Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo H. I. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (dėl T. E. V. automobilio sugadinimo) ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. automobilio sugadinimo) ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl E. A. dokumentų vagystės) ir nubaustas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) ir nubaustas 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) ir nubaustas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir nubaustas 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės ir turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant subendrintą 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. B. turto vagystė) ir nubaustas 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje (M. B. turto sugadinimas) ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. B. turto vagystės ir turto sugadinimo) subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės 2 metų ir 1 mėnesio pridedant dalis švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

H. I. išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl T. E. V. ir R. B. priklausančių automobilių vagystės) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamas veikas.

H. I. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2023 m. balandžio 6 d. pratęstas 3 mėnesiams ar iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2023 m. kovo 28 d. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena.

H. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje –turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su rakteliais), saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamojo L. B. 700 eurų turtinei žalai atlyginti, solidariai iš kaltinamųjų L. B., P. G. ir H. I. – 590 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios T. E. V. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų P. G. ir H. I. 1 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų P. G. ir H. I. 9 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų P. G. ir H. I. 4 500 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų L. B., P. G. ir H. I. 138 eurus turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo M. B. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš kaltinamųjų L. B., P. G. ir H. I. 1 637,32 eurų turtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl R. B. civilinio ieškinio nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. B. ir P. G., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netekinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. I. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Sprendžiant klausimą dėl nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo E. A. dokumentų pagrobimo)

10. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Marijampolės apylinkės teismo išvada nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis H. I. 2023 m. sausio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) su P. G. automobiliu, pastarasis vairavo, pamatę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pristojo ir P. patikrino jo dureles. P., grįžęs į automobilį, pasakė, kad paėmė E. A. dokumentus. P. G. minėjo H. I., kad to automobilio savininkas (E. A.) prieš tai buvo sukėlęs avaringą situaciją ir tam, kad jį pamokytų, paėmė tuos dokumentus (19 t., b. l. 162–166). Šiuos nuteistojo H. I. parodymus patvirtina ir kito nuteistojo, t. y. P. G., parodymai, duoti 2023 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis P. G. nurodė, kad su juo buvo H. I., bet jis sėdėjo mašinoje ir laukė jo, H. I. nežinojo, kur jis eina išlipęs iš automobilio ir apie dokumentų paėmimą H. I. sužinojo tik tada, kai jis grįžo atgal į automobilį su dokumentais (19 t., b. l. 162–166).

11. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad neginčijamai nenustatyti nei objektyvieji (tarimasis pagrobti nukentėjusiojo E. A. asmeninius dokumentus ir jų pagrobimas), nei subjektyvieji (H. I. tyčia neteisėtu būdu įgyti nukentėjusiojo E. A. asmeninius dokumentus) dokumento pagrobimo požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis H. I. nėra turėjęs išankstinio santykio su nukentėjusiuoju E. A., priešingai nei nuteistasis P. G., kuris duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pats nurodė, kad norėjo pamokyti nukentėjusįjį E. A., nes tris dienas prieš nusikalstamos veikos padarymą, jis pamatė nukentėjusįjį E. A. „darantį visokias nesąmones“, kas sunervino nuteistąjį P. G. (19 t., b. l. 139–149, 162–166). Pažymėtina, jog vien tai, kad H. I. buvo automobilyje, kol kitas nuteistasis P. G. pagrobė iš nukentėjusiajam E. A. priklausančio automobilio pastarojo asmeninius dokumentus, ir juos, grįžęs į automobilį, parodė H. I., taip pat, kad H. I. dėl to nesiėmė jokių veiksmų, o vėliau dalyvavo kitų nusikalstamų veikų padaryme, panaudojant pagrobtus dokumentus, nėra pagrindas daryti išvadą, kad H. I. turėjo tikslą, tai yra, tyčią pagroti nukentėjusiojo E. A. dokumentus. Be to, šios aplinkybės nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti nuteistojo H. I. apeliacinį skundą ir jį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Marijampolės apylinkės teismo išvada nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nuteistasis H. I. neigė savo kaltę, padarant aptariamą nusikalstamą veiką. Nuteistasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išsamius parodymus duos tik teisme (14 t., b. l. 162–163), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas vienas (19 t., b. l. 139–149). Nuteistasis L. B. 2022 m. gegužės 10 d., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad aptariamą nusikalstamą veiką padarė kartu su P. G. ir H. I., jie visi trys iš traktoriaus išleido kurą į talpas, vieną kuro talpą supylė į H. I. automobilio kuro baką, kitą talpą H. I. įsidėjo į automobilį, jie šią vagystę padarė, nes norėjo pasivažinėti, o reikėjo kuro, kuro nepardavė, o išvažinėjo kartu su H. I. automobiliu (13 t., b. l. 129–130). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. B. pakeitė savo parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad jis neigia kuro vagystę geležinkelio stotyje, ikiteisminio tyrimo metu jis galvojo, kad buvo nurodyta kita vagystė (19 t., b. l. 139–149).

15. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

16. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo H. I. kaltę šioje dalyje aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, įrodymus vertino fragmentiškai, bylos duomenų patikimumą vertino tik vienu aspektu – vieno nuteistojo, t. y. L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau toks metodas yra vienpusiškas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir visiškai nevertino H. I. teisinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad visos abejonės proceso metu privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne atvirkščiai, priešingu atveju, tai būtų grubus proceso pažeidimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo H. I. kaltę grindė akivaizdžiai nepatikimu įrodymu, o tokia bylos duomenų vertinimo tvarka, kai vadovaujamasi tik ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams duotais parodymais, kurių teisme nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, neatitinka įstatymo reikalavimų.

17. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog H. I., veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti nuteistojo H. I. apeliacinį skundą ir jį išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – neįrodyta, jog H. I. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Išteisinus H. I. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 138 eurų turtinės žalos atlyginimo H. I. atžvilgiu atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu)

19. Pirmosios instancijos teismas pripažino H. I. kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. G. ir D. K., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2021 m. gruodžio 23 d., 19 val. 00 min., sukčiavimo tikslu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), svetimo turto vagystės vykdymui, norėdami apgaule išsinuomoti transporto priemonę, panaudojo 2021 m. gruodžio mėnesį pagrobtą dokumentą – E. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pateikdami jį V. Š., bei suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. panaudos sutartį, kurioje P. G. pasirašė E. A. vardu, taip apgaule kito asmens vardu išsinuomojo V. Š. priklausantį 5 000 eurų vertės automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo negrąžino, o 2021 m. gruodžio 25 d. pardavė R. P., tuo bendrais veiksmais V. Š. padarė turtinę žalą dėl apgaule įgyto turto už 5 000 eurų.

20. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

21. Nuteistasis H. I., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, apie šioje dalyje aptariamas nusikalstamas veikas, nurodė, kad jam buvo siūlyta kartu važiuoti nuomoti autobusą, bet jis nevažiavo, nes nesutarė su D. K. ir jis tik vėliau, tą patį vakarą, iš P. sužinojo, kad jie išsinuomojo tą autobusą E. A. vardu. Taip pat H. I. parodė, kad važiavo kartu su P., kai jis vežė parduoti tą autobusą, bet jis važiavo tik dėl kompanijos ir jokių pinigų negavo, suprato, kad jis bus parduotas ir kad vykdoma nusikalstama veika. Be to, nurodė, kad nukentėjusysis V. Š. jį atpažino, nes jis anksčiau su D. K. yra iš šio asmens nuomojęsis automobilį (19 t, b. l. 162–166). Kitas nuteistasis P. G. pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kad H. liko namuose ir su jais nevažiavo nuomoti autobuso, važiavo jis, D. K. ir D. K. mergina. Tai pat nurodė, kad parodė E. A. pasą ir sutartį pasirašė E. A. vardu, prisipažino, kad suklastojo parašą. Mintis panaudoti pavogtus dokumentus jam kilo tada kai D. K. pasiūlė išsinuomoti autobusiuką, kurio reikėjo kitam nusikaltimui, kurį įvykdė (duomenys neskelbtini). Tai pat nurodė, kad H. pasakė, kad veža parduoti išnuomotą autobusiuką ir H. važiavo kartu, pinigų nesidalino, nes H. jam nieko nepadėjo (19 t., b. l. 139–149). D. K., t. y. asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis P. ir H. nuvežė į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu, visus nuomos reikalus tvarkė P., po to P. su H. išvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 30–33).

22. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis V. Š. atpažino H. I., kuris buvo atvykęs su kitais išsinuomoti mikroautobusą (5 t, b. l. 92–94), o 2022 m. gegužės 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojas R. P. atpažino H. I., kuris atvažiavo mikroautobusu (5 t., b. l. 173–175). Taigi, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis H. I. vyko kartu su kitais nuteistaisiais nuomoti transporto priemonę, panaudojant pagrobtus dokumentus, o vėliau vyko kartu ir nuomotą transporto priemonę parduoti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės paneigia nuteistųjų parodymus ir patvirtina nuteistojo H. I. dalyvavimą aptarimų nusikalstamų veikų padaryme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytai aplinkybei, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius, t. y. vykdytojas, bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius.

23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, tuo pačiu atmesdama šioje dalyje apelianto skundą. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo H. I. dalyvavimą aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, todėl jo nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų)

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl šio epizodo nori būti išteisintas arba kad būtų kaltinamas už tai, ką padarė – tik padėjo paprašytas jau už tvoros sudėtus daiktus panešti iki autobuso.

26. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pažymėtina, kad kai tokią vagystę padaro grupė iš anksto susitarusių asmenų, tuomet kiekvienam bendrininkui inkriminuojama visos grupės pagrobto turto vertė, neatsižvelgiant į tai, kokią realią dalį gavo kiekvienas grupės narys pasidalijus pagrobtą turtą. Veikimas grupėje iš anksto susitarusių asmenų yra bendrininkavimas esant išankstiniam susitarimui, t. y. tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikaltimą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje jie susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, tuo pačiu atmesdama šioje dalyje apelianto skundą. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo H. I. dalyvavimą aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, todėl jo nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti.

Dėl nuteistojo prašymo grąžinti daiktus

29. Nuteistasis H. I. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad norėtų atgauti daiktus, kurie būtų perduoti jo motinai. Pažymėtina, kad nuteistasis nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje nedetalizavo, kokius konkrečiai daiktus prašo grąžinti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas įtvirtina pareigą teismui priimamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti daiktinių įrodymų likimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, išsprendė visų baudžiamojoje byloje esančių daiktų likimą, aprašydamas juos tiek skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tiek ir rezoliucinėje dalyje. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 2022 m. sausio 6 d. asmens kratos metu iš H. I. paimti du raktų ryšuliai (iš viso septyni raktai), SIM kortelės „(duomenys neskelbtini)“ dėklas, telefonas „(duomenys neskelbtini)“, sportiniai batai turi būti grąžinti H. I., o jo pasas, esantis byloje, perduotinas (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 335 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas (BPK 336 straipsnio 1 dalis), o jei buvo paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis).

32. Taigi, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad paskelbus šį Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl nuteistojo apeliacinio skundo, jo paskelbimo dieną įsiteisės Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, tuomet bus pradėtas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymas, o taip pat ir jo vykdymas dalyje dėl nuteistojo daiktų grąžinimo.

33. Pažymėtina, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistojo daiktai buvo paimti jo asmens kratos metu, taigi, darytina išvada, kad būtent nuteistasis H. I. yra teisėtas jų savininkas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad daiktai turi būti grąžinami būtent nuteistajam, o ne kaip nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde – jo motinai, tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo grąžinti jam daiktus plačiau nepasisako.

Dėl nuteistojo H. I. įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal naują Baudžiamojo kodekso redakciją

35. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

36. Nuteistasis H. I. yra pagrįstai nuteistas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 3 dalį (MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimas). Pagal naujosios redakcijos 190 straipsnio 1 dalį turto, kuris laikomas didelės vertės turtu, minimali riba yra padidinta nuo 250 MGL iki 400 MGL. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobto turto vertė yra 13 420 Eur, t. y. 268 MGL dydžio, todėl nagrinėjamu atveju nebelieka vagystę kvalifikuojančio požymio – didelės vertės turto. Sprendžiant dėl aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. nuteistasis H. I. su kitais bendrininkais šią nusikalstamą veiką įvykdė įsibraudamas į patalpas. Šis vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą – yra įtvirtintas BK 178 straipsnio 3 dalies naujoje redakcijoje. Be to, naujoje redakcijoje įtvirtintos naujos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, taip pat sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas. Taigi, nuteistojo veika perkvalifikuotina pagal Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną aktualią įstatymo redakciją, t. y. perkvalifikuojama iš 178 straipsnio 3 dalies (sena redakcija) į 178 straipsnio 3 dalį (nauja redakcija), taip pat pagal šį įstatymą nuteistajam švelninama paskirta laisvės atėmimo bausmės, sutrumpinant jos terminą.

37. Taip pat nuteistasis H. I. yra pagrįstai nuteistas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusias 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pagrobimas ir sugadinimas). Aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą įtvirtintas naujos redakcijos 178 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į 178 straipsnio 3 dalį sunkintų nuteistojo H. I. padėtį, kas prieštarautų baudžiamajam įstatymui. BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas nagrinėja nuteistojo H. I. apeliacinį skundą, o BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju nuteistajam H. I. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalis (sena redakcija), tokiu būdu nors ir nešvelninant nuteistojo teisinės padėties, bet tuo pačiu jos ir nesunkinant. Tuo tarpu pagal naujosios redakcijos 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamos bylos duomenimis, H. I. kartu su kitais bendrininkais, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 460 Eur, t. y. 9 MGL dydžio vertės turtą, kas pagal naujos redakcijos įstatymą laikytina nedidelės vertės turtu. Taigi, šiuo atveju nuteistojo H. I. teisinė padėtis švelnėja, nes įstatyme padidinta maksimali nedidelės vertės riba, iki kurios veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu, ir nusikalstama veika, numatyta 187 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuotina į 187 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal šį įstatymą nuteistajam paskiriama nauja bausmė – BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė.

38. Be to, nuteistasis H. I. yra pagrįstai nuteistas pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusias 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (M. B. priklausančio turto pagrobimas ir sugadinimas). Naujos redakcijos 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nauja alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, taip pat sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas. Taigi, naujas įstatymas nuteistojo H. I. atžvilgiu laikytinas švelnesniu, todėl jo atžvilgiu taikytina būtent ši ir jau Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojanti įstatymo redakcija, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš 178 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į 178 straipsnio 2 dalį (nauja redakcija). Tuo tarpu nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 1 dalyje, naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, kadangi kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo nusikalstamais veiksmais sugadinto turto vertė yra 1 311, 96 Eur, kas sudaro 26 MGL. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju nuteistajam H. I. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija, t. y. BK 187 straipsnio 1 dalis.

39. Nuteistasis H. I. taip pat pagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios T. E. V. turto sugadinimas), 187 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. B. turto sugadinimas), 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. Š. turto įgijimas apgaule), 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimas ir sugadinimas), už šiuos nusikaltimus jam buvo parinktos ir paskirtos tinkamos bausmės, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai šių nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmių skyrimui įtakos neturi, todėl plačiau apie šias nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

40. Skirdamas bausmę H. I., pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir individualizavo jam paskirtą bausmę, pažymėdamas, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikas padarė bendrininkų grupėje), anksčiau teistas (14 t., b. l. 88–94), baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 96–101), dirbo (duomenys neskelbtini) metais ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 103), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nuteistajam H. I. už visas šioje baudžiamojoje byloje nurodytas nusikalstamas veikas paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Tačiau atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas švelnina nuteistojo teisinę padėtį bei į tai, kad šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistasis H. I. išteisinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, skiriama laisvės atėmimo bausmė švelninama, sutrumpinant jos terminą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

41. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam H. I. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad H. I. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270 Eur.

42. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių, prašant H. I. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorius parinko gynėją advokatę Ramutę Budrytę, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ji buvo paskirtas H. I. gynėja.

43. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam H. I. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo H. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje dėl H. I. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už AB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystę) bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – H. I. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (AB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš H. I. atmesti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje dėl H. I. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo pagal 302 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiojo E. A. dokumentų vagystę) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – H. I. išteisinti pagal 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo E. A. dokumentų vagystė), jam nepadarius šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl H. I. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį:

H. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (MB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir paskirti H. I. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

H. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) ir paskirti H. I. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir 187 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

H. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (M. B. turto vagystė) ir paskirti H. I. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (M. B. turto vagystė) ir 187 straipsnio 1 dalį (M. B. turto sugadinimas) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo H. I. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.