Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-449-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-449-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00410-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
PlusPlus Capital
Atsakovas
R.Y., V. P.
Trečiasis asmuo
notarė Inga Navickienė
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-449-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00410-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.1.18.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) PlusPlus Capital, AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS ieškinį atsakovams R.Y. ir V. P., trečiasis asmuo notarė Inga Navickienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PlusPlus Capital, AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R.Y. ir V. P., prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų R.Y. ir V. P. 2020 m. spalio 10 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sutartį Nr. 4533 bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovei R.Y. paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi perleistas turtines teises; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. spalio 23 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, šalims nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

3. Teismui nepavykus atsakovams R.Y. ir V. P. įteikti procesinių dokumentų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. per 14 d. nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pasisakyti dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo bei procesiniuose dokumentuose nurodyti atsakovo V. P. asmens kodą.

Šalies argumentai

4. 2020 m. spalio 29 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo informavo teismą, kad ieškinyje nurodyta visa ieškovui žinoma informacija apie atsakovus. Ieškovas informavo, kad negali pateikti atsakovo V. P. asmens kodo, kadangi Gyventojų registre tokia informacija nėra pateikta, o iš Gyventojų registro matyti tik V. P. gimimo data ir paskutinės gyvenamosios vietos adresas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo PlusPlus Capital, AS ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, nurodydamas, jog ieškovas per nustatytą terminą tinkamai trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas PlusPlus Capital, AS prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamas praktikos. Nagrinėjamu atveju atsakovo asmens kodas ieškovui nėra žinomas ir viešuose registruose neprieinamas, be to, byloje nėra duomenų, kad pats teismas būtų bandęs vidiniais resursais nustatyti atsakovo duomenis tam, kad būtų galima patikrinti jo faktinę gyvenamąją vietą.

6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo duomenis apie atsakovų deklaruotus gyvenamosios vietos adresus, o byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų nurodęs klaidingą atsakovų gyvenamosios vietos adresą arba turėtų galimybę gauti duomenis apie kitą atsakovų gyvenamąją vietą. Todėl trūkumų šalinimas, ieškovui neturint galimybės gauti atsakovo V. P. asmens kodą, prieštarauja protingumo, proporcingumo bei proceso koncentracijos principams.

6.3. Ieškovas pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog teismui nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų, juos prašo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Todėl teismui nepagrįstai atsisakius tenkinti ieškovo prašymą įteikti atsakovams procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidė ieškovo teisę ginti savo pažeistas teises ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

8. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naują rašytinį įrodymą – Gyventojų registro išrašą apie atsakovės R.Y. deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktas dokumentas (Gyventojų registro išrašas) yra skaitmenizuotas, o jame esanti informacija (atsakovės gyvenamosios vietos adresas) yra apsaugota, todėl teismas neturi galimybės pilnai matyti šiame priede pateiktos informacijos (būtent atsakovės gyvenamosios vietos). Be to, Gyventojų registro informaciją apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą teismas turi galimybę patikrinti pats, pasinaudodamas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo naujai pateiktą įrodymą.

Dėl ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

12. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė ieškinį atsakovams R.Y. ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu palikti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trukumo - nenurodžius atsakovo V. P. asmens kodo.

13. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį, ir nustatęs, kad ieškovas netinkamai pašalino ieškinio trūkumus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškinys jau buvo priimtas (2020 m. balandžio 23 d.) ir byla iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl teismui nusprendus, jog trūkumai pašalinti netinkamai/nepašalinti, tokiu atveju turėjo taikyti CPK 296 straipsnį, reglamentuojantį trūkumų nepašalinimo pasekmes priėmus ieškinį, ir būtent CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei 2 dalies pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu.

14. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškovui, kurio ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai.

17. Tam, kad procesas pagal pareikštą ieškinį galėtų prasidėti ir nekliudomai vykti, o šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, šis procesinis dokumentas turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, be kita ko, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi). Taip pat jame privalu nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdus, adresus pašto korespondencijos siuntoms, kai šis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti ieškinio elementai yra susiję būtent su asmens teise būti informuotam apie prieš jį pradėtą procesą įgyvendinimu.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė abiejų atsakovų jam žinomus duomenis – atsakovės R.Y. asmens kodą bei žinomą jos gyvenamosios vietos adresą, atsakovo V. P. gimimo datą bei žinomą jo gyvenamosios vietos adresą. 2020 m. spalio 29 d. teismui pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, jog pateikė teismui visą jam žinomą informaciją tiek apie atsakovę R.Y., tiek apie atsakovą V. P.. Taip pat ieškovas informavo, kad negali pateikti atsakovo V. P. asmens kodo, kadangi Gyventojų registre tokia informacija nėra pateikta, o iš Gyventojų registro išrašo iš tikrųjų matyti tik V. P. gimimo data ir paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog visi šitie duomenys yra pateikti tiek pirminiame ieškinyje, tiek ieškovo pareiškime dėl trūkumų šalinimo.

