Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3033-1192/2024 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. Z. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Z. ir L. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys dėl išlaidų įsigyto automobilio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Atsakovas po automobilio įsigijimo užregistravo automobilį patikrai servise „M. V“, nes M automobilių atstovybės yra tik V. ir K.. 2023 m. vasario 9 d. „M V“ defektacijos akte Nr. nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 14 d., rida 108 587 km, buvo atliekami automobilio diagnostikos darbai pagal užsakymą, po patikros nuvažiavus 30 km užsidegė raudona akumuliatoriaus indikacija ir pradėjo kaisti variklis, automobilis buvo transportuotas iki „M. V“ serviso, patikslinus nustatyta, kad trūko agregatų ir kompresoriaus dirželiai, aušinimo skystyje rasta alyvos pėdsakų. 2022 m. spalio 14 d. automobiliui buvo atlikti papildomi darbai – aptiktų gedimų šalinimas ir aušinimo sistemos plovimas. Po automobilio aušinimo sistemos plovimo, atlikus bandymus, vis tiek buvo aptinkama alyvos aušinimo sistemoje, rastas pavarų dėžės aušintuvo gedimas, kuris pašalintas. Automobilyje rasti nepašalinti defektai: skilęs galinis stiklas, alyvos nesandarumas iš variklio priekio ir alyvos daviklio. 2023 m. gegužės 11 d. „M. V“ defektacijos akte Nr. LUX-S23-14 nurodyta, jog 2023 m. kovo 6 d., rida 109 262, buvo atliekami diagnostikos darbai pagal užsakymą dėl automobilio trūkčiojimo, „plaukiojimo“, vibracijos greitėjant, netolygaus variklio darbo, elektros gedimų, automobilio darbinės temperatūros mažėjimo važiuojant. Buvo nustatyta, kad reikia keisti termostatą, akumuliatorių, pavarų dėžę ir tikrinti ar reikalinga papildoma diagnostika dėl elektros gedimų. 2023 m. kovo 26 d. atliktas remontas – movos, alsuoklio su žarna, solenoidinio vožtuvo keitimas. Pakeitus sugedusias dalis gedimas išlieka, reikalingas variklio ardymas, tikrinimas.

19. Ieškovas 2022 m. spalio 20 d. pretenzija informavo atsakovę apie nustatytus automobilio defektus ir pasiūlė pasirinkti atsakovei: 1) kompensuoti bent 2/3 dalis visų išlaidų dėl esminių automobilio defektų pašalinimo / remonto ir patikros pagal serviso sąskaitas-faktūras; 2) jeigu nepasitiki M. atstovybe, pasiūlė automobilį suremontuoti savo sąskaita, apmokant remonto išlaidas. Atsakovė atsakymo į pretenziją nepateikė.

20. Ieškovas prašė priteisti 7 216,83 Eur nuostolių, kuriuos sudaro iš atsakovės nupirkto automobilio defektų šalinimo išlaidos, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti yra tenkinamas iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 861 Eur.

Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės

21. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas). Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).

23. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas).

24. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas.

25. Kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).

26. Kasacinis teismas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas (pirkėjas) šioje byloje tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą teikdama įrodymus apie įsigyto daikto – naudoto automobilio, kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudojimas pagal paskirtį yra apsunkintas, viršijamos įprastinės automobilio eksploatavimo sąnaudos. Nors atsakovė nurodė, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jam prieš pat pardavimą buvo atlikta techninė apžiūra ir ji apie jokius automobilio trūkumus nežinojo, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės neatleidžia pardavėjos (atsakovės) nuo atsakomybės ir / ar jos nesumažina pardavus netinkamos kokybės daiktą. Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra (toliau – TA) ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Vien ta aplinkybė, jog ieškovo iš atsakovės įsigyto naudoto automobilio TA buvo neseniai atlikta, savaime nelemia to, kad automobilis buvo tinkamos kokybės būtent jo pardavimo ieškovui dieną. Be to, atliekant TA, tikrinamas automobilio būklės atitikimas tam tikriems reikalavimams, nustatoma, ar jis turi galimybę saugiai dalyvauti eisme, tačiau nėra atliekama nuodugnesnė automobilio apžiūra, kas buvo daroma patikrinus automobilį specializuotame „M. V“ autoservise, kuriame ir buvo nustatyti automobilio defektai.

28. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog ieškovas įsigydamas 2008 m. gamybos automobilį negalėjo tikėtis, kad jis bus kaip naujas. Apeliacinės instancijos teismas vertindama šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2017).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, išaiškinta, jog įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilio defektai kilo ne dėl jos kaltės, o dėl to, jog atsakovas netinkamai eksploatavo automobilį, tačiau atsakovė įrodymų, kad transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo ieškovui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, į nagrinėjamą bylą nepateikė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, o atsakovė apie šiuos trūkumus ieškovo neinformavo. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirkdamas transporto priemonę neturėjo galimybių išsiaiškinti apie esminius automobilio trūkumus, nes M. automobilių atstovybės yra tik V ir K, todėl ieškovas po automobilio įsigijimo užregistravo automobilį servise „M V“, kuriame 2022 m. rugsėjo 14 d. ir buvo atlikta išsami automobilio patikra ir nustatyti defektai – alyvos nesandarumas iš variklio priekio, kuriam yra reikalingas patikrinimas; reikalinga keisti uždegimo ritę; yra reikalinga keisti kairės pusės galinio stabilizatoriaus traukės; reikalinga pakeisti dugno apsaugas. Kadangi patikrinimo metu nebuvo nustatytas agregatų ir kompresoriaus dirželio defektas, o alyvos nesandarumas nebuvo toks didelis, kad būtų negalima eksploatuoti automobilį, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J., dirbantis „M. V.“ (2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 45 s. – 39 min. 40 s.), ieškovui pasiėmus automobilį po patikros servise ir nuvažiavus 47 km, nutrūko generatoriaus dirželis. Nutrūkus diržams ir automobilį sustabdžius ieškovas pastebėjo, kad temperatūra kyla maždaug iki 95 laipsnių, todėl patraukė automobilį nuo važiuojamosios dalies (10-15 metrų), tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, automobilio patraukimas nuo važiuojamosios dalies į aikštelę nelaikytinas netinkamu automobilio eksploatavimu, kuris galėjo įtakoti didesnius automobilio defektus. Nei 2022 m. rugpjūčio 3 d. atliktos techninės apžiūros metu, nei 2022 m. rugpjūčio 4 d. ginčo automobilį apžiūrėjus ieškovo pasirinktame autoservise, nei 2022 m. rugsėjo 14 d. atlikus apžiūrą oficialiame M. servise nebuvo nustatyti generatoriaus dirželio trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis transporto priemonės trūkumas buvo paslėptas, nes ir nuvažiuotas atstumas nuo transporto priemonės įsigijimo iki generatoriaus dirželio trūkimo nebuvo sąlyginai didelis, tik 214 km, todėl įvertinus trūkumo atsiradimo laiką ir nuvažiuotą atstumą, labiau tikėtina, kad generatoriaus dirželio nusidėvėjimas buvo automobilio pirkimo–pardavimo sudarymo metu. Byloje apklaustas liudytojas M. J. taip pat negalėjo patvirtinti, jog esant 2022 m. rugsėjo 14 d. UAB „L m“ nurodytiems automobilio defektams automobilio nebuvo galima eksploatuoti (2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 53 s. – 45 min. 20 s.). Šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai, jog ieškovas pats galimai netinkamai eksploatavo automobilį yra deklaratyvūs ir neįrodyti, bei nepatvirtina, jog transporto priemonės trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas (pirkėjas) šioje byloje tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio kokybės trūkumus, o atsakovė neįrodė to, kad ji pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, bei tai, jog automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl netinkamo ieškovo automobilio eksploatavimo, ar, kad ieškovas, kaip vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.

31. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog ieškovas turėjo bendradarbiauti su atsakove, spręsti defektų ištaisymo klausimą arba tartis dėl automobilio sutarties nutraukimo. Nes tik tada, kai dėl ieškovo veiksmų automobilis tapo nebefunkcionuojantis ir ieškovas jau buvo pradėjęs remonto darbus, 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Teisėjų kolegija pažymi, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, pirkėjas pirmą kartą patyrė 2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. servise „M. V.“ patikros metu nustačius automobilio trūkumus ir nurodžius orientacinę darbų kainą 980,58 Eur. Ieškovas iš serviso išvažiavo tikėdamasis gedimus pašalinti paties įsigytomis detalėmis ir pigesniame servise minimaliomis sąnaudomis. Nutrūkus generatoriaus diržams automobilį parsigabeno UAB „L. m“ į servisą ir atlikus patikrą paaiškėjo ir kiti defektai. Ieškovui atvykus pasiimti automobilio 2022 m. spalio 19 d., paaiškėjo, kad užvedus variklį aušinimo skystyje vėl pasirodė tepalas ir įtariamas tepalo prasisunkimas iš variklio arba aušinimo bloko. Visi šie duomenys patirtina, jog ieškovas taikė priemones, būdingas šalinant dėl naudoto automobilio natūralaus nusidėvėjimo atsiradusius trikdžius, susijusius su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, tačiau supratęs, kad tolimesnis automobilio naudojimas yra apsunkintas ir reikalauja didelių remonto išlaidų, 2022 m. spalio 20 d. pareiškė pretenziją atsakovei. Ieškovas 2022 m. spalio 20 d. pretenzija informavo atsakovę apie nustatytus automobilio defektus ir pasiūlė pasirinkti atsakovei: 1) kompensuoti bent 2/3 dalis visų išlaidų dėl esminių automobilio defektų pašalinimo / remonto ir patikros, pagal serviso sąskaitas-faktūras; 2) jeigu nepasitiki M. atstovybe, pasiūlė automobilį suremontuoti savo sąskaita, apmokant remonto išlaidas. Atsakovė neneigė, jog pretenziją gavo 2022 m. spalio 27 d., tačiau į ją nereagavo. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas (pirkėjas) įvykdė pareigą informuoti atsakovę (pardavėją) apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams ir tai padarė tinkamai, ir per protingą laiko tarpą.

32. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino didelės dalies itin reikšmingų bylai aplinkybių, o byloje surinktus įrodymus vertino ne įrodymų visete, o selektyviai, ieškovo nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip teisingas ir sąžiningas, net ir tada, kai tai prieštarauja visiems bylos duomenims, todėl visos šios aplinkybės lėmė tai, kad teismas priėjo prie neteisingų vertinimų bei išvadų, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Be to civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

35. Spręsdamas dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su transporto priemonės remontu / aptarnavimu. Teismas sprendė, jog šiuo atveju atsakovė turėtų būti atsakinga už tas išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl nustatytų automobilio defektų šalinimo pagal pateiktas sąskaitas–faktūras, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui patirtas ginčo automobilio remonto išlaidas. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.