Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. (toliau– ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria P. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9400-2025 pakeitimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9400-2025 P. J. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 439 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis 2024 m. vasario 14 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą viena kryptimi, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kai pėsčiasis, kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos. Grįžęs į kelio vidurį be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, du kartus nuspaudė stabdžių pedalą, taip priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį. Toliau važiuodamas kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos viena kryptimi, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš jos į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tęsdamas savo važiavimą, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir nedavė kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, užkirsdamas kelią staigiai stabdė transporto priemonę, taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), esančios plovyklos teritoriją pro automobilio langą išmetė plastikinį buteliuką, kai tai daryti draudžiama. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 5, 9, 10, 82.2, 86, 101, 104, 117, 119, 32, 135.4, 48.1 punktus. Už šiuos administracinius nusižengimus P. J. buvo skirta subendrinta administracinė nuobauda – 450,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12-ai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos ar ją keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

7. Apeliantas P. J. pripažįsta įvykio metu vairavęs transporto priemonę, tačiau nurodo, kad chuliganišką vairavimą jo atžvilgiu buvusioje situacijoje galima vertinti tik jo sustojimą viduryje gatvės ir ėjimą prie vairuotojo. Taip pat nurodo, kad toks jo toks veiksmas nebuvo be priežasties ar dėl neaiškių priežasčių, šis veiksmas buvo atliktas tik norint suprasti, kodėl yra persekiojamas ir nuolatos blokuojamas kito vairuotojo. Apelianto vertinimu, visos kitos nustatytos važiavimo aplinkybės, išskyrus sustojimą viduryje gatvės, nevertinamos kaip chuliganiško vairavimo atvejis, nes dažnai esant įvairiausioms eismo situacijoms, jos vyksta natūraliai dėl eismo specifikos dideliame mieste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

10. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018, 2AT-4-719/2019).

11. Bylos duomenys patvirtina tas faktines aplinkybes, kurių iš esmės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J., kad įvykio metu jis, važiuodamas kelyje, kuriame yra po vieną eismo juosta viena kryptimi, jis važiavo nesilaikydamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavo ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, po to įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kai pėsčiasis, kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, grįžęs į kelio vidurį du kartus nuspaudė stabdžių pedalą, taip priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį. Toliau važiuodamas kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos viena kryptimi, važiuodamas pirma eismo juosta ir persirikiuodamas iš jos į antrą eismo juostą, nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Tęsdamas savo važiavimą ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir nedavė kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, užkirsdamas kelią staigiai stabdė transporto priemonę, taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusį vairuotoją staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius.

12. Aukštesnis teismas neabejoja, kad apeliantas visus pirmiau paminėtus veiksmus atliko sąmoningai ir tyčia. Nors apeliantas ir nurodo, kad chuliganišką vairavimą jo atžvilgiu buvusioje situacijoje galima vertinti tik jo sustojimą viduryje gatvės ir ėjimą prie vairuotojo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dar ir iki minėtų veiksmų jo, kaip vairuotojo elgesys kelyje taip pat buvo pavojingas ir chuliganiškas. Nors kitas savo vairavimo situacijas apeliantas teisina tuo, kad jos dažnai natūraliai vyksta dėl eismo specifikos dideliame mieste, tačiau aukštesnis teismas nenustatė jokių aplinkybių, nagrinėjamu atveju objektyviai lėmusių būtinumą apelianto vairuojamam automobiliui, nesilaikant dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiuoti ant brūkšninės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Nekyla abejonių, kad esamu atveju P. J. akivaizdžiai sąmoningai įvažiavo ir į pėsčiųjų perėją, kai pėsčiasis, kurį privaloma praleisti, dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, o po to staiga apeliantas, grįžęs į kelio vidurį be jokios pateisinamos priežasties, t. y. nesant poreikio atlikti staigius manevrus, jis du kartus aktyviais savo veiksmais nuspaudė automobilio stabdžių pedalą, priversdamas paskui važiavusią transporto priemonę keisti važiavimo greitį, tokiu būdu sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tačiau, kaip matyti, tuo apelianto chuliganiškos paskatos kelyje nesibaigė. Toliau jis, darydamas eismo saugumui pavojų keliančius KET pažeidimus manevruodamas kelyje nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, o iš pirmos eismo juostos persirikiuojant į antrą, vėl nerodant įspėjamojo posūkio signalo ir neduodant kelio ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, jis užkirto kelią aktyviais savo veiksmais sustabdydamas transporto priemonę. Galiausiai, užblokavęs gretima juosta važiavusiam automobilio vairuotojui kelią, P. J. išlipo iš transporto priemonės ir vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, priėjęs prie automobilio vairuotojo jam grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius.

