- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-514-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01298-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. K., N. Š.
- Atsakovas
- V. O.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-514-460/2016
2016 m. balandžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-23-164/2015 pagal ieškovų D. K. ir N. Š. ieškinį atsakovui V. O. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo V. O. priešieškinį ieškovams D. K. ir N. Š. dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia ir atsakovo V. O. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. K. ir N. Š. Šilutės rajono apylinkės teismui 2013-07-24 pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. O. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į pradinę būklę, buvusią iki pažeidimų padarymo: laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų užkasti savavališkai iškastą vandens tvenkinį ir pašalinti iš žemės sklypo atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius, ir nustatyti, kad atsakovui yra skiriama 500 Lt bauda ieškovo naudai už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nurodė, kad jie yra 1,6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Nuosavybės teisės į žemės sklypą jiems priklauso pagal 2011-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po jų senelės M. Š. mirties. 2012-06-13 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad jiems privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovas V. O. yra atlikęs žemės kasimo darbus, žemės sklype laiko savo daiktus be savininkų sutikimo ir leidimo. Atsakovas, siekdamas paneigti žemės sklypo užėmimo savavališkumą, proceso metu pateikė 2010-05-20 preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su 2010-11-12 mirusia M. Š., iš kurios ir kildina savo teisę svetimame žemės sklype atlikti jo norimus darbus bei laikyti savo daiktus. Preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2010-11-01, tačiau pagal 2010-05-20 preliminariąją sutartį žemės sklypas nėra perduotas atsakovui ir sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų, kurios sudarytų teisinį pagrindą atsakovui vykdyti žemės kasimo darbus jam svetimame sklype bei jame laikyti savo daiktus. Preliminariojoje sutartyje yra nurodytas 50 arų žemės sklypas, tačiau M. Š. 50 arų žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), niekada ir nepriklausė. Pagal CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, iki 2010-11-01 nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė prievolė pagal 2010-05-20 sutartį. Be to, daiktas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 str. 1 d. M. Š. nėra leidusi ir sutikusi, kad atsakovas jai priklausančiame žemės sklype iškastų tvenkinį bei laikytų jam priklausančius daiktus (reikmenis). Todėl prašo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bet tenkinti atsakovo pareikštą priešieškinį. Nurodė, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie jau yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Šiuo atveju atsakovas V. O. ir M. Š. 2010-05-20 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Š. įsipareigojo už 15 000 Lt parduoti jam 50 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 88/21048. Taip pat M. Š. įsipareigojo parengti visus reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo pardavimo iki 2010-11-01 ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka (Preliminariosios sutarties 5 p.). Jis, vykdydamas preliminariosios sutarties sąlygas, sutarties pasirašymo dieną M. Š. sumokėjo 2 000 Lt. Taigi šalys atliko veiksmus, būdingus pirkimo–pardavimo sutarčiai, t. y. jis sumokėjo dalį kainos, o turto savininkė M. Š. leido jam naudotis ketinamu įsigyti žemės sklypu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad M. Š. ir jis įgyvendino visas pirkimo–paradavimo sandoriui sudaryti reikšmingas teises ir pareigas (CK 6.305 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovų teiginys, kad žemės sklypas jam nebuvo perduotas ir jis šį sklypą yra užėmęs be teisinio pagrindo, yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodo, kad tai, jog jo veiksmai yra teisėti, patvirtina ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2-547-385/2012 bei Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-776-361/2012. Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje jis buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., nustatė, kad jo veikoje nėra savavališkumo, kad sklypu jis pradėjo naudotis su buvusios savininkės leidimu ir todėl nėra pagrindo jo veiksmus, t. y. daiktų laikymą bei žemės kasimą, vertinti kaip savavališką sklypo užėmimą. Dėl šių aplinkybių Šilutės rajono apylinkės teismas administracinę bylą nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimo, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra visų būtinų ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių, todėl apeliacinio skundo netenkino ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimą paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra paneigtos ieškovų nurodomos aplinkybės dėl tariamai neteisėtai užimto žemės sklypo ir neteisėto žemės kasimo