Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, K. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 25 d.;

– K. P. priklausančio automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

2018 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarimu K. P. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. P. skirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. K. P., 2018 m. spalio 20 d., 20.08 val., Vilniuje, T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 525D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,31 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais K. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.5. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), apeliaciniame skunde K. P. prašo baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą pakeisti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5MGL), arba svarstyti, ar turi būti konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nustatant konkretų įmokos dydį turėtų būti atsižvelgiama į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teigiamai jos asmenybę charakterizuojančią medžiagą ir kitas aplinkybes. Skiriant jai minimalią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų užtikrinta teisės pažeidimų prevencija ir ji šioje byloje nebūtų akivaizdžiai labiau suvaržyta, negu reikia šiems tikslams pasiekti, skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

3.3. K. P. skiriant baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgta ir į tai, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės vairavo transporto priemonę jos kraujyje esant 2,31 promilės alkoholio, vairavo vietoje, kur eismas itin intensyvus, tik per atsitiktinumą nesukėlė sunkesnių padarinių nei sau, nei kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui. Apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamųjų bylų, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti K. P. taikytą automobilio konfiskavimą, faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pagrindo remtis minėtais teismų sprendimais nėra. Prokurorės teigimu, teismo nuosprendžiu užtikrinta sąžininga pusiausvyra tarp asmeninių K. P. interesų (papildomai neskiriant kitų baudžiamojo poveikio priemonių) ir viešojo intereso siekiant užtikrinti specialiąją prevenciją (taikant nusikalstamos veikos priemonės - K. P. priklausančio automobilio konfiskavimą).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

4. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti automobilį, su kuo nesutinka apeliantė.

5. Atvejais, kuomet sprendžiama, ar konfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens transporto priemonę, svarstoma, ar šios priemonės taikymas yra proporcingas.

6. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių jų paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

8. Visuomenės interesas šios kategorijos bylose yra visuomenės saugumas, interesas, kad už padarytą teisės pažeidimą jį padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bendroji ir specialioji prevencija.

8.1. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes ir realizuodamas visuomenės interesą būti saugiai, nustatė baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir atsižvelgdamas į veikos pavojingumą nustatė baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už šiuos veiksmus, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų visuomenės nariams ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantė, būdama neblaivi, kuomet jos kraujyje nustatyta 2,31 promilės alkoholio koncentracija, vairavo automobilį šeštadienio vakarą miesto dalyje, kurioje visuomet intensyvus eismas, važiavo pakankamai didelį atstumą. Apie įvykį buvo pranešta kito eismo dalyvio, kuomet apeliantė važiavo link Vingio parko (o buvo sustabdyta T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžoje), pranešime nurodyta, kad apeliantė vingiuoja po kelią. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didelis ir tik atsitiktinumo dėka ir dėl to, kad apeliantė buvo sustabdyta, galimai buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo.

8.2. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas viena iš baudžiamojo proceso paskirčių yra teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Ši nuostata yra pamatinė įstatyme įtvirtinanti visuomenės interesą nubausti nusikaltimą padariusį asmenį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtį nusako BK 41 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įstatyme nustačius, kad bausmės paskirtis yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, toks tikslas yra ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl netgi atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepaskyrus jam bausmės, jo nubaudimo tikslas paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę išlieka.

8.3. Turto konfiskavimas yra grindžiamas ir atėmimu galimybės asmeniui panaudoti transporto priemonę kitų tokios pat rūšies nusikaltimų padarymui, o turto konfiskavimas atima iš asmens tokią galimybę. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Automobilio nekonfiskavimas neigiamai atsiliepia ir bendrosios prevencijos kontekste. Kiti visuomenės nariai – nusikaltimą padariusio asmens giminės, draugai, kaimynai, pažįstami, galėtų suprasti, kad vairuodami sunkiai apgirtę jie galėtų susilaukti tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau jokių finansinių ar kitokių pasekmių nesulaukti, kas jiems gali pasirodyti kaip nepakankama priežastis nevairuoti išgėrus.

9. Šiems visuomenės interesams apeliantė priešpastato savo interesą, kuris grindžiamas teismų praktika taikant turto konfiskavimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, jos prisipažinimu ir nuoširdžiu išgyvenimu dėl padaryto nusikaltimo, didele automobilio verte ir finansiniais įsipareigojimais, teigiamai ją charakterizuojančiai motyvais, sveikatos problemomis.

10. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vieną iš teismų praktikoje esančių reguliavimo išaiškinimų. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys ir kitų teismų nutartys yra tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019 Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018). Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai šiuo atveju rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

11. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliacinio skundo argumentais dėl iki šio nusikaltimo padarymo buvusia teigiama atleistosios nuo atsakomybės charakteristika, tačiau vien teigiama charakteristika nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Teigiamai apeliantę charakterizuojantys bruožai, visų pirma turėjo apeliantei neleisti vairuoti automobilio sunkiai apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu, jai padarius nusikalstamą veiką, ją teigiamai charakterizavę bruožai sprendimų priėmimui turi mažesnę reikšmę, nes jie kolegijos vertinami ne vien tik teigiamai. Apeliantė pati savo veiksmais sugadino teigiamą savo charakteristiką.

12. Savo poziciją apeliantė motyvuoja finansiniais šeimos įsipareigojimais, savo ir mamos ligomis. Visos šios aplinkybės buvo ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau jos nesutrukdė apeliantei vairuoti neblaiviai, jos jai nebuvo svarbios, tačiau tapo labai svarbios padarius nusikalstamą veiką. Prieš darydama nusikalstamą veiką apeliantė žinojo apie šeimos finansinius įsipareigojimus, turtinę padėtį, savo ir mamos ligas, taip pat žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivi. Apeliaciniame skunde nurodžiusi savo finansinius įsipareigojimus apeliantė nepateikė jokių jos šeimos pajamas ir turtą įrodančių dokumentų, todėl kolegija negali įvertinti, kiek pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė paveiks ją ir jos šeimą. Turto konfiskavimas yra apeliantės turimo turto paėmimas iš jos, tačiau tai nėra teismo jai paskirti mokėjimai, kuriuos ji turi padaryti iš savo pajamų ar turto. Kitą vertus, finansiniai nuostoliai, dalies turto netekimas yra natūrali apeliantės neteisėtų veiksmų pasekmė. Susisiekimo klausimus apeliantė gali išspręsti vykdama visuomeniniu transportu arba kitais būdais, konfiskavus jos transporto priemonę jos judėjimas ir susisiekimas nebūtų apriboti. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus.

13. Jau ilgą laiką valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau K. P. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat jos asmenybė, nėra išskirtiniai. Taigi pritaikyti turto konfiskavimą nebūtų neteisinga ar neproporcinga. Nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.

14. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo nekonfiskuoti jos transporto priemonės, o šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti kita priemone – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks interesų derinimas nėra teisingas ir teisėtas. Tiek turto konfiskavimas, tiek įmoka į nukentėjusiųjų fondą turi savo tikslus ir pasekmes. Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sąlygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitą, padaryti savotišką vienos pasekmės pakeitimą kita. Teismas turi taikyti įstatymą, skirti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones teisingai. Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta naudojant automobilį, todėl visų pirma sprendžiamas klausimas dėl jo konfiskavimo, o kolegijai nusprendus, kad turtas konfiskuotas pagrįstai, klausimas dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nesvarstomas.

15. Skunde apeliantė teigia, kad jai paskirtas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pirmosios instancijos teismas uždraudė apeliantei dvejus metus vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantė padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas nustatė 2 metų šios teisės atėmimo terminą, kuris, kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir teisingas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. P. apeliacinį skundą atmesti.