- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-776-361/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00546-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. Š. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas V. O. 2012-07-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. O. 2012 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini) vykdė žemės kasimo darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) be šio žemės sklypo savininkų žinios ir leidimo. Tokie V. O. veiksmai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-10-02 nutarimu V. O. administracinę bylą nutraukė nesant pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d. įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji D. K. ir N. Š. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskiriant V. O. baudą, numatytą ATPK 145 str. 1 d. Nurodo, kad V. O., siekdamas paneigti žemės sklypo užėmimo savavališkumą, proceso metu pateikė 2010 m. gegužės 20 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su 2010 m. lapkričio 12 d. mirusia M. Š., iš kurios ir kildina savo teises svetimame žemės sklype atlikti jo norimus darbus bei suteikiančius teisę laikyti savo daiktus. Preliminarioje sutartyje yra nurodyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2010 m. lapkričio 1 d. Priimdamas ginčijamą nutarimą pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino minėtos preliminarios sutarties turinio bei tokios sutarties sudarymo (jeigu preliminari sutartis yra pasirašyta joje nurodyto asmens M. Š.) teisinių pasekmių. Kyla abejonių ir dėl preliminarios sutarties tikrumo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal 2010 m. gegužės 20 d. preliminarią sutartį žemės sklypas nėra perduotas V. O., sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų, kurios sudarytų teisinį pagrindą V. O. vykdyti žemės kasimo darbus jam svetimame sklype bei jame laikyti savo daiktus. Pagal savo teisinę prigimtį preliminarios sutarties sudarymo faktas tokių teisių V. O. nesuteikia. Pažymėtina ir tai, kad preliminarioje sutartyje yra nurodytas 50 arų žemės sklypas, tačiau 50 arų žemės sklypas mirusiai M. Š. adresu (duomenys neskelbtini)niekada nepriklausė. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2010 m. lapkričio 1 d. pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2010 m. gegužės 20 d. sutartį. Be to, daiktas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 straipsnio 1 dalis (2006 m. lapkričio 06 d. LAT nutartis Nr. 3K-P-382/2006). Taip pat nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis teismas nutartyje daro išvadą, kad sklypu V. O. pradėjo naudotis buvusios savininkės leidimu. Byloje nėra surinkta ir pateikta jokių duomenų, kad M. Š. būtų leidusi ir sutikusi, jog V. O. jai priklausančiame žemės sklype iškastų tvenkinį, laikytų jam priklausančius daiktus (reikmenis). V. O. išnagrinėtoje byloje teigė ir parodė, kad M. Š. priklausiusiu žemės sklypu jis naudojasi apie 4-5 metus (preliminari sutartis sudaryta 2010 m. gegužės 20 d., byla išnagrinėta 2012 m. spalio 02 d.), tai papildomai pagrindžia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvųjį elementą tyčią, įrodant, kad V. O. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. 2012 m. birželio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.17ŽM-/14.17.73/-53 yra nurodyta, jog tikrinamame žemės sklype yra pradėti vykdyti žemės kasimo darbai. Byloje pateikti duomenys, kad terminas sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį baigėsi 2010 m. lapkričio 1 d. Taigi jau ir pasibaigus šalių įsipareigojimams pagal preliminarią sutartį V. O. aiškiai suprasdamas, kad neturi jokių teisių į žemės sklypą, jame pradėjo atlikinėti be savininkų sutikimo žemės kasimo darbus. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl administracinės bylos nutraukimo.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas byloje Nr. N62-925/2010).
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog V. O. ir ankstesnioji sklypo, su kuriuo susijęs ginčas, savininkė 2010-05-20 buvo pasirašę preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, V. O. buvo sumokėjęs tam tikrą pinigų sumą. Taigi tarp V. O. ir ankstesniosios sklypo savininkė M. Š. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių jis ir kildina savo teises sklype, kuriame laikė savo daiktus bei atliko kasimo darbus, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. V. O. teisme nurodė, jog sklypu naudojosi jau kelerius metus, tai teisme pripažino ir vienas iš dabartinių sklypo savininkų N. Š., kuris nurodė, jog V. O. naudojosi žeme gal 4 metus, pjovė pievą, iš dalies apie preliminariąją sutartį žinojo. Apeliantai apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o sklypo savininkė mirė 2010-11-12, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino minėtos preliminarios sutarties turinio bei tokios sutarties sudarymo (jeigu preliminari sutartis yra pasirašyta joje nurodyto asmens M. Š.) teisinių pasekmių, abejoja sutarties tikrumu. Byloje taip pat pateiktas V. O. advokato N. Š. bei D. K. siųstas raštas dėl sutartinių įsipareigojimų, susijusių su minėta preliminariąja sutartimi vykdymo, iš kurio matyti, jog V. O. nenori atsisakyti iš šios sutarties jam kylančių teisių, informuoja, kad gali pažeistas teises ginti teisme.
Iš aptartų aplinkybių matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose kiekviena iš šalių sprendžia, jog turi atitinkamų teisių sklype. Administracinių teisės pažeidimų teisena šiuo atveju neturi būti priemone šalims įrodyti savo teisumą civiliniame ginče, juolab, jog negalima vienareikšmiai teigti, kad V. O. tyčia, sąmoningai ir savavališkai naudoja privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra visų būtinų ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių. Be kita ko, apygardos teismas pastebi, jog apeliantai taip pat turi galimybių ginti jų manymu pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui reikšdami negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. Š. ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.