Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. LK-162 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (4 epizodus), 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodus), 254 straipsnio 1 dalį (2 epizodus), 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodus), 302 straipsnio 1 dalį (2 epizodus) 253 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 4 mėnesiai 14 dienų.Komisija 2016 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. LK-162 nutarė taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors J. A. šiuo metu elgiasi tinkamai, teigiamai charakterizuojančių jį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis J. A. skundžia šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Nuteistasis teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Tvirtina, kad jo atžvilgiu netaikomas lygtinis paleidimas dėl ankstesnių teistumų prieštarauja įstatymo reikalavimams. Nuteistasis skunde pažymi, kad pagrindinės lygtinio paleidimo sąlygos yra nurodytos Bausmių vykdymo kodekse, šias sąlygas, kaip nurodė Komisija savo nutarime, jis yra įvykdęs.J. A. skunde tvirtina, kad bausmės atlikimo metu pasižymėjo geru elgesiu, drausmine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi. Save vertina kritiškai ir labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Supranta padaręs dideles klaidas, kurių ateityje nekartos. Nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žema, kas pagrindžia, jog jis yra išsikėlęs sau ilgalaikius tikslus, kurių visada laikysis. Mano, kad yra tinkamas išeiti į laisvę anksčiau laiko ir būti naudingas visuomenei. Taip pat akcentuoja, kad skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą.

Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nurodo, kad nuteistojo skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-07-28 nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą J. A. nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nustatyta kaip vidutinė – 81 balas, iš kurių 45 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 36 dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali pakeisti. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 4 kartus buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir tik 2 kartus buvo skatintas. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo įvertinimas dėl smurtinių nusikaltimų yra priskiriamas žemai rizikai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apie tokį vertinimą Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime duomenų nėra. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokosi Suaugusiųjų mokykloje, įgijęs elektriko specialybę, turi ateities darbinių planų, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyta ir visa eilė kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas, nuostatos vertybių sistemoje.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje oficialiai nėra dirbęs. Nors baigęs tik 11 klasių, tačiau pataisos namuose nurodė, kad dirbtų ne bet kokį darbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurias darė nuteistasis laisvėje buvo nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę ir turtą, t.y. atliekamos iš savanaudiškų paskatų. Tai, kad net ir turėdamas priteistus civilinius ieškinius nuteistasis pataisos namuose nesiekia kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, ir nedirba, o tik gyvena iš gaunamų išmokų, įrodo, kad nuteitasis nedaro pažangos ir nesiekia panaikinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Tai, kad nuteistasis J. A. nurodo nedirbsiąs bet kokio darbo, teisėjų kolegijai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis save vertina labai gerai. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo elgesį pateisina, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais, ignoruoja savo elgesio pasekmes įvertindamas jas tik sau ir tam tikriems asmenims, ir nors nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiški teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs vengti, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar J. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šią abejonę sustiprina dar ir tai, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygas J. A. pažeidė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo ankstesnius J. A. teistumus, likusią didelę bausmės dalį, visuomenės interesą, teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės paskirtį ir jos tikslus. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo J. A. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.