Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-557/2018

Teisėja R. Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23238-2017-1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės I. G. ir nukentėjusiojo V. G. įgaliotojo atstovo A. Galmino apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu 1 metus neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis (tęsti mokslą).

Nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. A., o jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės R. I., priteista 102,73 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys ir iš A. A., o jam neturint lėšų, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės R. I., priteista 73,33 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. Nukentėjusiojo V. G. įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčo dėl nuteistojo A. A. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo nėra, nėra ginčo ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, tačiau apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas nesutinka su A. A. paskirtu laisvės apribojimo bausmės dydžiu, o prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo paskirtais įpareigojimais bei jų taikymo trukme. Be to, nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, jog teismas tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, ir nepriteisė visos prašomos neturtinės žalos, taip pat nesutinkama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų apmokėjimo klausimo. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį. BK 80 str. numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.BK 138 str. 1 d. numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. A. skyrė švelniausią savo rūšimi, savo dydžiu sankcijos vidurkiui artimą (BK 48 str. 2 d. numato galimybę skirti nuo 3 mėnesių iki 2 metų laisvės apribojimo) bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam paskirtą bausmę, laikydamasis baudžiamojo kodekso nuostatų atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į tai, jog A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų amžiaus, pirmiau neteistas, tačiau baustas už administracinius nusižengimus. Teismas atsižvelgė į tai, jog A. A. savo poelgį vertina kritiškai, kad jis nuoširdžiai gailisi, pažadėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, ateityje nebenusikalsti. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. A. nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteisto nepilnamečio asmenybę, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė savo dydžiu nėra per švelni, atitinka BK 90 ir 91 str. įtvirtintų nuostatų dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, bei BK 41 str. 2 d. ir BK 80 str. reikalavimus dėl bausmės paskirties ir tikslų. Nors nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog nuteistam turi būti paskirta maksimali įstatyme numatyta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, nurodydamas, jog didesnė bausmė turės didesnį auklėjamąjį poveikį dėl naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau nenurodo jokių tokį savo deklaratyvų teiginį pagrindžiančių duomenų. Kaip minėta, A. A. nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, dėl to nėra jokio pamatuoto pagrindo daryti prielaidą, jog padaryta veika nėra vienkartinio pobūdžio jauno asmens padaryta klaida, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, ir tik didžiausia įstatyme numatyta laisvės apribojimo bausmė bus pakankama pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtimi siekiamų tikslų. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde prašymą skirti didesnę laisvės apribojimo bausmę grindžia ir tuo, jog nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo ir toliau grasina nukentėjusiajam V. G., kad su juo susidoros ir jį nužudys, tačiau, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo V. G. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. A. jam po Kalėdų nebegrasina (t. 2, b. l. 117). Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis, kuris nurodė, kad po įvykio pakeitė savo gyvenimą, jie vienas kito nebeužkliūva (t. 2, b. l. 116). Akivaizdu, jog vien niekuo neparemti (byloje nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusysis būtų kreipęsis į teisėsaugas institucijas dėl grasinimų nužudyti V. G.) nukentėjusiojo atstovo teiginiai apie nesibaigiantį agresyvų nuteistojo elgesį po įvykio nėra pakankamas pagrindas griežtinti pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui paskirtą bausmę, o vien nukentėjusiojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, paskirdamas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu 1 metus: 1) neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) mokytis (tęsti mokslą). Apeliaciniu skundu prokurorė nurodo, jog teismas nuteistajam nepagrįstai paskyrė įpareigojimus ilgesniam laikotarpiui nei jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas, be to, paskyrė įpareigojimus, kurie nenumatyti baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegija pažymi, jog laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių (BK 48 str.), kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 2 metų. BK 48 str. 3 d. numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Taigi laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 str. 4, 5, 6 dalys nustato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Be to, teismas gali įpareigoti: 1) tam tikru laiku būti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio straipsnio 7 dalis papildomai numato, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyti draudimai ir įpareigojimai esmingai neapriboja žmogaus laisvės, jo galimybės dirbti, mokytis ir kt. Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.Analizuojant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtus įpareigojimus matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė įpareigojimus, nenumatytus BK 48 str. ir neatitinkančius šiame straipsnyje suformuluotų įpareigojimų ir draudimų. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, baudžiamasis įstatymas (BK 48 str. 7 d.) numato galimybę teismui paskirti kitus baudžiamajame įstatyme (BK 48 str. 5 ir 6 d.) nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu jie darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tačiau tik tuo atveju, jei yra baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens ar kito baudžiamojo proceso dalyvio prašymas. Dėl to, kas išvardyta, pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai koreguotini, nustatant, jog laisvės apribojimo bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus du įpareigojimus: nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Šie įpareigojimai savo turiniu iš esmės atitinka ir yra analogiški dviems iš trijų pirmosios instancijos teismo paskirtų įpareigojimų. Nors apylinkės teismas nuteistąjį įpareigojo ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau, kaip jau minėta, toks ar analogiškas įpareigojimas nenumatytas BK 48 str. 6 d., kita vertus, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas automatiškai numato draudimą (BK 48 str. 3 d. 1 p.) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atskiras nuteistojo mobilumą ribojantis įpareigojimas šiuo atveju būtų perteklinis. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nuteistajam nepagrįstai paskyrė įpareigojimus ilgesniam laikotarpiui, nei jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors BK 48 str. tiesiogiai nenurodyta, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę nuteistam asmeniui įpareigojimai ir draudimai negali būti skiriami ilgesniam nei pats laisvės apribojimo bausmės terminas, tačiau tokia išvada prieštarautų tiek BK 48 str. įpareigojimų ir draudimų, kaip laisvės apribojimo bausmės turinio, prigimčiai, be to, tai, jog įpareigojimai negali būti skiriami ilgesniam laikui nei laisvės apribojimo bausmė, patvirtina ir sisteminė laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuojančio teisės akto analizė. BVK 47 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per 3 mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai. Iš aptarto akivaizdu, jog skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismo skiriami draudimai ir įpareigojimai negali būti skiriami ilgesniam laikui nei pati bausmė, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, nustatant įpareigojimų terminą, lygų paskirtos bausmės trukmei. Taigi, nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. A. skiriant laisvės apribojimo bausmę paskirti įpareigojimai 1 metams, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.), įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. G. įgaliotasis atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti tik iš dalies ir sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, iš dalies tenkindamas V. G. civilinį ieškinį ir priteisdamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam pažymėjo, kad konfliktas kilo tarp kaimynų, iš dalies – tiek dėl kaltinamojo netinkamo elgesio, tiek dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio dar iki nusikaltimo padarymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, patyrė skausmą, nepatogumus, moralinę skriaudą, kad dėl triukšmo kėlimo sudrausmintas asmuo, atimant triukšmo kėlimo įrenginį, jį užsipuolė ir sumušė. Taip buvo pažeminta jo garbė ir orumas, ką jis laiko didele vertybe. Tačiau teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis buvo neblaivus, kad tarpusavyje kaltinamasis ir nukentėjusysis yra ne tik kaimynai, bet ir gana artimi giminaičiai ir jų pačių bei jų kitų šeimos narių tarpusavio negatyvūs santykiai turėjo reikšmės elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos. Teismas pažymėjo, kad dėl nukentėjusiojo keliamo triukšmo jam nuolat kviečiama policija, kad nustatyta, jog dėl sužalojimo jis neturėjo nedarbingumo laikotarpio, nesigydė stacionariai ligoninėje, pats nurodė uždirbąs apytiksliai po 100 Eur per mėnesį, be to, A. A. yra nepilnametis, savo pajamų neturintis asmuo.CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016). Tai iliustruoja kasacinės bylos 2K-139-895/2017 (700 Eur – V. D. tyčia kumščiu sudavė M. P. vieną smūgį į kairį smilkinį, o šiam užsidengus galvą rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą ir kaklą, taip padarė dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio lūžį su jo panirimu), 2K-24-895/2017 (1200 Eur – A. A. tyčia sudavė kumščiu vieną kartą L. V. į veidą, padarydamas masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų srityse, ir nosies kaulų lūžimą), 2K-36-895/2017 (1000 Eur – A. S. tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius S. K. į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas jai odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, poodinę kraujosrūvą kairiame skruoste, dešinės kojos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimą, dešinio šonkaulio panirimą), 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur – R. P. konflikto metu su A. C., vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam A. C. kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame paakyje, po dešinės akies jungine, dešinės akies obuolio sumušimą, dešiniojo skruostikaulio lūžimą, o nuo smūgio A. C. nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, jam padarė nubrozdinimus kaktoje ir viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio skruostikaulio lūžimą), 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur (6000 Lt) – A. D. provokuojančiai ir rizikingai besielgiančiam nukentėjusiajam G. S. kumščiu trenkė į dešinį skruostą, dėl to šis parkrito ant žemės, ir apie keturis kartus sudavė ar spyrė jam į galvą, taip padarydamas G. S. poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 3–4 dantų išorinių kraštų nuskėlimą, apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžį, kairės pėdos padikaulio lūžį), 2K-21-942/2016 (1500 Eur – I. B. apie penkis kartus kumščiu smogė į veidą provokuojančiai ir rizikingai besielgiančiam nukentėjusiajam A. M., kuris nuo smūgio nugriuvo ant greta buvusio staliuko, ir padarė jam šiuos sužalojimus: masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kairės akies abiejų vokų, kairio skruosto, nosies nugarėlės ir dešinio paakio srityse, su muštinėmis žaizdomis kairės akies apatinio voko išorinėje srityje bei nosies srityje, nedidele kraujo išlieja po kairės akies obuolio jungine, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio dvigalvio raumens apatinio galo sausgyslės plyšimą, nosies kaulų lūžimą), 2K-258-699/2015 (579,24 Eur (2000 Lt) – N. P. tyčia trenkė ne mažiau kaip du kartus ranka ant suoliuko sėdėjusiam nukentėjusiajam D. S. į veidą, dėl to nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą su poslinkiu, I viršutinio, dešinės pusės kandžio nuskėlimą), 2K-238/2014 (1448,10 Eur (5000 Lt) – V. N. sudavė nukentėjusiajam D. J. vieną smūgį į veidą, dėl to jam lūžo viršutinis kairysis žandikaulis), 2K-68/2014 (579,24 Eur (2000 Lt) – E. B. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė I. T. į nugarą, o šiam atsisukus, E. B. vieną kartą visu stiprumu trenkė galva I. T. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį), 2K-252/2012 (3475,44 Eur (12000 Lt) – R. M. tyčia nukentėjusiajam V. D. sudavė ne mažiau vieną smūgį koja į krūtinę, nemažiau du smūgius kumščiu į petį ir ne mažiau vieną kartą kumščiu į kaktą, parkritus ant žemės, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius koja į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktoje, nosies kairėje pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose ir kairiame dilbyje, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio skruostikaulio srityje, nosies kaulų lūžimo bei trauminio nosies pertvaros iškrypimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III ir kairės pusės I bei apatinio žandikaulio dešinės pusės II ir kairės pusės V, VII dantų vainikų kraštų lūžimo, riešakaulio lūžimo, bei riešakaulio panirimo).A. A. konflikto metu sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu ne mažiau kaip 6 kartus į veido kairiąją pusę, po ko nukentėjusysis V. G. nugriuvo, šiais savo veiksmais nuteistasis V. G. padarė kairės veido pusės sumušimą su apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų vidinio kampo – apatinio voko ir paakio srityje bei kairio skruosto odos nubrozdinimą. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog dėl sumušimų jis buvo išvežtas į ligoninę, jam skilo kairės pusės žandikaulis, buvo sumuštas kairės pusės paakys ir skruostas, dėl patirtos traumos jis negalėjo du mėnesius normaliai valgyti, valgė tik smulkintuvu susmulkintą maistą. Po įvykio turėjo važinėti pas gydytojus ir ekspertus, nepatogumus patyrė ne tik jis, bet ir jo žmona. Dėl įvykio metu patirto sumušimo ir lūžusio žandikaulio jautė patyčias, išgyveno didelį skausmą, jį dar ilgai po įvykio jautė pasekmes (t. 2, b. l. 117).Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartą teismų praktiką nustatinėjant nesunkaus sveikatos sutrikdymu asmeniui sukeltą neturtinę žalą ir nukentėjusiojo parodymus dėl jo patirto sužalojimo, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam V. G. priteisdamas tik 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi pajamų, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi nepriteisti didesnės sumos nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos vertinimu, padidinus priteistinos neturtinės žalos dydi, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra nebus pažeista. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad apeliantui turėtų būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį akcentavo, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, tarpusavyje kaltinamasis ir nukentėjusysis yra gana artimi giminaičiai ir jų pačių bei jų kitų šeimos narių tarpusavio negatyvūs santykiai turėjo reikšmės elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, o nukentėjusysis nurodė, kad dėl jo paties keliamo triukšmo jam nuolat kviečiama policija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nėra pakankamos nustatyti tokį nedidelį patirtos neturtinės žalos dydį. Paminėtina, jog iš aptartos kasacinio teismo praktikos matyti, jog net tuomet, kai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, taip ženkliai nukentėjusiojo patirta neturtinė žala nėra mažinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016). Remiantis tuo, kas išvardyta, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, padidinant nukentėjusiajam V. G. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 1500 €.Nuteistasis A. A. yra nepilnametis, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jo motina R. I. buvo patraukta dalyvauti procese kaip nuteistojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė, atitinkamai iš jos subsidiarine tvarka buvo priteistas ir žalos atlyginimas tiek nukentėjusiajam V. G., tiek ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauti procese atvyko ir nepilnamečio nuteistojo tėvas R. A., kuris, atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo pripažintas nepilnamečio nuteistojo atstovu pagal įstatymą ir patrauktas civiliniu atsakovu. Kadangi pagal CK 6.276 str. 2 d. R. A. yra atsakingas už nepilnamečio sūnaus padarytą žalą lygiai kaip ir R. I., iš jo subsidiarine tvarka taip pat priteisiamas žalos atlyginimas abiems civiliniams ieškovams. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų asmenų, privalančių atlyginti nepilnamečio nuteistojo padarytą žalą, ir tokiu būdu netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nepagrįstai apsunkindamas civilinės atsakovės R. I. padėtį, nepamatuotai netaikydamas civilinės atsakomybės R. A. ir atitinkamai apsunkindamas civilinių ieškovų galimybes gauti jiems priteistą žalos atlyginimą, dėl ko yra pagrindas keisti nuosprendį dėl netinkamai išspręstų civilinio ieškinio klausimų ir šiuo aspektu.Nukentėjusiojo V. G. atstovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 1000 Eur, dėl kurių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepasisakė, be to, prašo priteisti ir 500 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).Iš bylos duomenų matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį atstovavo advokatas A. Galminas. Advokatas nukentėjusiojo apklausose ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo (t. 1, b. l. 34-35, 38), tačiau dalyvavo nukentėjusiojo ir nuteistojo akistatoje (t. 2, b. l. 39-40), ikiteisminio tyrimo metu surašė 2 lapų apimties civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 53-44), baudžiamoji byla buvo iš esmės išnagrinėta vieno teisiamojo 2018-01-24 posėdžio metu (pirmasis suplanuotas pirmosios instancijos teismo posėdis 2018-01-16 neįvyko nukentėjusiojo atstovui išvykus atostogų), kuris truko 1 val. 41 min. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Galminas pirmosios instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 813983, patvirtinantį 1000 Eur pinigų priėmimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą atstovo veiksmų atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apimtį, į tai, jog realiai atstovas surašė nedidelės apimties civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį akistatos metu, bei vieno teisiamojo posėdžio metu, taip pat į nuteistojo A. A. turtinę padėtį, t. y. kad jis nurodė uždirbąs apytiksliai po 100 Eur per mėnesį, priteisia nukentėjusiajam V. G. mažesnę atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą, negu prašė jo atstovas advokatas A. Galminas, t. y. 500 Eur. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir nukentėjusiojo V. G. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas patvirtina prie apeliacinio skundo pateiktas atstovo advokato A. Galmino pinigų priėmimo kvitas Nr. 813987, patvirtinantis 500 Eur pinigų priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo atstovo surašytas nedidelės apimties (mažiau nei du lapai motyvų) apeliacinis skundas tenkinamas tik nedidele dalimi (iš dalies tenkinamas prašymas dėl neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo išlaidų priteisimo), be to, nukentėjusiajam suteikęs teisinę pagalbą advokatas atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jam buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą nuteistojo turtinę padėtį, į kasacinio teismo praktikoje priteisiamus šių išlaidų dydžius, advokato prašymas priteisti nukentėjusiajam 500 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti tenkinamas iš dalies, ir iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam V. G. priteisiama 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p., 330 str., 331 str.,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 7 d nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuteistajam A. A. pagal BK 138 str. 1 d. paskirtos aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės turinį, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Patenkintą nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio dalį padidinti iki 1573,33 euro. Nuteistajam A. A. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuteistajam A. A. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 102,73 euro dydžio žalai atlyginti, žalos atlyginimą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiajam V. G. iš nuteistojo A. A. priteisti 700 eurų atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.