Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1809-329/2018, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas klausimas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0076/07/01849, Nr. 0076/08/01453, Nr. 0076/08/01360, Nr. 0076/08/01454, Nr. 0076/08/01455, Nr.0076/08/01456, Nr. 0076/08/01457, Nr. 0076/08/01458, Nr. 0076/08/01459, Nr. 0076/12/02395, Nr. 0076/08/00291 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr. 0076/13/01045 dėl administracinės nuobaudos - turto konfiskavimo iš skolininko N. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Pareiškėjas teigia, kad minėtos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos, kadangi yra suėjęs administracinių nuobaudų išieškojimo vykdymo senaties terminas.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 2 d. antstolei pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė vykdomąsias bylas nutraukti, ir prašymą panaikinti jam priklausančioms sąskaitoms taikytus areštus (b.l. 2-4). Antstolė S. Ž. 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S-18-76-6049 tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą atsisakė, vykdomąsias bylas Nr. 0076/07/01849, Nr. 0076/08/01453, Nr. 0076/08/01360, Nr. 0076/08/01454, Nr. 0076/08/01455, Nr. 0076/08/01456, Nr. 0076/08/01457, Nr. 0076/08/01458, Nr. 0076/08/01459, Nr. 0076/12/02395, Nr. 0076/13/01045, Nr. 0076/08/00291 sustabdė ir kartu su skundu persiuntė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (b.l. 11).

Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo netenkino pagrįstai.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 str. 1 d.). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 str. 2 d.). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti bei vykdomasis raštas dėl turto konfiskavimo išduotas 2007-2013 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, duomenų, kad baudos buvo perkvalifikuotos, nėra, todėl teisena vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.).

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad apelianto (pareiškėjo) atžvilgiu baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos nustatytą tvarką.

Vykdomųjų bylų Nr. 0076/07/01849, Nr. 0076/08/01453, Nr. 0076/08/01360, Nr. 0076/08/01454, Nr. 0076/08/01455, Nr. 0076/08/01456, Nr. 0076/08/01457, Nr.0076/08/01458, Nr. 0076/08/01459, Nr. 0076/12/02395, Nr. 0076/08/00291, Nr. 0076/13/01045 duomenys patvirtina, kad visi nutarimai dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo antstolei vykdyti pateikti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino.

Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminai nei CPK, nei ATPK nenustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Vertinant, ar nebuvo praleistas dviejų metų senaties terminas išieškant administracines nuobaudas, nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0076/07/01849 laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2018 m. vasario 5 d. periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, kredito įstaigoms, tikrino, ar skolininkas turi darbo santykių. Be to, nurodytu laikotarpiu priimti patvarkymai areštuoti lėšas, patvarkymai dėl skolos išieškojimo bei patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Konstatuotina, kad ilgesnis kaip dviejų metų laikotarpis, kai antstolė neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, nenustatytas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei S. Ž. vykdant net 12 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo to paties asmens atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininkui priklausantį turtą, jo darbo vietą ir kt., tokiu būdu bereikalingai didinant vykdymo išlaidas, kurios vėliau taip pat būtų išieškomos iš skolininko. Todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, duomenis apie skolininką rinkti tik vienoje vykdomojoje byloje nesudaro pagrindo teigti, jog kitose vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie veiksmai ir nepažeidžia skolininko interesų, nes tokiu būdu jam teko mažesnė vykdymo išlaidų našta.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti jam paskirtas nuobaudas. Iš vykdomųjų bylų medžiagos spręstina, kad skolininkui negalėjo būti nežinoma apie jam taikytas administracines nuobaudas, kadangi antstolės procesiniai dokumentai, jam esant įkalinimo įstaigose, buvo siunčiami pastarųjų adresais, todėl nėra abejonių dėl jų įteikimo skolininkui. Be to, kad apeliantui apie jam paskirtas baudas buvo žinoma, patvirtina jo paties tiek antstolei pateiktame skunde, tiek nagrinėjamame atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog baudų mokėti jis nevengė, tačiau dėl buvimo įkalinimo įstaigose neturėjo pajamų jas sumokėti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, nesudaro teisinio pagrindo spęsti dėl jo atleidimo nuo jam paskirtos baudos sumokėjimo. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad apeliantas visiškai nesirūpino ir nesidomėjo jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų procesu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo nei administracinių bylų, nei vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoja, nei su antstole, geranoriškai nedengė skolų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtas baudas (CPK 178 str.)

Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti senaties terminą ir vykdomąsias bylas nutraukti vykdymo procese nebuvo teisinio pagrindo.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Netenkinus pareiškėjo skundo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl jo sąskaitoms taikytų areštų panaikinimo. Be to, antstolė S. Ž. 2018 m. vasario 5 d. patvarkyme Nr. S-18-76-6049 yra nurodžiusi, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2018 m. vasario 5 dienai nėra areštuotos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminus ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirąjį skundą atmetus iš apelianto valstybei priteistinos 7,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,56 Eur (septynis eurus, penkiasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.