- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-90-185/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32137-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Evaldo Vanago, Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo V. L. atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka vieniems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. R. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., priteista iš R. L. 9331 Eur valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2017-06-26 apie 22.16 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, iki ją patikrinę policijos pareigūnai alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu metrologinę patikrą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2017-10-10, jai nustatė 1,98 promilės girtumą, o jos paimtame kraujo mėginyje buvo nustatyta mažiausiai 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. didesnė už įstatymo numatytą 1,5 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., priteisė iš jos 9331 Eur valstybės naudai.
Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, ne iki galo įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias su jos asmenybe ir, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., priteisdamas iš jos valstybės naudai 9331 Eur (jos vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą), netinkamai pritaikė įstatymą (BK 54 str.) ir nepagrįstai skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pareigūnams pripažino, jog automobilį vairavo ji. Pažymi, kad tai, jog automobilį vairavo neblaivi, sąlygojo ir jos ligos – bipolinis afektinis sutrikimas, depresija, kurioms paūmėjus, nesusivaldydavo ir vartodavo alkoholį. Tačiau, nepaisant ligų, netrukus po to, kai automobilį vairavo neblaivi ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., nelaukdama teismo sprendimo ir suprasdama savo problemas bei savo veiksmų antivisuomenišką pobūdį, ėmėsi konkrečių priemonių, susijusių su alkoholio vartojimu, t. y. tapo anoniminių alkoholikų klubo nare ir alkoholio iš viso nebevartoja, taigi ėmėsi priemonių, kad ateityje išvengtų bet kokių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir iš to sekančių pasekmių. Tai rodo, jog jau iki teismo sprendimo priėmimo padarė atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Mano, kad jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas yra visiškai pakankama, jog būtų pasiekti pagrindiniai baudžiamojo įstatymo tikslai – teisės pažeidimų prevencija, kad ji, kaip transporto priemonės vairuotoja, nekeltų pavojaus visuomenei. Kartu atkreipia dėmesį į tai, jog jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, ji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, nėra teista. Iš esmės teismas, priimdamas nuosprendį ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažino, jog ji jau padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamos veikos, nes būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Taip pat mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos turtinę padėtį. Nuo 2015 m. liepos 1 d. yra bedarbė, ją išlaiko sutuoktinis V. L.. 9331 Eur suma, kurią teismas nusprendė iš jos išieškoti, jai yra labai didelė ir jos sumokėti pati negalėtų. Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konfiskavimas visų pirma turi padėti užkirsti kelią sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams. Antra vertus, atsižvelgiant į teisinių sankcijų už padarytus teisės pažeidimus taikymo principus gali būti daroma išvada, jog turto konfiskavimas dažniausiai (paprastai) gali būti pritaikytas būtent savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo atvejais. Jos įvykdyta nusikalstama veika šiuo atveju nėra padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Be to, šiuo atveju jos vairuoto automobilio vertės priteisimas kertasi su teisingumo principu, nes jai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė priklauso ne nuo padarytos veikos sunkumo, pavojingumo, o nuo automobilio vertės. Taigi mano, kad teismas jai nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – jos vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, šios konfiskuotos sumos dydis niekaip nekoreliuoja nei su jos padarytos veikos pavojingumu, nei laipsniu ir negali būti individualizuojamas, atsižvelgiant į jos asmenybę ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, visapusiškai ir objektyviai neįvertino jos asmenybės pavojingumo bei to, kad ji yra bedarbė ir serga minėtomis ligomis, o ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones yra visiškai pakankama, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 str., taikymo klausimas, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, jog automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivi R. L., kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, kas užtraukė jai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 str. 7 d., yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri, vadovaujantis BK 72 str. nuostatomis, turi būti konfiskuojama, bet įvertinęs tai, kad automobilis priklauso ne R. L., kad jis yra grąžintas savininkui, šio automobilio konfiskavimo netaikė, o vietoj jo nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – minimo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 9331 Eur į valstybės biudžetą (BK 72 str. 5 d.).
Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi šioje byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, mano, jog yra pagrindas sutikti su apeliaciniu skundu, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. L. konfiskuotino turto – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9331 Eur į valstybės biudžetą, yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. L., vadovaujantis BK 40 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 7 d. už vairavimą transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, ir baudžiamoji byla jai nutraukta.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 str. pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 str. 7 d., automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 str. 2 d. Iš šioje normoje pateikto teisinio ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-79/2018).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas pagrindą atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. argumentavo tuo, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nebuvo anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nesuabejojo tuo, kad R. L. atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir kad galima tikėti, jog ji daugiau nebesės prie vairo neblaivi, ir dėl to ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet kartu taikė turto vertės konfiskavimą, vadovaudamasis BK 72 str. įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu, kuriam būtų galima pritarti, jeigu šioje byloje R. L. iš tiesų būtų pagal BK 281 str. 7 d. nuteista, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ji, vadovaujantis BK 40 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleista ir byla jai nutraukta, todėl apylinkės teismas šiuo atveju turėjo vadovautis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais, turėjo įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, ko šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje nėra.
Pažymėtina, kad R. L. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymo, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, kaip pati parodė, supratusi savo veiksmų antivisuomenišką pobūdį, ėmėsi konkrečių priemonių (nebevartoja alkoholio, tapo anoniminių alkoholikų klubo nare), kad ateityje išvengtų bet kokių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, ir iš to kylančių pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad sunkesnių padarinių dėl jos nusikalstamų veiksmų nekilo, jokie asmenys sužaloti nebuvo, jos padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, bet priskiriamas prie nesunkių. Svarbu ir tai, kad R. L. nėra teista ar anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo bausta administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą. Be to, vertinant, ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta, kolegijos įsitikinimu, būtina įvertinti ir tai, kad R. L. yra priešpensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m. gimimo), bedarbė, išlaikoma sutuoktinio. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri yra 9331 Eur, išieškojimas iš R. L. į valstybės biudžetą prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juolab kad atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apylinkės teismas R. L. be automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo dar skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, su kuria ji sutinka ir jos neginčija, taigi matyti, kad ji pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio, ir tokie su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai, manytina, turės jai pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jos padarytai veikai ir jos asmenybei ir perteklinis.
Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš R. L. į valstybės biudžetą apylinkės teismas nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiais atvejais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta išieškoti iš R. L. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pinigais – 9331 Eur, naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš R. L. valstybės naudai konfiskuotino turto – jos vairuoto automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9331 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.