- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e2-568-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00472-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agovita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agovita“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agovita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Faktas“.
2. 2024 m. gegužės 29 d. teisme gautas nemokumo administratorės UAB „Faktas“ prašymas atstatydinti administratorę iš likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Agovita“ administratorės pareigų. Prašymas grindžiamas tuo, kad, nutrūkus darbo santykiams su nemokumo administratoriaus įgaliotu asmeniu vykdyti LUAB „Agovita“ bankroto procedūras paskirta darbuotoja D. M., nemokumo administratorė UAB „Faktas“ negali užtikrinti efektyvaus ir sklandaus tolimesnio LUAB „Agovita“ bankroto proceso, nes stokoja žmogiškųjų išteklių. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad gavęs prašymą dėl jos atstatydinimo teismas neturi galimybės jo netenkinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi nemokumo administratorės UAB „Faktas“ prašymo netenkino, nenustatęs svarbių priežasčių nemokumo administratoriui atstatydinti. Teismas nurodė, kad JANĮ nedetalizuojama, kokiais kriterijais remdamasis teismas turi vertinti nemokumo administratoriaus elgesį nemokumo procese. Spręsdamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumą, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu ir kt. Administratorius nemokumo procese negali būti atstatydinamas, nesant rimtų, konkrečių priežasčių. Taip užtikrinamas nepertraukiamas, nuoseklus nemokumo proceso administravimas. Šiuo atveju nemokumo administratorė dėl jos atstatydinimo kreipėsi ne vieną kartą, kitomis aplinkybėmis argumentuoti prašymai anksčiau atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pastebėjo, kad UAB ,,Faktas“ administruoja tik tris nemokumo bylas, t. y. UAB ,,Agovita“, UAB ,,Studija1“ ir UAB ,,Absento fėjos“, visose administratoriaus įgaliotas asmuo buvo D. M., tačiau atstatydinti UAB ,,Faktas“ prašo tik iš likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Agovita“ administratoriaus pareigų. Teismas padarė išvadą, kad administratorius įvairiais būdais siekia būti atstatydintas iš pareigų dėl likviduojamai įmonei priklausančių netinkamų naudoti padangų atliekų sutvarkymo, nes tai reikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau ši aplinkybė nemokumo administratoriui buvo žinoma ir tokios pareigos perkėlimas kitam nemokumo administratoriui paskutinėje nemokumo proceso stadijoje būtų nesąžiningas, neekonomiškas ir neprotingas. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas administruoti įmonę paskutinėje bankroto proceso stadijoje iš esmės pažeistų įmonės ir jos kreditorių interesus.
Šalies argumentai
4. Atsakovės LUAB „Agovita“ nemokumo administratorė UAB „Faktas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, prašydama panaikinti šią nutartį ir klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo perduoti teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į realias bylos faktines aplinkybes. Nemokumo administratorė skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl padangų atliekų priklausymo likviduojamai įmonei bei esamų jų kiekių. Teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgė bei neįvertino administratorės dedamų pastangų ir darbo, siekiant išspręsti paliktų padangų sutvarkymo klausimą, dėl to nepagrįstai konstatavo jos neveikimą. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje padarytos išvados diskredituoja nemokumo administratorę ir kelia jai neigiamas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratorės UAB „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratorės UAB „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, konstatuodamas, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl jos atstatydinimo iš LUAB „Agovita“ administratorės pareigų, neskundžiama, taigi negali būti apeliacijos objektu.
7. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Dėl to teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama. Teismas akcentavo, kad tiek JANĮ, tiek teismų praktikoje aiškiai reglamentuota, jog teismo nutartys ne tik dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bet ir dėl jo atstatydinimo yra neskundžiamos.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovės LUAB „Agovita“ nemokumo administratorė UAB „Faktas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties priimti, taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį, o klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 5 d. nutarties, nes neatsižvelgė į atskirojo skundo pagrindą ir jame nurodytas aplinkybes. Skundas gali būti teikiamas ne tik dėl nutarties rezoliucinės dalies, bet ir dėl jos motyvų.
8.2. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje, dėl kurios pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti, konstatuotos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės. Be to, teismo nutarties motyvuojamoje dalyje konstatuotas nemokumo administratorės neveikimas. Tokios teismo konstatuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės gali sukelti nemokumo administratorei neigiamas pasekmes.
