- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-641-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02048-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, B. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir leidimo taikyti pasekmes, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, B. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. 2023 m. kovo 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei B. R., baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 6804;
2) leisti išieškotojai taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2022 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220503-00062 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nevykdymo pasekmes, tai yra leisti išieškotojai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį gyvenamosios paskirties statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, kurio aukštis apie 7 m, ilgis apie 14,6 m, plotis apie 9,76 m, plotas apie 133,36 kv. m. ir dėl kurio statybos surašytas 2022 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220427-00057, ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo B. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė pareiškimo netenkinti ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5416-438/2023. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi su skundu į administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos departamento 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SDPN-30-221114-00051, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti jos 2022 m. lapkričio 7 d. prašymo iki 2023 m. gruodžio 30 d. pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kuris baigėsi 2022 m. lapkričio 3 d., ir šį terminą pratęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi suinteresuoto asmens B. R. prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-5416-438/2023 sprendimas.
4. Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėja (antstolė) prašo skirti suinteresuotam asmeniui B. R. baudą už tai, kad ji neįvykdė Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, o administracinėje byloje B. R. prašo nustatyti naują įpareigojimų įvykdymo terminą. taigi tiriamos aplinkybės turi reikšmės galutiniam bylos procesiniam sprendimui, todėl būtina sustabdyti civilinę bylą dėl nagrinėjamos administracinės bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuotas asmuo VTPSI atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir suinteresuoto asmens B. R. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atskirajame skunde nurodė, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų visiškai neaišku, kokios kitoje byloje nustatinėjamos aplinkybės turi reikšmės nagrinėjamoje byloje, taip pat ar teismas pats šių aplinkybių negali nustatyti šioje byloje, todėl, VTPSI vertinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir panaikintina. Teismas nesiuntė VTPSI skolininkės atsiliepimo ir VTPSI nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonės dėl skolininkės prašymo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Skundas administracinėje byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 30 d., t. y. tiek pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tiek pradėjus priverstinį Privalomojo nurodymo vykdymą. Pažymėtina, kad administracinis teismas atsisakė tenkinti skolininkės prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Visi teisiškai reikšmingi faktai dėl baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo neįvykdymą gali būti nustatyti ir civilinėje byloje, todėl stabdyti bylą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo B. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog teisme yra iškelta byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Tačiau VTPSI Privalomąjį nurodymą pateikė vykdyti nesulaukusi atsisakymo pratęsti Privalomojo nurodymo apskundimo terminą. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad nuo 2019 m. liepos 29 d. suinteresuotas asmuo B. R. rengia ir teikia dokumentus, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, aktyviais veiksmais siekia įteisinti savavališką statybą, savo iniciatyva yra parengusi projektinę dokumentaciją, sumokėjusi reikalingą įmoką už savavališką statybą, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių projektinės dokumentacijos derinimo ir tvirtinimo procedūra gali užsitęsti mažiausiai dar keletą mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skolininkei B. R. skyrimo už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220503-00062 nevykdymą ir leidimo taikyti Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes sustabdyta, kol įsiteisės sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-5416-438/2023 dėl VTPSI atsisakymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, teismas formaliai taikė ir pažeidė procesinės teisės normas. Teigiama, jog nagrinėjamoje civilinėje teismas pats gali nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl baudos skyrimo ir pasekmių taikymo, todėl neegzistuoja pagrindas stabdyti bylą, o sustabdžius civilinę bylą yra pažeidžiami Inspekcijos interesai dėl kuo greitesnio ir realaus Privalomojo nurodymo įvykdymo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VTPSI 2022 m. gegužės 3 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220503-00062 įpareigojo B. R. iki 2022 m. lapkričio 3 d. nugriauti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai statomą neypatingąjį gyvenamosios paskirties statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, kurio aukštis apie 7 m, ilgis apie 14,6 m, plotis apie 9,76 m, plotas apie 133,36 kv. m ir dėl kurio statybos surašytas 2022 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220427-00057, ir sutvarkyti statybvietę.
14. VTPSI 2022 m lapkričio 7 d. el. paštu gautas B. R. tos pačios dienos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
15. VTPSI 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo Nr. SDPN-30-221114-00051 nuspręsta nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Šis sprendimas B. R. išsiųstas el. paštu kartu su VTPSI 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-20523.
16. VTPSI 2022 m. lapkričio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-221129-00193 konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
17. VTPSI 2022 m. gruodžio 15 d. gautas B. R. prašymas pateikti 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo Nr. SDPN-30-221114-00051. VTPSI 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-23308 minėtą sprendimą B. R. įteikė asmeniškai.
18. VTPSI 2022 m. gruodžio 19 d. prašymu Nr. 2D-22991 Privalomąjį nurodymą pateikė antstolei A. R. Ž. priverstinai vykdyti ir antstolė tą pačią dieną Privalomąjį nurodymą priėmė vykdyti vykdomoje byloje Nr. 0075/22/01661.
19. B. R. 2023 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VTSPI 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo Nr. SDPN-30-221114-00051, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 30 d. Tuo pagrindu 2023 m. kovo 29 d. priėmus B. R. skundą pradėta (iškelta) administracinė byla Nr. eI3-5416-438/2023.
20. Antstolė A. R. Ž. 2023 m. vasario 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-23-75-3628 konstatavo, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.
21. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. 2023 m. kovo 30 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei B. R., baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 6804; 2) leisti išieškotojai taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2022 m. gegužės 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220503-00062 nevykdymo pasekmes, tai yra leisti išieškotojai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį gyvenamosios paskirties statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, kurio aukštis apie 7 m, ilgis apie 14,6 m, plotis apie 9,76 m, plotas apie 133,36 kv. m. ir dėl kurio statybos surašytas 2022 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220427-00057, ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis. Tuo pagrindu 2023 m. balandžio 4 d. pradėta civilinė byla Nr. 2VP-4163-639/2023.
22. Šioje byloje skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4163-639/2023 tenkintas suinteresuoto asmens B. R. prašymas ir civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-5416-438/2023 sprendimas. Skundžiama nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
23. Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą ir leidimo taikyti šio privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje dėl atsisakymo pratęsti šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą panaikinimo ir šio privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162³ straipsnyje nurodyta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
25. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą.
27. Kadangi civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-555-330/2023).
28. CPK 163 straipsnio 3 punkte, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002, 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.).
30. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
31. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).
32. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog VTPSI pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per VTPSI nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; VTPSI šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, VTPSI privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
33. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti taikomos neįvykdymo pasekmės, skiriama bauda.
34. Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023).
35. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Į šių klausimų sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad priverstinis privalomojo nurodymo vykdymas negalimas tuo atveju, kai į teismą dėl termino pratęsimo kreipiamasi jau po termino jam įvykdyti pabaigos. Jei nagrinėjant bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba termino jam įvykdyti pratęsimo privalomasis nurodymas jau perduotas priverstinai vykdyti, tai dėl jo vykdymo gali būti sprendžiama kreipiantis dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Kita vertus, net ir išieškojimo sustabdymas vykdomojoje byloje nėra kliūtis teismui nagrinėti antstolio pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo, jeigu toks pareiškimas teismui paduotas iki išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 31, 32, 33, 36, 39 punktus).
37. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2022 m. lapkričio 3 d. Skolininkė B. R. dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į VTPSI kreipėsi 2022 m. lapkričio 7 d., o į administracinį teismą – 2023 m. gruodžio 30 d. Privalomasis nurodymas antstolei perduotas ir antstolės priimtas priverstinai vykdyti 2022 m. gruodžio 19 d. Byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iškelta 2023 m. kovo 29 d. priėmus B. R. skundą administracinėje byloje.
38. Taigi, Privalomasis nurodymas perduotas antstolei priverstinai vykdyti pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir kai nebuvo iškelta byla nei dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, nei dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėja prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tiek VTPSI, tiek teismui taip pat pateikė jau po to, kai pasibaigė jo įvykdymo terminas.
39. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Tuo pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-5416-438/2023 2023 m. birželio 1 d. priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjos B. R. skundas atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 4 d.
40. Kaip matyti iš minėtos kasacinio teismo praktikos, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu. Kaip minėta, netgi vien procedūrinis pažeidimas, kai asmuo laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nėra pagrindas skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, šios konkrečios bylos atveju darytina išvada, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos dėl baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo ir Privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių pasekmių taikymo ir administracinės bylos dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra prejudicinio ryšio. Teismas civilinėje byloje baudos skyrimo ir neįvykdymo pasekmių taikymo klausimams išspręsti gali pats nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios konkrečios bylos atveju nepagrįstai vadovavosi CPK 163 straipsnio 3 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
42. Tačiau CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą. CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
43. Akivaizdu, kad aplinkybė, jog administracinėje byloje galbūt bus priimtas sprendimas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šios konkrečios bylos atveju gali būti vertinama kaip galimas pagrindas atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Kita vertus, tiek civilinėje byloje dėl baudos skyrimo ir nevykdymo pasekmių taikymo, tiek ir administracinėje byloje dėl vykdymo termino pratęsimo skolininkė B. R. gindama savo teises turi įrodinėti, kad ji imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka. Administracinėje byloje surinkti įrodymai ir priimti sprendimai galėjo būti rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgdami į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti šią civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
44. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nustatė, kad nagrinėjama administracinė byla buvo privalomasis pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas ir bus išspręstas klausimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo tokią teisę (CPK 164 straipsnio 4 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.