Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. M. G. L.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B. M. G. L.“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. M. G. L.“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „E.“ dėl nuostolių prieisimo, trečiasis asmuo UAB „G.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 27 643 Eur skolą, 704,82 Eur delspinigius, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už 28 347,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumontuoti ir priduoti atsakovei 200,07 kW modulinę saulės elektrinę, atlikti jos montavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už 169 790,37 Eur sumą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovė sumontavo saulės elektrinę, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, reiškė pretenzijas dėl tariamai bėgančio stogo. 2023 m. gegužės 4 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, pagal kurį ieškovė už 118 580,00 Eur (įskaitant PVM), pardavė atsakovei, o atsakovė nupirko ieškovės atsakovei sumontuotą įrangą, kuri kartu su lydinčia dokumentacija (garantijomis, sertifikatais, projektais ir pan.) perduota atsakovei priėmimo - perdavimo aktu. Ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po susitarimo pasirašymo demontuoti TSPĮ spintą ir per 5 darbo dienas nuo priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dienos sumokėti ieškovei likusią 67 643,00 Eur sumą. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 40 000,00 Eur ir liko skolinga 27 643,00 Eur. Ji pareiškė pretenzijas ieškovei dėl saulės modulių karkaso montavimo darbų trūkumų, pareikalavusi juos ištaisyti, pateikti varžų matavimo protokolus, perduoti darbus priėmimo - perdavimo aktu ir tik tada pažadėjo sumokėti likusią skolos dalį.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, sumažinti ieškovės UAB „E.“ prašomą priteisti skolą 10278,95 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma, t. y. nuo 27 643 Eur iki 17 364,05 Eur, priteisti atsakovei UAB „B. M. G. L.“ iš ieškovės UAB „E.“ 17 231,76 Eur nuostolių ir 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad: 1) ieškovės montavimo darbai yra su kokybės defektais, todėl turi būti atlygintos defektų šalinimo išlaidos; 2) atsakovė patyrė kitus nuostolius, t. y. dėl saulės elektrinės neveikimo nepasigamino elektros (patyrė atlygintinas elektros sąnaudas). Vertina, kad nors šalių ginčas kilo iš 2022 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbu iš tam tikrų detalių ir įrangos turėjo sukurti naują rezultatą – saulės elektrinę, jos montavimo (įrengimo) darbams atlikti samdė subrangovus, darbų vertė palyginti su daikto verte gana didelė, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini rangos teisiniais santykiais. Nepaisant to, kaip sutartiniai santykiai būtų kvalifikuoti, atsakovė turi teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog ji neperdavė montavimo darbų, nes nei viename dokumente nėra nurodyta, kad ieškovė parduoda tik įrangą, o už atliktų darbų kokybę neatsako. Šis ieškovės motyvas atsirado tik atsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės defektų. Nurodė, kad derybose kaina sumažėjo, kadangi ieškovė nebuvo padariusi viršįtampių apsaugos, TSPĮ spintos, PS, SV spintų, projektavimo, derinimo ir pridavimo darbų, karkasą sumontavo iš nesertifikuotų medžiagų (suklastotos UAB „M.“ deklaracijos), montavimo darbus atliko dalinai, be to, už pradelstą darbų užbaigimo terminą atsakovei priklausė netesybos. Ne tik lingvistinis 2023 m. gegužės 4 d. papildomo susitarimo Nr. 1 aiškinimas, bet ir šalių veiksmai iki susitarimo sudarymo patvirtina, kad ieškovė perdavė sumontuotą elektrinę, neužbaigusi tam tikrų darbų.

5. Atsakovė pažymėjo, kad šalių valia negalėjo būti tik prekių perdavimas, nes elektrinės montavimo darbai buvo dalinai atlikti, ginčo dėl montavimo darbų kokybės nebuvo (išskyrus dėl nesertifikuoto karkaso), akivaizdžių trūkumų atsakovė nematė, todėl negalėjo susiformuoti valia neperduoti atliktų montavimo darbų. Nors 2023 m. gegužės 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1 šalys nutraukė 2022 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė buvo atleista nuo garantinių įsipareigojimų vykdymo. Pagal 2023 m. liepos 31 d. atsakovės ir UAB „L. E.“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad ir UAB „L. E.“ atliks jau pastatytos saulės elektrinės defektų šalinimo darbus, kurių vertė 10 278,95 Eur. Šia suma mažinta atsakovės skola ieškovei. Atsakovė dėl nekokybiškai atliktų darbų ir defektų nešalinimo ne tik patyrė išlaidas pati šalindama nustatytus defektus, bet patyrė ir kitus nuostolius, t. y. iki šiol saulės elektrinė neveikia, todėl atsakovė nepagamina elektros, dėl ko moka už elektros sąnaudas. Pagal AB „E.“ teikiamą objekto (duomenys neskelbtini), suvartotos elektros istoriją atsakovė kas mėnesį suvartoja virš 20 000 kW elektros energijos, per metus apie 250 000 kW, todėl saulės elektrinės pagamintos ir sukauptos elektros energijos kiekio nebūtų. Tai reiškia, kad atsakovė, jei elektrinė veiktų, pajamų negautų, o tik nemokėtų už savo paties pagamintą elektros energiją. Tačiau atsakovė iš neveikiančios elektrinės negaudama (nepagamindama) elektros energijos, turi už ją mokėti, vadinasi, nuostoliai yra faktinės išlaidos, kurių nebūtų, jei elektrinė veiktų. Pagal 2022 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties priedą Nr. 2 ieškovė visus darbus turėjo pabaigti 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau iš pridedamų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2023 metų pradžioje dar nebuvo parengtas projektas, o darbai nebuvo baigti. Taigi atsakovė negalėjo naudotis saulės elektrine nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo šio laikotarpio praranda pajamas, kurias būtų gavusi, jei ieškovė būtų laiku užbaigusi darbus. Atsakovė su UAB „L. E.“ 2023 m. liepos 31 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl defektų pašalinimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. paslaugų teikimo sutartį dėl elektrinės darbų užbaigimo. Darbai turėtų būti baigti 2023 m. spalio 3 d. Tai reškia, kad atsakovės saulės elektrinė laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. spalio 3 d. negamino ir negamins elektros, todėl atsakovė ją turės/turėjo pirkti. Atsakovės žala (negautos pajamos) pasireiškia jos sumokėtomis sumomis už elektrą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir sudaro 17 231,76 Eur.

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesvarbu, kaip teismas kvalifikuotų tarp šalių susiklosčiusius santykius, tiek remiantis pirkimo-pardavimo, tiek remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, šiuo atveju nekyla ir negali kilti ieškovės atsakomybė, kadangi jokių darbų ieškovė atsakovei neperdavė, perdavė tik prekes. Atsakovė aiškiai nurodė, jog priešieškinio reikalavimas kildinamas ir susijęs su montavimo darbais, ginčo dėl perduotų prekių kokybės nėra, jokie atsakovės nuostoliai dėl prekių kokybės neatsirado. Ieškovė perdavė atsakovei elektrotechninės dalies darbo projektą. Dėl jo netinkamumo atsakovė pretenzijų ieškovei taip pat neturi. Galutiniame priėmimo - perdavimo akte dalyje trūkumai ir pašalinimo terminai šalys susitarė, jog pagal susitarimą sutarta perduoti dalinai sumontuotą saulės elektrinę, todėl trūkumų nėra. Taigi susitarimo pasirašymo momentu, įvertinus aplinkybę, jog atsakovė dar iki susitarimo pasirašymo momento reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamai atliktų montavimo darbų (netinkamo atlikimo, iki galo neatliktų darbų), šalys aiškiai susitarė, jog šiuo atveju darbai nėra perduodami, t. y. jokių reikalavimų dėl darbų trūkumų atsakovė negali reikšti, nes: 1) šalys aiškiai suprato, jog darbai nėra baigti, nėra atlikti tam, kad pasiekti rezultatą; 2) dėl to jokios garantijos nėra ir negali būti teikiamos; 3) ieškovė neima jokio atlygio už darbus tam, kad darbus pabaigtų, trūkumus ištaisytų savo jėgomis atsakovė; 4) atsakovei suteikiama nuolaida reiškia bet kokių esamų ar būsimų atsakovei nuostolių išankstinį atlyginimą.

7. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. kovo 3 d. garantinis raštas buvo pateiktas atsakovei derybų metu, kai dar nebuvo pasiektas galutinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo, kaip pavyzdys, jog tokį dokumentą ieškovė galėtų išduoti, jeigu atsakovė pageidauja, ir tik, jeigu šalys derybų metu susitars ir ieškovė įvykdys visus iš sutarties kylančius įsipareigojimus bei perduos atsakovei ne tik atskiras prekes (kaip buvo šiuo atveju). Pabrėžė, jog ieškovė siūlė už papildomą kainą atlikti visus iš sutarties kylančius įsipareigojimus, kadangi atsakovės reikalavimai buvo didesni savo apimtimi, nei susitarė šalys pagal sutartį. Garantijos, kurias suteikė ieškovė, nurodytos galutiniame priėmimo - perdavimo akte, t. y. 15 metų garantija Viessmann M485 saulės moduliams ir Solis inverteriams 10 m. garantija.

8. Susitarimu ieškovė neperdavė jokių darbų atsakovei. Sumažinusi parduodamų prekių faktinę kainą, padarė atsakovei 51 210,37 Eur nuolaidą tiek iki susitarimo pasirašymo atsiradusiems, tiek būsimiems nuostoliams kompensuoti. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė UAB „L. E.“ sumokėtų 10 278,95 Eur su PVM už tariamų defektų šalinimą, 21 450,88 Eur su PVM (už elektrinės paleidimą), vadinasi dar atsakovei liktų (ji gautų naudą dėl ieškovės suteiktų nuolaidų) 19 480,54 Eur. Ši suma galėtų būti skirta tariamiems nuostoliams dėl nepagamintos energijos kompensuoti, ji yra pakankama ir adekvati. Pastebėjo, jog nuostoliai (defektų šalinimas) net negali būti skaičiuojami su PVM, todėl faktiškai atsakovei likusi suma esamiems ir būsimiems nuostoliams kompensuoti, susijusiems su nepagaminta elektros energija, yra didesnė nei 19 480,54 Eur.

9. Ieškovės vertinimu, suskaičiuoti, kiek pagamins elektros ir kokius faktinius nuostolius atsakovė patirs, galima tik įvertinus visumą objektyvių faktų, tame tarpe kiekvienos dienos, mėnesio faktinius orus Lietuvoje. Tokius skaičiavimus gali atlikti tik profesionalūs projektuotojai, remiantis oficialiai skelbiama saulėtų dienų Lietuvoje ir konkrečiame mieste skaičiumi per mėnesį, valandomis per dieną. Atsakovės pateikta palyginamoji suvestinė energijos suvartojimo analizė patvirtina, jog per tris mėnesius atsakovė suvartojo 59 564 kWh elektros energijos, vadinasi, vidutiniškai per mėnesį apie 19 854 kWh, kas savaime paneigia atsakovės reikalavimą priteisti nuostolius už liepos mėnesį – 28 653 kWh, už rugpjūčio – 26 960 kWh ir už rugsėjį – 16 186 kWh.

10. Atsakovė 2023 m. spalio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė sumažinti ieškovės UAB „E.“ prašomą priteisti skolą 10 363,65 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma, t. y. nuo 27 643 Eur iki 17 279,35 Eur; priteisti atsakovei UAB „B. M. G. L.“ iš ieškovės UAB „E.“ 17 231,76 Eur nuostolių ir 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus; ieškovės UAB „E.“ ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismui buvo pateikta 2023 m. liepos 31 d. atsakovės ir UAB „Laba energija“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad ir UAB „L. E.“ atliks jau pastatytos saulės elektrinės defektų šalinimo darbus, kurių vertė 10 278,95 Eur. Šiuo metu kokybės trūkumai yra ištaisyti ir apmokėti, todėl atsakovė yra faktiškai patyrusi trūkumų šalinimo išlaidas 10 363,65 Eur sumai, kuriomis prašo teismo sumažinti ieškovės UAB „E.“ prašomą priteisti skolą. Dėl kitų nuostolių paaiškino, kad atsakovė juos skaičiuoja už nepagamintą elektros energiją už 1 kWh mokėdama 0,24 Eur kainą (UAB „E.“ 0,183 Eur, AB „E. 0,057 Eur). Šie mokėjimai yra nebūtinai už konkretų mėnesį, nes pagaminta perteklinė elektros energija yra kaupiama. Nepagamintos elektros kiekis paskaičiuotas pagal viešus duomenis, pagal kuriuos atsakovė 2023 m. liepos mėn. būtų pagaminusi 28 653 kWh elektros, už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 6 876,72 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. būtų pagaminusi 26 960 kWh, už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 6 470,40 Eur ir 2023 m. rugsėjo mėn. būtų pagaminusi 16 186 kWh, už kurią būtų nemokėjusi, bet už šį kiekį sumokėjo 3 884,64 Eur. Atsakovė su priešieškiniu pateikė AB „E.“ suvartojimo istoriją ir PVM sąskaitą faktūrą už 2023 m. liepos mėn., bei 2022 m. sausio 1 d. sutartį su UAB „E.“. Šie dokumentai pateikti įrodant 0,24 Eur/1kWh kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „E.“ iš atsakovės UAB „B. M. G. L.“ 27 643 Eur skolą, 704,82 Eur delspinigius, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 347,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 908,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovės UAB „B. M. G. L.“ 21,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

12. Teismas vertino, jog šiuo atveju šalys pačios sutartį pavadino pirkimo – pardavimo sutartimi, sutarties objektu įvardijo 200,07 kW modulinę saulės elektrinę ir montavimo darbus, tai apibūdinę kaip prekę ir toliau sutartyje jos objektu laikė būtent prekę (Sutarties 1.1., 1.2. p.). Teismas sprendė, kad TSPĮ spinta, priešingai ieškovės vertinimui, priskirtina darbams, o ne prekei, nes ji nebuvo perduota, buvo naudota montuojant elektrinę ir vėliau demontuota. Visa kita, teismo vertinimu, nėra darbai. Teismas nurodė, jog palyginus su bendra sutarties kaina darbai tesudarė 16,50 proc., t. y. itin nedidelę bendros kainos dalį, todėl vertino, kad vien pagal šį kriterijų nėra pagrindo šalių sudarytos sutarties laikyti rangos sutartimi.

13. Teismas iš 2023 m. vasario 24 d. elektroninio laiško ieškovei nustatė, kad atsakovė sutiko ir siūlė nupirkti esamos būklės neužbaigtą montuoti elektrinę už 122 000 Eur su PVM bei apmokėti sąskaitą už modulius, inverterius ir DC kabelį, t. y. siūlė nupirkti būtent prekę. Teismo vertinimu, šalių sudarytas 2023 m. gegužės 4 d. papildomas susitarimas patvirtino, kad šalys susitarė dėl įrangos pirkimo, aiškiai įvardindamos santykių pobūdį – pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija, pirkėjas įsipareigoja priimti įrangą. Be to, 2023 m. gegužės 8 d. galutiniame perdavimo akte nurodyta, kad perduodami Viessmann saulės moduliai M485 413 vnt., Solis inverteriai 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukcija 413 vnt., kitos smulkios medžiagos bei dokumentai.

14. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog šalys tarėsi ir dėl montavimo darbų, reiškia tik tai, kad daiktas turėjo būti parduotas sumontuotas, t. y. pagrindinis objektas – prekė, tačiau ji perduodama atlikus montavimą. Vertino, kad montavimas nebuvo pagrindinis sutarties objektas. Kadangi šalių sutartiniuose santykiuose dominamo prekė (kaip daiktas) ir jos kaina, šalių sutartinius santykius teismas kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo ir jiems taikė pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas.

15. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovei liko nesumokėta 27 643 Eur.

16. Iš papildomo susitarimo 1 p. teismas nustatė, kad pardavėjas įsipareigojo perduoti sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija (garantijomis, sertifikatais, projektais ir pan.) bei išvardijo konkrečiai, kas priėmimo – perdavimo aktu bus perduota.

17. Teismo vertinimu, dėl to, kad šalys neperdavė darbų, buvo atliktas nekonkretus įrašas „dalinis montavimas“, kuris, teismo vertinimu, nusakė ne darbus, o tik perduodamos įrangos būseną – perduodama dalinai sumontuota įranga, kas atitinka papildomo susitarimo 1 p.

18. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas 2023 m. kovo 3 d. ieškovės pasirašytas garantinis raštas montavimo darbams buvo išrašytas vykstant šalių deryboms dėl sutarties nutraukimo ir nebuvo įtrauktas į priėmimo perdavimo aktą, nebuvo paminėtas papildomame susitarime, todėl negali būti vertinamas kaip patvirtinantis darbų perdavimą atsakovei. Be to, šiame akte nurodyta garantijos skaičiavimo pradžia, t. y. nuo visų pardavėjo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo arba nuo statybos užbaigimo dienos.

