Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2007-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-25
Bylos Nr.: e2A-2007-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01333-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: G. P.
Atsakovas: D. Z.
Trečiasis asmuo: R. M.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.2.1Netesybos
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2007-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01333-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui D. Z. dėl baudos ir kitų patirtų tiesioginių išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo R. M..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. Z. 10 000,00 Eur baudą, 390,30 Eur patirtų papildomų tiesioginių išlaidų, 629,20 Eur pretenzijos parengimo ir pateikimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu D. Z. 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-08-27 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti nekilnojamąjį turtą – butą su garažu po namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), bei susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021 m. spalio 31 d. Ieškovas atliko 10 000,00 Eur avansinį mokėjimą, tačiau pagrindinė sutartis dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta. Nei atsakovas, nei jo įgaliota atstovė R. M. 2021 m. spalio 8 d. neatvyko į notaro biurą pasirašyti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovas, siekdamas bendradarbiauti, derino kitus laikus vykti pas notarą, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo atšauktas kitas vizitas (2021 m. spalio 29 d.), atsakovo įgaliota atstovė nurodė, kad netinka laikas bei pats notaras. Nors ieškovas siekė, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta, sutiko pratęsti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 4 d., tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Paminėjo, kad atsakovo įgaliotinė pradėjo kelti priekaištus dėl Sutarties nuostatų negaliojimo, prieštaravimo teisės aktams, siūlė sudaryti naują preliminariąją sutartį, kuria pardavėjas išvengtų pareigos mokėti netesybas nutraukiant sutartį. Nors ieškovas ne kartą išreiškė savo valią pirkti Butą, tačiau atsakovas ir jo įgaliotinė iki pat 2021 m. gruodžio 4 d. nenurodė ir nepasiūlė jokio, jiems priimtino, notaro, nenurodė jokios pateisinančios priežasties dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai ieškovui grąžino 10 000,00 Eur įmokėtą avansą, kas parodo, kad dar 2021 metų rugsėjo mėnesį atsakovas buvo nusprendęs nesudaryti pagrindinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu, nepagrįstai ir neteisėtai vilkino pagrindinės sutarties pasirašymo procesą, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, jį klaidino, tuo pažeisdamas ieškovo teisėtus interesus. 2021 m. gruodžio 14 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, nurodydamas, kad nuo 2021 m. gruodžio 4 d. Sutartis yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, pareikalavo sumokėti baudą ir patirtas faktines išlaidas, tačiau atsakovas ir jo įgaliotinė nereagavo.

1.2. Sutarties 5.3. punktu šalys susitarė, jei pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį dėl pardavėjo kaltės. Tokiu atveju pirkėjas įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo jam iki Sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei iš pradelsusio įsipareigojimus įvykdyti pardavėjo reikalauti baudos, lygios 10 000,00 Eur. Kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išskirtinai dėl atsakovo kaltės, todėl Sutartį vienašališkai nutraukė ieškovas ir jis įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų Sutartimi nustatytą baudą, taip pat ir tiesioginius nuostolius patirtus dėl sutarties nevykdymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. Z. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad po Sutarties pasirašymo jį žodžiu įgaliotas asmuo R. M. informavo apie aplinkybes, jog ieškovas susiduria su sunkumais gauti banko paskolą ir iki 2021 m. lapkričio 30 d. sumokėti atsakovui visą Buto kainą. Ieškovui patvirtinus, jog jis turi sunkumų su banku, atsakovas pagal galiojantį žodinį susitarimą 2021 m. rugsėjo 30 d. grąžino ieškovui jo sumokėtą 10 000 Eur avansą. Sutartis geranoriškai buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl paties ieškovo kaltės, jam pažeidus Sutarties 4.2.6 punktą, t. y. dėl neteisingo pareiškimo, kad jis turi finansines galimybes įvykdyti sutartį. Paminėjo, kad vėlesni ieškovo veiksmai, susirašinėjimas su atsakovo motina, įgaliotine, naujų sąlygų derinimas, atsakovui nebuvo žinomi ir nėra susiję su šalių pasirašyta Sutartimi. Be to, ieškovo patirti kiti nuostoliai yra susiję su paties atsakovo veiksmais, atsiradę dėl jo paties.

3. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. su UAB „Capital Team“ atstovu K. L. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. KL2019-04-021 dėl konkretaus nekilnojamojo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pažymėjo, kad Sutarties sąlygos neatitinka tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygų, kadangi buvo siekiama parduoti tik butą, nes garažas turėjo būti parduotas kitam pirkėjui. Atitinkamai, Sutartyje buvo nurodytas ne toks parduodamas turtas, kurį siekė parduoti įgaliotinė. Taip pat nurodė, kad ji buvo informuota, jog ieškovas susiduria su dideliais sunkumais gauti banko paskolą, ką perdavė atsakovui, todėl jis geranoriškai, išimtinai dėl ieškovui kilusių finansinių sunkumų, grąžino avansą ir nutraukė sutartį. Ieškovui avansas grąžintas 2021 m. rugsėjo 30 d., po avanso grąžinimo jis su R. M. daugiau nebederino galimybės sudaryti naują preliminarią sutartį, nedėjo pastangų suderinti visus iškilusius neatitikimus, o siekė pagal klaidinančiai parengtą Sutartį, įsigyti didesnį turtą. Aplinkybė, kad garažas bus įtrauktas į Sutartį, niekada nebuvo derinta nei su atsakovu, nei su jo įgaliotine. Garažas turėjo būti parduotas kaip atskiras daiktas. Taigi Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl paties ieškovo G. P. finansinio neužtikrintumo, o pagrindinė notarinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes ieškovas atsisakė suderinti faktinę situaciją atitinkančią preliminariąją sutartį, sumokėti avansinę įmoką bei sąžiningai nustatyti parduodamo turto apimtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo G. P. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo D. Z. 10 000 Eur netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 225 Eur žyminio mokesčio ir 2 855 Eur advokato išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, bei iš ieškovo atsakovui priteisė 317,87 Eur advokato išlaidų.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 5.2 - 5.3 punktuose nustatytos šalims sankcijos už sutarties pažeidimą yra vienodos, t. y. 10 000 Eur, sutarties suma yra 260 000 Eur, t. y. minimalūs nuostoliai sudaro 3,84 procentų nuo sutarties kainos, nėra pagrindo teigti dėl esminės šalių nelygybės, todėl atsakovo prašymas mažinti minimalių nuostolių dydį (baudos dydį) atmestinas. Byloje nėra keliamas klausimas dėl Sutartyje šalių nustatytos baudos neteisėtumo, tad netesybos (baudos), nustatančios sutarties sąlygas, šalims galioja.

4.2. Byloje nekyla ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės bei dalyko, nes kaip ieškovas, taip ir atsakovas teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. Sutartimi atsakovas ketino parduoti, pasitelkiant pagal įgaliojimą trečiąjį asmenį motiną R. M. brokerio K. L.(UAB „Capital Team“) pagalba, o ieškovas G. P. nupirkti ginčo butą su garažu, priklausančius atsakovui nuosavybės teise už sutartą kainą iki aptarto termino. Tačiau atsakovas (pardavėjas) nutraukė Sutartį, atsisakydamas su ieškovu sudaryti pagrindinę Buto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2021 m. spalio 31 d., nesulaukus šio termino pabaigos. Teismas paminėjo, kad atsakomybė nuostolių atlyginimo (baudos) forma gali kilti tik tuo atveju, jei atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

4.3. Nurodė, kad atsakovo D. Z. teiginys, kad jis nutraukė ginčo sutartį su ieškovu dėl pastarojo kaltės (negavus finansavimo butui su garažu pirkti iš banko) yra nepagrįstas ir neparemtas įrodymais, leidžiančiais laikyti ginčo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad informavo atsakovo įgaliotą asmenį R. M. apie gautą Luminor Bank AS patvirtinimą dėl geros ieškovo įmonės finansinės būklės bei 2021 m. rugsėjo 22 d. Swedbank, AB, būsto paskolos siūlymą. Taip pat ieškovas pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 28 d. Luminor Bank AS standartines informacijos apie kreditą formą, kurioje nurodomas banko sprendimas suteikti ieškovui bei jo sutuoktinei 221 000 Eur kreditą. Be to, ieškovas 2021 m. spalio 8 d. buvo nuvykęs pas notarą, ką patvirtinta įrodymai.