13. Vertindamas šio nusižengimo pavojingumą, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas pavojingą manevrą – sustojimą viduryje gatvės, atliko be rimtos priežasties, norėdamas išreikšti nepasitenkinimą kitu vairuotoju. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, o pareiškėjo veiksmai – kelio užblokavimas, sukėlė rimtą pavojų aplinkiniams eismo dalyviams kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašų, keliu pravažiuoti tapo sudėtinga ne tik juostoje, kurią planavo blokuoti pareiškėjas, bet ir visame ganėtinai aukšto intensyvumo kelyje. Iš įrašo taip pat matyti, kad tuo tarpu pareiškėjas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo veiksmai trukdo kitiems eismo dalyviams, toliau konfliktuoja su „Subaru“ vairuotoju, vaikšto po gatvę, trukdo eismui.

14. Taigi, akivaizdu, kad P. J. vairavimas, nulemtas chuliganiškų paskatų, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, jo paties bei kitų žmonių sveikatai ir jų turtui, tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, pareiškėjas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

15. Apeliaciniame skunde P. J. akcentuoja, kad jo veiksmai buvo išprovokuoti kito vairuotojo, todėl provokavimą prašo pripažinti jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad jis buvo tyčia persekiojamas ir provokuojamas. Pabrėžia, kad Institucija tokios galimybės net nesvarstė, nors ir buvo nagrinėjimo metu žodžiu išreiškęs tokį prašymą, o apylinkės teismas neišsamiai įsigilino į buvusią situaciją, neanalizavo vaizdo įrašų, kurie aiškiai parodo kito vairuotojo piktybiškumą jo atžvilgiu nuo pat įrašo pradžios iki pabaigos.

16. ANK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

17. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis skundžiama nutartimi tokia atsakomybę lengvinančios aplinkybė nebuvo nustatyta. Pagrindo jos konstatavimui neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, kad skunde dėstomos aplinkybės nei atskirai, nei visumoje nevertintinos kaip lengvinančios kaltininko atsakomybę.

18. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nors kitos transporto priemonės – „Subaru“ vairuotojas ir galėjo pažeisti įstatymus savo elgesiu, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip P. J. padarytą nusižengimą pateisinančios ar atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apylinkės teismas akcentavo, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėjas aplenkia „Subaru“ vairuotoją, nors minėtasis „Subaru“ automobilis jau buvo priekyje jo ir P. J. nebepersekiojo, tačiau pareiškėjas išvažiuoja priešais „Subaru“ automobilį, priversdamas jį stabdyti, kai tai nebūtų reikalaujama įprastomis sąlygomis, tada P. J. viduryje gatvės išlipa iš savo automobilio ir inicijuodamas konfliktą prieina prie „Subaru“ automobilio, po ko girdėti, kaip trenkiama į stiklą, vartojama nepadori kalba, nepadorūs rankų gestai. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip nekreipdamas dėmesio į tai, kad jo veiksmai trukdo kitiems eismo dalyviams, apeliantas toliau konfliktuoja su „Subaru“ vairuotoju, vaikšto po gatvę, trukdo eismui. Po kurio laiko konfliktas yra tęsiamas prie automobilių plovyklos, kur užfiksuota, kaip link „Subaru“ automobilio metamas vandens buteliukas (past. – apeliantas šioje byloje nubaustas ir pagal ANK 439 straipsnio 2 dalį).

19. Pastebėtina, kad apeliantas skunde nurodo, jog yra labai pilietiškas, jog pagal jo telefono numerį iš 112 (past. – skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris) paėmus išrašus pasimatytų, kad per dvidešimt metų yra nemažai kartų kvietęs policiją, kai vyksta įvairūs teisės aktų pažeidimai. Todėl sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad pareiškėjas, kaip pareigingas pilietis, galėjo apie „Subaru“ vairuotojo galimai daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus pranešti policijos pareigūnams, tačiau, kaip matyti, šia galimybe nepasinaudojo, o priešingai – pats, vedamas chuliganiškų paskatų, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles.