darbų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas įpareigoti jį savo sąskaita užkasti tvenkinį ir išsivežti žemės sklype laikomus daiktus yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tariamą jo daiktų ar įrenginių laikymą ieškovų žemėje. Ieškovai nenurodo, kokie konkretūs jam priklausantys daiktai ar įrenginiai yra laikomi ieškovų žemėje. Aplinkybę apie neteisėtą jam priklausančių daiktų laikymą ieškovai grindžia 2012-06-13 Žemės naudojimo patikrinimo aktu. Pažymėjo, kad 2012-06-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuota tik tai, kad tikrinamame žemės sklype yra pradėti vykdyti žemės kasimo darbai, apie kokių nors jam priklausančių daiktų laikymą šiame patikrinimo akte nekalbama. Taigi ieškovų reikalavimas pašalinti iš žemės sklypo jam priklausančius daiktus ir įrenginius yra nekonkretus, neįrodytas, nepagrįstas ir todėl atmestinas. Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad M. Š. kada nors kokiais nors būdais būtų gynusi tariamai pažeidžiamas savo teises ar skundusi tariamai neteisėtą jo naudojimąsi ketinamu įsigyti žemės sklypu. M. Š., būdama jo kaimyne, negalėjo nematyti, kad jis tariamai neteisėtai kasa tvenkinį jai priklausančiame žemės sklype. Jeigu tokius jo veiksmus M. Š. būtų laikiusi neteisėtais, ji būtų gynusi savo pažeidžiamas teises. Tačiau jokių veiksmų dėl tariamai neteisėtų jo veiksmų M. Š. neatliko, tad darytina pagrįsta išvada, kad M. Š. ir leido, ir sutiko, kad jis naudotųsi jai priklausančiu žemės sklypu, išsikastų šiame sklype tvenkinį, tuo labiau kad preliminariąja sutartimi šalys jau buvo susitarusios dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jam. Be to, CK 6.165 str. 3 d. nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2010-05-20. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nėra nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Preliminariosios sutarties 5 p. M. Š. įsipareigojo iki 2010-11-01 parengti visus reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo ir jau po to sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka. Šalims nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, tokia sutartis, vadovaujantis jau minėta įstatymo nuostata, turėjo būti sudaryta iki 2011-05-20. Ieškovams pagal testamentą paveldėjus M. Š. turtą, jie tapo jos teisių ir pareigų perėmėjais. Kadangi preliminarioji sutartis sudaryta iki palikėjos M. Š. mirties ir šios sutarties terminas iki palikėjos mirties nebuvo pasibaigęs, ieškovai, būdami M. Š. įpėdiniais, t. y. teisių bei pareigų perėmėjais, turi prievolę sudaryti su juo 50 arų žemės sklypo pirkimo–paradavimo sutartį notarine tvarka bei išregistruoti kelio servitutą. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovus, ragindamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovų reikalavimu už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys įsiteisėjusio teismo sprendimo, skirti po 144,81 Eur (500 Lt) baudą, kadangi reikalavimo skirti jam 500 Lt baudą už kiekvieną pažeidimo dieną ieškovai nepagrindžia galiojančiomis teisės normomis, todėl šis ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 50 arų dalies pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta ir galiojančia. Atsakovas mano, kad šiuo atveju visos šios sąlygos egzistuoja, t. y. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, M. Š. pardavė, o jis įsigijo žemės sklypą. Taip pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra faktiškai įvykdyta – žemės sklypas yra perduotas valdyti jam, taip pat jis yra sumokėjęs avansą. Be to, yra vengiama sandorį įforminti notarine tvarka. Pažymėtina, kad sutartis notarine forma nebuvo įforminta dėl pardavėjos M. Š. mirties. Tačiau šis juridinis faktas dar nereiškia, kad pirkimas–pardavimas nebeturi būti įforminamas notarine tvarka. Atsakovas laiko save sąžiningu žemės sklypo įgijėju. Žemės sklypas buvo faktiškai įgytas su M. Š. sutikimu, tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad žemės sklypu dar iki sutarties sudarymo naudojosi ne M. Š., bet jis. Sutarties sudarymas buvo tik formalumas, įteisinantis jau seniai susiklosčiusius jų tarpusavio santykius. Dėl pardavėjos mirties teisinių santykių tinkamas įforminimas nebuvo užbaigtas, o M. Š. paveldėtojai, paveldėję močiutės turtą, nepaiso iki mirties palikėjos išreikštos valios parduoti žemės sklypą ir nesąžiningai bando atimti žemės sklypą. Taigi, egzistuoja visos teisinės prielaidos pripažinti, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra visiškai įvykdyta (de facto) ir tik dėl išimtinai ieškovų veiksmų (neveikimo) minėta sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nusprendė įpareigoti atsakovą V. O. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į pradinę būklę, buvusią iki pažeidimų padarymo: laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų užkasti savavališkai iškastą vandens tvenkinį ir pašalinti iš žemės sklypo atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš V. O. D. K. 41,70 euro (144 Lt) žyminio mokesčio ir advokato pagalbai apmokėti 525,66 euro (1815 Lt), iš viso 567,36 euro. Priteisė iš V. O. į valstybės biudžetą 30,63 euro. Konstatavo, kad šalių sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo savo turiniu buvo preliminarioji sutartis, toks susitarimas negali būti patvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindais, nes vienai iš šalių neįvykdžius ikisutartinių prievolių ir pasibaigus jų įvykdymo terminui nėra pagrindo reikalauti įvykdyti susitarimą natūra, – tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Šis principas draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Konstatavo, jog nenustatė, kad pardavėja M. Š. būtų perdavusi atsakovui V. O. žemės sklypo dokumentus, leidusi naudotis žeme, perdavusi žemės sklypą, kad jie būtų susitarę konkrečiai dėl kokio žemės sklypo, kad pinigai už žemės sklypą būtų sumokėti, todėl padarė išvadą, kad preliminarioji sutartis neatitinka pagrindinės sutarties veiksmų, ir priešieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp atsakovo ir M. Š. sudaryta sutartis nesukelia teisinių pasekmių ieškovams, kadangi ji nebuvo įregistruota viešajame registre. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pasibaigęs sutarties vykdymo terminas. Tikina, jog sutarties 4 punkte šalys numatė, kad M. Š. apie sutarties turinį informuos visus turto paveldėtojus, kadangi jie prisiims pareigą vykdyti sutartį iki galo. Pažymi, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys iš esmės atliko veiksmus, būdingus pirkimo–pardavimo sutarčiai (daikto perdavimas, kainos sumokėjimas), apelianto nuomone, tai patvirtina, jog tarp šalių faktiškai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas laikosi nuomonės, jog teismas neteisingai vertino administracinės bylos Nr. A2.2-547-385/2012 duomenis, kurioje apeliantas buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., ir kuriame konstatuota, kad nėra visų būtinų ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių. Apeliantas tikina, kad žemės sklypas jam buvo perduotas faktiškai, nes jame laiko savo daiktus ir yra iškasęs tvenkinį.
Ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog preliminariosios sutarties 4 punktas yra niekinis ir ieškovams negalioja. Tikina, kad preliminariosios sutarties sudarymo terminas pasibaigė. Mano, kad testatorė M. Š. 2005 m. testamentu ieškovams paliko visą jai priklausančią žemę. Ieškovų nuomone, teisinės reikšmės neturi preliminariosios sutarties neišviešinimas. Pažymi, kad atsakovas žemės kasimo darbus pradėjo vykdyti M. Š. jau mirus. Teigia, jog preliminariojoje sutartyje nurodomas 50 a žemės sklypas nebuvo suformuotas. Pažymi, kad preliminariojoje sutartyje šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o ne iš karto jį parduoti (perduoti) kitai šaliai, dėl to negalima ginčo sutarties vertinti kaip pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartojimo preliminariąją sutartį, aiškinimo ir taikymo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. O. 2010-05-20 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėja M. Š., joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Sutarties 5 punkte buvo numatyta, jog M. Š. įsipareigoja parengti dėl žemės sklypo pardavimo visus reikiamus dokumentus iki 2010-11-01 ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka. (t. 1, b. l. 13). Pardavėja M. Š. 2010-11-12 mirė (t. 1, b. l. 166). Iš 2011-02-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad po M. Š. mirties 1,6100 ha ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teise priklauso N. Š. ir D. K. (t. 1, b. l. 9, 70). Atsakovas V. O. minėtame žemės sklype yra pradėjęs vykdyti žemės kasimo darbus, laiko savo daiktus ir įrenginius – sklypas užstatytas malkomis, žvejybine ir kita technika, tinklais (t. 1, b. l. 11–12, 56–62).
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimą ir pardavimą, bei proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.165 straipsnyje nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
Teisėjų kolegija pažymi, jog susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto (kaip šiuo atveju) pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) dalykas. Tokia sutartis sudaroma CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra susitarimas sukurti teisinius santykius – įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
Teisėjų kolegija, analizuodama 2010 m. gegužės 20 d. sutartį dėl 50 a žemės sklypo pirkimo–pardavimo, konstatuoja, kad minėta sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius. Šioje sutartyje šalys susitarė dėl preliminariai apibrėžto (50 a ploto 1,6100 ha žemės sklype) žemės sklypo pirkimo ir pardavimo už šalių sutartą kainą – esminės sąlygos. Ši sutartis buvo sudaryta rašytine forma. Tačiau iš jos turinio akivaizdžiai matyti esminis preliminariosios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje – iki 2010 m. lapkričio 1 d. sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CPK 178, 197 straipsniai) (t. 1, b. l. 13). Iš pateiktų ginčo sutarties nuostatų, kurios išreiškia bendrą šalių suderintą valią, matyti, kad sutarties šalys susitarė ateityje – iki 2010 m. lapkričio 1 d. parengti žemės sklypo pardavimui visus reikiamus dokumentus, sudaryti ir notariškai patvirtinti pagrindinę sutartį, nuo kurios sudarymo momento pirkėjui pereis nuosavybės teisės į žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl 50 a sklypo pirkimo ir pardavimo nebuvo sudaryta.