19. Formuojamoje teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių, giminystės ryšių ar pan.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-144-580/2018, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1657-614/2016).

20. Pažymėtina, jog CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog šalies asmens kodas nurodomas tuo atveju, jeigu yra žinomas. Nagrinėjamu atveju atsakovo V. P. asmens kodas ieškovui nėra žinomas ir jis netgi viešuose registruose nėra prieinamas, tad ieškovui ieškinyje nurodžius žinomą atsakovo gimimo datą ir adresą, laikytina, jog ieškovas tinkamai nurodė jam žinomus atsakovo duomenis. Atsakovo V. P. asmens kodo nepateikimas teismui (tuo labiau neturint objektyvios galimybės tą padaryti) šioje byloje jokios esminės reikšmės neturi, kadangi pagal turimą atsakovo gimimo datą yra nustatyta jo gyvenamoji vieta, kuri sutampa su jo paskutine gyvenamąja vieta, nurodyta ieškinyje. Be to, byloje esant nurodytai atsakovo gimimo datai bei gyvenamosios vietos adresui, asmens kodo nenurodymas nesudaro rizikos netinkamai identifikuoti atsakovą, todėl negali būti laikomas esmine kliūtimi tolesnei bylos eigai. Pagaliau pažymėtina, jog pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, jei nepavyks jų įteikti CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka, - prašė procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

21. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

22. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų ir pan. Priešingai, ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo aktyvus, laiku pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino teismui, jog išnaudojo visas turimas galimybes gauti duomenis apie atsakovus ir kad yra nurodęs visus jam žinomus ir ieškinio reikalavimus atitinkančius duomenis, prašė taikyti CPK 130 straipsnį ir, nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovams CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, įteikti juos viešo paskelbimo būdu, todėl ieškovo suinteresuotumas greitesniu bylos išnagrinėjimu yra akivaizdus. Tuo tarpu sutiktina su apelianto argumentu, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad teismas būtų bandęs pats turimais registrų duomenimis nustatyti atsakovo duomenis tam, kad būtų galima patikrinti jo faktinę gyvenamąją vietą.

23. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į: a) CPK 199 straipsnyje numatytą dalyvaujančio byloje asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti liudijimą tokiems įrodymams gauti; b) CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatą teismo pareigą dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti; c) CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei šio straipsnio 1 dalyje su tuo susijusias pareigas teismui; d) CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą bei teismo pareigą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; e) CPK 123 straipsnyje, 129-130 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, be kita ko, ir galimybę įteikti procesinius dokumentus viešo skelbimo būdu, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, nėra galimybės paskirti kuratorių, buvo imtasi visų įmanomų ir protingų konkrečioje situacijoje priemonių asmens gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti; f) teismų praktikos išaiškinimus dėl įvairių procesinių dokumentų įteikimo būdų taikymo ir kasacinio teismo akcentuojamą teismo pareigą išnaudoti ir dėti visas protingas priemones informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą teismo procesą, išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis, bandyti juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų, ir tuo tikslu pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 ir kt.).

24. Pagaliau, pažymėtina, kad CPK 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nors palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau jo perspektyvos, esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje savarankiškai nustatyti atsakovo asmens kodą tebelieka iš esmės tik hipotetinės, o kaip nurodyta anksčiau aptartoje teismų praktikoje, tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

25. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, buvo aktyvus, siekdamas pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo asmens kodą, į aukščiau nurodytus civilinio proceso teisės principus bei teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neigiamų procesinių padarinių ieškinio palikimo nenagrinėtu forma taikymas apelianto atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

26. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį, netinkamai taikė aukščiau nurodytas civilinio proceso teisės normas, nesivadovavo teismų suformuota praktika, situaciją įvertino itin formaliai, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių ieškovas negalėjo pašalinti teismo nurodytą trūkumą, ir tokių priežasčių pobūdį, o taip pat neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį laikyti nepaduotu (nors, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu) naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Renata Volodko