8.3. Nors Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje teismo konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės bei diskredituoja nemokumo administratorę, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. birželio 17 d. nutartyje apie atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, paneigiančias 2024 m. birželio 5 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, nieko nepasisakė, tačiau nepagrįstai, vien tik formaliais pagrindais atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 5 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamoje byloje atsakovės LUAB „Agovita“ nemokumo administratorė UAB „Faktas“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 17 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas atstatydinti ją iš LUAB „Agovita“ administratorės pareigų.
4. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra civiliniame procese taikoma taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. JANĮ nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti nemokumo administratoriaus pateiktą prašymą jį atstatydinti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ.
5. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nutartis, kuria buvo atmestas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui ar proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Todėl, teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Aplinkybė, kad prašymą dėl atstatydinimo iš administratoriaus pareigų pateikė pats administratorius, ir, teismui jo netenkinus, šią nutartį apskundė, nekeičia fakto, jog tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-798/2021, 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-450/2022, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-790/2022).
6. Apeliantė nagrinėjamame skunde iš esmės ir nebekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad nutartis, kuria netenkinamas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, neskundžiama. Tačiau apeliantė akcentuoja skundą teikianti dėl to, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties, dėl kurios pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti, motyvuojamojoje dalyje konstatuotos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, kurios, apeliantės vertinimu, gali sukelti jai neigiamas pasekmes.
7. Atsakovės LUAB „Agovita“ nemokumo administratorė UAB „Faktas“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą formaliais pagrindais, nepasisakė dėl apeliantės argumentų, paneigiančių 2024 m. birželio 5 d. nutarties motyvus, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog apskųstoje nutartyje neišskirti argumentai dėl atsisakymo priimti atskirojo skundo dalį dėl motyvų pašalinimo, nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, neteisėta ar nepagrįsta. Akivaizdu, kad teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartyje išdėstytais argumentais atsisakė priimti visą atskirąjį skundą.
8. Apeliantei teigiant, kad ji skundžia 2024 m. birželio 5 d. nutarties jai nepalankius motyvus, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl to, ar nagrinėjamu atveju apeliantė turi teisę skųsti neskundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvus.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018).
10. Tačiau aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas).
11. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, o galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-943/2024). Taigi, tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki.
12. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023 42 punktas).
13. Aptarti išaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad galimybė skųsti vien tik procesinio sprendimo motyvus iš esmės grindžiama tuo, jog teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, poreikį skųsti vien tik sprendimo (nutarties) motyvus gali sukurti situacija, kuomet teismo procesinio sprendimo motyvuose nurodytos aplinkybės daro akivaizdų poveikį suinteresuoto asmens materialinėms teisės ar pareigoms, o tai reiškia, kad neskundžiant rezoliucinės dalies gali būti skundžiami išimtinai tik tie sprendimų (nutarčių) motyvai, kurie turi prejudicinį, res judicata poveikį.
14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi sprendė nemokumo administratorės atstatydinimo klausimą, kuris motyvuotas iš esmės tik tuo, jog nutrūko UAB „Faktas“ ir vienos jos darbuotojos darbo santykiai ir dėl to įmonė nebepajėgi tęsti LUAB „Agovita“ administravimo proceso. Teismas, priimdamas pareiškėjai nepalankią nutartį, būtent šios aplinkybės nepripažino svarbia priežastimi atstatydinti LUAB „Agovita“ nemokumo procesą administruoti paskirtą UAB „Faktas“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, iškėlė tam tikras abejones dėl jo veiksmų, sprendžiant dėl įmonei galimai priklausančių atliekų sutvarkymo, nereiškia, jog atliekų buvimo fakto, jų kiekio, priklausomybės, sutvarkymo būdų ir kt., nereiškia, kad šie klausimai buvo galutinai išspręsti 2024 m. birželio 5 d. nutartimi. Nemokumo administratorė turės visas procesines galimybes teikti teismui įrodymus ir paaiškinimus dėl šių aplinkybių, kai bus sprendžiami su jos pareigos sutvarkyti atliekas (ne)buvimu ir (ar) (ne)tinkamu vykdymu tiesiogiai susiję klausimai. Šiuo konkrečiu atveju teismo, sprendžiant tik tarpinį, išimtinai procesinio pobūdžio, su bylos išnagrinėjimu iš esmės nesusijusį administratoriaus atstatydinimo klausimą nemokumo procese, paminėtos (apeliantės kvestionuojamos) aplinkybės neturi nei prejudicinės, nei juolab res judicata galios. Vadinasi, analizuojama situacija neatitinka sąlygų, kuriomis leidžiama skųsti vien tik procesinio sprendimo motyvus.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės LUAB „Agovita“ nemokumo administratorės UAB „Faktas“ prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.