Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. J. konfiskuota automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 3140 eurų – valstybės naudai.

A. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti jo terminą, bei netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 3140 eurų – valstybės naudai.

2.2. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo nustatydamas 2 metų terminą. Juolab, kad atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, apeliantą charakterizuojančią medžiagą, minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų veiksmingas ir proporcingas bei padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymi, kad jau daugiau nei 6 mėnesius nevairuoja transporto priemonių bei jaučia neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes. Tuo tarpu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai svarbi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis)

6.2. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei apelianto asmenybę.

6.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. J. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

6.4. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų A. J. veiksmų nebuvo padaryta žala ir nebuvo sužaloti asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. J. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nors A. J. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo teisiamas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. nustatė 2 metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra.

6.5. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas A. J. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trumpesniam nei 2 metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

7. Dėl automobilio vertės konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis)

7.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus A. J., kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojama, bet įvertinęs tai, kad automobilis priklauso ne A. J., automobilio konfiskavimo netaikė ir nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3140 eurų valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, mano, jog yra pagrindas sutikti su apeliaciniu skundu, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. J. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3140 eurų į valstybės biudžetą, yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.

7.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J., vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

7.3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.) išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-79/2018).

7.4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas sprendimą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį argumentavo tuo, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už jį laiduoja pasitikėjimo vertas asmuo. Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo tuo, kad A. J. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir kad galima tikėti, jog jis daugiau nevairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir dėl to jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet kartu taikė turto vertės konfiskavimą, vadovaudamasis BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu, kuriam būtų galima pritarti, jeigu šioje byloje A. J. būtų nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, jis, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla jam nutraukta, todėl apylinkės teismas turėjo vadovautis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, turėjo įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, ko šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nėra.

7.5. Pažymėtina, kad A. J. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiškinimus apie savo atliktus neteisėtus veiksmus, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad sunkesnių padarinių dėl jo nusikalstamų veiksmų nekilo, asmenys sužaloti nebuvo, turtas nesugadintas, jo padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, bet priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Svarbu ir tai, kad A. J. anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra. Šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, vertinant, ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai per griežta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtina įvertinti ir tai, kad nors A. J. yra jauno amžiaus, tačiau jo finansinė padėtis yra sunki, kadangi dėl sveikatos problemų jam sunku susirasti tinkamą nuolatinį darbą (jam diagnozuotas kulnakaulio skiauterės pentinas (atauga), b. l. 71). Atsižvelgusi į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri yra 3104 eurų, išieškojimas iš A. J. valstybės naudai prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Juolab, kad atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas A. J. be automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dar skyrė ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tokie su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai, manytina, turės jam pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.

7.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. J. valstybės naudai, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš A. J. konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 3140 eurų – valstybės naudai, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš A. J. konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 3140 eurų – valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.