- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- e2-13544-545/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08601-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- J. L.
dalyvaujant ieškovei I. L.
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje pakeitimo dalyje dėl išlaikymo vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui ir priteisti iš atsakovo J. L. nepilnamečio sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 743,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną I. L.;
2) priteisti iš atsakovo J. L. ieškovės I. L. naudai bylinėjimosi išlaidas- 400 Eur advokatės padėjėjos išlaidų (b.l. b.l. 1-4, dok-8598; b.l. 16, dok-141009).
Ieškinyje (b.l. 1-4, dok-8598) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė teisminė praktiką bei teisinį reglamentavimą, susijusį su tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką.
Ieškovė prašo pakeiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. L. naudai išlaikymą, nustatant mokėti po 743,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Sūnaus poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 1486 Eur suma. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti 50 proc. šių išlaidų, t. y. 743 Eur, o likusią dalį -743 Eur apmoka ieškovė.
Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę, kurioje matomi jo būtinieji poreikiai, t. y. aptarta tik tai, kas yra būtina 14,5 metų berniukui (paaugliui). Vaikas yra pakankamai sparčiai augantis vyras, kuris labai greitai išauga drabužius, taip pat jo maitinimosi poreikiai yra ganėtinai dideli kaip jauno paauglio augančiam organizmui, taip pat jis labai aktyvus vaikas, nes labai mėgsta aktyvų laisvalaikį, taip pat daug mokosi, tobulina žinias, mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir daug laiko praleidžia ir savo kambaryje, kuris pagal jo poreikius turi būti jam pritaikytas. Pridedami poreikiai yra būtinieji ir pateikia juos pagrindžiančius įrodymus.
Papildomai nurodo dėl mamos finansinės padėties – prideda darbo sutartį, kurioje matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jos darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Jos pajamos yra pakankamai geros tenkinti vaiko būtinuosius poreikius savo dalimi, tačiau tai neatleidžia tėvo nuo pareigos padėti išlaikyti vaiką ir prisidėti finansiškai prie jo išlaikymo. Vaiko motina viena neturi dengti visų vaiko būtinųjų poreikių be to, kad vaikas dar ir gyvena su ja, dėl ko jai tenka didesnė našta. Todėl prašomas priteisti išlaikymas vaikui atitinka jo būtinuosius poreikius, gyvenimo būdą, prie kurio jis yra pratęs per savo 14,5 gyvenimo metų, taip pat yra pagrįstas.
Atsiliepimas
A. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) teismui atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024-06-22 darbovietėje asmeniškai, išaiškinant teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį (b.l. 9), taigi, atsakovas yra informuotas apie bylos procesą. Atsakovui buvo siųsti 3 šaukimai, tačiau jų atsakovas neatsiėmė (b.l.6,13,15)
Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 123 str. 3 d., 132 str., 246 str.2 d.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, j. a. k. 188752021, pateikė išadą (b.l. 7-8, dok-96881), kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog I. L. su sūnumi L., gyvena 3-ijų kambarių, su visais patogumais bute, kuris pasak moters, priklauso jai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. L. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, komoda, rašomasis stalas su dviem kėdėmis, lentyna knygoms, el. pianinas, TV, kompiuteris. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnamečiui sudarytos puikios sąlygos jo poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
I. L. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., moteris gauna Vaiko pinigus apie 96 Eur/mėn. Pasak ieškovės, prieš (duomenys neskelbtini) metus buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir tuomet iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur/mėn. Moteris nurodė, jog Covid-19 laikotarpiu vaiko tėvas visai neteikė išlaikymo, todėl skola buvo perduota antstoliams.
Ieškovė nurodė, jog per tiek laiko vaikas užaugo, o kartu pasikeitė ir jo poreikiai, mokamas išlaikymas yra nepakankamas. Pasak moters, atsakovas su ja jau 1-2 metus nekalba ir nebendrauja net telefonu, net paauglį liečiančiais klausimais, skambinant atsakovui pastoviai atsiliepia jo sutuoktinė ir siūlo kalbėti su ja, o ji perduos informaciją atsakovui.
