformuluoja prašymo rašytinius paaiškinimus priimti, juose nurodo papildomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, kurie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde.
23. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo apeliacinio skundo pagrindą, įstatymo nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Ieškovas V. Š., veikiantis pagal 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Žiurkėno urvas“ 390,91 Eur kaupimo ir eksploatacinių lėšų skolą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., motyvuojant tuo, kad atsakovė, turėdama nuosavybę daugiabučiame name, nevykdo pareigos pagal CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalį ir jungtinės veiklos sutartį pervesti kaupimo ir eksploatacines lėšas į atidarytą banko sąskaitą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tvirtindama, kad jungtinės veiklos sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes viešajame registre namo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota ne ta pagrindinė naudojimo paskirtis. Atsakovė teigė, kad nurodytame pastate yra tik dvi gyvenamosios paskirties patalpos, trys patalpos yra administracinės paskirties. Atsakovė atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė nesutinka su renkamomis įmokomis, nes ji joms nepritarė, be to, surinktos lėšos yra naudojamos išskirtinai ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pastato – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu sudarius jungtinę veiklos sutartį ir nutarus rinkti kaupiamųjų lėšų įnašus po 0,05 Eur už 1 kv. m kaupiamoms lėšoms ir po 0,10 Eur už 1 kv. m eksploatacinėms išlaidoms dengti pagal turimą plotą daugiabučiame name, sprendė, kad jungtinės veiklos sutartis civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra galiojanti ir sukelianti jos dalyviams, tarp jų ir atsakovei, joje numatytas pareigas, todėl ieškinį tenkino pilna apimtimi.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei sprendimo surašymą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovės manymu, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, arba ieškinys turi būti atmestas.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą taisykles, pažeidimo
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo surašymą, nes visiškai neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl atsakovės atstovo argumentų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes suteikė vieniems įrodymams, tokiems kaip ieškovo žodiniai paaiškinimai, didesnę įrodomąją reikšmę, nei atsakovės atstovo paaiškinimams, neteisingai, neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė visas bylos nagrinėjimui ir teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.
29. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).
30. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
31. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas ir yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
32. Kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus procesiniuose dokumentuose nurodytus faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar teismo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šioje byloje aktualiais klausimais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės ir jos atstovo argumentus dėl šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo, vertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir nešališkas išvadas apie ieškovo įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su viešajame registre esančiais duomenimis apie ginčo pastato įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį, jungtinės veikos sutarties teisiniu statusu skundžiamo sprendimo priėmimo dienai, taip pat ir dėl atsakovės teiginių dėl renkamų lėšų naudojimo išimtinai V. Š. ir jo šeimos interesų tenkinimui. Byloje esanti įrodymų visuma neleidžia daryti priešingas nei pirmosios instancijos teismo išvadas.
34. Teismo sprendime gana išsamiai išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino, o atsakovės atsikirtimų pagrindą sudariusius argumentus atmetė, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvados tinkamai motyvuotos, padarytos iš įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles, taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes įrodymų vertinimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185, 270 straipsniai).
35. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, kadangi atsisakė priimti atsakovės priešieškinį ir sustabdyti bylą, kol bus išspręsta kita civilinė byla, kurioje atsakovė pareiškė ieškinį V. Š. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
36. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2023 m. spalio 4 d. priešieškiniu teismo prašė pripažinti 2020 m. birželio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė tokį savo reikalavimą, be kita ko, grindė teiginiu, kad viešajame registre registruoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta ne ta pagrindinė naudojimo paskirtis (turėtų būti ne gyvenamoji), nes pastate yra registruotos tik dvi gyvenamosios paskirties patalpos ir trys patalpos yra administracinės paskirties, tačiau reikalavimo pakeisti viešajame registre įregistruotą pagrindinę ginčo pastato naudojimo paskirtį neformulavo ir byloje neteikė rašytinių duomenų, patvirtinančių kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pagrindinės ginčo pastato paskirties pakeitimo ir toks atsakovės prašymas nebuvo patenkintas. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir pakeitus ginčo pastato pagrindinę naudojimo paskirtį nuo atitinkamos datos, ieškovas nepraras reikalavimo teisės dėl mokesčių išieškojimo iš atsakovės už ieškinio reikalavime nurodytą laikotarpį.
38. Atsakovė priešieškinyje taip pat teigė, kad jungtinė veiklos sutartis pažeidžia tokio pobūdžio sutarties tikslus ir prieštarauja priešieškinyje nurodytoms imperatyvios įstatymo normoms, todėl jungtinė veiklos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jungtinės veiklos sutarties pripažinimas negaliojančia neatleidžia atsakovo, kaip patalpų daugiabučiame name savininko, nuo CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų pareigų vykdymo. Nereiškiant reikalavimo pakeisti viešajame registre įregistruotą pagrindinę ginčo pastato naudojimo paskirtį, atsakovei, kaip daugiabučio namo patalpų savininkei, išlieka visos įstatyme jai nustatytos pareigos.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra CPK 143 straipsnyje numatytų priešieškinio priėmimo pagrindų.
40. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta teismo teisė sustabdyti civilinę bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti būtina.
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi, byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
42. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Žiurkėno urvas“ pareikštą ieškinį V. Š. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. e2-272-452/2024) iš esmės grindė analogiškais argumentais, išdėstytais priešieškinyje. UAB „Žiurkėno urvas“ toje byloje taip pat nereiškė reikalavimo pakeisti viešajame registre įregistruotą pagrindinę ginčo pastato naudojimo paskirtį ir byloje neteikė rašytinių duomenų, patvirtinančių kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pagrindinės ginčo pastato paskirties pakeitimo ir toks prašymas nebuvo patenkintas.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-272-452/2024 net ir patenkinus UAB „Žiurkėno urvas“ pareikštą reikalavimą tokiu būdu, kurį pasirinko atsakovė, šis faktas nagrinėjamos bylos baigčiai neturėtų jokios teisinės reikšmės ir įtakos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojamų privalomų civilinės bylos sustabdymo, nei CPK 164 straipsnio 3 punkte numatytų kitokių atvejų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti civilinės bylos sustabdymą būtinu, pagrindų.
44. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovės priešieškinį ir netenkinus jos prašymo dėl bylos sustabdymo buvo apribotos atsakovės galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir nebuvo užtikrinta pakankama bei efektyvi galimybė rinkti jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus.
45. Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog UAB „Žiurkėno urvas“ ieškinys dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovui V. Š. įsiteisėjusia 2024 m. sausio 8 d. teismo nutartimi paliktas nenagrinėtu, UAB „Žiurkėno urvas“ nepašalinus teismo įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus (civilinė byla Nr. e2-272-452/2024).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
46. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl jos nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, teismo sprendimo nemotyvavo, nebuvo atskleista bylos esmė, nebuvo išsiaiškintos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, o visa tai rodo, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
47. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
48. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
49. Nagrinėjamu atveju nei atsakovės nurodytų, nei kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškintos ir dėl kokių priežasčių, jos nuomone, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Formalus prašymo motyvavimas, pacituojant teisės normas, nėra pakankamas šios teisės normos taikymui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, taip pat ir atsakovės prašymas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl skolos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
52. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio (1,3 × 2 018,20 Eur bruto (2023 m. III ketv.) 8.11 punktas), todėl priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žiurkėno urvas“, juridinio asmens kodas 148192127, ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančio pagal 2020 m. birželio 4 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, naudai, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.