19. Teismas pastebėjo, kad vykstant deryboms dėl taikaus ginčo sprendimo iki papildomo susitarimo, atsakovė sutiko sumokėti už neužbaigtą montuoti elektrinę, konkrečiai už modulius, inverterius ir DC kabelį, 122 000 Eur su PVM. Šalys galutinai susitarė dėl mažesnės sumos (118 580 Eur), taigi, ieškovė po šalių derybų sutiko perduoti įrangą už 118 580 Eur, padarydama net 20 671,90 Eur nuolaidą. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, vertino, kad tiek derybų metu, tiek pasirašytame susitarime numatytas įrangos, o ne darbų perdavimas.

20. Teismas nustatė, jog Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad pirkėjas, pažeidęs atsiskaitymo terminus, moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jei raštu nesusitarta kitaip. Papildomame susitarime atsakovė įsipareigojo sumokėti likusią 67 643 Eur sumą per 5 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2023 m. gegužės 8 d. Atsakovė pilnai atsiskaityti turėjo iki 2023 m. gegužės 15 d. Kadangi 40 000 Eur sumokėjo 2023 m. gegužės 17 d., nuo likusios 27 643 Eur sumos ieškovė pagrįstai paskaičiavo 704,82 Eur delspinigių už 51 dieną, taikydama sutartyje numatytą 0,05 proc. dydžio delspinigių normą.

21. Teismas nustatė, jog atsakovė teigė patyrusi 10 278,95 Eur nuotolių, šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat patyrusi žalą dėl laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sumokėtos 17 21,76 Eur sumos, kurios nebūtų teikę mokėti, jei elektrinė veiktų. Teismas šalių santykius kvalifikavo kaip pirkimo – pardavimo, todėl šiuo atveju sprendė, kad aktuali šalies teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teisių gynyba. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu ieškovė pardavė daiktą, t. y. perdavė įrangą, kurios kokybei atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

22. Teismas sprendė, kad nors atsakovė patyrė išlaidų už UAB „L. E.“ defektų šalinimo sąmatoje nurodytų darbų atlikimą, tačiau darbai ieškovei nebuvo perduoti, todėl ieškovei nekilo pareiga kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas darbams. Taip pat sudarius susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame išspręstas įrangos perdavimo ir atsiskaitymo klausimas, ieškovė neatsakinga už saulės elektrinės paleidimo laiką, atitinkamai ir už ieškovės negautas pajamas ar sumokėtas lėšas už elektrą vėlesniu nei susitarimo sudarymas ir įrangos perdavimas metu. Teismo vertinimu, kadangi neperduoti darbai, nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtų ieškovės veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir atsakovės nuostolių. Atsakovė neįrodė ir jos nurodomos žalos dydžio.

23. Teismas vertino, kad tiek dėl to, jog darbai neperduoti, tiek dėl to, kad perduodamos įrangą šalys įvertino, kad ne tik reiks atlikti papildomus darbus, bet ir dalį jų koreguoti ar net permontuoti, į bylą pateiktuose defektiniuose aktuose nurodytų defektai nelaikyti ieškovės darbų trūkumais, todėl ir išlaidos dėl jų nelaikytinos atsakovės nuostoliais, už kuriuos atsakinga ieškovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Atsakovė UAB „B. M. G. L.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) sumažinti ieškovės UAB „E.“ prašomą priteisti skolą 10 363,65 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma, t. y. nuo 27 643 Eur iki 17 279,35 Eur; 2) priteisti atsakovei UAB „B. M. G. L.“ iš ieškovės UAB „E.“ 17 231,76 Eur nuostolius ir 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus; 3) ieškovės UAB „E.“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „B. M. G. L.“ iš ieškovės UAB „E.“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir 1 243 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Atsakovė nesutinka pirmos instancijos teismo atliktu teisinių santykių kvalifikavimu. Atsakovės teigimu, sutarties pavadinimas nereiškia, kad šalis sieja būtent pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

24.2. Nors CK 6.645 straipsnio 4 dalis palieka teismui diskrecijos teisę nustatyti, kokia darbų vertė yra laikoma nedidele, kad sutartį pripažinti pirkimo - pardavimo, o ne rangos, šiuo atveju, atsakovės vertinimu, darbų vertė negali būti teismo pripažinta nedidele, nes atsakovės nustatyti kokybės trūkumai iš esmės susiję su saulės elektrinės montavimo darbais, o ne su pačios įrangos kokybe, todėl šioje byloje atsakovė išlaidas patyrė dėl nekokybiškų rangos darbų.

24.3. Pagal Sutartį ieškovės darbu iš tam tikrų detalių ir įrangos turėjo būti sukurtas naujas rezultatas – saulės elektrinė. Ieškovė saulės elektrinės montavimo (įrengimo) darbams atlikti samdė subrangovus, taigi darbų pobūdis – naujo rezultato sukūrimas, ieškovei atliekant darbus savo rizika. Šis atribojimo kriterijus sudaro pagrindą tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti rangos teisiniais santykiais.

24.4. Atsakovės vertinimu, Sutarties objektas (prekė) yra saulės elektrinė, o ne saulės moduliai, inverteriai, laidai ir t.t. Ieškovė negalėjo parduoti saulės elektrinės, nes tokio daikto nebuvo, jis turėjo būti sukurtas (pastatytas). Sutarties esmė buvo ne atskirų daiktų pardavimas, bet jų sumontavimas.

24.5. Apeliantė pastebėjo, kad papildomu susitarimu šalys nutraukė Sutartį ir susitarė, kad ieškovė už 118 580 Eur parduoda atsakovei sumontuotą įrangą. Lingvistiškai žodis „sumontuotą“, negali būti aiškinamas kaip nors kitaip, kaip tai kad buvo atlikti montavimo darbai. Be to, dar detaliau šalių susitarimas detalizuotas 2023 m. gegužės 8 d. priede Nr. 4 – forma „Galutinis perdavimo aktas“. Galutinio perdavimo akto dalyje „Atlikti darbai“ nurodoma, kad ieškovė pagal sutartį atliko šiuos darbus: dalinis saulės elektrinės montavimas. Tiek pats galutinio perdavimo aktas, kaip dokumentas, kuriame nurodoma, kas perduodama, tiek jo dalis „Atlikti darbai“, tiek formuluotės “atliko šiuos darbus“ ir „dalinis saulės elektrinės montavimas“ lingvistikai akivaizdžiai gali būti aiškinami tik kaip dalinai sumontuotos saulės elektrinės perdavimas.

24.6. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš papildomo susitarimo Nr.1 1 punkto matyti, kad pardavėjas įsipareigojo perduoti sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija, tačiau, apeliantės nuomone, toks motyvas yra nepagrįstas, nes lingvistiškai aiškinant sutartį, akivaizdu, kad atsakovė priėmė sumontuotą įrangą.

24.7. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, kad įrašytas dalinis saulės elektrinės montavimas negali būti laikomas darbų perdavimu dėl to, kad dalinis montavimas reiškia, kad darbai nebaigti, vadinasi, gali būti taisomi, perdaromi ir tikrai turi būti atlikti papildomi darbai. Šis motyvas, atsakovės vertinimu, akivaizdžiai nepagrįstas, nes įstatymas nedraudžia perduoti dalies darbų.

24.8. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad šalys susitarimo 5 punkte patvirtino, jog įvykdžius susitarimo sąlygas, neturės viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš sutarties ir šio susitarimo; priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad susitarimas buvo įvykdytas, todėl šalys negali reikšti viena kitai pretenzijų iš sutarties ar susitarimo. Akivaizdu, kad jei atsakovė būtų atleidusi ieškovę nuo garantinių įsipareigojimų, tai ieškovei rengiant susitarimą, tai būtų numatyta. Atsakovės vertinimu, perdavimo aktas reiškia tik tai, kad dalinai sumontuota elektrinė priimta, bet nereiškia, kad negalima reikšti pretenzijų dėl paaiškėjusių paslėptų trūkumų.

24.9. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal komercinį pasiūlymą perduotos įrangos kaina atitinka mažiausiai 115 084,22 Eur (139 251,90 Eur su PVM), o ieškovė po šalių derybų sutiko perduoti įrangą už 118 580 Eur, vadinasi, padarė net 20 671,90 Eur nuolaidą. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šią kainą, nes į ją įtraukė karkasą iš nesertifikuotų medžiagų, per plonus laidus. Atsakovė derybose akcentavo tai, kad sumontuoti per ploni laidai, o karkasas sumontuotas iš nesertifikuotų medžiagų, todėl atsakovė nebūtų sutikusi mokėti už tai. Iš nuolaidos padarymo neišplaukia vienintelė išvada, kad nuolaida buvo padaryta tik nuo įrangos, nes nuolaida taip pat galėjo būti padaryta nuo įrangos ir jos montavimo darbų. Nei ieškovė, nei atsakovė nepaaiškino, kaip šalys gavo papildomame susitarime suderėtą 118 580 Eur kainą. Taip yra dėl to, kad šalys tiesiog tokią kainą suderėjo nesirišdamos prie komercinio pasiūlymo konkrečių eilučių. Faktiškai derybose kaina sumažėjo, nes ieškovė nebuvo padariusi viršįtampių apsaugos, TSPĮ spintos, PS, SV spintų, projektavimo, derinimo ir pridavimo darbų, karkasas sumontuotas iš nesertifikuotų medžiagų, montavimo darbai atlikti dalinai, be to, visi darbai turėjo būti pabaigti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Galutinę kainą tikėtinai įtakojo ir tai, kad ieškovė nebegalėjo užbaigti darbų, elektros modulių kainos buvo kritusios, buvo neigiama stogo ekspertizė, todėl šalys pasiekė nusiderėjimą dėl kainos.