Vaiko motina teigė, kad yra nustatyta bendravimo tvarka, bet jos nėra laikomasi. Anot I. L., sūnus su atsakovu bendrauja telefonu, nuvažiuoja kartais. Pasak ieškovės, sūnus pas tėvą neturi savo kambario, nors yra didžiausias namas, jame yra tuščių kambarių, tikrai yra galimybės įrengti sūnui atskirą kambarį. Pasak moters, dabar sūnus nakvoja viename kambaryje su savo mažesniu broliu (atsakovo vaiku), o atsakovo sutuoktinės vaikas, iš pirmos santuokos, turi atskirą kambarį. Pasak ieškovės, sūnus net nenori važiuoti pas atsakovą, galimai dėl patiriamo psichologinio smurto iš atsakovo sutuoktinės, tačiau sūnus pats niekada to nepasakytų.
Su atsakovu susisiekta telefonu dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje. Vyras patvirtino, kad Atsakovo gyvenamoji vieta yra: (duomenys neskelbtini).
2024-06-10 (duomenys neskelbtini) specialistams susisiekus su atsakovu, jis atsisakė priimti (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistus savo gyvenamojoje vietoje, kadangi ieškovės I. L. ieškinys yra nesusijęs su apsilankymu jo gyvenamojoje vietoje. Pokalbio metu atsakovui buvo paaiškintos Tarnybos funkcijos teisminiame procese, tačiau atsakovas nurodė, kad jis yra labai užimtas ir jo namuose nebūna. Atsakovas sutiktų su specialistais pabendrauti telefonu dėl ieškinio aplinkybių.
Šalies argumentai
Su atsakovu pakartotinai susisiekta telefonu 2024-06-17d. 17.00 val. Atsakovas teigė, kad nesutinka su ieškiniu dėl sūnui mokamo išlaikymo padidinimo. Vyras nurodė, jog prie šiuo metu mokamo išlaikymo reikėtų pridėti sumas, kurias atsakovas moka papildomai: sūnus lanko (duomenys neskelbtini), už kurias atsakovas moka 60 Eur./mėn., moka už viešojo transporto bilietą apie 10 Eur, kad sūnus galėtų važinėti į treniruotes, duoda sūnui kišenpinigių 10-15 Eur/sav., atsakovas apmoka sūnaus telefono sąskaitą apie 20 Eur/mėn. Vyras teigė, kad su ieškove neįmanoma bendrauti nei vaiko, nei kokiais kitais klausimais ir pažymėjo, kad su ieškove paskutinis telefoninis pokalbis buvo (duomenys neskelbtini) m. vasarį.
Anot J. L., jo santykiai su sūnumi yra puikūs, vaikinas puikiai sutaria su visa atsakovo šeima. Vyras nurodė, jog jie skambinasi kiekvieną dieną, sūnus svečiuojasi kada jis nori ir kiek nori, jei nori nakvoti yra visos galimybės ir sąlygos. Pasak atsakovo, jei jis su šeima kažkur važiuoja, tai visada pasiūlo sūnui.
L. L.
, gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, bet kitais mokslo metais ruošiasi mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Lanko (duomenys neskelbtini) 3k/sav., po 1 val.
Su L. bendrauta jo namuose. Pokalbio metu nepilnametis buvo truputį sunerimęs, bet bendravo labai mandagiai. L. nurodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini) m., jis mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, bet kitais mokslo metais ruošiasi mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslai L. sekasi gerai, vidutinis vidurkis apie (duomenys neskelbtini) balai. Labiausiai jam patinka (duomenys neskelbtini), o nepatinka - (duomenys neskelbtini). L. turi daug draugų, gerai su jais sutaria. Elgesio problemų mokykloje neturi. Pasak L., jis lanko (duomenys neskelbtini), 3 k/sav., po 1 val., o poryt bus (duomenys neskelbtini) varžybos. Už (duomenys neskelbtini) moka tėtis ir viskuo rūpinasi, ko reikia (duomenys neskelbtini). Pasak L., jie su tėčiu mano, jog L. yra perspektyvus ir gali padaryti karjerą šioje srityje. Anksčiau vaikinas dar lankė (duomenys neskelbtini), bet dabar jau nelanko. L. L. praleidžia su draugais, prie (duomenys neskelbtini), o namuose mėgsta žaisti su (duomenys neskelbtini). Vasarą L. ruošiasi būti daugiau namuose, nes vasarą taip pat bus (duomenys neskelbtini) treniruotės, laisvalaikiu bus su draugais prie (duomenys neskelbtini), turi dvi močiutes, kurias ruošiasi aplankyti.