4.4. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo įgaliotas asmuo R. M. atitinkamai klaidingai, neįsitikinusi šios informacijos teisingumu ir nepareikalavusi iš ieškovo rašytinių įrodymų, informavo atsakovą D. Z., kad ieškovas finansiškai nepajėgus nusipirkti ginčo turto dėl sunkumų gaunant iš banko kreditą būsto įsigijimui, dėl ko atsakovas prarado interesą tęsti ikisutartinius santykius ir 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovui 10 000 Eur avansą, nepagrįstai nutraukė tarp šalių susiklosčius civilinius santykius dėl Buto pirkimo – pardavimo iki sutarto termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad būtent atsakovas, be jokio teisėto pagrindo, suklaidintas trečiojo asmens (jo įgaliotinės), neįsitikinęs trečiojo asmens pateiktos informacijos teisingumu, nesulaukus sutarto termino pabaigos (2021 m. spalio 31 d.) atsisakė su ieškovu sudaryti pagrindinę Buto pirkimo pardavimo sutartį, nepagrįstai laikydamas, kad pastarasis yra finansiškai nepajėgus sutarto turto nupirkti (negaus finansavimo iš banko). Todėl teismas laikė atsakovą kaltu dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis, todėl priteisė Sutartimi nustatytą baudą.

4.5. Sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti nekilnojamąjį turtą – 112,40 kv. m bendro ploto butą su 17,24 kv. m bendro ploto garažu po namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šią Sutartį pasirašė šalys bei tarpininkas UAB „Capital Team“ atstovas K. L.. O tai paneigia, kad šalys susitarė, parduoti tik butą, be garažo. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 112,40 kv. m bendro ploto butas su garažu 17,24 kv. m bendro ploto, pažymėtu G-20, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, garažas nuo buto, kaip atskiras turtinis vienetas, neatskirtas, jam nėra suteiktas atskiras unikalus numeris, jis yra buto priklausinys, todėl ir šiuo metu nėra galimybės parduoti garažo atskirai nuo buto, o tai reiškia, kad atsakovo bei trečiojo asmens teiginiai, kad buvo parduodamas tik ginčo butas (be garažo), nepagrįsti.

4.6. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką, t. y. kad tuo atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, atmetė ieškovo prašymą priteisti kitas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovas D. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį dėl 10 000,00 Eurų netesybų (baudos) priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Sutarties 5.2 ir 5.3 punktuose nėra nurodyta, kad 10 000 Eur bauda yra minimalūs šalių nuostoliai, kas reiškia, kad šalys nesusitarė dėl minimalių nuostolių dydžio, kurių įrodinėti nereikia. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuo kokios sumos turėjo būti skaičiuojami nuostoliai. Apelianto nuomone, turėjo būti skaičiuojami nuostoliai nuo realiai turėtų išlaidų, t. y. palūkanomis nuo sumokėto avanso, bei atsižvelgiant į šalių veiksmus siekiant nedidinti nuostolių. Kadangi nuo Sutarties sudarymo praėjo tik vienas mėnuo, skaičiuojant 6 procentų metines palūkanas nuo 10 000 Eur avanso, viso susidarytų tik 50 Eur suma. Apeliantas teigia, kad ieškovo faktiškai patirtos išlaidos buvo tik 312 Eur. Teismas nepagrįstai neįvertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo. Pats ieškovas savo pranešimais trečiajam asmeniui apie sunkumus gaunant paskolą išprovokavo avanso grąžinimą ir Sutarties nutraukimą. Tai, kad ieškovas turėjo sunkumų gauti paskolą, jis pats patvirtino teismo posėdyje. O apeliantas elgėsi sąžiningai, geranoriškai grąžino avansą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė mažinti baudos dydį.

5.2. Nustatant, dėl kurios šalies kaltės buvo nutraukta sutartis bei kiek kiekviena šalis prisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, turėjo būti įvertinta abiejų šalių veiksmai po Sutarties sudarymo. Atsakovas žodžiu buvo informuotas apie ieškovo sunkumus gauti banko paskolą, todėl buvo grąžintas avansas. Sutartis buvo nutraukta apelianto iniciatyva dėl ieškovo kaltės, jo neteisingų pareiškimų. Pats ieškovas per trečiąjį asmenį suklaidino apeliantą dėl galimybės sumokėti Buto kainą bei pažeidė Sutarties 4.2.6 punktą. Kadangi pats ieškovas savo klaidinančiais ir neteisingais pareiškimais prisidėjo prie Sutarties nutraukimo bei pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti apeliantui civilinę atsakomybę.