20. Aukštesnis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmiau aptarti apelianto veiksmai (važiavimas brūkšnine horizontaliojo kelio ženklinimo linija, įvažiavimas į pėsčiųjų perėją, kai pėsčiasis dar neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, grįžus į kelio vidurį nesant poreikio stabdžių pedalų nuspaudimas, įspėjamųjų posūkių šviesos signalų nerodymas manevruojant kelyje, kelio užkirtimas kitai transporto priemonei ir t. t. ) negali būti toleruojami ir pateisinami, nežiūrint į kitų eismo dalyvių galimai netinkamą elgesį dalyvaujant eisme. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apelianto veiksmai buvo išprovokuoti kito vairuotojo ir provokavimas turėtų būti pripažintas jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

21. Apeliaciniame skunde teikiamas prašymas administracinėn atsakomybė patraukto P. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

22. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Tai yra įstatymų leidėjas numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kita vertus, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

23. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

24. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

25. Šioje byloje Institucijos nutarimu P. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – dvylikai mėnesių. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su visuomenės interesu, siekiant adekvataus nubaudimo neišvengiamumo.

26. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju P. J. transporto priemonę vairavo pavojingai ir chuliganiškai, be to, jis, to paties įvykio metu atvykęs į plovyklos teritoriją, pro automobilio langą išmetė daiktą (plastikinį buteliuką), kai tai daryti draudžiama, už ką jam šioje byloje taip pat taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 439 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą numatė itin griežtas nuobaudas su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę P. J. sukėlė realią žalą, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei.

27. Skunde apeliantas akcentuoja, kad jis yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, yra šeimos žmogus ir visomis įmanomomis galimybėmis siekia rūpintis šeima, nes šeima jam pirmoje vietoje, yra kruopštus, darbštus, atsakingas ir paslaugus žmogus, neturi žalingų įpročių, sportuojantis, labai pilietiškas, yra kraujo donoras, su šeimas stengiasi paaukoti Ukrainai. Nors šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, apibūdina pažeidėją teigiamai, tačiau, vertinant jo asmenybę, negali būti ignoruojami ir duomenys apie jo baustumą ANK nustatyta tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad P. J. praeityje ne kartą baustas už įvairius, tame tarpe ir ganėtinai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai yra keletą kartų baustas už tai, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 16 km/val. (įvertinus paklaidą), kitu atveju – nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 24 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido laukiančio pėsčiojo. Pastebėtina, kad po nagrinėjamu atveju aktualaus įvykio (2024 m. vasario 14 d.) P. J. padarė dar ne vieną administracinį nusižengimą, o buvo atvejų, kai per dieną padarė ir po kelis nusižengimus. Tai yra 2024 m. birželio 16 d. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 130 km/val. greitį jis viršijo 24 km/val., o 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 16 d. 12.34 val. ir 13.17 val., 2024 m. spalio 23 d. 11.43 val. ir 16.00 val., 2024 m. spalio 27 d. jis vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjus vietinės rinkliavos Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus. Nors paskirtas baudas pareiškėjas yra sumokėjęs, tačiau minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai visgi rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, ir ypatingai šios bylos kontekste neleidžia vertinti jo išimtinai teigiamai.

28. Apygardos teismui apelianto pabrėžiamos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, atitinkamai – darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui išlaikyti, o taip pat siekiant pasirūpinti šeimos reikalais, kas dažnu atveju susiję su transporto priemonės panaudojimu. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, padedant šeimos nariams, aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neturinčius teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę vairuotojus. Nors nurodytos aplinkybės egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau, kaip matyti, jos P. J. nebuvo reikšmingos. Vairuodamas transporto priemonę chuliganiškai, be to, po to autoserviso teritorijoje išmesdamas pro transporto priemonės langą daiktą (plastikinį buteliuką), akivaizdu, kad tokiu savo neatsakingu elgesiu apeliantas buvo abejingas galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju P. J. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, apeliantas nepateikė.

29. Apygardos teismo vertinimu, savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo P. J. ir jo artimieji patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik, pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai. Be to, P. J. nustatytas tik minimalus įstatyme numatytas šios teisės atėmimo terminas. Apygardos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis P. J. teises labiau, nei šiuo atveju yra reikalinga. Laikytina, kad šiuo atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra teisinio pagrindo.

30. Apeliaciniame skunde taip pat pateikta teismų praktikos pavyzdžių, kai teismai asmenims nustato trumpesnius minėtos administracinio poveikio priemonės terminus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo procesas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl apelianto jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.