- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-150-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02694-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6439-399/2019 pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. Š. skundu prašė panaikinti antstolės S. Ž. 2019 m. liepos 19 d. patvarkymą Nr. S-19-76-35063 ir vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445 nutraukti suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui ir apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui arba surašyti baudų išieškojimo negalimumo aktus ir 2012 m. liepos 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-1828755-12, 2013 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-2652844-13, 2014 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-9517778-14, 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-10024098-14 grąžinti Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, o 2014 m. gegužės 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-870-564/2014 ir 2016 m. birželio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-537/2015 grąžinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
2. Skunde nurodė, jog iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 308 straipsnyje buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismine praktika, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui. ATPK 314 straipsnio 5 dalis numatė, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Sutinkamai su galiojusia teisine reglamentacija, antstolis per ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą privalėjo atlikti veiksmus, kuriais būtų išsiaiškinta dėl asmens turto ir lėšų, o jų neradus, spręsti klausimą dėl išieškojimo negalimumo ir sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, tačiau antstolis šią teisės normą ignoravo ir klausimo dėl išieškojimo negalimumo bei sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, nesprendė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, ir nuo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei du metai, todėl laikytina, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Dėl šios aplinkybės pagal šį nuosprendį paskirtos baudos išieškojimas, t. y. bausmės vykdymas nutrauktinas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, jog vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445 sumokėti baudų nevengė, nesiėmė kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, nebuvo pasislėpęs, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad baudų vykdymo senaties eiga šiose vykdomosiose bylose buvo sustojusi.
5. Pareiškėjas pateikė teismui Marijampolės psichologo kabineto raštą apie tai, kad lanko psichologo konsultacijas. Tuo tvirtindamas, kad turi sveikatos problemų, kurios jam yra kliūtis susirasti darbą. Pateikė santuokos liudijimo ir sūnaus G. Š. gimimo liudijimų kopijas, valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymas, taip įrodinėdamas, kad turi šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti baudų išieškojimą, neturi, nesislapsto ir nevengia mokėti paskirtų baudų, sumokėti baudų neturėjo ir neturi galimybės dėl savo finansinės padėties.
6. Antstolė S. Ž., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė patvarkymą Nr.0076/12/01934/S-00709, kuriuo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Nurodė, jog skolininkas V. Š. per įstatymo nustatytą terminą baudų nesumokėjo, todėl vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui pateikti teisėtai ir pagrįstai, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Vykdant priverstinį išieškojimą buvo atliekami vykdymo veiksmai – nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Skolininko vardu nėra registruoto turto, jis niekada niekur nedirbo. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. birželio 14 d. skolininkas vykdė individualią veiklą. Patvarkymai dėl skolų išieškojimo išsiųsti skolininkui, tačiau išskaitymai nebuvo vykdomi. Skolininkas skolų gera valia nemokėjo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės S. Ž. žinioje yra vykdomosios bylos:
3.1. Nr. 0076/12/01934, užvesta pagal 2012 m. liepos 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr.64N-1828755-12 dėl administracinės nuobaudos – 28,96 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2012 m. spalio 11 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
3.2. Nr. 0076/13/01744, užvesta pagal 2013 m. birželio 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-2652844-13 dėl administracinės nuobaudos – 55,03 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2013 m. rugpjūčio 28 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
3.3. Nr. 0076/14/01106, užvesta pagal 2014 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-951778-14 dėl administracinės nuobaudos – 37,65 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. gegužės 26 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
3.4. Nr. 0076/14/01337, užvesta pagal 2014 m. balandžio 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-10024098-14 dėl administracinės nuobaudos – 202,73 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. birželio 30 d. kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
3.5. Nr. 0076/14/01689, užvesta pagal 2014 m. gegužės 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.A2.13-988-416/2014 dėl administracinės nuobaudos – 1245,37 Eur baudos mokėjimo dalimis išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. rugpjūčio 13 d., kas reiškia, jog vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK nustatyto termino.
11. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, būtina nustatyti sąlygą, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
12. Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymėjo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01337, 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01689, esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat. Pažymėjo, kad antstolei vykdant dešimt vykdomųjų bylų (vykdomosios bylos Nr.0076/12/01934 duomenimis) to paties skolininko V. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę ir kt., ir taip nepagrįstai didinti iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas.
13. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko. Teismas sprendė, kad baudų išieškojimai užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.
14. Vykdomosios bylos Nr. 0076/16/01445 duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 30 d. Šioje baudžiamojoje byloje V. Š. buvo paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, kurią jis privalėjo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas antstolės S. Ž. kontoroje gautas 2016 m. liepos 8 d., o apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 30 d. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie BK 96 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatytų terminų. Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų (BK 96 straipsnio 3 dalis). Penkiolikos metų terminas šiuo atveju taip pat dar nėra suėjęs.
15. Nors antstolė 2019 m. rugpjūčio 14 d. patvarkyme Nr.0076/12/01934/S-00709 nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų dėl išieškojimo negalimumo aktų surašymo, teismas pažymėjo, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).
16. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.
17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445 nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu antstolei S. Ž. kiltų pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir vykdomuosius dokumentus grąžinti juos išdavusioms institucijos atsižvelgiant į jauną skolininko amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir tokiu būdu sumokėti paskirtas baudas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pažymi, kad atskiruoju skundu teismo nutarties dalies dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/16/01445 apeliantas neginčija ir nutarties šioje dalyje neskundžia.
1.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad antstolės veiksmai, kuomet nėra surašyti turto išieškojimo negalimumo aktai, yra teisėti ir pagrįsti. ATPK 314 straipsnio 4 dalyje (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1510 redakcija, įsigaliojusi 2015-01-01) numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apylinkės teismo ar kito pareigūno nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad administracinė bauda į nemokamus viešuosius darbus gali būti pakeista tik esant dviem aplinkybėms: 1) turi būti konstatuota, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas; 2) turi būti pareiškėjo sutikimas. ATPK 314 straipsnio 5 dalis numatė, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Sutinkamai su galiojusia teisine reglamentacija, antstolis per ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą privalėjo atlikti veiksmus, kuriais būtų išsiaiškinta dėl asmens turto ir lėšų, o jų neradus, spręsti klausimą dėl išieškojimo negalimumo ir sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, tačiau antstolis šią teisės normą ignoravo ir klausimo dėl išieškojimo negalimumo bei sprendimo grąžinimo mokesčių administratoriui, nesprendė.
1.3. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689 nuolat tikrino apelianto turtinę padėtį ir nustatė, kad jis nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, todėl antstolis turėjo pareigą surašyti baudų išieškojimo negalimumo aktus, o nutarimus grąžinti Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškotos baudos.
2.2. Neabejotina, kad apeliantas turi kokių nors pajamų, kadangi be pajamų tiesiog neįmanoma išgyventi, tą patvirtina registrų pažymos, nes už jas apeliantas privalėjo susimokėti. Įvertinus jauną apelianto amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, antstolei nekilo pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos objektas – skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas įpareigoti antstolį surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
23. Byloje nėra ginčo, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomos kelios vykdomosios bylos, kuriose priverstine tvarka iš apelianto vykdomi paskirtų administracinių baudų išieškojimai. Apeliantas skundą grindžia argumentais, kad antstolė turėjo vadovautis ATPK 314 straipsnio 4 ir 5 dalyse (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1510 redakcija, įsigaliojusi 2015-01-01) įtvirtintomis nuostatomis bei nustačiusi, kad apeliantas niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, surašyti išieškojimo negalimumo aktus, o procesinius sprendimus, kurių pagrindu vykdomi iš apelianto išieškojimai, grąžinti išieškotojams.
24. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Minimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda – bauda ir nutarimas dėl šios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau nesuėjo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, taip pat tais atvejais, kai asmeniui, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsniu, buvo atidėtas nutarimo skirti baudą vykdymas ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir paskirta bauda viršija Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki Administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos. Analizuojamo skundo situacija neatitinka nei vieno Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies kriterijaus, todėl skundo nagrinėjimui taikytinos ATPK nuostatos, reglamentuojančios paskirtos nuobaudos vykdymo procesą.
25. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/12/1934 medžiagos nustatyta, kad antstolei 2012 m. spalio 18 d. priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui, tą pačią dieną ji pasiūlė apeliantui paskirtą baudą sumokėti gera valia. Nesumokėjus baudos gera valia, antstolė patikrino duomenis apie apelianto pajamas ir nustatė, jog apeliantas niekur nedirba, pajamų negauna, bankuose sąskaitų neturi. Taip pat užklausė Transporto priemonių registrą ir nustatė, kad apelianto vardu yra registruota transporto priemonė CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 2012 m. lapkričio 9 d. areštavo. Pažymėtina, kad antstolė reguliariai tikrino registruose duomenis apie apelianto darbovietę, gaunamas pajamas, turtą. 2017 m. sausio 1 d. antstolė nustatė, kad apeliantas dirba UAB „DG TRANSPORT“, taip pat nustatė, kad apeliantas nuo 2017 m. balandžio 21 d. įsidarbino MB „Polvita“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad kitose vėliau užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01337, 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01689 to paties skolininko V. Š. atžvilgiu antstolei nebuvo pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę ir kt., ir taip nepagrįstai didinti iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas.
26. Taip pat sutiktina ir su apelianto argumentu, kad administracinės nuobaudos turi būti išieškomos operatyviai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad konkrečiu atveju antstolis nepagrįstai ilgai tęsia vykdymo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti asmenį už padarytą teisės pažeidimą, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str., ANK 22 str.).
27. ATPK 314 straipsnio 4 dalis numatė, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. ATPK 314 straipsnio 5 dalis numatė, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.
28. Apeliantas, prašydamas įpareigoti antstolį surašyti baudų išieškojimo negalimumo aktus ir grąžinti juos išieškotojams, vadovaujasi ATPK 314 straipsnio 5 dalimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudų išieškojimas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra prilyginamas mokesčių administratoriaus sprendimų vykdymui, nes mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 14d.), kuris, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 34 str.) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2441-657/2015).
29. Nagrinėjamu atveju apeliantui nuobaudos taikytos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, o baudos paskirtos valstybės naudai, todėl šių nuobaudų išieškojimas nepatenka į ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą. Be to, antstolė, vykdydama priverstinį paskirtų baudų išieškojimą, areštavo apeliantui priklausančią transporto priemonę, nustatė, jog apeliantas buvo įsidarbinęs, taip pat atsižvelgė į apelianto jauną amžių bei galimybes įsidarbinti ateityje, atkreipdama dėmesį, kad apeliantas su antstole nebendradarbiavo, nesiekė gera valia sumokėti jam paskirtas baudas. Todėl antstolė turėjo pagrįstą pagrindą nesurašyti aktų dėl paskirtų nuobaudų išieškojimo negalimumo.
30. Pažymėtina, kad ATPK 314 straipsnio nuostatose imperatyviai nurodyta, kokia turi būti priverstinio baudos išieškojimo procedūra po nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo normomis, būtent antstolis nustato, ar yra asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda. Taigi įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam įvertinti savo turimo turto ar lėšų ir spręsti apie antstolio veiksmų vykdymo būtinumą.
31. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad baudos išieškojimo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl paties apelianto (skolininko) pasyvaus elgesio – jis neteikė paaiškinimų, nesidomėjo vykdymo procesu, nebendradarbiavo su antstole. Duomenų, kad skolininkas būtų mokėjęs skolą bent iš dalies, byloje nėra. Antstolės pasyvus elgesys ir formalus konstatavimas, kad skolininko turto nepavyksta rasti ar išieškojimas nėra įmanomas, nesiekiant to turto realiai surasti, iš esmės reikštų bausmės išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudų išieškojimo negalimumo aktų surašymą, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti priimtos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.