5.3. Įgaliotinė 2019 m. balandžio 2 d. su UAB „Capital Team“ atstovu K. L. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. KL2019-04-021 dėl Buto pardavimo, tačiau ne dėl garažo. Paminėjo, kad Buto kaina buvo nustatyta 2019 m. balandžio 2 d., o ne 2021 m. rugpjūčio 27 d., per tą laiką butų kainos Vilniaus mieste pakilo 25 procentais, t. y. Sutarties pasirašymo metu Buto kaina turėjo būti apie 280 000 Eur, kas patvirtinta, kad buvo parduodamas tik butas be garažo. Nekilnojamojo turto agentas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad buvo parduodamas butas su galimybe įsigyti garažą už papildomą kainą. Be to, nei vienam galimam pirkėjui, kaip ir ieškovui, nebuvo aprodomas garažas.

5.4. Paminėjo, kad teisės normos nedraudžia konkrečios rūšies daiktams, pavyzdžiui – garažui, turėti pagrindinio daikto statusą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad garažas nėra fiziškai sujungtas su butu ir gali būti atskirtas, kaip atskiras turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto agentas nepaaiškino apeliantui, o apeliantas dėl jauno amžiaus, patirties ir specialių žinių stokos, pagrįstai tikėjosi, kad galima parduoti butą atskirai nuo garažo.

Atsiliepimas

6. Ieškovas G. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Sutarties 5.3 punkte aiškiai nustatytos sutartinės netesybos, kurios šalių sutarimu atitinka minimalius ir neįrodinėtinus kiekvienos iš šalių nuostolius, jei kita šalis pažeistų Sutartį ir dėl kitos šalies nebūtų sudaryta pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi ieškovas neturi pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, kuris nustatytas Sutartimi. Sutarties 5.3 punktas negali būti aiškinamas niekaip kitaip, kaip tik nurodantis minimalų neįrodinėtiną nuostolių dydį.

6.2. Nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti sutartinių netesybų dydį. Teismas įvertino Sutarties sąlygas, nustatančias šalių sutartinių netesybų dydį, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir motyvuotai konstatavo, kad Sutarties sąlygos dėl sutartinių netesybų dydžio yra pagrįstos, nesukuria nelygybės tarp šalių.

6.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo finansines galimybes įsigyti Butą, todėl atsakovo argumentai, kad atsakovas kaltas dėl Sutarties nutraukimo yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Sutartis nenustato ieškovui pareigos gauti banko finansavimą ar apie tai atsakovui pranešti kažkokiu konkrečiu terminu, todėl finansavimo negavimas ar jo negavimas iki kokios nors datos savaime nebūtų ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidimu ar pagrindu atsakovui nutraukti Sutartį. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas negavo finansavimo ir negalėjo nupirkti buto, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs.

6.4. Ieškovas aiškiai siekė pagrindinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir buvo pasirengęs ją sudaryti, apie tai informavo atsakovą. Tačiau bylos duomenys atskleidžia, kad pats apeliantas niekada nesiekė sudaryti pagrindinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties, vengė atvykti į notarų biurą. Samprotavimai apie tai, kad neva Sutarties neįvykdymą lėmė iš trečiojo asmens gauta informacija, nėra pagrindas teigti, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie pagrindinio sandorio nesudarymo.

6.5. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad tiek Sutarties sudarymo ir vykdymo metu, tiek ir iki pat šiol, Butas ir jo priklausinys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip vienas nekilnojamojo turto objektas. Tai patvirtina, kad Butas galėjo būti parduodamas tik kartu su garažu, kas ir buvo konstatuota ginčijamame sprendime. Atsakovo samprotavimai apie tai, kad garažas teoriškai gali būti savarankišku daiktu, nepaneigia aplinkybės, kad Sutarties sudarymo dieną ir šiuo metu garažas yra Buto priklausinys, ne savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, kad Butas ir garažas būtų atidalinti į atskirus daiktus. Paminėjo, kad atsakovas byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl Sutarties ar jos atskirų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kas rodo, kad su Sutarties sąlygomis atsakovas sutiko. Todėl ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl parduodamo turto objekto nėra susiję su nagrinėjama byla ir neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas G. P. ir apeliantas D. Z. 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-08-27, pagal kurią G. P. įsipareigojo pirkti butą su garažu po namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 112,40 kv. m, plius garažas – 17,24 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), o D. Z. jį parduoti už 260 000 Eur ir sudaryti pagrindinę, notarine tvarka patvirtintą, pirkimo – pardavimo sutartį iki 2021 m. spalio 31 d. (Sutarties 2.2, 2.3 ir 3.1 punktai). Už netinkamą Sutarties vykdymą, esant kitos šalies kaltei, Sutartis galėjo būti nutraukta įgyjant teisę reikalauti 10 000 Eur baudos iš kaltosios šalies (Sutarties 5.1 – 5.3 punktai).