Akcentuotina, kad preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose – CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. B. M. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Teisėjų kolegija mano, jog pagrįstas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, jog byloje yra pagrindas konstatuoti prievolės sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Papildomai pastebėtina, kad preliminariąja sutartimi nustatyta prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė M. Š. esant gyvai (ji mirė 2010-11-12) (papildomas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nustatytas), dėl to ieškovams preliminarioji sutartis nesukūrė jokių teisių ir pareigų, kaip be teisinio pagrindo bando teigti atsakovas. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, ieškovų senelei 2010-11-12 mirus, preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas iki 2010-11-01 sudaryti pagrindinę sutartį ir jos nesudarius jau buvo pasibaigęs, dėl to apeliantas, kaip jau minėta, skunde nepagrįstai teigia apie įsipareigojimų perėjimą ieškovams. Papildomai pastebėtina, kad testatorė M. Š. 2005-10-20 testamente, kuriame yra išreikšta jos valia dėl jai nuosavybės teise priklausančios žemės, įpėdiniams nėra nurodžiusi jokių įpareigojimų įvykdant kokią nors prievolę pagal testamentą (t. 1, b. l. 70). Apeliantas nesistemiškai komentuoja preliminariosios sutarties 5 punktą teigdamas, kad iki 2010-11-01 turėjo būti tik parengti visi žemės sklypo pardavimui reikiami dokumentai, o sutartis sudaroma vėliau. Teisėjų kolegija vienareikšmiškai mano, jog kompleksiškai aiškinant 5 punkto turinį akivaizdu, kad iki 2010 m. lapkričio 1 d. turėjo būti parengti visi žemės sklypo pardavimui reikiami dokumentai ir sudaryta bei notariškai patvirtinta pagrindinė sutartis, t. y. įvykdytos visos aptartos sąlygos (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu prašo patvirtinti, kad buvo sudaryta sutarties 1 punkte nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, ir pripažinti jo nuosavybės teisę į šį sklypą.
Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: tai yra preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmiausia pažymi, jog, kaip minėta, iki 2010 m. lapkričio 1 d. nebuvo parengti visi žemės sklypo pardavimui reikiami dokumentai ir nesudaryta bei notariškai nepatvirtinta pagrindinė sutartis. Tai reiškia, kad iš 2010 m. gegužės 20 d. sutarties kylančios prievolės dalykas buvo asmenų veiksmai, siekiant ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o ne veiksmai dėl objekto – jau suformuoto ir identifikuoto žemės sklypo – sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, toks prievolės dalykas yra preliminariosios, o ne pagrindinės sutarties požymis, šią aplinkybę teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju tikroji šalių valia buvo ne parduoti bei nusipirkti identifikuotą ir suformuotą nekilnojamąjį daiktą, o įsipareigoti tą padaryti ateityje. Byloje nėra duomenų, jog M. Š. perdavė atsakovui teisę valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu bei jo dokumentus, taigi, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ji perleido atsakovui ir nuosavybės teisę, nes, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, jog atsakovui buvo perleista ir teisė disponuoti nuosavybės teisės objektais (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas M. Š. nesumokėjo visos šalių preliminarioje sutartyje nurodytos siekiamo įsigyti nekilnojamojo objekto kainos, todėl ir dėl šios priežasties preliminarioji sutartis negali būti pripažįstama pagrindine. Be to, atsakovas žemės kasimo darbus ieškovų žemės sklypo dalyje pradėjo vykdyti jau gerokai vėliau po preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos, t. y. 2012 m., tai įrodoma prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtais administracinės bylos Nr.A2.2.-547-385/2012 duomenimis, 2012-06-13 žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame yra nurodyta, kad tikrinamame žemės sklype yra pradėti vykdyti žemės kasimo darbai.
Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti atsakovo reikalavimo bei pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine neleidžia ir kiti byloje esantys duomenys. Sprendžiant dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo, remiantis CK 6.392 straipsnio 1 dalimi, taikytina specialioji norma – CK 6.396 straipsnio 1 dalis. Ją aiškinant kartu su CK 4.49 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią nuosavybės teisė į būsimą registruotiną daiktą negali būti sutartimi perleista iš anksto, darytina išvada, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimas nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorį, kurio objektas – žemės sklypas, būtina atsižvelgti ir į bendrąsias nuostatas, pagal kurias civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Žemės sklypas, kuris neatitinka nurodytų reikalavimų, negali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Parduodamas (perkamas) žemės sklypas identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.). Nagrinėjamu atveju 50 a žemės sklypas, nurodytas preliminariojoje sutartyje, suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka identifikuotas bei įregistruotas nebuvo, taigi, jis nėra civilinių teisių objektas ir negali būti pirkimo–pardavimo sutarties objektu (CK 1.109 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.