Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr.0076/12/01934, Nr.0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr.0076/14/01337, Nr.0076/14/01689, Nr.0076/16/01445.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, ir nuo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau du metai todėl laikytina, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Dėl šios aplinkybės pagal šį nuosprendį paskirtos baudos išieškojimas, t. y. bausmės vykdymas nutrauktinas.

Pareiškėjas pateikė teismui Marijampolės psichologo kabineto raštą apie tai, kad lanko psichologo konsultacijas. Tuo tvirtindamas, kad turi sveikatos problemų, kurios jam yra kliūtis susirasti darbą. Pateikė santuokos liudijimo ir sūnaus G. Š. gimimo liudijimų kopijas, valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymas, taip įrodinėdamas, kad turi šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti baudų išieškojimą, neturi, nesislapsto ir nevengia mokėti paskirtų baudų, sumokėti baudų neturėjo ir neturi galimybės dėl savo finansinės padėties.

Antstolė S. Ž. skundą išnagrinėjo ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė patvarkymą Nr.0076/12/01934/S-00709, atsisakyti tenkinti 2018-08-01 V. Š. skundą, kuriuo V. Š. skundo netenkino, kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Nurodė, jog skolininkas V. Š. per įstatymo nustatytą terminą baudų nesumokėjo, todėl vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui pateikti teisėtai ir pagrįstai, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Vykdant priverstinį išieškojimą buvo atliekami vykdymo veiksmai - nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Skolininko vardu nėra registruoto turto, jis niekada niekur nedirbo. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. birželio 14 d. skolininkas vykdė individualią veiklą. Patvarkymai dėl skolų išieškojimo išsiųsti skolininkui, tačiau išskaitymai nebuvo vykdomi. Skolininkas skolų gera valia nemokėjo. Vykdomosiose bylose savalaikiai buvo atliekami vykdymo veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąsias bylas nutraukti, o ilgą išieškojimo trukmę lėmė skolininko veiksmai, nes jis vengė mokėti baudas, su išieškojimus vykdančia antstole nebendradarbiavo, nevykdė savo įsipareigojo dalimis mokėti savo skolas, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl savo finansinės padėties pagerinimo, iš periodiškai atliktų paklausimų matyti, kad skolininkas nedirbo, kad galėtų sumokėti dėl jo neteisėtų veiksmų policijos pareigūnų paskirtas baudas. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis dėl sveikatos būklės būtų nedarbingas. Skolininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus administracinėse bylose, įgyja pareigą sumokėti baudas. V. Š. mokėti baudas vengė, nei karto nepranešė apie gaunamas pajamas, vykdymo eiga nesidomėjo, į antstolės kontorą atvykęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).

Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.

Dėl antstolės S. Ž. 2019 m. liepos 19 d. patvarkymo Nr. S-19-76-35063 panaikinimo ir vykdymo proceso vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689 nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės S. Ž. žinioje yra vykdomosios bylos:

- Nr. 0076/12/01934, užvesta pagal 2012 m. liepos 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr.64N-1828755-12 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2012 m. spalio 11 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

- Nr. 0076/13/01744, užvesta pagal 2013 m. birželio 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-2652844-13 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2013 m. rugpjūčio 28 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

- Nr. 0076/14/01106, užvesta pagal 2014 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-951778-14 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. gegužės 26 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

- Nr. 0076/14/01337, užvesta pagal 2014 m. balandžio 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 64N-10024098-14 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. birželio 30 d. kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

- Nr. 0076/14/01689, užvesta pagal 2014 m. gegužės 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr.A2.13-988-416/2014 dėl administracinės nuobaudos – baudos mokėjimo dalimis išieškojimo iš pareiškėjo V. Š. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2014 m. rugpjūčio 13 d., kas reiškia, jog vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK nustatyto termino.

Kaip minėta aukščiau, sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, būtina nustatyti sąlygą ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01337, 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01689, esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat. Pažymėtina, kad antstolei vykdant dešimt vykdomomųjų bylų (vykdomosios bylos Nr.0076/12/01934 duomenimis) to paties skolininko V. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbovietę ir kt., ir taip nepagrįstai didinti iš skolininko išieškomas vykdymo išlaidas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad jis baudų nėra sumokėjęs, nes sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjas pats dalyvavo ar būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, kada bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas nedalyvavo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą šias baudas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1210-657/2018 ).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad baudų išieškojimai užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Dėl antstolės S. Ž. 2019 m. liepos 19 d. patvarkymo Nr. S-19-76-35063 panaikinimo ir vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0076/16/01445 nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Antstolės S. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr.0076/16/01445, užvesta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. išduoto vykdomojo rašto Nr.1-253-537/2015 pagrindu, dėl 376,60 Eur baudos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr.0076/16/01445 yra vykdomas ne pagal nutarimą dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje, o dėl baudos paskirtos išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-213-197/2017).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 30 d. Šioje baudžiamojoje byloje V. Š. buvo paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, kurią jis privalėjo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vykdomosios bylos Nr.0076/16/01445 duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas antstolės S. Ž. kontoroje gautas 2016 m. liepos 8 d., o kaip minėta aukščiau, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 30 d. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie BK 96 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatytų terminų. Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų (BK 96 straispnio 3 dalis). Penkiolikos metų terminas šiuo atveju taip pat dar nėra suėjęs.

Dėl baudų išieškojimo negalimumo aktų surašymų ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo juos išdavusioms institucijoms.

Nors antstolė 2019 m. rugpjūčio 14 d. patvarkyme Nr.0076/12/01934/S-00709 nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų dėl išieškojimo negalimumo aktų surašymo, tačiau pažymėtina, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Be to pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445 nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu antstolei S. Ž. kiltų pareiga surašyti išieškojimo negalimumo aktus ir vykdomuosius dokumentus grąžinti juos išdavusioms institucijos, atsižvelgiant į jauną skolininko amžių, jo realias galimybes įsidarbinti, gauti su darbo santykiais susijusias pajamas ir tokiu būdu sumokėti paskirtas baudas.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, nustačius, jog vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui tuo metu galiojusio įstatymo nustatytais terminais, taip pat, kad iki šiol vykdomosiose bylose nuolat buvo atliekami vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti skolą iš pareiškėjo valstybės naudai, nesant vykdomosiose bylose pakankamai duomenų sąlygojančių galimybę surašyti išieškojimo negalimumo aktus, todėl esant tokioms aplinkybėms ir nenustačius antstolės S. Ž. procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjo V. Š. skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniui, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445, atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei S. Ž. vykdomasias bylas Nr. 0076/12/01934, Nr. 0076/13/01744, Nr. 0076/14/01106, Nr. 0076/14/01337, Nr. 0076/14/01689, Nr. 0076/16/01445.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.