11. Paminėtina, kad dėl šio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo trečiasis asmuo R. M., kaip atsakovo įgaliotas asmuo, su K. L. 2019 m. balandžio 2 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimo) Nr. KL2019-04-021 (šios sutarties 1.1 punktas). Byloje nustatyta, kad K. L. parengė ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį.

12. Ieškovas 10 000 Eur avansą pervedė Sutarties pasirašymo dieną, kaip buvo nustatyta Sutartyje (Sutarties 3.2.1 punktas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 16). Tačiau atsakovas 2021 m. rugsėjo 30 d. bankiniu pavedimu grąžino 10 000 Eur ieškovui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „grąžinimas avansinės įmokos už butą (duomenys neskelbtini)“. Tačiau jokių raštiškų pranešimų, kad Sutartis nutraukiama nepateikė. Ieškovas toliau vykdydamas šalių sudarytą Sutartį 2021 m. spalio 1 d. raštu dėl pasirengimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, siųstą 2021 m. spalio 3 d. registruotu laišku atsakovui – adresu (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai nebuvo įteiktas, ir 2021 m. spalio 4 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei K. L. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), informavo, kad yra pasirengęs įsigyti Butą ir nurodė, kad 2021 m. spalio 8 d. 13.00 val. 30-ajame notarų biure, adresu: (duomenys neskelbtini), rezervuotas laikas dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Taip pat įspėjo dėl Sutarties pažeidimo, jei nebus sudaryta pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis, ir apie prievolę mokėti baudą ir kitus tiesioginius nuostolius pagal Sutarties 5.3 punktą.

13. Iš Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro 2021 m. spalio 8 d. liudijimo matyti, kad ieškovas 2021 m. spalio 8 d. 13.00 val. atvyko į notarų biurą ir pateikė visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, tačiau D. Z. neatvyko. Iš pateiktų duomenų, taip pat nustatyta, kad buvo derintas antrasis vykimas pas notarą, tačiau atsakovo įgaliotinė R. M. elektroniniu paštu ieškovą informavo, kad nevyks pas notarą, kadangi „šis notaras ir jo biuro buvimo vieta man yra nepriimtina“, bei nurodė informuosianti dėl Sutarties iki 2021 m. spalio 30 d. Tačiau pagrindinė Buto pirkimo – pardavimo sutartis iki 2021 m. spalio 31 d. nebuvo sudaryta, šalys (ieškovas ir atsakovo įgaliotinė) po Sutarties pabaigos tęsė derybas, bet susitarti nepavyko.

14. Ieškovas per atstovą pateikė atsakovui per jo įgaliotinę R. M. 2021 m. gruodžio 14 d. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo bei patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas ar jo įgaliotinė į pretenziją nereagavo.

Dėl preliminariosios sutarties turinio aiškinimo

15. Apeliantas teigia, kad Sutarties šalys nesusitarė dėl minimalių nuostolių dydžio, taip pat, kad buvo parduodamas tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo parduodamas garažas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutartį nutraukė apeliantas, geranoriškai grąžindamas ieškovui avansą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

16. Pirmiausia paminėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

17. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

18. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).

19. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 27 punktas).

20. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 26 punktas; ir kt.).