24.10. Nors pirmos instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės reikalavimo sumažinti prašomą priteisti skolą kokybės trūkumų šalinimo suma ir nuostolių atlyginimo, bet, atsakovės vertinimu, teismo argumentacija yra labai abstrakti, nepasisakyta dėl visų šalių argumentų, todėl šioje bylos dalyje teismas tikėtinai neatkleidė bylos esmės.

24.11. Atsakovės vertinimu, tai, jog papildomu susitarimu šalys nutraukė Sutartį, nereiškia, kad ieškovė buvo atleista nuo garantinių įsipareigojimų vykdymo.

24.12. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė patyrė išlaidų už UAB „L. E.“ defektų šalinimo sąmatoje nurodytų darbų atlikimą. Darbai ieškovei nebuvo perduoti, todėl ieškovei nekyla pareiga kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas darbams. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl perduoto objekto apimties pagrįstais, šis pirmos instancijos teismo argumentas taptų nepagrįstas, todėl jo nebūtų pagrindo taikyti.

24.13. Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismo išvada, jog įvertinus, kad buvo atliktas tik dalinis montavimas, kas nėra laikoma trūkumais, yra nepagrįsta, nes kaip matyti iš sutarties su UAB „R.“, ji turėjo atlikti baigiamuosius darbus, o ne perdaryti elektrinę. UAB „L. E.“ nustačius defektus, su ja buvo sudarytos dvi atskiros sutartys – viena dėl defektų ištaisymo, antra dėl darbų užbaigimo. Taigi aiškiai buvo nustatyti montavimo darbų trūkumai ir reikalingi atlikti darbai (papildomi darbai). UAB „L. E.“ defektų nustatymo akte buvo nustatyti ne tik darbų trūkumai, bet ir tai, kad trūkumai ne saulės elektrinių specialistui yra neakivaizdūs ir nematomi, taip pat jų nebuvo įmanoma įvertinti iš rangovo pateiktos dokumentacijos, ką patvirtino liudytojai R. G. bei V. S.-V.

24.14. Atsakovė dėl nekokybiškai atliktų darbų ir defektų nešalinimo ne tik patiria išlaidas pati šalindama nustatytus defektus, bet ir patiria kitus nuostolius, t. y. iki šiol saulės elektrinė neveikia, todėl atsakovė nepagamina elektros, dėl ko moka už elektros sąnaudas. Taigi du savarankiški reikalavimai atlyginti defektų šalinimo išlaidas ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų nešalinimo atsiradusią žalą (negautas pajamas) nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Jei elektrinė veiktų, atsakovė pajamų negautų, tačiau nemokėtų už savo pagamintą elektros energiją, iš neveikiančios elektrinės negaudama elektros energijos, atsakovė turi už ją turi mokėti, vadinasi nuostoliai yra faktinės išlaidos, kurių nebūtų, jei elektrinė veiktų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuostoliai yra tiesioginiai, nes atsakovė patiria išlaidas, kurių nepatirtų saulės elektrinei gaminant elektrą.

24.15. Pagal 2022 m. liepos 27 d. Sutarties priedą Nr. 2 ieškovė visus darbus turėjo pabaigti 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau iš elektroninių susirašinėjimų matyti, kad 2023 metų pradžioje dar nebuvo parengtas projektas, o darbai nebuvo baigti. Taigi atsakovė negalėjo naudotis saulės elektrine nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo šio laikotarpio praranda pajamas.

24.16. Atsakovės vertinimu, ieškovės neteisėti veiksmai yra darbų atlikimas su defektais ir jų nešalinimas. Įvertinus sutartį, sudarytą atsakovės su UAB „R.“, saulės elektrinė būtų pabaigta ir pradėjusi veikti 2023 m. birželio 30 d., kadangi UAB „R.“ informavo, kad kol nebus pašalinti montavimo darbų defektai, stabdo rangos sutarties vykdymą bei nurodė, kad nesutinka atlikti papildomų rangos darbų dėl saulės elektrinės montavimo defektų pašalinimo ir pasiūlė nutraukti sutartį. Atsakovės vertinimu, ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškia nustatytais defektais ir jų nešalinimu, dėl ko nepagrįstai užtruko saulės elektrinės užbaigimas.

24.17. UAB „R.“ atsisakius vykdyti sutartį, atsakovė su UAB „L. E.“ sudarė 2023 m. liepos 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl defektų pašalinimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl elektrinės darbų užbaigimo, darbai turėtų būti baigti 2023 m. spalio 3 d. Taigi, saulės elektrinė laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. spalio 3 d. negamino ir negamins elektros, todėl atsakovė turėjo ją pirkti. Atsakovės žala (negautos pajamos) pasireiškia jos sumokėtomis sumomis už elektrą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., ir sudaro 17 231,76 Eur.

25. Ieškovė UAB „E.“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės UAB „B. M. G. L.“ apeliacinį skundą atmesti ir 2024 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti UAB „E.“ iš atsakovės UAB „B. M. G. L.“ 1 524,60 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų atsakovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas trūkumų buvimo faktas – tiek dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiško ir jame nurodytų tariamų trūkumų, tiek dėl 2023 m. vasario 8 d. pretenzijoje nurodytų trūkumų, tiek dėl 2023 m. kovo 6 d. pakartotinėje pretenzijoje nurodytų trūkumų, tiek dėl trūkumų, nurodytų atsakovės pasitelktų architektų pateiktuose vertinimuose.

25.2. Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius kvalifikavimo pirkimo - pardavimo santykiais. Ieškovės manymu, aplinkybė, jog saulės elektrinė sudaroma iš atskirų komponentų, teisinių santykių nepakeičia ir prekės nepadaro darbais.

25.3. Ieškovės nuomone, net jeigu Sutartis ir galėtų būti vertinama rangos sutartimi, šalys ją papildomu susitarimu nutraukė ir susitarė, kad ieškovė perduoda (parduoda) atsakovei tik prekes (atskirus saulės elektrinės komponentus), montavimo darbai neperduodami, kadangi iš anksto, dar iki minėto papildomo susitarimo pasirašymo 2023 m. vasario 24 d. atsakovė aiškiai nurodė, jog buvo pasikvietę nepriklausomus specialistus, kurie įvertino atliktų darbų kokybę ir būklę, viską reikia perdaryti. Atsakovė nurodė, jog sutinka nupirkti tokios būklės neužbaigtą montuoti elektrinę už 122 000 Eur su PVM, tai yra apmokėti išrašytą sąskaitą už modulius, inverterius ir DC kabelį. Papildomu susitarimu saulės elektrinės komponentai, kurių kaina pagal Sutartį buvo 115 084,22 Eur be PVM, 139 251,91 Eur su PVM (moduliai, inverteriai, karkasas, DC kabelis) parduoti už 98 000 Eur be PVM, 118 580 Eur įskaitant PVM, t. y. buvo parduotos tik prekės, suteikta dar didesnė nuolaida nei Sutartyje nurodyta prekių kaina bet kokiems atsakovės esamiems ir būsimiems nuostoliams atlyginti.

25.4. Teismas, priimdamas sprendimą, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, vertino ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir apklausė liudytojus, vertino ir pasisakė dėl šalių derybų prieš pasirašant papildomą susitarimą, todėl pagrįstai priėjo prie išvados, jog pardavėjas įsipareigojo perduoti sumontuotą įrangą su lydinčia dokumentacija (garantijomis, sertifikatais, projektais ir pan.) bei išvardijo konkrečiai, kas priėmimo – perdavimo aktu bus perduota, o pirkėjas įsipareigojo įrangą priimti.

25.5. Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog prie pirkimo - pardavimo sutarties pasirašytame akte (įrašai „atlikti darbai“ ir „darbų trūkumai ir jų ištaisymo terminai“) yra perdavimo akto šabloninės tezės, po kurių padėtas dvitaškis, kad būtų įrašyta ir kokie darbai perduoti, ir kokie trūkumai bei jų šalinimo terminai. Nurodant atliktus darbus įrašytas dalinis saulės elektrinės montavimas ir įrašas, kad trūkumų nėra, nes neatlikti visi darbai ir jie neperduodami. Akivaizdu, jog jeigu ieškovė būtų perdavusi atsakovei darbus, ji perdavimo akte būtų įrašiusi, kokius konkrečiai darbus perduoda ir kad perduodamiems darbams (kokiems konkrečiai) suteikiama garantija, tačiau garantija buvo suteikta tik saulės moduliams ir inverteriams.

25.6. Papildomame susitarime aiškiai įvardijama, jog perduodamos prekės – saulės moduliai, solis inverteriai, DC kabelis, montavimo karkasas, bendra kaina, už kurią parduodamos prekės 98 000 Eur be PVM, 118 580 Eur su PVM. Pagal Sutartį šalys buvo sutarę, jog šių prekių kaina yra saulės modulių (77 912,69 Eur be PVM), inverterių (9 468,80 Eur be PVM), DC kabelis (4 092,00 Eur be PVM), montavimo karkaso (14 128,40 Eur be PVM), iš viso: 105 601,89 Eur be PVM, arba 127 778,28 Eur su PVM, net neskaičiuojant kitų smulkių medžiagų. Taigi papildomu susitarimu ieškovė suteikė atsakovei 7 601,89 Eur nuolaidą be PVM prekėms, o už montavimo paslaugas jokio atlygio neėmė, todėl teismas sprendimu pagrįstai, vertindamas byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, joks atlygis už montavimo paslaugą nebuvo imtas, montavimo paslauga nebuvo perduota. Tardamosi šalys aiškiai išreiškė, kokias prekes atsakovė sutinka priimti, visų prekių kaina buvo grindžiama sudarytos Sutarties kainomis, galutinai ieškovė neėmė jokio užmokesčio už montavimo paslaugas, suteikė papildomą nuolaidą prekėms tam, kad padengti bet kokius atsakovės nuostolius, susijusius su sudaryta Sutartimi ir jos nutraukimu.

25.7. Ieškovės vertinimu, pagrįsta ir teismo išvada, jog 2023 m. kovo 3 d. ieškovės pasirašytas garantinis raštas montavimo darbams, buvo išrašytas vykstant šalių deryboms dėl Sutarties nutraukimo ir nebuvo įtrauktas į priėmimo perdavimo aktą, nebuvo paminėtas papildomame susitarime, todėl negali būti vertinamas kaip patvirtinantis darbų perdavimą atsakovei. Derybų metu šalims nepavykus susitarti dėl Sutarties tęstinumo, papildomų paslaugų, kurių reikalavo atsakovė, šalys papildomu susitarimu nutraukė Sutartį ir susitarė tik dėl prekių pardavimo, todėl jokių garantijų ieškovė atsakovei dėl dalinio saulės elektrinės montavimo neteikė ir negalėjo teikti.

25.8. Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog neturi reikšmės taikytai nuolaidai ir argumentai dėl karkaso sumontavimo iš nesertifikuotų medžiagų. Ieškovė ne tik paaiškino, kad medžiagų deklaracija ieškovės darbuotojo buvo atsiųsta klaidingai, jokie dokumentai klastojami nebuvo, taip pat pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (paaiškinimus Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui), taip pat atsakovė priešieškiniu reikalavo defektų pašalinimo išlaidų priteisimo, tačiau tarp pateiktų įrodymų nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog karkasas buvo demontuotas, keistas, panaudotos kitos medžiagos.

25.9. Pastebėjo, jog galutiniame perdavimo akte aiškiai nurodyta, jog perduodami Viessmann saulės moduliai M485 413 vnt., Solis inverteriai 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukcija 413 vnt., kitos smulkios medžiagos“, t. y. nėra įrašo, kad perduodami darbai, netgi karkasas perduotas kaip atskiros 413 vnt. detalių. Toliau akte tarp perduodamų dokumentų išvardintos ir perduodamų prekių garantijos: Viessmann M485 saulės modulių 15 m. garantijos deklaracija; Solis inverteriai 100 kW 5 m. garantijos deklaracija; Solis garantijos pratęsimo iki 10 m.; apmokėjimo kopija ir PVM sąskaita faktūra, darbai, darbų garantijos neperduodamos, jokie darbai, kaip perduodami atsakovei neįvardijami.

25.10. Pastebėjo, jog iki 2023 m. gegužės 4 d. susitarimo pasirašymo atsakovei buvo žinomi visi defektai. Būtent dėl tos priežasties ieškovė atsakovei neperdavė darbų, o tik prekes, atlygio už darbus neėmė, padarė nuolaidą prekėms, tam, kad būtų atlyginti visi atsakovės esami ir būsimi nuostoliai susiję su Sutarties vykdymu. Pažymėjo, jog byloje yra ne vienas įrodymas, patvirtinantis, jog dar iki papildomo susitarimo pasirašymo atsakovė pasikvietė ekspertus ir jie įvertino ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, prekės ir montavimo paslaugų kokybę ir atsakovei buvo žinomi visi trūkumai, būtent dėl tos priežasties jokie darbai nebuvo perduoti, susitarta dėl prekių pardavimo, prekėms papildomai suteikta nuolaida:

25.11. Atsakovės pateikta defektų šalinimo sąmata ir aktas bei juose išvardinti defektai sutampa su elektroniniuose laiškuose nurodytais defektais: trinkelės ir bituminė danga pjaustymui susijusi su balastinėmis plytelėmis be tarpinių (atsakovė apie tai pranešė 2023 m. sausio 13 d. elektroniniame laiške); optimizatoriai – su vėjo buringumą užtikrinančiomis priemonėmis (2022 m. gruodžio 15 d. atsakovės elektroninis laiškas); kabelių ir kanalų tvarkymas – su loveliais, jų dangčiais ir tvirtinimais (2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. sausio 13 d. atsakovės elektroniniai laiškai); laidų žymėjimas su pretenzija dėl vienodų kabelių (2023 m. sausio 13 d. atsakovės elektroninis laiškas); pretenzijos dėl įžeminimo reikštos 2023 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku. Visi kiti atsakovės pateiktuose aktuose ir sąskaitose nurodyti darbai yra elektrinės montavimo darbų tęstinumas, pabaigimas tam, kad paleisti saulės elektrinę, nėra naujai nustatyti defektai.

25.12. Atkreipė dėmesį, jog faktiškai nutraukus Sutartį su ieškove, atsakovė persigalvojo ir dėl savo statuso, nusprendė tapti ne gaminančiu vartotoju, o gamintoju, dėl to buvo gautos naujos AB „Elektros skirstomieji tinklai“ sąlygos, todėl jeigu atsakovė ką nors ir papildomai turėjo padaryti, tai darė dėl atsakovės priimto sprendimo pakeisti savo statusą.

25.13. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl 17 231,76 Eur nuostolių priteisimo ne tik dėl to, kad konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai ir buvo parduota prekė, priešieškinio reikalavimai buvo atmesti taip pat dėl to, kad papildomu susitarimu ieškovė suteikė atsakovei papildomą nuolaidą, kuria buvo susitarta dėl visiško atsakovės nuostolių atlyginimo. Taip pat teismas atmetė priešieškinio reikalavimus dėl tos priežasties, kad atsakovė pati priėmė sprendimą pakeisti savo statusą iš gaminančio vartotojo į gamintoją, dėl to net bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nebuvo paleidusi saulės elektrinės, negavo pajamų, tai yra pati prisiėmė nuostolių, atsirasiančių dėl nepagamintos saulės energijos, atsiradimo riziką. Teismas taip pat atmetė priešieškinio reikalavimus dėl to, kad šie nuostoliai yra tik tikėtini, be to, apskaičiuoti nepakankamai tiksliai, neįvertinus papildomų išlaidų, susijusių su saugojimo mokesčiais, mokesčiais valstybei, tai yra neįrodyti.

25.14. Teismas, pasisakydamas dėl montavimo darbų defektų, ne tik vertino atsakovės pateiktus tariamus defektus patvirtinančius dokumentus, bet ir vertino liudytojų parodymus, ir padarė pagrįstas išvadas, jog atliktas tik dalinis montavimas, tai nėra trūkumai, ką patvirtino liudytojai. Todėl teismas atmetė priešieškinį įvertinęs visus atsakovės argumentus. Teismas atskleidė bylos esmę ir nurodė motyvus, dėl kurių atsakovės priešieškinis atmestinas. Visi tariami defektai, dėl kurių pareikštas priešieškinis, atsakovei buvo žinomi ir buvo įvertinti iki papildomo susitarimo pasirašymo. Papildomame susitarime atsakovė patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo ieškovei neturi ir ateityje neturės, todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines teises normas ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 26 d. UAB „B. M. G. L.“ ir UAB „E.“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti ir priduoti atsakovei 200.07 kW modulinę saulės elektrinę, paruoštą eksploatavimui, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė priimti prekę ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka 169 790,37 Eur sumą su PVM. Iš ieškovės komercinio pasiūlymo prie Sutarties matyti, kad iš bendros sutarties kainos (140 322,62 Eur be PVM) montavimo darbai sudarė 14 128,40 Eur (be PVM), projektavimo, derinimo ir pridavimo darbai – 2 750 Eur (be PVM), transportavimas, keltuvai – 770 Eur (be PVM), TSPĮ spinta, monitoringas, programavimo darbai – 5 500 Eur (be PVM). Bendra kaina – 23 148,40 Eur (be PVM). Sutarties 5.2. p. šalys susitarė, kad pirkėjas, pažeidęs atsiskaitymo terminus, moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jei raštu nesusitarta kitaip. Atsakovė po sutarties pasirašymo sumokėjo dalį prekės kainos: 2022 m. liepos 28 d. – 20 000 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. – 30 937,00 Eur, iš viso: 50 937 Eur.

30. 2023 m. vasario 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raštą dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo su ieškove terminus, reiškė nepagrįstas pretenzijas, todėl siūlė atsakovei nutraukti sutartį šalių susitarimu.

31. 2023 m. kovo 8 d. ieškovė papildomai išsiuntė atsakovei raštą dėl sutarties nutraukimo ir prekės demontavimo, kuriame nurodė, kad atsakovei nesutikus nutraukti sutartį šalių susitarimu, nuo 2023 m. kovo 27 d. sutartį nutrauks dėl atsakovės kaltės, o prekę demontuos.

32. 2023 m. gegužės 4 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė nutraukti pagrindinę sutartį abipusiu susitarimu ir ieškovė įsipareigojo už 118 580 Eur, įskaitant PVM, parduoti atsakovei sumontuotą įrangą (Viessmann M485 saulės modulius, solis inverterius 100 kW, DC kabelį, saulės panelių sujungimui 4mm2 ir kitas medžiagas, montavimo karkasą, suderintą su AB Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) elektrotechninės dalies darbo projektą (susitarimo 1 p.)), o atsakovė, įsipareigojo priimti įrangą ir per 5 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos sumokėti pardavėjui likusią 67 643 Eur sumą (įrangos kaina 118 580 Eur, atskaičius sumokėtą avansą 20 000 Eur ir 30 937 Eur) (susitarimo 3 p.). Susitarimo 5 punktu šalys susitarė, jog įvykdžius susitarimo sąlygas, neturės viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš sutarties ir šio susitarimo.

33. 2023 m. gegužės 8 d. priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė atsakovei perdavė šiuos darbus: dalinis saulės elektrinės montavimas. Perduodami: Vienssmann saulės moduliai M485 413 vnt., Solis inventeriai 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukcija 413 vnt., kitos smulkios medžiagos. Išvardinti perduoti dokumentai. Nurodyta, kad pagal papildomą susitarimą sutarta perduoti dalinai sumontuotą saulės elektrinę, dėl to trūkumų nėra.

34. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovė sumokėjo 40 000 Eur. Liko nesumokėta 27 643 Eur.

35. Atsakovė 2023 m. gegužės 8 d. sudarė rangos sutartį dėl 200 kW saulės elektrinės nebaigtų darbų užbaigimo su UAB „R.“.

36. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 40 000,00 Eur.

37. 2023 m. birželio 15 d., dalyvaujant atsakovės darbuotojui S. B., ieškovės darbuotojui T. Z. ir atsakovės pasitelkto rangovo UAB „R.“ vadovui R. G., buvo atlikta vizualinė sumontuotos elektrinės patikra ir surašytas defektinis aktas, kurio ieškovės darbuotojas nepasirašė.

38. 2023 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku šis defektinis aktas išsiųstas ieškovei, prašant artimiausiu metu organizuoti trūkumų šalinimą ir perduoti montavimo sujungimo darbus.

39. 2023 m. birželio 20 d. elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad montavimo darbų neperdavė, todėl nusiskundimai dėl jų nepagrįsti.

40. Atsakovės pasitelktas kitas rangovas UAB „L. E.“ 2023 m. liepos 18 d. atliko elektrinės montavimo darbų vertinimą ir surašė defektinį aktą bei tą pačią dieną parengė defektų šalinimo sąmatą 10 278,95 Eur sumai su PVM.

41. Defektinį aktą atsakovė išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu 2023 m. liepos 20 d., prašydama pašalinti nustatytus trūkumus ir įspėdama, kad priešingu atveju, trūkumų šalinimui bus pasitelkti kiti asmenys ir trūkumų šalinimo išlaidomis sumažinta mokėtina darbų kaina.

42. 2023 m. liepos 31 d. atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „L. E.“ dėl montavimo, tiekimo, paleidimo, derinimo, paslaugų teikimo ir visų kitų darbų, siekiant pašalinti pastatytos saulės elektrinės defektus. Konkretus darbų (defektų šalinimo) sąrašas nurodytas sutarties priede Nr. 1.

Dėl sutarties nuostatų aiškinimo ir sutarties šalių valios nustatymo

43. Atsakovės teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino sutarties turinį ir šalių įsipareigojimų apimtį, netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius. Atsakovės vertinimu, pagal Sutartį ieškovės darbu iš tam tikrų detalių ir įrangos turėjo būti sukurtas naujas rezultatas – saulės elektrinė, vertino, jog darbų pobūdis – naujo rezultato sukūrimas ieškovei atliekant darbus savo rizika, nes atsakovės nustatyti kokybės trūkumai daugiausiai susiję su saulės elektrinės montavimo darbais, o ne su pačios įrangos kokybe. Nurodytos aplinkybės leidžia šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti rangos teisiniais santykiais.

44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pirmos instancijos teismas, sprendė, kad saulės elektrinės montavimo darbų kaina yra žymiai mažesnė, nei pačios įrangos kaina, todėl Sutartį laikė pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat įvertino šalių sudarytą papildomą susitarimą, kuris teismo vertinimu patvirtino, kad šalys susitarė dėl įrangos pirkimo.

45. Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-670/2013; kt.). Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip pirkimo – pardavimo, o pirmosios instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nustatė ir įvertino sutartims atriboti reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas tyrė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, tinkamai įvertino ginčo sutarties ir papildomo susitarimo sąlygas, įvertino darbų ir prekės kainą bei jos santykį (konstatavo, jog palyginus su bendra sutarties kaina, darbai tesudarė 16,50 proc.), šalių elgesį ir pasiūlymus vykstant deryboms, iš kurių nustatė, jog pačios šalys savo santykius vertino kaip prekės pirkimo - pardavimo.

47. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog turėjo būti sukurtas naujas objektas, ieškovė negalėjo parduoti saulės elektrinės, nes tokio daikto nebuvo, jis turėjo būti sukurtas (pastatytas). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

48. Bylos šalys patvirtino, jog tarėsi dėl saulės elektrinės pirkimo-pardavimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo šalių valią, pagrįstai atsižvelgė į jų elgesį. Sutiktina, jog iš šalių bendravimo akivaizdu, jog atsakovė sutiko ir siūlė nupirkti esamos būklės neužbaigtą montuoti elektrinę už 122 000 Eur su PVM bei apmokėti sąskaitą už modulius, inverterius ir DC kabelį. Papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo už 118 580 Eur, įskaitant PVM, parduoti atsakovei sumontuotą įrangą (Viessmann M485 saulės modulius, solis inverterius 100 kW, DC kabelį, saulės panelių sujungimui 4mm² ir kitas medžiagas, montavimo karkasą, suderintą su AB E. elektrotechninės dalies darbo projektą (susitarimo 1 p.)), o atsakovė įsipareigojo priimti įrangą. Taigi, šalys aiškiai susitarė, jog ieškovė parduoda, o atsakovė perka dalinai sumontuotą prekę (saulės elektrinę). 2023 m. gegužės 8 d. galutiniu perdavimo aktu ieškovė atsakovei perdavė Viessmann saulės modulius M485 413 vnt., Solis inverterius 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukciją 413 vnt., kitas smulkias medžiagas bei dokumentus. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės valią parduoti elektrinę (daiktą), o atsakovės ją nupirkti. Byloje nėra ginčo, jog saulės elektrinės sumontavimui buvo reikalinga atlikti darbus, tačiau vien tam tikrų darbų atlikimas nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

49. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo – pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo – pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016, 20 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504-687/2017, 27, 29 punktai).

50. Nors apeliantės vertinimu, montavimo darbų vertė nėra maža, su tokiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti, nes tokie teiginiai nėra pagrįsti bei motyvuoti. Teismo kolegijos vertinimu, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatytas darbų vertės ir perduodamo daikto vertės santykis turi būti nežymus, t. y. darbų vertė turi sudaryti nežymią bendros sutarties kainos dalį, o šis santykinis dydis vertintinas vadovaujantis protingumo principu. CK 6.645 straipsnio 4 dalies taikytinas, kai šalių pagrindinis susitarimas yra būtent dėl pirkimo - pardavimo, t. y. tokia CK 6.645 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tokiais atvejais, jeigu šalių pagrindinis susitarimas yra dėl daikto perdavimo, o darbų atlikimas, t. y. montavimas, yra šalutinis tokio susitarimo santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010).

51. Atsižvelgus į tai, kad saulės elektrinės montavimo darbų kaina yra žymiai mažesnė, nei pačios įrangos kaina, jog tiek iš sutarties ir papildomo susitarimo turinio bei šalių tarpusavio bendravimo derybų metu šalys iš esmės tarėsi dėl daikto pirkimo - pardavimo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ginčo atveju dominuoja pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl ginčo sutartis laikoma pirkimo – pardavimo (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).

52. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir teisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę dėl parduoto daikto, neatitinkančio jam nustatytų reikalavimų, įskaitant ir garantijos.

Dėl skolos

53. Kaip minėta, 2023 m. gegužės 4 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė nutraukti pagrindinę sutartį abipusiu susitarimu ir ieškovė įsipareigojo už 118 580 Eur, įskaitant PVM, parduoti atsakovei sumontuotą įrangą (Viessmann M485 saulės modulius, solis inverterius 100 kW, DC kabelį, saulės panelių sujungimui 4mm² ir kitas medžiagas, montavimo karkasą, suderintą su AB Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) elektrotechninės dalies darbo projektą (susitarimo 1 p.), o atsakovė, įsipareigojo priimti įrangą ir per 5 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos sumokėti pardavėjui likusią 67 643 Eur sumą (įrangos kaina 118 580 Eur, atskaičius sumokėtą avansą 20 000 Eur ir 30 937 Eur) (susitarimo 3 p.). 2023 m. gegužės 17 d. atsakovė sumokėjo 40 000 Eur. Atsakovė ieškovei nesumokėjo likusios 27 643 Eur sumos.

54. Atsakovė nesutiko su prašoma priteisti suma, priešieškiniu prašė sumažinti prašomą priteisti skolą 10278,95 Eur kokybės trūkumų šalinimo suma, t. y. nuo 27 643 Eur iki 17 364,05 Eur; priteisti atsakovei UAB „B. M. G. L.“ iš ieškovės UAB „E.“ 17 231,76 Eur nuostolių. Atsakovė savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ji patyrė nuostolius.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys susitarė dėl įrangos perdavimo, nurodė, kad įvykdžius susitarimo sąlygas, neturės viena kitai jokių pretenzijų, kylančių iš sutarties ir šis susitarimas buvo įvykdytas, todėl šalys negalėjo reikšti viena kitai pretenzijų iš sutarties ar susitarimo, išskyrus dėl susitarime nurodytų garantijų suteikimo Viessmann M485 saulės moduliams ir solis inverteriams. Teismas vertino, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų, todėl pastaroji negali remtis jų trūkumų, vengdama atsiskaitymo su ieškove.

56. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutiko su tokiomis teismo išvadomis ir nurodė, kad perdavimo aktas reiškia tik tai, kad dalinai sumontuota elektrinė priimta, bet nereiškia, kad negalima reikšti pretenzijų dėl paaiškėjusių paslėptų trūkumų. Mano, jog garantija turėtų galioti visai perduotai įrangai, o pirmos instancijos teismo motyvas, kad garantijos negali būti esant darbams neužbaigtiems, yra nepagrįsta jokia teisės norma.

57. 2023 m. gegužės 8 d. galutiniame priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė atsakovei perdavė šiuos darbus: dalinis saulės elektrinės montavimas. Perduodami: Vienssmann saulės moduliai M485 413 vnt., Solis inventeriai 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukcija 413 vnt., kitos smulkios medžiagos. Išvardinti perduoti dokumentai. Nurodyta, kad pagal papildomą susitarimą sutarta perduoti dalinai sumontuotą saulės elektrinę, dėl to trūkumų nėra.

58. Taigi, kaip matyti iš papildomo susitarimo, šalys išsprendė tarpusavio sutarties nutraukimo klausimus. Papildomo susitarimo sąlyga, jog įvykdžius susitarimo sąlygas, šalys neturės viena kitai pretenzijų, kylančių iš sutarties ir pats papildomas susitarimas nebuvo ginčijami ir yra galiojantys. Šiuo atveju 2023 m. gegužės 8 d. galutiniu priėmimo – perdavimo aktu ieškovė atsakovei savo prievoles įvykdė – perdavė dalinai sumontuotą saulės elektrinę. Nors atsakovė vertina, jog buvo perduoti ir darbai, tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo.

59. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, vieninteliai perduoti darbai – dalinis saulės elektrinės montavimas. Akivaizdu, jog darbai buvo neužbaigti, todėl negalėjo būti perduoti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog darbai gali būti perduodami dalimis, tačiau tokiu atveju būtų nurodyti konkrečiai atlikti darbai, kurie perduodami, taip pat ieškovės garantijos perduotiems darbams. Šalys susitarė būtent dėl prekės – neužbaigtos montuoti saulės elektrinės. Apie šios prekės būklę ir atliktų darbų kokybę atsakovei buvo žinoma, ji su tuo sutiko. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime, „atlikti darbai“ ir „darbų trūkumai ir jų ištaisymo terminai“ yra perdavimo akto šabloninės tezės, po kurių padėtas dvitaškis, kad būtų įrašyta ir kokie darbai perduoti, ir kokie trūkumai bei jų šalinimo terminai. Šiuo atveju nei konkretūs atlikti darbai, nei jų trūkumai po dvitaškio nebuvo nurodyti. Taigi vertintina, jog 2023 m. gegužės 8 d. galutiniu priėmimo – perdavimo aktu buvo perduota nebaigta montuoti elektrinė, šalys patvirtino, jog dėl to trūkumų nėra. Šis susitarimas nėra nuginčytas, byloje nebuvo kvestionuojamas, taigi jis patvirtina šalių tarpusavio santykius ir susitarimą dėl konkretaus daikto pirkimo - pardavimo ir jo būklės, t. y. nebaigtos montuoti saulės elektrinės.

60. Įvertinus nurodytas aplinkybes pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, jog šalys neperdavė darbų, dėl ko buvo atliktas nekonkretus įrašas „dalinis montavimas“, kuris nusakė ne darbus, o tik perduodamos įrangos būseną – perduodama dalinai sumontuota įranga, kas atitinka papildomo susitarimo 1-ą punktą, todėl ieškovė neprisiėmė ir garantijos darbams nesuteikė.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrindė nei kokie darbai buvo perduoti, nei kokie darbai buvo neužbaigti, todėl neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamai atliktų darbų. Matydama, jog darbai atlikti netinkamai ir nutraukdama sutartį, atsakovė galėjo fiksuoti neužbaigtus bei nekokybiškai atliktus darbus, tačiau ji sutiko, jog bus perduoda jai nebaigta montuoti saulės elektrinė ir dėl to atsisakė reikšti pretenzijas.

62. Pastebėtina, jog nors atsakovės vertinimu trūkumai negalėjo būti matomi iš karto ne specialistui, tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

63. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, atsakovė ieškovei nuolat reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, tarp šalių vyko derybos. Dar 2024 m. vasario 24 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė apie nebaigtus ir, jos vertinimu, netinkamai atliktus ieškovės darbus bei sutiko sumokėti už neužbaigtą montuoti elektrinę, konkrečiai už modulius, inverterius ir DC kabelį, 122 000 Eur su PVM. Šalys papildomu susitarimu susitarė dėl dar mažesnės minėtos įrangos kainos – 118 580,00 Eur. Be to, atsakovė, šiame elektroniniame laiške nurodė, kad buvo pasikvietusi nepriklausomus specialistus, kurie įvertino atliktų darbų kokybę ir būklę, ir pripažino, kad viską reikia perdaryti, nes kabeliai netinkami, konstrukcija modulių tvirtinimo netinkama, įžeminimai nepadaryti ir t.t. Tai rodo, kad atsakovė, įvertinus specialistams, jau 2023 m. vasario 24 d. žinojo tiek atliktų darbų apimtį ir jų kokybę, tiek teigdama, kad viską reikia perdaryti, sutiko mokėti už įrangą 122 000 Eur. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iki pasirašant papildomą susitarimą, atsakovė pasikvietė ekspertus ir jie įvertino ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, prekės ir montavimo paslaugų kokybę, atsakovei buvo žinomi visi trūkumai, dėl ko buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir nebaigtos montuoti saulės elektrinės pardavimo.

64. Priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad perduodami Viessmann saulės moduliai M485 413 vnt., solis inverteriai 100 kW galios 2 vnt., montavimo konstrukcija 413 vnt, kitos smulkios medžiagos. Faktiškai perduotas ir su ESO suderintas elektrotechninės dalies darbo projektas. Pagal komercinį pasiūlymą tai atitinka mažiausiai 115 084,22 Eur be PVM arba 139 251,90 Eur su PVM. Ieškovė po šalių derybų sutiko perduoti įrangą už 118 580 Eur. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovė atsakovei padarė 20 671,90 Eur nuolaidą. Atsakovė, žinodama, kad įranga sumontuota tik dalinai ir montavimas nėra perduodamas, be to, patikrinus specialistams, galėjo daryti prielaidą ir apie darbų perdarymą, todėl nuolaida turėjo pilnai kompensuoti jos galimus nuostolius. Šiuo atveju spręstina, kad egzistuoja kainų skirtumas už nebaigtą montuoti elektrinę, ieškovė padarė nuolaidą atsakovei, siekdama kompensuoti jos nuostolius. Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas ir minėtas kainų skirtumas yra protingas, šalių susitarimas buvo ekonomiškai naudingas šalims, įtraukiant galimus ieškovės nuostolius. Taigi, apeliantės teiginiai apie tai, kad trūkumų ji negalėjo pamatyti iš karto be specialistų pagalbos yra atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.

65. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų, papildomu susitarimu buvo susitarta tik dėl perduodamų prekių kainos, darbų kaina nebuvo įtraukta, kas taip pat patvirtina, jog darbai neperduoti, už juos nebuvo paskaičiuotas apmokėjimas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė negali remtis atliktų darbų trūkumais, vengdama atsiskaitymo su ieškove, todėl jai kyla pareiga sumokėti ieškovei likusią 27 643 Eur sumą.

66. Nors atsakovės teigimu, galutinę kainą tikėtinai įtakojo ir tai, kad ieškovė nebegalėjo užbaigti darbų, jai neapsimokėjo pasiimti atgal sumontuotos elektrinės, elektros modulių kainos buvo kritusios, buvo neigiama stogo ekspertizė, tačiau tokie teiginiai nedaro jokios įtakos priimtam teismo sprendimui ir sudarytam susitarimui, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių prievolių viena kitos atžvilgiu pagal sudarytus susitarimus, o aplinkybės, galimai įtakojusios šalių atitinkamus sprendimus, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos.

67. Nesutiktina ir su apeliantės vertinimu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad neturi reikšmės taikytai nuolaidai argumentai dėl karkaso sumontavimo iš nesertifikuotų medžiagų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas įvertino ieškovės atstovės paaiškinimus, kad medžiagų deklaracija ieškovės darbuotojo buvo atsiųsta klaidingai, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Tokios pačios pozicijos laikėsi ieškovė ir teikdama paaiškinimus Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės vieningą poziciją, neturi pagrindo abejoti jos teiginiais. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, nei kokie yra karkaso trūkumai, nei kokią tai turi įtaką visai įrangai ir/ar atsakovės nuostoliams, nėra įrodymų, jog atsakovė būtų keitusi minėtus karkasus ar dėl jų turėjusi papildomų išlaidų.

Dėl žalos (nuostolių atlyginimo)

68. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė už daiktų kokybę ir jų atitikimą pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms ir kitų dokumentų reikalavimams. Atsakovė pagal sutartį ir jos priedą yra saulės elektrinės pardavėja, kuri turi užtikrinti tinkamą prekės veikimą sutartyje numatytu garantiniu terminu.

69. Pastebėtina, kad šalys papildomu susitarimu po šalių tarpusavio derybų sutartį nutraukė ir susitarė dėl pardavimo: Viessmann M485 saulės moduliai (15 m. garantija); Solis inverteriai 100kW (10 m. garantija); DC Kabelis, saulės panelių sujungimui 4mm2 ir kitos medžiagos; Montavimo karkasas. Taigi, papildomame susitarime šalys ir aptarė garantijas – tik Viessmann M485 saulės moduliams ir Solis inverteriaims 100kW. Šiuo atveju atsakovė pretenzijų dėl minėtų prekių nereiškia, apeliaciniame skunde pripažino, jog visos jos pretenzijos yra dėl darbų kokybės. Atsakovė, kaip minėta, žinojo visus nebaigtos montuoti saulės elektrinės defektus, tačiau sutiko su tokiomis sąlygomis. Be to, darbai buvo neužbaigti, už juos apmokėjimas nebuvo paskaičiuotas, nebuvo perduoti, todėl jiems garantija negalėjo būti taikoma.

70. Atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat grindžiamas ne dėl netinkamos kokybės prekės, o dėl nekokybiškai atliktų darbų. Apeliantė nurodė, jog dėl netinkamai atliktų darbų ir defektų nešalinimo ne tik patiria išlaidas pati šalindama nustatytus defektus, bet ir patiria kitus nuostolius, t. y. iki šiol saulės elektrinė neveikia, todėl atsakovė nepagamina elektros, dėl ko moka už elektros sąnaudas. Atsakovė teigia patyrusi 10 278,95 Eur nuotolių, šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat patyrusi žalą dėl laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sumokėtos 17 21,76 Eur sumos, kurios nebūtų teikę mokėti, jei elektrinė veiktų.

71. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

72. Šiuo atveju kaip minėta, darbai ieškovei nebuvo perduoti, jiems garantija nebuvo suteikta, todėl ieškovei nekyla pareiga kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas darbams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, detaliai išanalizavo visus atsakovės teiginius dėl jos patirtos žalos bei byloje pateiktus įrodymus, taip pat liudytojų parodymus ir nustatė, jog tiek dėl to, kad darbai neperduoti, tiek dėl to, kad perduodamos įrangą šalys įvertino, kad ne tik reiks atlikti papildomus darbus, bet ir dalį jų koreguoti ar net permontuoti, į bylą pateiktuose defektiniuose aktuose nurodytų defektai nelaikyti ieškovės darbų trūkumais, todėl ir išlaidos dėl jų nelaikytinos atsakovės nuostoliais, už kuriuos atsakinga ieškovė.

73. Taip pat teismas pagrįstai netenkino ir priešieškinio dalies dėl 17 364,05 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovė kildino iš nepagamintos elektros, nes ieškovė neperdavė atsakovei darbų ir nėra atsakinga už elektrinės paleidimo laiką, šalys, ieškovei taikant nuolaidą, išsprendė nuostolių dėl dalinai sumontuotos elektrinės perdavimo atlyginimo klausimą. Atsakovei laisva valia su ieškovei sudarius susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame aptarė nebaigtos montuoti saulės elektrinės perdavimo klausimą, kadangi sutartis buvo nutraukta šalių abipusius susitarimu, atsisakant viena kitai pretenzijų, kylančių iš sutarties, ji įvertino tokio susitarimo pasekmes, suvokė, jog elektrinė nebus paleista sutartyje numatytu laiku, todėl ieškovė nėra atsakinga už saulės elektrinės paleidimo laiką bei negautas pajamas ar sumokėtas lėšas už elektrą, negalint numatytu laiku paleisti saulės elektrinės.

74. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovė pati priėmė sprendimą pakeisti savo statusą iš gaminančio į gamintoją, dėl ko taip pat laiku nebuvo paleista elektrinė. Be to, atsakovės paskaičiuoti kaip galimi jos nuostoliai nepaleidus elektrinės planuotu metu yra tik tikėtini, neįvertinus papildomų išlaidų, susijusių su saugojimo mokesčiais, mokesčiais valstybei. Pastebėtina, jog tokios praktikos dėl nuotolių atlyginimo laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-378/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015), kuris tokios pobūdžio bylose išaiškino, kad neegzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos atsakovo nuostolių (negautų pajamų) atžvilgiu, nes žalos padarymo faktas nėra akivaizdus arba lengvai įrodomas.

75. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju neperduoti darbai, iš kurių kildinama žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neteisėtų ieškovės veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir atsakovės nuostolių. Todėl daroma išvada, kad nėra ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra nustatyta, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Kadangi atsakovė taip pat nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, todėl priešieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.

Dėl bylos baigties

76. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, todėl tenkindamas ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

79. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

80. Ieškovė prašo atlyginti 1 524,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašomos atlyginti 1 524,60 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinto maksimalaus atlygintino dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės UAB „B. M. G. L.“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „B. M. G. L.“, ieškovei UAB „E.“ 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.