- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- e2-2839-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00813-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė :
1.1. nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Plungės rajono sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovo J. B. ir ieškovės J. B., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo J. B. palikti pavardę – B., J. B. pavardę – B.;
1.3. po santuokos nutraukimo dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti su mama J. B.;
1.4. nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti iš atsakovo J. B. nepilnametės dukros A. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur iki dukros A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros turto tvarkytoja uzufrukto teise, paskirti J. B..
1.5. priteisti J. B. iš atsakovo J. B. 10 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
1.6. nustatyti tėvo J. B. bendravimo su dukra A. B. bendravimo tvarką: tėvas J. B. su dukra A. B. galės bendrauti kada tėvas ir nepilnametė dukra bendrauti pageidaus, apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas trumpąja SMS žinute;
1.7. priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini)d. Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu J. B. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini)d. jiems gimė dukra A. B.. Iš pradžių jų santuoka klostėsi gerai. 2016 m. atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį. Šeima vyras visiškai nesirūpina. 2016 m. vyras dukros išlaikymui pervedė 50 Eur sumą ir nuo tada prie dukros išlaikymo visiškai nebeprisidėjo. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Jiems gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Nuo 2016 m. kartu nebegyvena. Gyvendami santuokoje jokio registruotino turto neįgijo, o santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus yra pasidaliję iki gyvenimo skyrium pradžios. Nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 680 Eur (300 Eur maistui, 40 Eur vitaminams, vaistams, 45 Eur – asmens higienos priemonėms, 40 Eur laisvalaikiui, 10 Eur kirpėjo paslaugoms, drabužiams, žaislams, avalynei reikalinga 200 Eur suma, vaikui tenkanti gyvenamos patalpos išlaikymo dalis per mėnesį sudaro apie 45 Eur), todėl prašo iš atsakovo priteisti nors po 300 Eur per mėnesį. Be to, ji turi dar vieną nepilnametę dukrą L., prie kurios išlaikymo taip pat turi prisidėti. Jos materialinė padėtis yra žymiai prastesnė, nes ji turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, kiek žino, dirba užsienyje, todėl gali ir privalo prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Kadangi atsakovas nuo 2016 m. prie dukros išlaikymo neprisideda, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus paskutinius metus, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 10 800 Eur sumą. Atsakovui bendrauti su dukra nedraudžia, todėl konkrečios bendravimo su dukra tvarkos neaptaria.
3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu santuoką sudarė 2009 m. Santuokoje susilaukė iš viso keturių vaikų, trys iš jų yra pas globėją, jie iš jos paimti 2014 – 2015 m., o mažiausia dukra A. gyvena su ja (ieškove). Atsakovas dažnai išgėrinėdavo, į tą „liūną“ įsitempė ir ją, bet ji susitvarkė, laikosi ir šiai dienai, žiūri, kad vaikams būtų geriau. Atsakovas vaikais visiškai nesirūpina, su jais nebendrauja. Neseniai paskambino jai per mobiliąją programėlę „Messenger“ neblaivus, išreiškė norą skirtis. Atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystė ir vieną kartą buvo atsiuntęs paštu 50 Eur. Šiuo metu turi kitą draugą, su juo susilaukė vaiko. Bendro gyvenimo su atsakovu nebemato. Jos žiniomis atsakovas taip pat turi kitą draugę. Santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis išvyko, nesirūpino šeima. Dukra šiuo metu gyvena su ja, todėl prašo jos gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti. Šiuo metu gyvena nuomojamame būste. Atsakovas su ieškove nebendrauja, jei skambina, tai skambina neblaivus, grasindamas reikalauja, kad išsiskirtų. Atsakovui bendrauti su dukra netrukdytų, reikėtų tik apie vizitą iš anksto pranešti. Vaikus, kurie gyvena pas globėjas lanko, bendrauja. Dukrai gyvenamosios sąlygos sudarytos tinkamos.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau el. laišku pranešė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti šalių santuoką. Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 16 d., neatvyko. 2021 m. lapkričio 15 d. el. laišku atsakovas pranešė, kad dėl darbo sąlygų (negalėjimo darbe naudotis mobiliuoju telefonu), bylos nagrinėjime nedalyvaus. Visi procesiniai dokumentai atsakovui siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje ir jam įteikti 2021 m. rugsėjo 1 d. Šaukimas į 2021 m. lapkričio 16 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovui įteiktas 2021 m. spalio 7 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atsakovui pranešta tinkamai, todėl bylą nutarta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovė Vaiva Samušytė nurodė, kad jų institucijai žinoma, kad atsakovas nepalaiko jokio ryšio su dukra. Šeima jiems žinoma nuo 2011 m., kai buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Nuo 2018 m. taikoma atvejo vadyba. 2018-2020 m. buvo gauti pranešimai apie vaiko nepriežiūrą šeimoje. Šiuo metu ieškovė užtikrina saugią vaikui aplinką padedant socialiniams darbuotojams. Nėra abejonių, kur turėtų būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir tuo pačiu priteistas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B. (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu J. B. sudarė santuoką. Santuokoje gimė keturi vaikai: R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), S. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusi (duomenys neskelbtini).. 2015 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buv. Plungės rajono apylinkės teismo) sprendimu laikinai, o 2019 m. sausio 29 d. sprendimu – neterminuotai, apribota J. B. ir J. B. tėvų valdžią į vaikus: R. B., D. B. ir S. B.. Šalių dukra A. B. gyvena su mama J. B..
7. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. išvyko į užsienį ir nuo tada šeima nebesirūpino, 2016 m. dukros išlaikymui atsiuntė 50 Eur ir daugiau išlaikymo nebeteikė, su dukra nebendravo ir iki šiol su dukra jokio ryšio nepalaiko. Ieškovė remdamasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis prašo dukros A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko mama; iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 9 d., skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, iš viso įsiskolinimas sudaro – 10 800,00 Eur, taip pat nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur.
