Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3632-1035/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
1-3632-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50598-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
K. P.
Advokatai
Vaidas Poplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3632-1035/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50598-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajai K. P., jos gynėjui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2018 m. spalio 20 d. 20.08 val. Vilniuje, T. Narbuto – Sėlių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,31 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais K. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji K. P. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad susipyko su vyru, nenorėjo, kad vaikai tai girdėtų, todėl išėjo į lauką. Buvo tamsu. Nežino, kas jai „susišvietė“, pasiėmė raktus ir įsėdo į automobilį. Buvo taip, kad su vyru iš pradžių išgėrė vyno, šiaip nėra vartojantys alkoholio, bet nusprendė pasidaryti romantišką vakarienę. Susipyko su vyru dėl buitinių dalykų, tad pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo. Vyras to nematė, kadangi nuėjo į antrą aukštą. Tai buvo spalio 20 d., išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), t. y. iš ten, kur gyvena. Išvažiavo į miškelį, net nebuvo išvažiavusi į pagrindinį kelią. Automobilyje buvo vyno butelis, pirktas padovanoti. Net nežino, kodėl atsidarė tą butelį. Tada paskambino draugei ir nuvyko pas ją pernakvoti. Draugė gyvena Žvėryne, jai reikėjo važiuoti apie 7 km. Ją sustabdė Sėlių g., beveik prie pat draugės namų. Pamačius švyturėlius, sustojo, pateikė dokumentus, jos paklausė, ar vartojo, pasakė, kad taip, tuomet atidavė raktelius policijos pareigūnams. Blogai vertina savo elgesį, dėl to gailisi. Vienintelis jos pažeidimas buvo, kad viršijo greitį, daugiau nuobaudų per 8 vairavimo metus neturėjo. Automobilis BMW priklauso jai. Tai yra vienintelis automobilis šeimoje. Jos vyras taip pat turi vairuotojo pažymėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. C. parodė, kad 2018 m. spalio 20 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu K. Š., kuomet apie 20.00 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Geležinio Vilko g., kryptimi link centro važiuoja automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas esantis neblaivus. Važiuojant nuo prekybos centro „Panorama“ Vilniuje, Saltoniškių g. 9, Laisvės pr. link, ties sankryža su Sielių g., pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, kuris buvo sustabdytas. Priėję prie automobilio, pamatė už vairo sėdinčią moterį, automobilyje ji buvo viena. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus reikiamus dokumentus, moteris juos pateikė, iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, jog automobilį vairavo K. P.. Bendraujant su BMW automobilio vairuotoja, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, pasiūlius vairuotojai pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, ji sutiko. Po alkotesterio patikros K. P. buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas. K. P. buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jos buvo paimtas kraujo mėginys (b. l. 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. 20.00 val. užregistruotas įvykis, jog link Vingio parko važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja po kelią (b. l. 5).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvasis automobilis BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso K. P. (b. l. 8).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio BMW 525D, 2006 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 5 720 Eur (b. l. 9).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. spalio 20 d. 20.08 val. K. P. nustatytas 2,50 promilių girtumo laipsnis (b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10472/2018(01) matyti, kad K. P. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 20 d. 20.40 val., mažiausia koncentracija 2,31 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, K. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. C. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklių duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. P. kraujyje nustatyta 2,31 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. P. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas K. P. sutuoktinio A. P. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). K. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 37, BK 40 str. 2 d. 1 p.), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos (BK 40 str. 2 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, K. P. šią sąlygą atitinka, nes ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove. Iš šios įmonės pateiktos charakteristikos matyti, kad K. P. pasižymėjo padidintu pareigingumu, energija, laikėsi darbo tvarkos taisyklių, drausminių nuobaudų neturėjo, ne kartą buvo skatinta. Tekdavo K. P. matyti įvairiose gyvenimo situacijose, tačiau kas be atsitiktų ji visuomet išlikdavo kantri, pakanti, nekonfliktiška ir nuoširdi. K. P. pasižymėjo tolerancija, aukšta kultūra ir morale, atidumu, dėmesiu aplinkiniams, buvo gerbiama draugų ir pažįstamų. Dirbdama darbą buvo visiškai jam atsidavusi. Būdavo veikli, iniciatyvi, pareiginga ir sąžininga. K. P. neslėpė, o atvirai papasakojo apie savo pavojingą poelgį, daug apie tai kalbėjosi. Mato, kad K. P. begaliniai smerkia savo poelgį, neieško būdų, kad pateisintų savo poelgį, tiesiog besąlygiškai pripažįsta buvusi lengvabūdė. K. P. sutinka, kad labai smarkiai suklydo, tačiau ji yra atsakinga, stipri asmenybė, o stipri asmenybė nekartoja tų pačių klaidų. Yra įsitikinę, kad K. P. teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. anksčiau neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, iki įvykio dirbo, šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, rūpinasi vaikų auklėjimu ir ugdymu, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Teismo posėdyje K. P. nurodė, suprantanti, kad laidavimas reiškia tai, kad vyras ja rūpinsis ir neleis to daryti. Po įvykio gailisi abu, žinoma, kalta ji, vyras nematė, kad išvažiavo, bet po įvykio dar labiau suartėjo, dažniau bendrauja, sulaukia vyro palaikymo. Tai buvo vienintelis ginčas su vyru, mano, kad po šio karto tikrai tai nepasikartos. Turi du vaikus. Jai šis įvykis ilgam įstrigs, o vyras ją palaiko, kadangi irgi jaučiasi iš dalies kaltas. Kaltu vyras jaučiasi dėl to, kad jie susipyko, jis juk nematė, kad ji pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Šeimoje sprendimus priima abu, ieško kompromiso, išsakę vienas kitam savo nuomones. Nebedirba, nes tam jai reikia vairuotojo pažymėjimo. Jos darbas buvo susijęs su važinėjimu pas klientus. Buvo paprašyta išeiti iš darbo savo noru. Galvojo su direktore apie įvairias alternatyvas, bet klientai yra visoje Lietuvoje, tokių atstumu su taksi neprivažinėsi. Nepamena, koks atstumas yra nuo namų iki darželio, gal 5–7 km. Vyras yra dirbantis. Dažniausiai į darbą važiuodavo kartu. Pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko. Teismo posėdyje K. P. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kaip neigiamą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamosios teiginiais, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu, iš kurio matyti, kad ji nuoširdžiai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju K. P. laiduotoju sutinka būti jos sutuoktinis A. P., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad darys teigiamą įtaką savo sutuoktinei, kadangi sutuoktinė visada jo klauso ir atsižvelgia į jo nuomonę, nuo santuokos sudarymo iki dabar sieja labai draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai. Šiuo metu gyvena kartu su dvejais jų vaikais, turi bendrų pomėgių, mėgsta leisti laiką prie kompiuterio, kai yra ne namie, dalinasi nuotraukomis, veda sveiką gyvenimo būdą, gamina sveiką maistą, sportuoja. Teisiamajame posėdyje A. P. papildomai nurodė, kad stengsis sutuoktinės nekontroliuoti, bet stebėti, bendrauti, kaip tik gali. Savo sutuoktinę palaiko. Tikrai palaikys sutuoktinę morališkai, fiziškai, kiek tik galės, nepaliks nežinioje, bandys išspręsti visas problemas. Priimant sprendimus visada pasitaria, susidėlioja pliusus, minusus ir nusprendžia. Jis turi gyvenimiškos patirties, yra vyresnis, gal daugiau gyvenęs. Po šio pykčio sutuoktinė jo klauso, sutinka su jo nuomone. Iš kartu su prašymu pateiktos A. P. charakteristikos matyti, kad jis nuo 2006 m. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių dirbo vasaromis krovėju, pardavėju-konsultantu, 2009 m. tapo statybinių medžiagų sandėlio vedėju, nuo 2012 m. dirba žemės ūkio technikos pardavimų vadybininku. A. P. ir įmonės bendravimo ir bendradarbiavimo ryšiai jau trunka ilgą laiką. Teko bendrauti darbo reikalais ir laisvalaikiu, todėl išties gali objektyviai ir visapusiškai apibūdinti A. P.. A. P. pasižymi atsakingumu, kruopštumu, energija, idėjomis ir puikiu jų įgyvendinimu. Yra imlus naujovėms, laikosi susitartų įsipareigojimų, visuomet mandagus. Pagarba žmogui, sąžiningumas – A. P. asmenybės bruožai. Tiek vadovybė, tiek bendradarbiai, tiek klientai A. P. gali apibūdinti išimtinai teigiamai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. P. yra neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamosios sutuoktinis, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas K. P. elgesiui, šiai neblaiviai vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti K. P. teigiamą įtaką, nes yra jos sutuoktinis, kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius, jai yra didelis autoritetas (BK 40 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, K. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką K. P. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteista, nebausta administracine tvarka už analogišką veiką, jai nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 25 d., t. y. kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas neturi pagrindo nustatyti trumpesnio už vidurkį šios priemonės termino, nes visgi K. P. buvo nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) girtumo laipsnis – 2,31 promilės, t. y. arčiau vidutinio girtumo laipsnio viršutinės ribos. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Palyginimui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už žymiai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo laipsnis) vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas nuo vienų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl mažesnio už vidurkį baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) termino nustatymas šiuo atveju, nesant jokių išimtinių aplinkybių, t. y. švelnesnių nei administracinės atsakomybės teisinių poveikio priemonių skyrimas už didesnio masto ir aiškiai pavojingesnę veiką, prieštarautų ne tik įstatymų leidėjo ketinimams, diferencijuojant atsakomybę už skirtingo pavojingumo veikas, bet ir teisingumo principui (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-1020/2018).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamu atveju K. P. nėra nuteisiama ir jai nėra skiriama bausmė, nes ji yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi kaltinamoji ir jos gynėjas, buvo atkreiptas dėmesys į žemesnės instancijos teismų padarytų išvadų, pirma, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. daugiau nebesės prie vairo neblaivus (ši išvada padaryta atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės), antra, dėl turto konfiskavimo privalomumo (šiuo atveju asmenybę, asmens socialinę ir turtinę padėtį vertinant jo nenaudai), nenuoseklumą. Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi dar vienoje kasacinėje byloje, atkreipdamas dėmesį į pirmosios instancijos teismo nenuoseklumą, t. y. teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, bet kartu, įžvelgęs jo polinkį veikti nusikalstamai, nusprendė konfiskuoti automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio byloje yra formavimosi stadijoje (ypač kalbant apie apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), todėl nėra pakankamai nuosekli. Teismui pavyko surasti tik dar vieną kasacinę nutartį, kurioje atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui priklausanti transporto priemonė nebuvo konfiskuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tačiau minėta byla dėl joje nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų kitų baudžiamojo poveikio priemonių negali būti laikoma tiesioginiu precedentu nagrinėjamai bylai. Joje kasacinis teismas nurodė, kad teismo buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: maksimali, numatyta įstatymo, – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti apie tris ketvirtadalius automobilio, kurį neblaivus vairavo asmuo, vertės (be PVM – 1 207 Eur), o teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės; taigi asmuo patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant asmenį nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Visgi daugumoje kitų (vėlesnių) kasacinių bylų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui priklausanti (ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti) transporto priemonė buvo konfiskuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-14-511/2018; Nr. 2K-114-1073/2018; Nr. 2K-118-511/2018; Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-218-648/2018; 2K-302-1073/2018). Šiose nutartyse kasacinis teismas akcentuoja, kad vien tai, jog teismas padarė išvadą, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės; baudžiamasis įstatymas (BK 67 str. 2 d.) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra.

Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajai K. P. (tiksliau, registruotas jos vardu, o priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui), todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, gali būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė yra 5 720 Eur, konfiskavimas iš kaltinamosios K. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Paprastai pirmą kartą analogišką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismai skiria baudą, kurios dydis įstatymo nustatytas nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju K. P. taip pat nėra skiriama jokia kita turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad asmuo, pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją, pažymėjo, kad automobilis vingiuoja po kelią. Darytina išvada, kad K. P. kėlė ne hipotetinį, o realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui. Važiavo dideliu eismo intensyvumu bet kuriuo paros metu pasižyminčia Geležinio Vilko gatve. Minėta, kad K. P. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kurios dydis yra arčiau vidutinio girtumo laipsnio viršutinės ribos. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą. Kaltinamosios ir jos sutuoktinio nurodytos aplinkybės dėl paskolos minėtam automobiliui įsigyti paėmimo, automobilio reikalingumo šeimos poreikiams tenkinti, šeimos turimų kitų finansinių įsipareigojimų nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo netaikyti automobilio konfiskavimo.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. nutarimu K. P. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 34), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

K. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 25 d.;

– K. P. priklausančio turto (automobilio BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018 m. spalio 22 d. nutarimu K. P. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

K. P. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš