Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Aurelijaus Rauckio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H. I. (toliau – H. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos piliečio, faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, praeityje teisto, skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 12 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. G., vagystės tikslu atvyko adresu –(duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – Teresei E. V. priklausantį turtą, automobilį ,,VW Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, bei šį automobilį sugadino – išdauždami visų langų stiklus, 500 eurų vertės, sulenkdami kairės pusės abejas duris, 200 eurų vertės, abu sparnus, 200 eurų vertės, stogą, 300 eurų vertės, suskaldydami priekinį bamperį, 100 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai T. E. V. padarė turtinę žalą, dėl pagrobto turto už 200 eurų bei sugadinto turto už 1300 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 12 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. G., vagystės tikslu atvyko adresu –(duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – R. B. priklausantį turtą automobilį ,,Seat Cordoba“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 220 eurų vertės, iš minėto automobilio pagrobė automagnetolą ,,Pionier“ 60 eurų vertės, akumuliatorių 50 eurų vertės, bei šį automobilį sugadino – išdauždami visų langų stiklus, 740 eurų vertės, kairės pusės priekinį žibintą, 50 eurų vertės, sulenkdami kairės pusės abejas duris, abu sparnus, 400 eurų vertės, sulaužydami priekinio skydelio apdailą, 50 eurų vertės, daiktadėžės dangtį, 50 eurų vertės, variklio užvedimo spynelę, 100 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. B. padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 330 eurų bei sugadinto turto už 1390 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 13 d., veikdamas organizuotoje grupėje su P. G., atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), kur iš neužrakinto automobilio ,,Mercedes Benz E320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir automobilio ,,Mercedes Benz E320", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, išduotus E. A. vardu. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 23 d. 19.00 val., veikdamas organizuotoje grupėje su D. K. ir P. G., sukčiavimo tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), svetimo turto vagystės vykdymui, norėdami apgaule išsinuomoti transporto priemonę, panaudojo 2021 m. gruodžio mėnesį pagrobtą dokumentą – E. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pateikdamas jį V. Š., bei suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,MB Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. panaudos sutartį, kurioje P. G. pasirašė E. A. vardu, taip apgaule kito asmens vardu išsinuomojo V. Š. priklausantį automobilį ,,MB Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5000 eurų vertės, tačiau jo negrąžino, o 2021 m. gruodžio 25 d. pardavė R. P., tuo bendrais veiksmais V. Š. padarė turtinę žalą dėl apgaule įgyto turto už 5000 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 23 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. G. ir D. K., vagystės tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), įsibrovė į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją ir patalpas, iš kur pagrobė svetimą – MB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą: įrankių dėžę su įrankiais ,,Baum“, 30 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais ,,Yato“, 30 eurų vertės, įrankių dėžę (raudonos spalvos) su įrankiais be pavadinimo, 50 eurų vertės, įrankių dėžę (šviesiai pilkos spalvos) su įrankiais be pavadinimo, 30 eurų vertės, įrankių dėžę (žalios spalvos) su įrankiais ,,Toptul“, 40 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais ,,Force“, 30 eurų vertės, įrankių dėžę su įrankiais ,,Powerfix Prof“, 20 eurų vertės, automobilio ,,VW T-Rok“ priekinius dešinį ir kairį žibintus, 600 eurų vertės, automobilio ,,Honda Tucson“ priekinius dešinį ir kairį žibintus, 400 eurų vertės, kampinį šlifuoklį ,,Makita“ su baterija, 200 eurų vertės, 2 vilkimo trosus, 20 eurų vertės, akumuliatoriaus testerį, 50 eurų vertės, automobilio automagnetolą, 30 eurų vertės, galvučių užveržimo raktą (dinamometras), 20 eurų vertės, stabdžių suportų suspaudėjų komplektus su dėže (raudonos spalvos), 20 eurų vertės, keturias padangas su lietiniais ratlankiais ,,Mercedes Benz AMG“, 500 eurų vertės, tiesinį pjūklą ,,Makita“ su baterija, 150 eurų vertės, tiesinį pjūklą ,,Makita“ su elektros laidu, 100 eurų vertės, savos gamybos akumuliatorių kroviklį, 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką ,,Makita“ su baterija, 100 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką ,,Bosch“ su baterija, 100 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką ,,Parkside“ su baterija, 100 eurų vertės, oro kompresorių ,,Herkmann“, 200 eurų vertės, akumuliatoriaus kroviklį ,,Makita“, 50 eurų vertės, akumuliatoriaus kroviklį ,,Bosch“, 50 eurų vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį ,,Makita“ su elektros laidu, 300 eurų vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį su elektros laidu, 100 eurų vertės, elektrinį dulkių siurblį ,,Parkside“, 50 eurų vertės, automobilio BMW priekinį bamperį, 200 eurų vertės, automobilio ,,Audi A4“ priekinius dešinį ir kairį žibintus, 400 eurų vertės, metalines duslintuvo dalis, 30 eurų vertės, 16 vienetų automobilių displėjų (Mazda 2 2015 m., Audi A4 B8 2009 m., Audi A6 C6, Audi A4 B8 2009 m., Ford C-Max 2014 m., Audi A6 C6 2007 m., Mercedes Benz E C207 2010 m., Mercedes Benz A W176 2018 m., Peugeot 508 2012 m., Peugeot 508 2012 m., Ford Fiesta 2010 m., Peugeot 208 2018 m., Peugeot 307 2009 m., Citroen c5 2010 m., Mercedes Benz C w204, Škoda Octavia 2015 m., Škoda Octavia 2015 m., Citroen C4 cactus, Mercedes Benz E w212 2012 m.), bendros 3920 eurų vertės, 6 vienetus katalizatorių (SEAT Leon 2014 m., Citroen C4 Cactus 2019 m., Peugeot 308 2015 m., Škoda Oktavia 2015 m.), bendros 1500 eurų vertės, Citroen C4 Cactus filtrą, 300 eurų vertės, automobilio ,,BMW X1“ 2017 m. priekinius dešinį ir kairį žibintus, 1000 eurų vertės, automobilio ,,Honda Tucson“ 2015 m. priekines groteles, 150 eurų vertės, automobilio ,,VW Caravelle“ 2014 m. priekinius dešinį ir kairį žibintus, 400 eurų vertės, automobilio ,,BMW 3“ 2013 m. priekinius dešinį ir kairį žibintus, 700 eurų vertės, automobilio ,,BMW 3“ 2013 m. galinį dešinį ir du vnt. kairių žibintų, bendros 1000 eurų vertės, automobilio ,,Citroen C5“ valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) 50 eurų vertės, veržliarakčių komplektą dėžėje ,,Parkside“ 100 eurų vertės, automobilio ,,Ford Galaxy“ 2 vnt. užvedimo raktelių, 150 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais MB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 13420 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

6. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 28 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. I. ir L. B., vagystės tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), įsibrovė į užrakinto traktoriaus ,,John Deere“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuro baką, iš kurio ištraukė ir pagrobė svetimą – AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 95,9 litrų dyzelino kuro, bendros 138 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais AB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 138 eurus. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gruodžio 31 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. G., vagystės tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), išardė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį ,,BMW GT“, VIN: (duomenys neskelbtini), bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą – minėto automobilio galines duris, 2000 eurų vertės, variklio dangtį, 1500 eurų vertės, tačiau dėl tyrimo metu nenustatytų aplinkybių šių automobilio detalių nepagrobė, o pagrobė šio automobilio priekines duris, 2000 eurų, abu priekinius kairį ir dešinį žibintus, 2000 eurų vertės, variklio priekinį bamperį, 1500 eurų bei sugadino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – vidinių durų apdailą, 300 eurų, durų galinio matymo veidrodį, 300 eurų, visų durų elektronikos laidus, 200 eurų, durų plastiką, 200 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 5500 eurų bei sugadinto turto už 1000 eurų bei pasikėsino pagrobti turto už 3500 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

8. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. sausio 4 d. nakties metu, tiksliau ikiteisminio nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje su P. G. ir L. B., vagystės tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), išdaužus lango stiklą ir pažeidus lango rėmą, 420 eurų vertės, per langą įsibrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią patalpą, iš kur slapta pagrobė svetimą – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kasos aparatą, 200 eurų vertės, bei iš kieme stovėjusio automobilio ,,Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išleido ir pagrobė 100 litrų dyzelino kuro, 130 eurų vertės, bei sugadino šio automobilio kuro bako uždarymo užraktą, 40 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 330 eurų bei sugadinto turto už 460 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

9. Be to, H. I. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. sausio 4 d. 2.30 val., veikdamas organizuotoje grupėje su P. G. ir L. B., vagystės tikslu atvyko adresu – (duomenys neskelbtini), kur išdaužus durelių stiklą, 161,16 eurų vertės, įsibrovė į užrakintą automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. B., iš kur pagrobė automobilio multifunkcinį vairą, 3126,84 eurų vertės bei sugadino oro pagalvę, 1150,80 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam M. B. padarė turtinę žalą dėl pagrobto turto už 3126,84 eurų bei sugadinto turto už 1311,96 eurų. Šiais savo veiksmais H. I. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis H. I. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. sausio 6 d., 17.07 val.

11. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi kaltinamajam H. I. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 7 d.

12. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam H. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d.

13. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi kaltinamajam H. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 7 d.

14. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamajam H. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 7 d.

16. Teismo posėdyje prokuroras V. K. prašė kaltinamojo H. I. skundą atmesti, kadangi jis nesilaikė kitoje baudžiamojoje byloje jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, jo socialiniais ryšiai Lietuvos Respublikoje silpni. Be to, baudžiamojoje byloje jau pradėtas įrodymų tyrimas, bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas. Teismo posėdyje nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nedalyvavo, tačiau apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai, kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą nagrinėti kaltinamojo skundą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. I. skundas atmetamas.

17. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pratęsdamas H. I. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti H. I. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

18. Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, garantuoja kiekvienam asmeniui visuotinai pripažintas teises ir laisves, kurios gali būti varžomos tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, be kita ko, taikant BPK įtvirtintas normas. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, kurios apibrėžiamos BPK III dalyje, tarp jų ir XI skyriuje reglamentuojamomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama BPK 1 straipsnyje imperatyviai apibrėžiamo visuomeninio intereso – siekio įgyvendinti valstybės pareigą ištirti ir atskleisti nusikalstamas veikas. Taigi šiuo siekiu yra pagrindžiamas ir Konvencijos 5 straipsnyje garantuojamos pamatinės teisės į laisvę ir saugumą ribojimas, kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas 1) pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar 2) kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba 3) manoma, jog asmuo, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti. Su šių Konvencijos nuostatų taikymu tam tikru aspektu siejama ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis.

19. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios priemonės yra griežčiausios procesinės prievartos priemonės, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar jas taikyti yra būtina. Taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kardomajai priemonei skirti pakankamumo kriterijus, kuris ypatingai svarbus svarstant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių pakako kaltinamajam aktui surašyti ir perduoti baudžiamąją bylą apylinkės teismui – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadose nustatytos aplinkybės, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, daiktų apžiūros protokoluose nustatytos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai ir kiti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

20. Svarbu tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsiant ar nustatant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį/išteisinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo (įtariamojo) kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo skundo teiginiai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių duomenų, sprendžiant klausimą dėl jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės proporcingumo bei pagrįstumo, nevertinami. Dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

21. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam paskirta ir jos taikymo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Abejoti šių suėmimo pagrindų egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo.

22. H. I. kaltinamas padaręs viso penkiolika nusikalstamų veikų. Penkios iš jų yra priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, dvi – apysunkėms nusikalstamoms veikoms, ir net aštuoni nusikaltimai priskiriami sunkiems. Už sunkių nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam gresia itin griežta, net iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik, sprendžiant, ar reikia skirti kardomąją priemonę, parenkant jos rūšį bei nustatant/pratęsiant jos taikymo terminą, be šios aplinkybės būtina atsižvelgti ir į įtariamojo (šiuo atveju kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

23. Bylos duomenimis, H. I. nėra vedęs, iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo ir nesimokė, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokie socialiniai ar darbiniai santykiai su Lietuvos Respublika, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo slapstymosi, jo iš esmės nesieja. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo skundo teiginiai, jog jis turi draugę, auginančią mažametę dukrą, kurią kaltinamasis pripažįsta kaip savą. Ši aplinkybė, kaip, be kita ko, ir kaltinamojo gyvenamoji vieta, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, neabejotinai egzistavo ir asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio tai H. I. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali būti reikšmingas veiksnys, siekiant užkardyti kaltinamojo galimybę bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, kaltinamasis praeityje buvo teistas užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, todėl ten vis dar gali būti išlikusių kaltinamojo socialinių ryšių, kuriais jis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali pasinaudoti. Esant šiems duomenims, kaltinamojo skundo teiginiai, jog jokių ryšių užsienyje jis neturi, todėl negali bėgti nuo teismo, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad H. I. inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, veikdamas organizuotoje grupėje. Be to, praeityje jis buvo teistas, be kita ko, už panašaus finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo kaltinamasis buvo nuteistas ir Lietuvoje – Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, be kita ko, už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Be to, Marijampolės apylinkės teismui yra perduota nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje H. I. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Šias panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė vėlgi ne vienas, o veikdamas bendrininkų grupėje su tais pačiais asmenimis – P. G. ir L. B., kuriems kaltinamųjų statusas suteiktas ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šių duomenų visuma neabejotinai didina tiek paties H. I., tiek ir jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenėje ir leidžia pagrįstai įtarti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio jo elgesio padarinys.

25. Visos šios aplinkybės rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie egzistuojančių taisyklių ir jų paisyti, tokiu būdu koreguojant savo elgesį vien tik teigiama linkme. Jokių išvadų iš savo praeityje buvusio nusikalstamo poelgio H. I. akivaizdžiai nedaro, o jo nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Esant šiems duomenims, H. I. jau buvus nuteistam terminuota laisvės atėmimo bausme, tokiu būdu, jam jau žinant laisvės atėmimo bausmės pasekmes ir jos vykdymo sunkumus, pagrįstai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, neabejotina ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto suėmimo taikymo pagrindu. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje išdėstytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas H. I., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą, jis kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, praeityje jis jau buvo teistas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio iki suėmimo oficialiais duomenimis neturėjo, dėl ko pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamojo H. I. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nustatant komentuojamos kardomosios priemonės pratęsimo terminą, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje H. I. kaltinamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai daręs veikiant organizuotoje grupėje. Nors tai, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, savaime nėra pagrindas spręsti apie baudžiamosios bylos sudėtingumą, vis tik, atsižvelgus į pagal savo pobūdį sudėtingesnę bendrai veikusių asmenų struktūrą, galimai aktyvų kaltinamojo vaidmenį šios asmenų grupės veikloje, didelį skaičių byloje apklaustinų asmenų, šis faktas vis dar sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamajam besitęsiantis, tačiau vienerių metų neviršijantis suėmimo taikymo terminas gali būti pagrindžiamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos pobūdžiu bei sudėtingumu. Tuo tarpu jokie duomenys, pagrindžiantys galimą nagrinėjamos baudžiamosios bylos vilkinimą pirmosios instancijos teisme, nenustatyti. Byla Marijampolės apylinkės teisme buvo gauta tik 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 27 d. teisiamojo posėdžio metu su proceso dalyviais buvo suderintos teisiamųjų posėdžių datos, 2022 m. rugsėjo 28 d. teisiamasis posėdis buvo atidėtas pagal kaltinamojo H. I. prašymą susipažinti su bylos medžiaga, 2022 m. spalio 4 d. teisiamajame posėdyje jau buvo pradėtas įrodymų tyrimas, apklausiant proceso dalyvius. Taigi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja nepakankamai aktyviai bei nesiimdamas visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių greitam ir koncentruotam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, kartu nepažeidžiant proceso išsamumo ir visapusiškumo principų, nėra.

28. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo reikalavimo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajam taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Kaltinamojo teisei priešingų veiksmų pakartotinumas suponuoja pagrindą manyti, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, o tai, kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis, eliminuoja manymą, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šiuo atveju bus pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, kuriame jam inkriminuojami net keli skirtingo pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos įstatymas numato ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bei užkardys naujų nusikalstamų veikų padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo H. I. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.