Dėl santuokos nutraukimo
8. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes bendras ieškovės ir atsakovo šeimyninis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys neveda jau nuo 2016 m. ir jokių tarpusavio ryšių nepalaiko jau daugiau nei 5 metus.
9. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės laikytina pagrįsta. Atsakovas taip pat iš dalies sutiko su ieškovės pateiktu ieškiniu (sutiko su reikalavimu nutraukti šalių santuoką). Remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis <...> paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, tai, kad bylos duomenimis atsakovas nuo 2016 m. šeimą paliko ir nuo to laiko visiškai nesirūpina dukra, su ja nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, visiškai neprisideda prie materialiųjų šeimos poreikių – prie dukros išlaikymo neprisideda visiškai jau daugiau nei 5 metus, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas turėdamas galimybę atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko bei el. laišku su ieškovės reikalavimu nutraukti šalių santuoką sutiko, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės (CPK 178, 185, 186 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo jam iš ieškovės priteisimo nekelia, o atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė tiek ir atsakovas yra darbingo amžiaus, nė vienam iš sutuoktinių išlaikymas nepriteisiamas.
11. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę – B.. Atsakovas prieštaravimų, kad ieškovė pasiliktų santuokoje įgytą pavardę, ar kad jam po santuokos nutraukimo būtų palikta jo pavardė, nepateikė. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „B..“, atsakovui paliktina jo pavardė – „B..“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
12. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
13. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
14. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
17. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
18. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
19. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas vertina, kad parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo interesai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (vaikas 5 m. amžiaus) bei į tai, kad atsakovas nuo dukros auginimo, išlaikymo visiškai nusišalinęs ir jokių ryšių su dukra jau daugiau nei 5 (penkis) metus nepalaiko, vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikui klausimus sprendžiant teisme, tinkamai informuotas apie procesą, teisminiame nagrinėjime dalyvauti vis vien vengia, dukros gyvenimu visiškai nesidomi, todėl darytina išvada, kad nurodyti poreikiai bus neabejotinai geriau užtikrinami motinos aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, lavinti savo gabumus, būti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su mama, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, kurioje nuolat augo.
20. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.
Dėl išlaikymo vaikui skyrimo ir išlaikymo įsiskolinimo
21. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
24. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
25. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
27. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, atsakovas dalyvauti bylos nagrinėjime vengia ir byloje jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimą teikti išlaikymo vaikui dydį, nėra. Atsakovas el. paštu informavo, kad su reikalavimu nutraukti šalių santuoką sutinka, tačiau jokių kitų duomenų, reikalavimų ar prašymų neteikė, tuo pačiu ir ieškovės ieškinyje pateiktiems reikalavimams neprieštaravo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 9 d.
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, dukra visiškai nesirūpina, bei nesat jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas vertina, kad objektyvių priežasčių, kurios lemtų atsakovo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl ginant vaiko teisę į išlaikymą, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 9 d.), iki dukros pilnametystės. Taip pat, byloje nesant jokių duomenų apie atsakovo teikiamą išlaikymą šalių dukrai, bei atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 9 d (už paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo dienos CK 3.200 straipsnis), kas sudaro iš viso 10 800,00 Eur (300 Eur x 36 mėn. = 10 800,00 Eur).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57).
31. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
32. Nagrinėjamu atveju, numatė, kad atsakovui sudaromos galimybės su dukra bendrauti bet kuriuo metu, apie ketinimą susitikti su dukra ieškovei prieš dvi dienas pranešant telefonu, trumpąja SMS žinute. Kaip, vėlgi, ne kartą šioje byloje pažymėta, atsakovas su dukra iki šiol nebendrauja ir jos gyvenimu, auklėjimu, etc. visiškai nesidomi, ir jo pozicija dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra pateikta, vis dėlto, minėtas, Konvencijoje įtvirtintas bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Ir nors šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, įstatymuose įtvirtinta tiek tėvo pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, tiek ir vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais, nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės siekį, kad atsakovas bendrautų su dukra nenumatant konkrečių apribojimų, atsakovui su vaiku bendraujant pagal šalių bendrą susitarimą, teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, atsakovui apie pageidavimą susitikti su dukra prieš 2 (dvi) dienas pranešant ieškovei telefonu, trumpąja SMS žinute. Šalims susitarus, atsakovas su vaiku taip pat gali bendrauti ir elektroninio ryšio priemonėmis bei telefonu.
33. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 399 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Taip pat, ieškovei šioje byloje yra suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)TP-21-T-743-5705), todėl valstybės turėtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš pralaimėjusios šalies – atsakovo, CPK 99 ir 96 straipsniuose nustatyta tvarka. Tarnybos pateiktais duomenimis (2021 m. spalio 29 d. pažyma Nr. (12.34Mr)PT-7582), valstybės turėtos išlaidos už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą sudaro – 347,94 Eur. Tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 347,94 Eur (b. l. 52) (CPK 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
I. J. B. ieškinį tenkinti.
II. Santuoką, sudarytą tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini). Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.
III. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – B., atsakovui – B..
IV. Nustatyti vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
V. Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nepilnamečio vaiko motiną J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
VI. Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800,00 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugpjūčio 9 d.
VII. Nustatyti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką numatant, kad atsakovas – tėvas, bendrauja su vaiku pagal poreikį ir galimybes, atsakovui apie pageidavimą bendrauti su dukra pranešant ieškovei prieš dvi dienas telefonu trumpąja SMS žinute.
VIII. Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 399,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).
IX. Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 347,94 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.