21. Byloje nustatyta, kad šalys Sutartimi aiškiai nustatė, kokį nekilnojamąjį turtą ieškovas perka, o apeliantas parduoda, t. y. butą su garažu po namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 112,40 kv. m, plius garažas – 17,24 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas D. Z. 2022 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad susipažino su Sutartimi ir ją pasirašė, pretenzijų dėl Sutarties 2.2 punkto, kuria nustatytas konkretus parduodamas turtas, nereiškė, iš ko galima daryti išvadą, kad jam Sutarties turinys, konkrečiai objektas, kurį pats atsakovas ir parduoda, buvo aiškus. Nors bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo bei atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tartasi dėl garažo pardavimo, nei su pardavimo tarpininku K. L., kuris parengė Sutartį, nei su ieškovu, tačiau Sutartis buvo pasirašyta konkrečiai nurodžius, kad parduodamas butas su garažu po namu, t. y. pasirašant Sutartį atsakovui ir jo įgaliotinei R. M., kuri taip pat dalyvavo sandorio sudarymo metu, tokia sąlyga tiko. Duomenų, kad apeliantas būtų suklaidintas ar verčiamas pasirašyti Sutartį, nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas.

22. Apeliantas nurodo, kad dėl jauno amžiaus ir specialių žinių stokos manė, jog galima parduoti butą atskirai nuo garažo. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas tokiais motyvais nesirėmė. Pažymėtina, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše matyti, kad atsakovui priklauso butas su garažu 17,24 kv. m, pažymėtu G–20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų siekęs atskirti šiuos daiktus. Šalys tiesiogiai pačios įvardino Sutartyje, kokį objektą susitariama perleisti, t. y. butą su garažu po namu. Kadangi garažas nėra registruotas kaip atskiras daiktas, todėl šį antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka toks pat likimas kaip ir pagrindinį daiktą, t. y. kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas ir antraeilis daiktas.

23. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti parduodamo turto kainos pokyčius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Paminėtina, kad atsakovas nėra pareiškęs jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovui. Apeliantas Sutarties sąlygų neginčijo, pasirašė Sutartį su aiškiai nurodytu parduodamu objektu. Be to, avanso grąžinimo ieškovui pagrindas nebuvo Sutarties sąlygų neatitikimas tikrajai atsakovo valiai, parduoti butą be garažo, o pagrindą atsakovas nurodė tik ieškovo galimybes įvykdyti sandorį, dėl ko apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys sprendžiant klausimą dėl šalies kaltės neįvykdžius pareigos sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad butas buvo parduodamas be garažo.

24. Apeliantas taip pat teigia, kad Sutartimi nebuvo nustatyti minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina šalis laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

25. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, jei pirkėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą arba persigalvoja pirkti turtą, ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį dėl pirkėjo kaltės. Tokiu atveju, je pardavėjas nutraukia Sutartį dėl pirkėjo kaltės, jis įgyja teisę reikalauti baudos iš kitos šalies lygios 10 000 Eur. Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, jei pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėjas turi teisę nutraukti Sutartį dėl pardavėjo kaltės. Tokiu atveju pirkėjas įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo jam iki sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei iš pradelsusio įsipareigojimus vykdyti pardavėjo reikalauti baudos, lygios 10 000 Eur. Pardavėjas arba pirkėjas gali nutraukti sutartį savo iniciatyva, tai yra, ne dėl kitos šalies kaltės, raštiškai įspėdamas kitą šalį Sutartyje nurodytu adresu prieš 15 kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo. Tuo atveju jei viena iš Šalių nutraukia Sutartį ne dėl kitos šalies kaltės, ji privalo sumokėti baudą kitai šaliai, lygią 10 000 Eur, grąžinti visas pagal Sutartį gautas sumas, ir kompensuoti įrodomas išlaidas ir nuostolius, patirtus šios Sutarties galiojimo metu, per 10 darbo dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos, ir reikalauti iš pardavėjo jam iki sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei baudos, lygios 10 000 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Sutartyje, jos 5.2 ir 5.3 punktuose, tiesiogiai nenurodoma, kad bauda yra minimalūs nuostoliai, tačiau įvertinus lingvistiškai ir sistemiškai sutarties sąlygas, galima daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl baudos, kaip minimalių neįrodinėtinų nuostolių. Sutarties punktuose konkrečiai yra nurodomas baudos dydis – 10 000 Eur, be to, toks pat netesybų dydis taikomas abiem šalims. Tai, kad nėra nurodyta tiesiogiai, kad bauda yra minimalūs nuostoliai, nepaneigia šalių sutartimi nustatytų netesybų sampratos aiškinimo, kuri aiškiai išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (šios nutarties 24 punktas). Jokių kitų argumentų, išskyrus deklaratyvų teiginį, apeliantas nepateikia. Sutartimi šalys nebuvo nustatę, kad nuostoliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius Sutartį bus apskaičiuojami palūkanomis nuo sumokėto avanso, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto samprotavimus, kaip nepagrįstus. Taip pat paminėtina, kad apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimų pripažinti Sutarties 5.3 sąlygą nesąžininga ar neteisėta kitokiu pagrindu, todėl šalims tokia sąlyga yra galiojanti ir šalys privalo laikytis Sutarties, kuri jiems turi įstatymo galią. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šalys susitarė dėl minimalių nuostolių, detaliau jų nekartoja.

