Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-197/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
1S-213-197/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė
Nuteistasis
D. G.
Kategorijos
  • 2.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-213-197/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.11.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Svajūno Knizlerio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios D. G. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo nutraukimo ir vykdomojo rašto atšaukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu D. G. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 207 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) vienerių metų laisvės atėmimo bausme; BK 274 straipsnio 3 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas) dvejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant ½ dalį jai priklausančio turto. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi (1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas), jai paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, konfiskuojant ½ dalį jai priklausančio turto, bausmę paskiriant atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį D. G. atžvilgiu dėl jos išteisinimo pagal BK 274 straipsnio 1 dalį, 2 dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį. baudžiamąją bylą pagal BK 274 straipsnio 1 dalį, 2 dalį D. G. atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalį, kuria D. G. nuteista pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 274 straipsnio 3 dalį, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos „Pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 punktu nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleido. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl D. G. nuteisimo pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 1, 2 dalis panaikino ir bylą nutraukė, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl D. G. nuteisimo pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį, BK 274 straipsnio 3 dalį pakeitė: D. G. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalies (dėl sukčiavimo) perkvalifikavo į 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį (nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) ir jai paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. D. G. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 18 straipsnio 6 dalies, BK 207 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 18 straipsnio 6 dalį, BK 207 straipsnio 1 dalį ir jai paskyrė trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes ir bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, subendrino taikant bausmių apėmimo būdą ir jai nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. D. G. į bausmės laiką įskaitė jos sulaikymo laiką nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2004 m. gruodžio 17 d. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, D. G. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleido. Vadovaujantis 2000 m. BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė 32 000 Lt (9 267,84 Eur).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi nuteistųjų R. Z. ir D. G. kasacinius skundus atmetė.2017 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios D. G. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo nutraukimo ir vykdomojo rašto atšaukimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistosios D. G. prašymą atmetė.Nuteistoji D. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – nuo tolimesnės turto konfiskavimo bausmės atleisti, o vykdomąjį raštą atšaukti. Pasak nuteistosios, skundžiamoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo senaties vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, tačiau klausimas dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, kurį reglamentuoja BK 96 straipsnis, liko neišnagrinėtas. Nuteistoji nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio vykdymo senatis baigėsi 2009 m. gruodžio 1 d. Per šį laikotarpį nuteistoji nesislapstė, turto neslėpė, buvo daromi įskaitymai iš jos darbo užmokesčio, buvo atlikta 3 000 litų dydžio įmoka antstolei D. M., taip pat išskaičiuota 6 380,68 litų suma iš nuteistosios skolininkės A. Š., tačiau visa 32 000 litų suma vis tiek nebuvo išieškota. Nuteistosios D. G. skundas atmetamas. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu iš D. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė 32 000 Lt (9 267,84 Eur). Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0017/07/00327 matyti, kad vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-15/2002 dėl 32 000 Lt (9 267,84 Eur) išieškojimo iš D. G., išduotas 2006 m. gruodžio 13 d. (v. b. t. 1, b. l. 2), o antstolių V. M. ir D. M. kontoroje buvo gautas 2007 m. vasario 5 d. (v. b. t. 1, v. b. l. 3). 2007 m. vasario 12 d. antstolė D. M. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0017/07/00327 (v. b. t. 1, b. l. 13). Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis pradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų. Tuo labiau, kad ir pati nuteistoji skunde nurodo ir pripažįsta iki šiol jos atžvilgiu jau atliktus vykdymo veiksmus.Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje buvo sprendžiamas tik išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju D. G. atžvilgiu priimtu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ne tik išspręstas D. G. kaltės klausimas, tačiau taip pat nuspręsta valstybės naudai iš jos išieškoti 32 000 litų sumą. Vadovaujantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Kadangi 32 000 litų išieškojimas iš nuteistosios D. G. yra turtinio pobūdžio, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai vadovavosi ne tik BK 96 straipsniu, bet ir CPK VI dalies nuostatomis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Laima GarnelienėKęstutis JucysSvajūnas Knizleris