Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo V. L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nustatė, kad antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. A2.11.-4091-919/2013 dėl 231,33 Eur (800 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) V. L. išieškotojai VMI. Kauno apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.11.-4091-919/2013 priimtas 2013 m. liepos 4 d., antstoliui vykdyti pateiktas 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui perduoti. Pareiškėjas nurodė, kad negavo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė G. K. 2013 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė pareiškėjui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad dokumentai pareiškėjui būtų įteikti ar grąžinti neįteikti antstolei, tačiau iš 2013 m. liepos 4 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui yra žinoma apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo. Pareiškėjo teigimu, jis nevengė mokėti jam paskirtos baudos, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko ir nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų domėjęsis vykdomosios bylos eiga ar būtų bandęs sumokėti baudą geria valia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui žinant apie jam paskirtą baudą ir faktą, kad jis baudos nėra sumokėjęs, pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su baudos išieškojimo veiksmus atliekančiais antstoliais ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje numatytas pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad antstoliai vykdomojoje byloje neatliko jokių vykdymo veiksmų ilgiau negu dvejų metų laikotarpį. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir jos priedų matyti, kad antstoliai G. K. ir R. S. 2013 m. rugsėjo 1 d., 2013 m. spalio 1 d., 2014 m. vasario 1 d., 2014 m. liepos 1-2 d., 2015 m. kovo 1 d., 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. kovo 1 d. teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams, duomenims apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomas sąskaitas gauti. Antstoliai 2013 m. gegužės 23 d., 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 29 d. 2017 m. balandžio 6 d. teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui, duomenims apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti. Antstoliai 2013 m. spalio 29 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui, duomenims apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomas transporto priemones gauti. Antstoliai 2013 m. spalio 23 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2014 m. gruodžio 17 d., 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. kovo 15 d. teikė užklausas VSDFV gauti duomenis apie skolininko darbovietę. Nurodytos aplinkybės teismui leido spręsti, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo vykdyti jam skirtą baudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą jos nesumokėjo ir nesidomėjo tolesniu jos išieškojimu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė G. K., ar vykdymo veiksmus tęsiantis R. S. dėl aplaidumo ir neveikimo užtęsė baudos vykdymo laikotarpį. Antstoliai vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstoliai neatliko vykdymo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. L. skundas dėl antstolio veiksmų, išieškant administracine tvarka paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas antstolei G. K. vykdyti pateiktas nepraleidus 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti, vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstoliai G. K. ir R. S. neatliko vykdymo veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantas (pareiškėjas) V. L., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog jis apie paskirtą baudą nežinojo, išieškojimo dokumentai jam nebuvo įteikti pasirašytinai, jis baudos nevengė sumokėti gera valia, o antstoliai nebuvo pakankamai aktyvūs vykdomojoje byloje, todėl ji turėtų būti nutraukta.

Dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties termino ir vykdomosios bylos nutraukimo

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/02088 esančių duomenų matyti, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. A2.11.-4091-919/2013, kuriuo skolininkui (pareiškėjui) V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 231,33 Eur (800 Lt) bauda. Pareiškėjas V. L. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime dalyvavo asmeniškai, taigi apie jam paskirtą nurodyto dydžio baudą neabejotinai žinojo. Atsižvelgiant į tai, apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo argumentai, jog jam nebuvo žinoma apie paskirtą nuobaudą, laikytini nepagrįstais.Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi administracinės nuobaudos paskyrimo metu) baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomosios bylos Nr. 0070/16/02088 duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas (2013 m. liepos 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje) buvo pateiktas vykdyti antstolės G. K. kontorai 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Antstolė G. K. (o vėliau ir antstolis R. S., tęsdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/02088) 2013 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. rugsėjo 13 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas ir surašė pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip pat periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo (skolininko) turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie pareiškėjo (skolininko) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie pareiškėjo (skolininko) vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje.Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas vykdyti įstatymo nustatytu terminu, t. y. nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nuo vykdomojo dokumento išdavimo, taip pat nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti momento nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį nebūtų atliekami jokie vykdymo veiksmai. Antstolė G. K. po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (antstolis R. S. tęsdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje) ėmėsi visų galimų teisėtų priemonių, siekdami nustatyti skolininko lėšas ir turtą, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų ir periodiškai tikrino duomenis apie skolininko materialinę padėtį, kad galėtų įvykdyti vykdomąjį dokumentą.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Iš vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/02088 esančių duomenų matyti, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. rugsėjo 16 d. išsiuntė pareiškėjui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas yra nurodytas ir Kauno apskrities VPK Kauno mieto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio PN 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte, kuriuo antstolei G. K. buvo perduotas vykdomasis dokumentas vykdymui, bei Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarime Nr. A2.11.-4091-919/2013, todėl tikėtina, jog šį adresą, kaip savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nurodė pats pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo padarymo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (CPK 185 straipsnis).CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog antstolė G. K. skolininkui procesinius dokumentus išsiuntė įstatymo nustatyta tvarka ir skolininkas apie vykdymo procesą buvo informuotas tinkamai.CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, kviečiamam atvykti pas antstolį, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei vykdyti kitas CPK skolininkui numatytas pareigas vykdymo procese. Apeliantas (pareiškėjas) V. L. tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodo, jog antstolės siųsti 2013 m. rugsėjo 12 d. išieškojimo dokumentai jam nebuvo įteikti pasirašytinai, o neįteikus dokumentų, pareiškėjas negalėjo žinoti apie vykdomą išieškojimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą ir faktą, kad jis baudos nėra sumokėjęs, sprendžia, jog pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su baudos išieškojimo veiksmus atliekančiais antstoliais ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje numatytas pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas šiuo atveju nevykdė CPK 644 straipsnyje įtvirtintų jo, kaip skolininko, pareigų nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, domėtis vykdomosios bylos eiga, gera valia nemokėjo jokių įmokų baudai padengti. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas nuobaudos paskyrimo metu (galimai) mokėsi ir laikinai buvo pakeitęs gyvenamąją vietą, negali būti laikoma pateisinama priežastimi pareiškėjui nevykdyti paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. sumokėti baudą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo paskirti jam piniginę baudą priėmimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą (pvz., pareiškėjas neprašė baudos išdėstyti dalimis ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo neveikimas nuo administracinės nuobaudos jam skyrimo dienos buvo nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, skolininko neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) per beveik 4 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudos, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo, t. y. baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.