27. Nors apeliaciniu skundu nurodoma, kad Sutartis buvo nutraukta kai atsakovas faktiškai ieškovui grąžino sumokėtą avansą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu Sutartis nebuvo atsakovo vienašališkai nutraukta.

28. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

29. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

30. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

31. Šalys Sutarties 6.2 punktu susitarė, jei paaiškėja, kad esminiai pareiškimai ar garantijos, pateikti šalių viena kitai Sutartyje, buvo iš esmės neteisingi, melagingi ar klaidinantys arba bet kuri šalis neįvykdo savo esminių įsipareigojimų, nustatytų šioje Sutartyje, ar vykdo juos netinkamai, nukentėjusi šalis gali pareikšti rašytinę pretenziją kitai šaliai, kartu nustatydama protingą terminą, ne trumpesnį nei 15 kalendorinių dienų, pažeidimui nutraukti ar ištaisyti. Jei kaltoji šalis neįvykdo nukentėjusiosios šalies reikalavimų, nukentėjusioji šalis, pasibaigus pretenzijoje nustatytam terminui pažeidimui ištaisyti, gali vienašališkai nutraukti Sutartį ir pretenduoti į Sutartimi numatytą baudą ir kitokių Sutartimi nustatytų kitos šalies įsipareigojimų vykdymą. Sutarties 5.3 punkte taip pat nustatyta tvarka, kaip Sutartis turi būti nutraukta, jei pirkėjas ar pardavėjas nusprendžia nutraukti Sutartį savo iniciatyva, ne dėl kitos šalies kaltės, numatytas tas pats 15 kalendorinių dienų terminas.

32. Šalims susitarus dėl Sutarties nutraukimo tvarkos, abi šalys nutraukdamos Sutartį privalėjo jos laikytis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siuntęs įspėjimą (Sutarties 5.3 punktas) ar pretenziją (Sutarties 6.2 punktas) dėl Sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis). Todėl vien tik avanso grąžinimas ieškovui nesukuria norimų padarinių, t. y. Sutarties nutraukimo. Apeliantui tinkamai nenutraukus Sutarties, ji toliau galiojo iki šalių nustatyto termino pabaigos, t. y. 2021 m. spalio 31 d. (CK 6.165 straipsnis, 6.124 straipsnis).

Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo nesudarius pagrindinės sutarties

33. Šios nutarties 20 punkte minėta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Lietuvos aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

34. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

35. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas grąžino avansą ir nutraukė Sutartį dėl ieškovo kaltės, t. y. Sutarties 4.2.6 punkto pažeidimo, kadangi jis per trečiąjį asmenį R. M. suklaidino apeliantą, kad jis susiduria su problemomis gaunant iš banko paskolą, būtent tokios aplinkybės lėmė Sutarties nutraukimą. Kadangi Sutartis nebuvo tinkamai nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina šiuos argumentus tik šia apimtimi, t. y. ar dėl tokių aplinkybių apeliantas pagrįstai galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.