L.
teigė, kad jo santykiai su mama yra normalūs, atviri, tikrai gali pasipasakoti. Laisvalaikiu su mama nueina į restoraną pavalgyti, į kino teatrą, po (duomenys neskelbtini) pasivaikšto, apsiperka. Nepilnametis nurodė, jog su tėčiu taip pat gerai sutaria, nuolat bendrauja, visada paskambina jam, kai eina į treniruotę, kartais nuvažiuoja pas jį. Pasak L., tėtis gyvena už (duomenys neskelbtini), nuosavame name, tėčio namuose jis turi kambarį, kurį dalinasi su mažesniu broliu. Paauglys teigė, kad su tėčio šeima sutaria gerai, pas tėtį gyvena - (duomenys neskelbtini). Laisvalaikiu su tėčiu važiuoja į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), nueina į (duomenys neskelbtini), atvažiuoja svečių į tėčio namus arba jie važiuoja į svečius.
Anot paauglio, avalynę, ar drabužius jam perka abu tėvai, kišenpinigių duoda taip pat abu (apie 20 Eur/sav.). Pasak vaikino, tėvai susirašinėja telefonu, jei reikia. L. pabrėžia, kad jis yra viskuo patenkintas, jokių nusiskundimų neturi, su tėčiu matosi kiekvieną savaitgalį, santykiai yra puikūs.
Šeima Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas.
Skyrius prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 14, dok-138003).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims santuokos metu gimė sūnus L. L., gim. (duomenys neskelbtini) d. , kuriam (duomenys neskelbtini)d. sukas (duomenys neskelbtini) metų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 buvo patvirtinti šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1, 3.2, 3.3. p.p., pagal kuriuos
šalys susitarė, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, I. L.; J. L., L. L. išlaikymui moka po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-29 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant išlaikymą, įstatymų nustatyta tvarka, o I. L. L. L. išlaikymo suma disponuoja uzufrukto teise ir įsipareigoja naudoti ją tik vaiko interesams.
Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui ir priteisti iš atsakovo J. L. nepilnamečio sūnaus L. L. naudai išlaikymą po 743,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną I. L.
Dėl L. L. išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:
1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;
2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.
Ieškovė padidėjusius sūnaus L. L. poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-4, dok-8598), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-200 Eur per mėnesį neatitinka vaiko net minimalių poreikių. Tėvas prie vaiko poreikių papildomai neprisideda, tik teikia nustatyto dydžio (200 Eur + indeksavimas per mėnesį) išlaikymas. Ieškovė nurodė, kad sūnus gyvena su ja, jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškovė nurodė, kad sūnus augant padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, maistui, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos sveikatai, vaiko telefonui, reikalingas internetas, kompiuteris, žaidimai ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos.
Paauglys mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gimnazijoje. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu (2024-09-24) nurodė, kad už (duomenys neskelbtini) 3k/sav., po 1 val. moka papildomai 50 Eur. Taip pat paauglys papildomai privačiai mokosi (duomenys neskelbtini), korepetitoriaus paslaugos kainuoja 100 Eur per mėnesį, taip pat (duomenys neskelbtini), korepetitoriaus paslaugos kainuoja papildomai 120 Eur per mėnesį, t. y. papildomos išlaidos sudaro 270 Eur (50+100+120 Eur). Sūnus specialiųjų poreikių neturi.
