Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys B. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 1 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-5416-438/2023, procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs bei civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka 2023 m. spalio 11 d. 11.15 val., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

4. 2023 m. rugsėjo 26 d. teisme gautas suinteresuoto asmens B. R. atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo antstolės prašymo netenkinti. Nurodo, kad jai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pridėta pažyma patvirtinanti, kad pastatas pastatytas laikantis projekto, o VTPSI aktas patvirtina, kad inspekcija B. R. jokių pretenzijų nebeturi, nes privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Bylą prašė nagrinėti teismo posėdyje jai nedalyvaujant.

5. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. į 2023 m. spalio 11 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pareiškėja buvo informuota tinkamai, išsiuntus jai šaukimą per teismų EPP sistemą bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis, neatvykimo svarbių priežasčių nenurodė, prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė.

6. Kiti suinteresuoti asmenys į posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo

12. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjos antstolės A. R. Ž. (toliau – ir antstolė) pareiškimas dėl baudos skyrimo, paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu (kai nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba šalys į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant). Šiuo atveju į paskirtąjį teismo posėdį neatvyko antstolė, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi antstolė nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 246 straipsnį, kadangi antstolio pareiškimai yra nagrinėjami ypatingąją teisena. Papildomai pažymi, kad teismas nebuvo pripažinęs antstolio dalyvavimu būtinu ir antstolė pareiškime buvo nurodžiusi, kad prašo pareiškimą nagrinėti antstolei nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas su antstolės atskirojo skundo argumentais sutinka.

13. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. CPK 593 straipsnyje reglamentuotas pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

15. CPK 771 straipsnio 6 dalimi reglamentuoja, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylą išnagrinėjus nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos yra pažeidžiamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, o tai sudaro esminį proceso teisės pažeidimą bei yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1335-413/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-643/2020).

17. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

18. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Kiekvienu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą sprendžiantis teismas privalo įvertinti konkrečios situacijos aplinkybių visumą, neturi išskirti vienų civilinio proceso principų paneigiant kitus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121-178/2017).

19. Nagrinėjamu atveju antstolė neneigia, kad apie 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pirmosios instancijos teismo buvo pranešta tinkamai, taip pat, kad iki teismo posėdžio pradžios antstolė neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Nenustatyta, kad antstolė pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą antstolei nedalyvaujant po pareiškimo pateikimo iki 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio atskiru pranešimu. Antstolė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti antstolei nedalyvaujant, kadangi pareiškime buvo išreikštas prašymas antstolei neatvykus bylą nagrinėti nedalyvaujant antstolei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo antstolės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 4 d. 10.00 val., taip pas nutarė pareiškėją ir suinteresuotus asmenis teismo šaukimais informuoti apie bylos nagrinėjimą; apie bylą informuoti specialiame teismų internetiniame puslapyje, paskelbiant pranešimą. Teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą. Teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, skyrė civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka 2023 m. spalio 11 d. 11.15 val.; nutarė pareiškėja ir suinteresuotus asmenis teismo šaukimais informuoti apie bylos nagrinėjimą; apie bylą informuoti specialiame teismų internetiniame puslapyje, paskelbiant pranešimą. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą paskyrė antstolės pareiškimo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2023 m. spalio 11 d. 11.15 val. Į paskirtą teismo posėdį 2023 m. spalio 11 d. 11.15 val. antstolė neatvyko ir atskirai nepateikė prašymo nagrinėti bylą antstolei nedalyvaujant. Atnaujindamas civilinės bylos nagrinėjimą 2023 m. gegužės 5 d. teismas nepripažino antstolės dalyvavimo būtinu 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdyje.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškime buvo nurodyta, jog antstolė prašo teismo išnagrinėti bylą antstolei nedalyvaujant. Taigi antstolė yra aiškiai išreiškusi prašymą pareiškimą nagrinėti antstolei nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų, kad antstolės dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, todėl teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti pareiškimą nenagrinėtą. Esant aiškiai išreikštai antstolė valiai, teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės antstolei nedalyvaujant, nepaisant to, kad neatvyko antstolė, kuriai apie 2023 m. spalio 11 d. posėdį buvo pranešta tinkamai, o ne pareiškimą palikti nenagrinėtu. Taigi, antstolės neatvykimas nebuvo kliūtis pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės neatvykus antstolei, kadangi pareiškime antstolė buvo išreiškusi poziciją nagrinėti bylą iš esmės antstolei nedalyvaujant.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės atskirajam skunde nurodytomis aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuris nagrinėjamas ypatingąja teisena, nepagrįstai taikė CPK 246 straipsnį ir paliko antstolės pareiškimą nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatytas ir aukščiau teismo nutartyje aptartas teisinis reglamentavimas leidžią konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju teismui apie posėdžio laiką ir vietą pranešus suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjai, jų neatvykimas nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Pritartina ir VTPSI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad įstatymas neįtvirtina proceso dalyvių dalyvavimo bylos nagrinėjime privalomumo.

23. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys ir į tai, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Nors pareiškimą palikus nenagrinėtu antstolė gali pakartotinai kreiptis į teismą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius antstolė piktnaudžiavimo procesu, nesant pareiškimo palikimo nenagrinėtu sąlygų, pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą. Teismui pareiškimą palikus nenagrinėtu, antstolei besikreipiant iš naujo, nepagrįstai pailgėtų bylos nagrinėjimo trukmė bei galimai būtų pažeista antstolės teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimas teisme nagrinėjamas nuo 2023 m. kovo 31 d., t. y. daugiau kaip pusę metų. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtą ir šitaip išspręsdamas antstolės neatvykimo į teismo posėdį klausimą, kai bylos procesas jau vyko tokį ilgą laiką, neišnaudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, baudos paskyrimo antstolei) už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta, išties, be svarbios priežasties.

24. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimo palikimas nenagrinėtu – nesuderinamas su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes antstolė turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas antstolės atžvilgiu dėl antstolės neatvykimo į teismo posėdį neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 ir 7 straipsniai), todėl pripažintina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2023 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.