37. Ieškovas Sutartimi pareiškė, kad turi finansines, organizacines ir kitas galimybes pilnai ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal šią Sutartį šioje sutartyje numatyta tvarka ir Sąlygomis (Sutarties 4.2.6 punktas). Paminėtina, kad ši Sutarties sąlyga neįtvirtina pirkėjui pareigos pateikti pagrindžiančius įrodymus pardavėjui, kad jis turi finansines galimybes, tačiau galėtų būti pagrindu nutraukti Sutartį, nesuėjus jos terminui, tačiau tik po to, kai pardavėjas (apeliantas) būtų pateikęs pretenziją pagal Sutarties 6.2 punktą, ir tik tokiu atveju, jei pirkėjas nebūtų pašalinęs tokių trūkumų. Šiuo atveju atsakovas ieškovui, po to, kai tariamai sužinojo iš trečiojo asmens (įgaliotinės), kad ieškovas susiduria su sunkumais gauti banko paskolą, neteikė pretenzijos ieškovui, neprašė, kad būtų pašalinti tariami Sutarties pažeidimai, t. y. nereikalavo pateikti duomenų, kad ieškovas turi finansines galimybes įsigyti butą. Taigi pats apeliantas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, vien avanso grąžinimas nereiškia sąžiningo elgesio, nesilaikant kitų prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. trumpąją SMS žinute informavo apelianto įgaliotinę R. M. apie gautą Luminor Bank AS patvirtinimą dėl geros ieškovo įmonės finansinės būklės, byloje taip pat pateikta elektroninio laiško kopija, kuri patvirtina tokias aplinkybes. Teismui pateikta Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2021 m. rugsėjo 28 d. standartines informacijos apie kreditą forma, iš kurios matyti, kad G. P. ir jo sutuoktinei suteikiamas 221 000 Eur kreditas. Standartines informacijos apie kreditą formoje pateikta informacija galiojo iki 2021 m. gruodžio 26 d. Ieškovo 2021 m. spalio 2 d. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis turėjo 40 104,10 Eur sumą. Šie įrodymai, paneigia apelianto teiginius apie ieškovo Sutarties 4.2.6 punkto pažeidimą. Jei apeliantas tinkamai būtų vadovavęsis Sutartimi, tokie tariami ieškovo žodiniai pareiškimai, apie kuriuos apeliantas sužinojo iš savo įgaliotinės (motinos), būtų galėję būti paneigti. Pateikti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo nurodyta pozicija aiškiai patvirtina, kad ieškovas buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę Buto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad ieškovas kaltas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo.

39. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kodėl jis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, išskyrus tariamą ieškovo kaltę, kurios neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliami klausimai dėl tinkamo informavimo apie vykimą pas notarą dėl pagrindinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ar, kad atsakovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad apeliantas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, t. y. jis, grąžinės ieškovui avansą, bei jo įgaliotinė, vieną kartą nenuvyko pas notarą, nors ieškovas, informavo apie vizitą, sekantį kartą įgaliotinė atšaukė vizitą be pateisinamų priežasčių, daugiau nebuvo suinteresuoti vykdyti Sutartį ir parduoti Butą ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

40. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė mažinti baudos dydį nustačius ieškovo kaltę. Tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi nebuvo nustatyta ieškovo kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas pasisakė šios nutarties 38 punkte, bei nenustatyti pagrindai dėl netesybų mažinimo.

41. Teismas gali netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

42. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

44. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nenustatyta pagrindų mažinti minimalų netesybų dydį. Pažymėtina, kad Sutartyje abiem šalims nustatytos vienodo dydžio netesybos – tiek ieškovas (pirkėjas), tiek atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo pradelsus įsipareigojimų vykdymą (esant kaltei) ar persigalvojus pirkti / parduoti (be kitos šalies kaltės) sumokėti 10 000 Eur dydžio baudą (Sutarties 5.2 – 5.3 punktai). Atsižvelgtina, kad Sutartį šalys sudarė laisva valia, į šalių sulygtą turto kainą (260 000 Eur), taip pat į šalių sulygtą terminą sudaryti pagrindinę sutartį, kad ieškovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį, turėjo faktinių išlaidų dėl Sutarties vykdymo, kurios pagrindžiamos įrodymais, ir kurias pirmosios instancijos teismas įskaitė į sutartines netesybas. Todėl šalių laisva valia nustatytas baudos dydis negali būti vertinamas kaip neatitinkantis šalių interesų ar sutarties šalių pusiausvyros. Be to, apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl Sutartimi nustatytas netesybų dydis, su kuriuo jis pasirašydamas Sutartį sutiko, yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, pačios Sutarties sąlygos, nustatančios netesybas, neginčija. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų reiškęs pretenzijas dėl baudos dydžio Sutarties sudarymo metu ar prieš ją sudarant.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutartinių netesybų mažinimo, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju sutartimi sulygtos netesybos yra tinkamos ir protingos, ir nenustatyta pagrindo jas mažinti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismų praktiką ir teisės aktus, todėl tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 1 730,30 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (apelianto) D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 730,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė