Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-284-467/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-15
Bylos Nr.: e2A-284-467/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00606-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Urbanavičienė, Giedrė Čėsnienė, Aldona Tilindienė
Pareiškėjas: V. C.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.6.2Įskaitymas
3.3.1.19.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2A-284-467/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00606-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 3.3.1.19.1; 3.4.4.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltų tinklo prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. patikslintą prašymą įtraukti jį į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ priešieškinį pareiškėjui V. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltų tinklo prekyba“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) civilinėje byloje Nr. eB2-2242-661/2024 (dabar Nr. eB2-887-661/2025) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Eksmokumas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

2. Bendrovės kreditoriai, įskaitant pareiškėją V. C., pateikė nemokumo administratorei prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus UAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo patvirtinti nemokumo administratorės neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai ir nurodyta, kad nemokumo administratorė prašo netvirtinti V. C. finansinio reikalavimo, taigi šio reikalavimo pagrįstumo klausimas bus išnagrinėtas atskirai. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi nutarta išskirti pareiškėjo V. C. prašymo dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priešieškinio nagrinėjimą į atskirą civilinę bylą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas V. C. patikslintu prašymu prašė patvirtinti jo 18 184,66 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad jis likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Baltų tinklo prekyba“ kreditoriumi tapo dėl to, kad apmokėjo bendrovės skolą kitai kreditorei – kredito unijai (toliau – KU) „Saulėgrąža“. V. C. asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įkeitęs hipoteka LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorės KU „Saulėgrąža“ naudai. Siekdamas parduoti butą bei hipotekos kreditoriui pareikalavus, V. C. davė sutikimą, kad buto pirkėjas 79 984,66 Eur pervestų tiesiogiai KU „Saulėgrąža“ už LUAB „Baltų tinklo prekyba“ finansinį įsiskolinimą (2024 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 papunktis). V. C. tokiu būdu įgijo 79 984,66 Eur regreso teisę į atsakovę LUAB „Baltų tinklo prekyba“. Dėl šios priežasties jis ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 2024 m. vasario 7 d. sudarė paskolos sutartį, kuria V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ penkių dienų terminui paskolino 79 984,66 Eur. Po 2024 m. vasario 6 d. pasirašytų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių V. C. liko skolingas atsakovei 61 800 Eur, o po nekilnojamojo turto pardavimo 2024 m. vasario 7 d. LUAB „Baltų tinklo prekyba“ liko skolinga V. C. 79 984,66 Eur. Atlikus vienarūšių kreditorių finansinių reikalavimų įskaitymą, LUAB „Baltų tinklo prekyba“ liko skolinga V. C. 18 184,66 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ nemokumo administratorė, nesutikdama su pareiškėjo V. C. prašymu dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsakovės vardu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento LUAB „Baltų tinklo prekyba“ ir V. C. 2024 m. vasario 2 d. sutarytas automobilių Porsche Cayenne E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)), Porsche Cayenne S E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2024 m. vasario 6 d. sudarytą Toyota Corolla (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis; taikyti restituciją natūra ir įpareigoti V. C. grąžinti atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ transporto priemones arba nustačius, kad restitucija negalima, priteisti iš V. C. perleisto turto vertę pinigais ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad yra visos sąlygos, remiantis actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutu, ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovė tiek prieš ginčijamų sandorių sudarymą, tiek po jų sudarymo buvo nemoki. Iš LUAB „Baltų tinklo prekyba“ balanso, sudaryto 2024 m. liepos 4 d., matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. (iki ginčijamų sandorių sudarymo) atsakovės turtas sudarė 4 836 659 Eur, o kreditorių reikalavimai – 4 890 244 Eur. Ginčijamais sandoriais transporto priemonės V. C. parduotos už mažesnę, nei šio turto vidutinė rinkos vertė, kainą. Iš kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktų viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad ginčo sandoriais perleistų transporto priemonių vidutinė rinkos vertė sudaro 95 380 Eur. Atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ pagal ginčijamus sandorius gautinos lėšos buvo panaudotos ne visiems jos kreditorių reikalavimams tenkinti, o suteikiant pirmenybę tik vienam kreditoriui, t. y. V. C. reikalavimui, kylančiam iš paskolos sutarties, patenkinti.

6. Pareiškėjas V. C. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, įtraukti pareiškėją į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą su 18 184,66 Eur finansiniu reikalavimu; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad iki 2024 m. vasario mėnesio, nesudarius tikslaus balanso bei galutinai nesuderinus skolų (debitinių, kreditinių), pareiškėjas negalėjo žinoti, jog LUAB „Baltų tinklo prekyba“ nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir kad bendrovės skolos nedidele suma viršija bendrovės turtą (atsižvelgiant į bendrovės turtą ir įsipareigojimų dydį). Automobiliai buvo parduoti už rinkos ar net didesnę kainą. Automobilis Porsche Cayenne E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo su defektais (sugedęs) ir jo remontas bendrovei būtų kainavęs daugiau nei analogiško automobilio vidutinė rinkos kaina, todėl šio automobilio pardavimas, nors ir už mažą kainą, nepažeidė kreditorių interesų. Nebuvo atsiskaityta tik su vienu kreditoriumi pažeidžiant kitų kreditorių interesus, o įskaityti vienarūšiai finansiniai reikalavimai iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovės turtas dėl to nesumažėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu: pareiškėjo V. C. prašymo įtraukti jį į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą netenkino; atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš pareiškėjo V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 15 395,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 395,34 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2024 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš pareiškėjo V. C. valstybei 347 Eur žyminį mokestį; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. C. teigia, jog nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos), lėšų pervedimo, paskolos, tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai yra tarpusavyje susiję, tačiau LUAB „Baltų tinklo prekyba“ nemokumo administratorė neginčija visų šių sandorių, t. y. neginčija nei sandorio, kuriuo V. C. buto pirkėjas pervedė pinigus KU „Saulėgrąža“, taip padengdamas LUAB „Baltų tinklo prekyba“ įsiskolinimą šiai KU, nei V. C. ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 2024 m. vasario 7 d. paskolos sutarties, nei vienarūšių kreditorių finansinių reikalavimų įskaitymo. Todėl teismas laikė, kad visi išvardyti sandoriai (išskyrus ginčijamas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis) yra galiojantys ir į šiuos sandorius būtina atsižvelgti sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

10. Teismo vertinimu, paskolos grąžinimas KU „Saulėgrąža“, 2024 m. vasario 7 d. V. C. ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“ paskolos sutarties sudarymas, vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymas ir automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai yra tarpusavyje susiję, dėl to jie neturi būti vertinami atsietai, o turi būti atsižvelgta į tai, kokias pasekmes atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ ir jos kreditoriams sukėlė šių sandorių visuma, taip pat atsižvelgti į tai, kokias pasekmes sukeltų dalies sandorių panaikinimas, o kitų sandorių palikimas galioti.

11. Teismas, išanalizavęs atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priešieškinį, padarė išvadą, kad pagrindinis jo tikslas yra restitucija – ginčijamais sandoriais perleistų automobilių susigrąžinimas arba kompensacijos už juos priteisimas. Pareiškėjas V. C. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tenkinus priešieškinį, jis automobilių grąžinti negalėtų, nes automobiliai yra parduoti kitiems asmenims. Teismas, patikrinęs Kelių transporto priemonių registrą, nustatė, kad V. C. vardu automobilių nėra registruota. Taigi restitucija natūra nėra galima, patenkinus priešieškinį, iš V. C. atsakovei galėtų būti priteista tik piniginė kompensacija.

12. Priešieškinyje nurodoma, kad ginčijamais sandoriais V. C. parduotų automobilių kaina sudaro iš viso 61 800 Eur, tačiau, vadovaujantis kreditorės VMI pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nurodytų transporto priemonių bendra vidutinė rinkos kaina yra 95 380 Eur.

Šalies argumentai

13. V. C. nurodė, kad du automobiliai buvo parduoti už rinkos kainą, o automobilis Porsche Cayenne S E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas už 5 800 Eur, nes buvo su defektais, o jų taisyti bendrovei finansiškai neapsimokėjo. V. C. pateikė skelbimus iš Vokietijos interneto svetainių su automobilių Porsche Cayenne ir Toyota Corolla kainomis bei savo skaičiavimus, kiek tokie automobiliai kainuotų Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo vertinimu, labiau tikėtini yra VšĮ „Emprekis“ skaičiavimai, nes iš viešai prieinamų duomenų (https://www.emprekis.lt/about.php) matyti, kad ši įmonė specializuojasi automobilių kainų apskaičiavimais, jais remiasi Lietuvos Respublikos institucijos, tokios kaip VMI. Dėl nurodytų priežasčių teismas rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pateiktais skaičiavimais.

Šalies argumentai

15. V. C. nurodžius, kad negali pateikti įrodymų, jog automobilis Porsche Cayenne S E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo su defektais, teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta ir atitinkamai nusprendė, kad ginčijamais sandoriais atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo padaryta 33 480 Eur žala, nes automobiliai nebuvo parduoti už rinkos kainą (95 380 Eur), o buvo parduoti už gerokai mažesnę kainą – 61 800 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė, atstovaudama bankrutuojančią bendrovę, gali imtis įvairių būdų bendrovės ir kreditorių interesams apginti. Priešieškiniu šioje byloje yra siekiama, kad LUAB „Baltų tinklo prekyba“ atgautų tam tikrą turtą arba pinigus. Teismas vertino, kad tai būtų įmanoma pasiekti ne tik ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, bet ir pareiškiant reikalavimą priteisti žalą iš ją padariusio asmens, todėl nurodė esant būtina nustatyti, kokiu būdu – taikant actio Pauliana ar reikalaujant žalos atlyginimo – geriau būtų apgintos bendrovės kreditorių teisės.

17. Įvardinęs kasacinio teismo praktikoje suformuluotas actio Pauliana taikymo sąlygas ir tai, kad, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas Pauliano ieškiniui pareikšti, kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas taip pat ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus, teismas nurodė, kad šiuo atveju reikia vertinti ne automobilių pirkimo–pardavimo sandorius atskirai, o visą tuo metu sudarytų šiam ginčui aktualių sandorių visumą. Pažymėjo, kad paskolos grąžinimas KU „Saulėgrąža“ buvo užtikrintas V. C. nuosavybės teise priklausiusio buto hipoteka. Taigi, nors ir netiesiogiai, bet KU „Saulėgrąža“ buvo atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ hipotekos kreditorė, todėl, pardavus įkeistą turtą, jos reikalavimas LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje vis tiek būtų buvęs patenkintas pirmiau nei kitų kreditorių. Todėl tokiu atveju negalima teigti, jog bet kuriuo iš minėtų (bet ne vien tik ginčijamais) sandoriu buvo suteikta pirmenybė vienam iš LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių (KU „Saulėgrąža“) kitų kreditorių atžvilgiu.

18. Teismas pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog V. C. atsiskaičius su KU „Saulėgrąža“, sudarius ginčijamus automobilių pirkimo–pardavimo sandorius ir atlikus vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymą, atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ turtas nesumažėjo visa parduotų automobilių kaina. Jis sumažėjo automobilių kainos skirtumu, iš jo atėmus likusią neįskaitytą 18 184,66 Eur V. C. reikalaujamą sumą – 15 395,34 Eur (33 480 Eur – 18 184,66 Eur). Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš actio Pauliana sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl nėra pagrindo remiantis šiuo institutu pripažinti negaliojančiais ginčijamų automobilių pirkimo–pardavimo sandorių.

19. Teismas nurodė, kad, nors jis ir konstatavo nesant vienos iš sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, yra būtina aptarti situaciją, jeigu formaliai būtų laikoma, jog yra visos sąlygos actio Pauliana taikymui. Tokiu atveju, remiantis actio Pauliana institutu, būtų pripažinti negaliojančiais automobilių pirkimo–pardavimo sandoriai ir taikyta restitucija, V. C. atliktas vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymas nebetektų galios ir, nors iš V. C. atsakovei būtų priteista visa perleistų automobilių rinkos kaina (95 380 Eur), V. C. turėtų būti traukiamas į atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 79 984,66 Eur reikalavimu, nes nėra duomenų, kad LUAB „Baltų tinklo prekyba“ būtų padengusi šį įsiskolinimą V. C.. Tokia susidariusi situacija nebūtų teisinga V. C. atžvilgiu, nes asmuo, patenkinęs hipotekos kreditoriaus reikalavimą (kuris bet kokiu atveju būtų patenkintas pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai), atsidurtų antrojoje LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių eilėje ir jo finansinis reikalavimas būtų tenkinamas proporcingai kartu su kitais antrosios eilės kreditorių reikalavimais. Tokia situacija iš esmės nebūtų naudinga ir kitiems LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditoriams, nes vietoje automobilių kainos skirtumo, iš V. C. atsakovei būtų priteista 95 380 Eur, kurią būtų gerokai sunkiau išieškoti nei 15 395,34 Eur. Taigi šiuo atveju actio Pauliana instituto taikymas neatitiktų nei kreditorių interesų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

20. Teismo vertinimu, šioje byloje pažeistas atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ ir jos kreditorių teises galima apginti kitu būdu – naudojant žalos atlyginimo institutą. Kadangi V. C., būdamas LUAB „Baltų tinklo prekyba“ vadovu, su savimi, kaip fiziniu asmeniu, sudarytais automobilių pirkimo–pardavimo sandoriais automobilius pardavė už 33 480 Eur mažesnę nei rinkos kaina, laikytina, kad jis netinkamai vykdė savo, kaip LUAB „Baltų tinklo prekyba“ vadovo, pareigas, tokiais savo veiksmais atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ padarė žalą, kurią turi atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.249 straipsnis).

21. Ginčo automobiliai buvo parduoti 33 480 Eur mažesne suma nei jų rinkos vertė, be to, V. C. reiškia 18 184,66 Eur finansinį reikalavimą atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“. Nemokomo administratorė neginčijo nei sandorio, kuriuo V. C. buto pirkėjas pervedė pinigus KU „Saulėgrąža“, taip padengdamas LUAB „Baltų tinklo prekyba“ įsiskolinimą šiai KU, nei V. C. ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 2024 m. vasario 7 d. paskolos sutarties, nei vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymo. Dėl to teismas vertino, kad V. C. pagrįstai iš atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalauja 18 184,66 Eur.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo automobiliai buvo parduoti 33 480 Eur mažesne suma nei jų rinkos vertė, todėl atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. C. pagrįstai iš atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ reikalauja 18 184,66 Eur, teismas nurodė, kad šios sumos yra įskaitomos ir konstatavo, jog V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ turi atlyginti 15 395,34 Eur dydžio žalą (33 480 Eur – 18 184,66 Eur).

23. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino V. C. prašymo įtraukti jį į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą, o atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ priešieškinį patenkino iš dalies ir iš V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priteisė 15 395,34 Eur žalos atlyginimą. Vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, teismas iš V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Apeliaciniame skunde atsakovė LUAB „Baltų tinklo prekyba“ (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą – priteisti iš pareiškėjo V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 33 480 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) įtraukti pareiškėją V. C. į atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 18 184,66 Eur finansiniu reikalavimu. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Teismas, priimdamas sprendimą (įskaitydamas šalims priteistinas sumas ir atsakovei iš pareiškėjo vietoje teismo nustatyto 33 480 Eur žalos atlyginimo priteisdamas 15 395,34 Eur), pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, draudžiančias nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

24.2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad tuo atveju, jei vienai bylos šalių yra iškeliama bankroto byla, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įskaitymas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

24.3. Teismas pažeidė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiantį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004).

24.4. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė įskaityti V. C. 18 184,66 Eur reikalavimą LUAB „Baltų tinklo prekyba“ į pareiškėjo V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ atlygintiną 33 480 Eur žalą, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, kuris reiškia, kad visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas, 94 straipsnio 4 dalis), turi būti pakeista.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime pareiškėjas V. C. prašo atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nemokumo administratorius privalo laikytis nemokumo administratorių etikos kodekso, kuriame nustatyta, jog nemokumo administratorius savo veikloje vadovaujasi profesionalumo, teisingumo, sąžiningumo, bendradarbiavimo profesinės etikos principais, t. y. nemokumo administratorius privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

25.2. Šiuo atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo V. C. finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje. Atsakovės nemokumo administratorė, nesutikdama su pareiškėjo V. C. prašymu dėl 18 184,66 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsakovės vardu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė automobilių pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją arba nustačius, kad restitucija negalima, priteisti perleisto turto vertę.

25.3. Vilniaus apygardos teismui 2025 m. vasario 27 d. priėmus sprendimą iš dalies tenkinti atsakovės priešieškinį ir įskaityti šalių reikalavimus, atsakovės vardu veikianti nemokumo administratorė keičia poziciją – prašo teismo patvirtinti pareiškėjo V. C. 18 184,66 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukti jį į antrosios eilės kreditorių sąrašą, taip siekdama išvengti teismo taikyto įskaitymo ir reikalaudama priteisti atsakovei 33 480 Eur žalos atlyginimą. Tokie nenuoseklūs nemokumo administratorės veiksmai rodo, kad nemokumo administratorė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, sąmoningai veikia prieš kreditoriaus V. C. interesus, t. y. elgiasi nesąžiningai.

25.4. Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovės reikalavimą, atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė naują, priešieškiniui priešingą reikalavimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Tokiais veiksmais atsakovė ir jos vardu veikianti nemokumo administratorė iš esmės paneigia savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, t. y. priešieškiniu ginčijusi pareiškėjo V. C. 18 184,66 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, dabar prašo tokį reikalavimą patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas peržengia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes apeliaciniu skundu keliamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo V. C. prašymas įtraukti jį į atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą su 18 184,66 Eur finansiniu reikalavimu buvo nepatenkintas, bet pirmosios instancijos teismui šią sumą įskaičius į apeliantei iš pareiškėjo priteistinos žalos atlyginimo dydį, iš pareiškėjo apeliantei buvo priteistas 15 395,34 Eur žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Baltų tinklo prekyba“ įregistruota 2004 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas V. C. nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo LUAB „Baltų tinklo prekyba“ vienintelis akcininkas. Jis taip pat nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. ir nuo 2024 m. kovo 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo LUAB „Baltų tinklo prekyba“ vadovas (direktorius). Nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo 5 d. bendrovės vadovu buvo registruotas V. A..

30. 2024 m. vasario 2 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria LUAB „Baltų tinklo prekyba“ pardavė V. C. transporto priemonę Porsche Cayenne E-Hybrid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) už 42 500 Eur kainą, kurią pagal 2024 m. vasario 2 d. lizingo sutarties pabaigos aktą (pažymą) LUAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo įsigijusi iš UAB „Swedbank lizingas“ už 92 981,24 Eur kainą.

31. 2024 m. vasario 2 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria LUAB „Baltų tinklo prekyba“ pardavė V. C. transporto priemonę Porsche Cayenne S E-Hybrid (valst Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) už 5 800 Eur kainą, kurią pagal 2024 m. vasario 2 d. lizingo sutarties pabaigos aktą (pažymą) LUAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo įsigijusi iš UAB „Swedbank lizingas“ už 68 594,90 Eur kainą.

32. 2024 m. vasario 6 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria LUAB „Baltų tinklo prekyba“ pardavė V. C. transporto priemonę Toyota Corolla (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini)) už 13 500 Eur kainą, kurią pagal 2024 m. vasario 5 d. lizingo sutarties pabaigos aktą (pažymą) LUAB „Baltų tinklo prekyba“ buvo įsigijusi iš UAB „Swedbank lizingas“ už 24 800 Eur kainą.

33. Iš VMI pateiktų VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, kad transporto priemonių Porsche Cayenne E-Hybrid, Porsche Cayenne S E-Hybrid ir Toyota Corolla bendra vidutinė rinkos kaina sudaro 95 380 Eur.

34. V. C. asmeninį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įkeitęs hipoteka LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorės KU „Saulėgrąža“ naudai. Hipotekos kreditorei pareikalavus, V. C. davė sutikimą, kad buto pirkėjas 79 984,66 Eur už parduodamą butą ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 9 d. pervestų tiesiogiai KU „Saulėgrąža“ už LUAB „Baltų tinklo prekyba“ finansinį įsiskolinimą (2024 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 papunktis). Galutinis atsiskaitymas pagal šią sutartį turi būti notariškai patvirtintas pardavėjo (V. C.) pareiškimu (pakvitavimu), kad pinigai pervesti ir minėtas pareiškimas (pakvitavimas) bus neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalis (4.2 papunktis) (4 t., b. l. 12–21).

35. V. C. ir LUAB „Baltų tinklo prekyba“, atstovaujama direktoriaus V. C., 2024 m. vasario 7 d. sudarė paskolos sutartį, kuria V. C. atsakovei LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 5 dienų terminui paskolino 79 984,66 Eur (4 t., b. l. 84).

36. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2242-661/2024 (dabar Nr. eB2-887-661/2025) atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Eksmokumas“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

37. Pareiškėjas V. C., pateikdamas prašymą dėl jo finansinio reikalavimo LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje 2024 m. liepos 30 d., nemokumo administratorei nurodė, kad jo finansinio reikalavimo dydis yra 31 684,66 Eur. Paaiškino, kad reikalavimas susidarė pardavus V. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir taip grąžinus LUAB „Baltų tinklo prekyba“ paskolą KU „Saulėgrąža“; buhalterei atlikus įskaitymą, finansinio reikalavimo dydis yra 31 684,66 Eur. Pateikė 2024 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją (3 t., b. l. 10, 12–21). Pareiškėjas V. C. 2024 m. rugsėjo 18 d. nemokumo administratorei patikslino, kad atsakovė jam yra skolinga 18 184,66 Eur; pateikė 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 6 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių ir 2024 m. vasario 7 d. paskolos sutarties kopijas (4 t., b. l. 40–44).

Dėl ginčo esmės ir teismo taikyto įskaitymo

38. Byloje pirmosios instancijos teismas pirmiau sprendė dėl pareiškėjo V. C. finansinio reikalavimo atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje pagrįstumo. Jau minėta, kad pareiškėjas prašė jį įtraukti į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą su patikslintu 18 184,66 Eur finansiniu reikalavimu.

39. Atsakovė LUAB „Baltų tinklo prekyba“ nesutiko su pareiškėjo įtraukimu į bendrovės kreditorių sąrašą, pareiškė priešieškinį dėl automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu ir restitucijos natūra (grąžinant bendrovei automobilius) arba sumokant jų piniginę vertę taikymo. Priešieškinyje atsakovė įrodinėjo, kad ginčijami transporto priemonių pardavimo sandoriai pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes buvo sudaryti LUAB „Baltų tinklo prekyba“ jau esant nemokiai, be to, viena iš ginčijamu sandoriu parduotų transporto priemonių buvo parduota už žymiai mažesnę nei rinkos vertė kainą, todėl šių sandorių sudarymas sumažino apeliantės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, negana to – apeliantė faktiškai negavo už pareiškėjui V. C. parduotas transporto priemones mokėtinos kainos, kadangi pareiškėjas šią kainą, atsakovei esant nemokiai, įskaitė į savo reikalavimą, kildinamą iš pareiškėjo regreso teisės į bendrovę, įgytos pareiškėjo lėšomis (parduoto buto kainos dalimi) įvykdžius atsakovės prievolę KU „Saulėgrąža“.

40. Taigi byloje siekiant nustatyti, ar pareiškėjo finansinis reikalavimas pagrįstas, pirmiausia turėjo būti įvertintas priešieškiniu ginčijamų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo teisėtumas ir tai, ar pareiškėjo ir apeliantės atliktas, pareiškėjo teigimu, vienarūšių reikalavimų įskaitymas, yra teisėtas, nepriklausomai nuo to, kad nemokumo administratorė neginčijo kitų sandorių, kurių pagrindu susiformavo pareiškėjo finansinis reikalavimas, pagrįstumo. Teismas nurodytas aplinkybes privalėjo įvertinti ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva), kadangi pareiškėjo atlikto įskaitymo pagrindu buvo grindžiamas jo, kaip atsakovės kreditoriaus, finansinis reikalavimas, įskaitant jo dydį.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. C. prašymo dėl jo įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkino, tačiau iš dalies patenkindamas atsakovės priešieškinį, iš pareiškėjo V. C. LUAB „Baltų tinklo prekyba“ priteisė 15 395,34 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas.

42. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (motyvų) matyti, kad teismas, nors rezoliucinėje dalyje nurodė netenkinantis pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditorių sąrašą, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje iš esmės pripažino, kad pareiškėjo V. C. 18 184,66 Eur finansinis reikalavimas atsakovės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje yra pagrįstas, t. y. iš esmės sprendimo motyvais teismas pripažino pareiškėją LUAB „Baltų tinklo prekyba“ kreditoriumi ir konstatavo jo 18 184,66 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą. Tuo remdamasis teismas pareiškėjo finansinio reikalavimo sumą įskaitė į atsakovei padarytos žalos dydį, kuris, pirmosios instancijos teismo įvertinimu, sudarė 33 480 Eur (ginčo automobiliai buvo parduoti 33 480 Eur mažesne kaina nei jų rinkos vertė).

43. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad teismas, iš esmės pripažinęs pareiškėjo 18 184,66 Eur finansinį reikalavimą pagrįstu, šio reikalavimo dydį įskaitė į atsakovei padarytos žalos dydį, dėl to apeliantei iš pareiškėjo buvo nepagrįstai priteistas sumažintas (15 395,34 Eur) žalos atlyginimas (33 480 Eur - 18 184,66 Eur), o toks pirmosios instancijos teismo atliktas įskaitymas pažeidė imperatyvias JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliante.

44. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinis teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei vienai iš bylos šalių yra iškeliama bankroto byla, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įskaitymas, išskyrus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą, draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

45. Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi LUAB „Baltų tinklo prekyba“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 4 d., tarp pareiškėjo V. C. ir apeliantės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ susiklostę teisiniai santykiai ir iš jų vienas kitam kildinami įsipareigojimai nėra susiję su mokesčių permoka (skirtumu), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant galima taikyti įskaitymą bankroto byloje, taigi įskaitymas yra netaikomas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad toks įskaitymas, koks buvo atliktas pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į tai, jog jis atliktas po to, kai apeliantei jau buvo iškelta bankroto byla, negalėjo būti atliktas pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą. Taigi jau vien dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

46. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiantį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2006; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013). Taigi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

47. Toks ginčo išnagrinėjimo rezultatas (įskaitymas) pažeistų imperatyviąsias teisės normas bei jomis nustatytus draudimus, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Negana to, tokiu sprendimu taip pat būtų nepagrįstai suteiktas pranašumas kreditoriui prieš kitus bankrutavusios įmonės kreditorius ir pažeistas jų lygiateisiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018; 2025 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-881/2025).

48. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas V. C. nebuvo hipotekos kreditorius (juo buvo KU „Saulėgrąža“), todėl aplinkybė, jog iš jam nuosavybės teise priklausiusio ir skolininkės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto buvo patenkintas LUAB „Baltų tinklo prekyba“ hipotekos kreditorės KU „Saulėgrąža“ reikalavimas, nesudaro pagrindo pareiškėjo prilyginti hipotekos kreditoriui.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė įskaitymą. Apeliantė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą – priteisti iš pareiškėjo V. C. LUAB „Baltų tinklo prekyba“ 33 480 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o pareiškėją V. C. įtraukti į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 18 184,66 Eur finansiniu reikalavimu. Tačiau vien išvada apie pirmosios instancijos teismo atlikto įskaitymo negalimumą (nepagrįstumą) nėra pakankama tam, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų pakeistas taip, kaip prašo apeliantė, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo atskleista bylos esmė ir pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl bylos esmės neatskleidimo ir apeliantės pasirinkto teisių gynimo būdo

50. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 31 punktas).

51. Nagrinėjamoje byloje, jau minėta, buvo sprendžiama dėl pareiškėjo V. C. finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo apeliantės LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje. Pareiškėjas finansinio reikalavimo dydį, be kita ko, grindė jam bendrovės parduotų transporto priemonių pardavimo kainos įskaitymu į pareiškėjo regreso teisę į apeliantę. Atsakovė, nors tokio įskaitymo tiesiogiai ir neginčijo, tačiau iš esmės su juo nesutiko dėl pardavimo kainos dydžio (priešieškiniu ginčijo transporto priemonių perleido sandorius actio Pauliana pagrindu).

52. Kaip žinia, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445).

54. Kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuluotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 31 punktas).

55. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo V. C. finansinio reikalavimo pagrįstumo, turėjo ex officio pasisakyti, ar pareiškėjo ir apeliantės (tuo metu vadovaujamos pareiškėjo) atliktas įskaitymas (transporto priemonių pardavimo V. C. kainos įskaitymas į V. C. regreso teisę LUAB „Baltų tinklo prekyba“) yra teisėtas, nepriklausomai nuo to, kad nemokumo administratorė tiesiogiai neginčijo kitų sandorių, kurių pagrindu susiformavo pareiškėjo finansinis reikalavimas, pagrįstumo, kadangi šiuo įskaitymu buvo grindžiamas pareiškėjo, kaip apeliantės kreditoriaus, finansinio reikalavimo dydis. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar toks įskaitymas iš tiesų buvo atliktas (jei buvo atliktas, tai kada – pareiškėjas pirmą kartą teikdamas finansinį reikalavimą nurodė, kad buhalterė atliko „sudengimą“ (3 t., b. l. 10), tačiau byloje šį teiginį pagrindžiančių apskaitos dokumentų, nors apeliantė yra juridinis asmuo ir toks įskaitymas turėjo būti atspindėtas buhalterinės apskaitos dokumentuose, nėra) ir ar šis įskaitymas atitiko įskaitymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (CK 6.130–140 straipsniai) ir juos aiškinančią teismų praktiką.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė dar patikslintuose prieštaravimuose kėlė klausimą dėl minimo įskaitymo pagrįstumo, nurodydama, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo atliktą įskaitymą, pranešimų, pareiškimų, raštų bendrovei ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo laikytasi įstatymo nustatytos įskaitymo tvarkos (4 t., b. l. 36). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, nenustatė esminės aplinkybės, ar, pareiškėjo V. C. teigimu, atliktas įskaitymas iš tiesų buvo atliktas ir ar jis yra teisėtas.

57. Jau minėta, kad, sprendžiant pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, taip pat turėjo būti įvertinta, ar atsakovės ginčijami transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių kainą (61 800 Eur) pareiškėjas nurodo įskaitęs į jo atsakovės atžvilgiu įgytą 79 984,66 Eur regreso teisę, yra galiojantys. Šių sandorių galiojimą apeliantė ginčijo priešieškiniu ir prašė taikyti restituciją, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo iš esmės nenagrinėjo.

58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje (ir (ar) priešieškinyje) suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 24 punktas).

59. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 59 punktas).

60. Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 56 punktas).

61. Nagrinėjamu atveju apeliantė pasirinko savo teisių gynimo būdą – pripažinti negaliojančiais tris transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restituciją. Kitų teisių gynimo būdų ir alternatyvių reikalavimų priešieškinyje apeliantė nebuvo suformulavusi. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės (CK 6.245 straipsnis) taikymo pagrindu priešieškinis nebuvo grindžiamas.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, t. y. taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas yra skirtingi teisių gynimo būdai; ieškinio actio Pauliana pagrindu ir ieškinio civilinei atsakomybei taikyti tenkinimui nustatytinos skirtingos faktinės aplinkybės. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybė gauti visišką savo reikalavimų tenkinimą. Šiuo institutu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tenkinti savo reikalavimą. Pareiškus ieškinį actio Pauliana pagrindu, nustatytinos CK 6.66–6.67 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl kreditoriui padarytos žalos. Civilinės atsakomybės taikymo atveju turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų bei žalos ir kaltė, jei įstatymai dėl pastarosios sąlygos nenustato išimties (CK 6.246–6.249 straipsniai).

63. Taigi teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias būtina nustatyti siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, skiriasi nuo faktinių aplinkybių, kurios turi būti nustatytos įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas. Atitinkamai restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo sąlygos bei teisinis rezultatas skiriasi nuo civilinės atsakomybės taikymo padarinių. Skiriasi ir kitos įstatyme įtvirtintos sandorių negaliojimo ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pavyzdžiui reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo paprastai taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau sandorį ginčijant actio Pauliana pagrindu ieškinys turi būti pareikštas ne vėliau kaip vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK. 66 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinės atsakomybės taikymo klausimą, t. y. priteisė apeliantei iš pareiškėjo turtinės žalos atlyginimą, nors toks klausimas priešieškiniu nebuvo keliamas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nesant apeliantės valios, pakeitė apeliantės pasirinktą teisių gynimo būdą ir vietoje apeliantės priešieškinio reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją pritaikė kitą teisių gynimo būdą – priteisė žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad konstatuodamas žalos atlyginimo faktą pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendime aptarė tik vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus (žr. skundžiamo teismo sprendimo 35 punktą). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei apeliantės įrodinėtų actio Pauliana sąlygų, nei sandorių negaliojimo pasekmių (restitucijos) klausimų.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai neatsižvelgė į JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus draudimus ir nepagrįstai sprendimu atliko pareiškėjo V. C. LUAB „Baltų tinklo prekyba“ bankroto byloje prašyto patvirtinti 18 184,66 Eur finansinio reikalavimo dydžio įskaitymą į LUAB „Baltų tinklo prekyba“ iš pareiškėjo priteistinos žalos atlyginimo dydį, tačiau ir apskritai sprendimu išnagrinėjo žalos atlyginimo klausimą, kurio pagal byloje šalių procesiniais dokumentais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas niekas iš šalių nekėlė, tokiu būdu peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir pareiškėjo reiškiamo finansinio reikalavimo (ypač jo dydžio) pagrįstumo, pareiškėjo deklaruojamo įskaitymo (įskaičius apeliantės pareiškėjui parduotų transporto priemonių kainą (61 800 Eur) į pareiškėjo į apeliantę įgytą regreso teisę (79 984,66 Eur) teisėtumo, be to, iš esmės neišnagrinėjo apeliantės pareikšto priešieškinio, grindžiamo actio Pauliana pagrindu, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.

66. Atsižvelgdama į tai, kad bylos esmė pirmosios instancijos teismo liko neatskleista, teisėjų kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų šalių argumentų nepasisakytina kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos išnagrinėjimo rezultatui.

67. Bylą nagrinėjant iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, visų pirma turėtų nustatyti, ar byloje yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana ir pripažinti priešieškiniu ginčijamus sandorius negaliojančiais ir (esant pagrindui) spręsti restitucijos klausimą, taip pat įvertinti, ar pareiškėjas taikė vienarūšių prievolių įskaitymą, jei taip, ar jis taikytas pagrįstai, t. y. esant visoms kasacinio teismo praktikoje nurodytoms įskaitymo sąlygoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Giedrė ČėsnienėAldona TilindienėAlma Urbanavičienė