Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3397-1037/2024 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo M. S. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvo Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

12. Atsakovė K. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinį įrodymą – nepilnametės dukros M. S. paso, kuriame fiksuoti duomenys apie jo išdavimo laiką ir vietą, kopiją. Atsakovė prašo priimti šį naują įrodymą, teigdama, kad jo pateikimas susijęs su ieškovo M. S. atskirajame skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl faktinės nepilnametės dukros gyvenamosios vietos. Atsakovės teigimu, šie duomenys pagrindžia faktą, kad nepilnametė dukra paso užsakymo ir išdavimo metu nuolatinai gyveno Airijoje.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateikto naujo įrodymo turinį, aplinkybes, kurias juo siekiama pagrįsti, ryšį su byla, sprendžia, kad šis įrodymas yra susijęs ir gali būti svarbus teisingam klausimo dėl jurisdikcijos šeimos byloje su tarptautiniu elementu, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo klausimą, išsprendimui, todėl atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, atsakovės pateiktą įrodymą priima ir jį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl reikalavimo pakeisti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismingumo

16. Nagrinėjamos bylos pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl nepilnametei dukrai M. S. priteisto išlaikymo pakeitimo teismingumo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuolatinė tiek atsakovės, tiek nepilnametės dukros M. S. gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Airijoje, skundžiama teismo nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovė su šalių nepilnamete dukra, kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės, nuolat gyventų Airijoje, nuolatiniai ryšiai, įsipareigojimai, turtas ir kita atsakovę sietų su Airija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

17. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje B. M. prieš R. Ch., C-497/10 PPU, 51 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 26 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. rugsėjo 9 d., atsakovė teikė paaiškinimus, kad į Airiją išvyko su ieškovu 2018 m., tuomet buvo septintą mėnesį nėščia, Airijoje ir gimė šalių dukra. Atsakovė teigė, kad nuo tada ji negrįžo į Lietuvą ir visą laiką su nepilnamete šalių dukra gyveno Airijoje, tik ieškovas 2019 m. sausį išvyko iš Airijos į Lietuvą ir į Airiją negrįžo, vėliau jis išvyko į Daniją. Galinti pateikti darbo sutartį, iš kurios matyti, kad pradėjo dirbti Airijoje 2018 m. gruodžio mėnesį. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė buvo trumpam grįžusi į Lietuvą 2019 m. – 2020 m. dėl santuokos su ieškovu nutraukimo, po santuokos nutraukimo vėl grįžo gyventi į Airiją.

19. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakove į Airiją išvyko 2018 m., ten gimė ir šalių dukra, kuri iki šiol yra Airijoje. Ieškovas nurodė, kad šalių nepilnametės dukros nematė jau penkerius metus, nes atsakovė jam nepraneša apie tai, kada grįžta į Lietuvą, teigė, kad atsakovė pernai buvo atvažiavusi pas jo tėvą, taip pat grįždavo į Lietuvą ir pas savo motiną. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad nors atsakovė gyvendavo Airijoje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta negalėjo būti laikoma Airijoje, nes ji buvo deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

20. Iš atsakovės su prašymu dėl jurisdikcijos pateiktų rašytinių įrodymų – pažymų iš ugdymo įstaigų matyti, jog šalių nepilnametė dukra nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. sausio 14 d. lankė darželį „(duomenys neskelbtini)“ Kersivine, Airijoje, o nuo 2023 m. kovo 27 d. ji priimta į (duomenys neskelbtini) valstybinę mokyklą, kurioje pradėjo mokytis nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir mokosi iki šiol. Su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovės pateiktoje šalių nepilnametės dukros paso kopijoje nurodyta, kad M. S. gimimo vieta yra Airijoje, pasas išduotas – 2024 m. kovo 15 d., pasą išdavė – ambasada Dubline.

21. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. 9 SD-2587 nurodoma, kad pagal skyriaus surinktus duomenis atsakovė Lietuvoje nedirba, vaikas Lietuvoje jokios ugdymo įstaigos nelanko.

22. Be to atsakovė, kuriai reiškiamas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo, nuo pareikšto ieškinio reikalavimo gynėsi jurisdikcijos pagrindu, t. y. nuosekliai teigė, kad ši byla nenagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme, nes atsakovės ir šalių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublikoje, jos nuolat gyvena Airijoje, čia yra jų pagrindinis interesų centras ir atsakovė nesutiko su Lietuvos Respublikos, kurioje iškelta ši civilinė byla, teismų jurisdikcija.

23. Nurodytų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinus pačios atsakovės poziciją dėl Airijos, kaip pagrindinio jos interesų centro, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek atsakovės, tiek šalių nepilnametės dukros, kurios gyvenamoji vieta Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-514/2020 nustatyta su atsakove, nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta pradedant procedūrą (pateikiant ieškinį 2024 m. gegužės 21 d.) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio a ir b punktų prasme buvo Airijoje. Šios išvados nepaneigia tas faktas, kad atsakovė tik 2024 m. kovo 8 d. deklaravo išvykimą į Airiją. Gyventojų registro duomenys – vieni iš duomenų, kuriuos teismas vertina, spręsdamas dėl atsakovės ir nepilnamečio vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos visų kitų byloje nustatytų aplinkybių ir joje esančių kitų faktinių duomenų visumoje (CPK 178, 185 straipsniai), jie neturi didesnės įrodomosios galios.

24. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės ir paties ieškovo, jų atstovų paaiškinimus 2024 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovė su šalių nepilnamete dukra, kurios yra Lietuvos Respublikos pilietės, nuolat gyventų Airijoje, kad nuolatiniai ryšiai, įsipareigojimai, turtas ir kita atsakovę sietų su Airija, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinės jurisdikcijos bylose dėl vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo nustatymo klausimus, nenukrypo nuo kasacinio teismo aktualiu šiai bylai klausimu suformuotos praktikos, taikytinų ir bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl pagal atskirojo skundo argumentus naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Lietuvo Respublikos teismams, nėra teisinio pagrindo. Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, kad pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovė turėjo 500 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovo. Kadangi atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (kuris yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur (2024 m. II ketv.) × 0,4), atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atskirojo skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atsakovei iš ieškovo priteistinas 500 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.