Sūnaus poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 1486 Eur suma. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti 50 proc. šių išlaidų, t. y. 743 Eur, o likusią dalį -743 Eur apmoka ieškovė.
Ieškovė nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur/mėn (ant popieriaus). Ji gauna už vaiką po 96,00 Eur išmoką.
Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnamečio sūnaus L. poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė virš septynerių metų, keitėsi tik jo indeksavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vaikui augant (beveik (duomenys neskelbtini) metų), lankant (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasę, (duomenys neskelbtini) (50 Eur), teikiant (duomenys neskelbtini) korepetitoriaus paslaugas (100 Eur) ir (duomenys neskelbtini) pamokos korepetitoriaus paslaugas (120 Eur) atsirado papildomų poreikių, susijusių su vaiko ugdymu, mokymosi priemonėmis, popamokine veikla, laisvalaikiu, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis 200 Eur (+ indeksavimas) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).
Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t. y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.
Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).
Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).
Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą ženkliai, t. y. nuo 200 Eur (+indeksavimas) iki 743 Eur per mėnesį.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas vertina, kad 440 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 96,25 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma sudaro 306 Eur, atsižvelgiant į paauglio amžių, poreikius, mokslą, lankomas (duomenys neskelbtini) bei papildomai 270 Eur (50 Eur už (duomenys neskelbtini) treniruotės+100 (duomenys neskelbtini) korepetitorų+120 Eur (duomenys neskelbtini) korepetitorių) .
Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus L. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 882 Eur suma pagal ieškovės nurodytus poreikius (612 Eur (306 x 2 abiejų tėvų) +50+100+120 Eur) poreikių lentelę.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas iš esmės su sūnumi bendrauja.
Sodros duomenimis, atsakovo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (ant popieriaus), t. y. tokio pat dydžio kaip ir ieškovės.
Atsakovas vedęs, santuokoje turi dar vieną išlaikytinį sūnų M. L., gim. (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini)d. bus (duomenys neskelbtini) metai) (b.l. 19, dok-143125), t. y. turi du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus/sūnūs). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas turi nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto vienbučiu gyv. namu, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš šių NT išrašų matyti, kad šiems NT objektams registruota hipoteka, turtas areštuotas antstolės B. P.
Tai reiškia, kad atsakovas moka kreditą už įsigytą turtą.
Nors byloje atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir duomenų apie kreditavimą, darbo užmokestį išlaikytinius nepateikė, teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir sprendžia, kad atsakovo sūnaus M. L. (beveik (duomenys neskelbtini) metai) išlaikymui tokio dydžio, kaip sūnui L. L. (beveik (duomenys neskelbtini) metų) negali būti dėl vaikų skirtingo amžiaus ir poreikių, t. y. L. L. išlaikymui priteistina daugiau nei minimalių poreikių patenkinimas (306 Eur). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas, bendraujant su Tarnybos atstovais, nurodė, kad apmoka sūnaus išlaidas, duoda kišenpinigius, viso apie 100 Eur per mėnesį (60 Eur/mėn (duomenys neskelbtini), apie 10 Eur už viešojo transporto bilietą, 10-15 Eur/sav. kišenpinigių; 20 Eur/mėn už telefono sąskaitą).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės sūnaus išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 882 Eur suma + 96,25 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2024-05-30 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečio sūnaus L. L., sudarantį po 440 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovo pajamos leidžia mokėti tokio dydžio sūnaus L. išlaikymą.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).
CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, vieno tomo, nesudėtinga, ginčas neturtinis, buvo paskirtas 1 posėdis, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei priteistina 400 Eur advokatės padėjėjos išlaidų. Mažinti šios minimalios sumos nėra pagrindo (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Byloje patirta 12,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinio iš esmės patenkinimo atveju šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, -
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17401-391/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti priteisti iš atsakovo J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. L. a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus Eur) advokatės padėjėjos išlaidų ieškovės I. L. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,12 Eur (dvylika Eur 12 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši suma turi būti įmokėta (duomenys neskelbtini)valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.