Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2016 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą Nr. LK-319 taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (keturios veikos), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 254 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos) 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas, tačiau galutinė bausmė nustatyta tokia pati, t. y. 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 14 d.2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-319 nutarta taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis pakartotiniam svarstymui teikiamas antrą kartą, pastaruoju metu rodo pažangą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, paleistas lygtinai planuoja dirbti, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis teistas septynis kartus, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau J. A. ir vėl nusikalto. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra pakankamai mažinami, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi vos dviem balais, kas nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų imperatyvų.Skunde nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam taikymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnis, 6 straipsnio 2, 3 dalys, 10 straipsnis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl jo ankstesnių teistumų, prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas keturis kartus. Save J. A. vertina kritiškai, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Supranta padaręs klaidų, kurių ateityje pasižada nekartoti. Pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas leidžia išlaikyti gerus socialinius ryšius su žmona, vaikais bei tėvais. Nuteistojo teigimu, jis sau yra iškėlęs ilgalaikius tikslus ir motyvus, kurių visada žada laikytis. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, todėl prašoma šiais kriterijais nebesivadovauti.Atsiliepime į nuteistojo J. A. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį.Nuteistojo J. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje J. A., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai, kurių koregavimui nėra dedamos akivaizdžios pastangos. Ankstesni teisės pažeidimai socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip vienas iš pagrindinių nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių. Nors šis veiksnys yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju J. A. nesielgė išskirtinai pozityviai – bausmės atlikimo metu jis buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka. Aplinkybės, kad nuobaudos lygtinio paleidimo taikymo svarstymo metu negaliojo ir tai, jog po nuobaudų gavimo nuteistasis buvo ne kartą ir paskatintas, nėra pagrindas teigti, kad nuteistasis per visą bausmės laiką elgėsi pavyzdingai.Kiti ne ką mažiau reikšmingi kriterijai yra: išsilavinimo stoka, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas, nuostatos vertybių sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma nuteistojo padarytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, susiję su lengvu ir greitu pasipelnymu neteisėtais būdais. J. A. darbo susiradimas ar kitas pozityvus užimtumas, užtikrinantis stabilių pajamų gavimą, būtų apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis laisvėje oficialiai nėra dirbęs, pataisos namuose dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Tokios nuostatos teisėjų kolegijos vertinamos neigiamai, t. y. J. A. nesuvokia darbo naudos, savo asmeninius pageidavimus iškelia aukščiau esamų galimybių įsidarbinti. Taigi, nors bylos medžiagoje yra pateikta pažyma, jog paleistas lygtinai J. A. bus įdarbintas MG „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, tačiau aukštesniajam teismui kelia abejonių nuteistojo pasiryžimas sąžiningai dirbti, kadangi bet koks darbas jo netenkina, todėl mažai tikėtina, jog nuteistasis sugebės prisitaikyti prie darbo sąlygų ir atlikti pavedamas funkcijas arba nemes darbo vos iškilus konfliktinei situacijai. J. A. išsilavinimas tėra vienuolika klasių, todėl kvalifikuotesnio darbo paieškoms būtina įgyti bent vidurinį išsilavinimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistajam kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau J. A. pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nereikėtų pernelyg sureikšminti trumpalaikių nuteistojo pozityvaus elgesio apraiškų, juo labiau, kad nuteistojo mąstymas bei elgesys iš esmės nėra pasikeitę. J. A. kartais linkęs pasielgti impulsyviai, supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir tame, kaip jis suvokia savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas jas tik sau ir tam tikriems asmenims, be to, nuteistojo planams trūksta konkretumo. Įvertinama ir tai, kad J. A. labai svarbi draugų nuomonė, jis stengiasi išsaugoti savo statusą tarp draugų. Šie duomenys rodo, jog netinkamai pasirinkti draugai gali lemti nuteistojo paskatinimą vėl nusikalsti, kam J. A. neturės valios atsispirti. Todėl nuteistajam būtina ugdyti savo valines savybes, pernelyg nepasitikėti kitais asmenimis ir nepasiduoti jų neigiamai įtakai.Teisėjų kolegija nevertina nuteistojo kaip aktyvaus pataisos programų dalyvio. Jis dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, o aktyvus dalyvavimas sportiniuose renginiuose nėra reikšmingas probacijos taikymui. Laikymasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pozityvus laisvalaikio leidimas, lėmė nuteistojo perkėlimą į lengvąją grupę, tačiau šis faktas nėra besąlyginis duomuo lygtinio paleidimo taikymui. Pirmiausia J. A. turi įrodyti, jog yra vertas tęsti bausmės atlikimą minėtoje grupėje, o vėliau bus galima kalbėti apie bausmės atlikimą neizoliuotam nuo visuomenės. Nors šis svarstymas J. A. yra pakartotinis, tačiau teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad per pastarąjį pusmetį jo elgesys esmingai pasikeitė. Nuteistasis įvykdė Komisijos nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, tačiau pažymėtina, kad be minėtų priemonių įgyvendinimo savo iniciatyva daugiau jokių papildomų veiksmų mažinti nusikalstamo elgesio riziką jis nesiėmė. Tai rodo, jog nuteistasis jam nustatytas priemones vykdo daugiau formaliai, aktyviai nesistengdamas integruotis į visuomenę.Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog J. A. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Duomenų, jog nuteistasis aktyviai dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, t. y. ne tik privalomose programose, bylos medžiagoje nėra. Todėl vien keliais balais sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 81 iki 79 balų) nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistasis jau pasitaisė ir savo gyvenimo tikslų sieks vien teisėtomis priemonėmis.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju J. A. neatitinka Bausmių vykdomo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jokių skunde nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų aukštesnysis teismas nenustatė (sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę vadovaujamasi BVK, o ne BPK nuostatomis), todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.