Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-12975-1134/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: e2-12975-1134/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08333-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Renti“

Civilinė byla Nr. e2-12975-1134/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08333-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: .6.11.1. 2.6.11.2; 2.1.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.3.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,dalyvaujant ieškovui A. M., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“ atstovui Linui Narkui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autowow“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Renti“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje tarp ieškovo A. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“ kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovas A. M. per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autowow“ prašydamas priteisti ieškovo naudai 1 869,37 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad UAB „Autowow“ (toliau – atsakovė arba pardavėjas), UAB „Renti“ (toliau – pirkėjas arba davėjas) ir A. M. (toliau – ieškovas arba gavėjas) 2023 m. vasario 21 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029, kurios pagrindu pardavėjas pardavė pirkėjui automobilį BMW 520, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2012, variklio darbinis tūris – 1335. Remiantis sutarties 1.2. punktu, pardavėjas pareiškė ir patvirtino pirkėjui ir gavėjui, kad: 1.2.2. Transporto priemonė priklauso pardavėjui nuosavybės teise ir atitinka šioje sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus; 1.2.3. po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimų yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti galima pilnoje apimtyje. 2023 m. vasario 21 d. davėjas UAB „Renti“ ir ieškovas sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029, kurios pagrindu davėjas įsipareigoja suteikti už užmokestį gavėjui transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o gavėjas įsipareigoja mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Nurodo, jog remiantis sutarties 3.2.2. punktu, pardavėją ir transporto priemonę gavėjas išsirinko pats ir patikrino jos fizinę ir teisinę būklę bei statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą gavėjo poreikiams ir kitus gavėjui svarbius dalykus, susijusius su pardavėju ir transporto priemone ir dėl to jam tenka visa rizika, susijusi su transporto priemonės įsigijimu bei dėl to, kad pardavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Gavėjui buvo sudarytos realios galimybės konsultuotis su davėju ir/ar trečiaisiais asmenimis dėl konkrečios transporto priemonės būklės, funkcionalumo, trūkumų buvimo ar nebuvimo, vertės, 1.1, ir/ar pardavėjo patikimumo ir pasinaudodamas šia galimybe ar atsisakydamas pasinaudoti ja gavėjas veikė išimtinai savo rizika. Šalys sutarties sudarymo metu nurodė, kad defektų nėra. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI21022023/0029 4.5. pagrindu transporto priemonės perdavimo metu davėjas privalo: 4.5.1. atskleisti visą jam žinomą informaciją apie transporto priemonės būklę ir jam žinomus transporto priemonės trūkumus, jei tokių yra; 4.5.2. vaizdinėmis priemonėmis užfiksuoti transporto priemonės būklę perdavimo metu. Remiantis sutarties 4.8 punktu, po transporto priemonės perdavimo gavėjui, pretenzijas, susijusias su transporto priemone (pvz.: transporto priemonė turi paslėptų defektų ar neatitinka gavėjo poreikių) gavėjas turi reikšti tiesiogiai pardavėjui, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė įsigyjama iš gavėjo arba priklauso transporto priemonių parkui. Gavėjui pareiškus pretenzijų dėl transporto priemonės būklės ar transporto priemonės trūkumų, davėjas tarpininkauja tarp gavėjo ir pardavėjo ir nedelsiant perduoda gavėjo pretenzijas pardavėjui. Ieškovas nurodo, jog sudarydamas sutartis siekė naudotis transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI21022023/0029 pagrindu jam perduota transporto priemone pagal paskirtį, tačiau nuo pirmos dienos, kai gavo transporto priemonę, pastebėjo, kad ji turi defektų. Pažymi, kad pasirašant sutartis jam buvo nurodyta, kad transporto priemonė dar neturi privalomosios techninės apžiūros, kad privaloma techninė apžiūra bus sutvarkyta, kad bus pašalinti automobilio trūkumai, jei tokių iškils. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, pasirašydamas sutartis, negalėjo matyti automobilio trūkumų, kadangi automobilis tik po sutarčių pasirašymo turėjo būti paruoštas naudojimui ir atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Gavus transporto priemonę (sutartys sudarytos 2023 m. vasario 21 d., o automobilis gautas 2023 m. vasario 24 d.) paaiškėjo, kad privaloma transporto priemonės techninė apžiūra jau buvo atlikta prieš sutartį (prieš mėnesį ar du, tikslios datos ieškovas nepamena, o visus dokumentus yra perdavęs kartu su automobiliu). Automobilis jį apžiūrint buvo laikomas garaže, buvo nurodyta, kad jis yra neseniai parvežtas, nuo to laiko nebuvo naudotas. Teigia, kad pateikta informacija sudarė ieškovui teisėtą lūkestį, kad praėjus privalomą techninę transporto priemonės apžiūrą jokių trūkumų, kurie trukdytų naudoti transporto priemonę pagal paskirtį, negalės būti. 2023 m. vasario 24 d., gavęs automobilį ir pradėjęs juo naudotis pagal paskirtį ieškovas pastebėjo, kad automobilis, galimai, turi trūkumų. Dėl nurodytos priežasties ieškovas tą pačią dieną nuvežė automobilį į UAB „Automagija“ patikrinimui. Už patikrinimą UAB „Automagija“ sumokėjo 47,50 Eur. UAB „Automagija“ pateikė darbų sąmatą 4 203,02 Eur sumai ir nurodė aptiktus automobilio trūkumus. Ieškovas, tarpininkaujant UAB „Renti“, susisiekė su atsakove ir pateikė jai nustatytus trūkumus. Nurodo, kad atsakovė sutiko ištaisyti automobilio trūkumus, todėl automobilis buvo perduotas UAB „Autowow“. Ieškovui atgavus automobilį 2023 m. kovo 16 d., atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją pagrįstai abejojant atsakovės sąžiningumu, automobilis buvo nuvežtas pakartotiniam patikrinimui į UAB „PRIE VIADUKO“, kur buvo nustatyti automobilio trūkumai 576 Eur sumai. Apie naujai nustatytus trūkumus buvo pranešta atsakovei, kuri nurodė, kad nesutinka taisyti naujai nurodytų trūkumų, kadangi jų nebuvo nurodyta pirminiame pranešime dėl trūkumų, o atsakovė jokių kitų trūkumų nenustatė. Norėdamas įsitikinti, ar naujai nustatyti automobilio trūkumai yra pagrįsti, ieškovas 2023 m. kovo 16 d. atliko pakartotinę privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, kurioje nurodyta, kad jam perduota transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (vairo traukių ir svirčių būklėje nustatytas per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas; pakaboje nustatytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai). Teigia, jog ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė pažeidė savo pareigą užtikrinti, kad transporto priemonė atitinka šioje sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus; kad po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų. Ieškovas 2023 m. kovo 16 d. informavo UAB „Renti“, kad pageidauja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 pagal 3.2. punktą, numatantį, jeigu paaiškėja transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinti ar kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 eurų (trisdešimt eurų), pirkėjas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti šios sutarties 2.1 punkte nurodytą transporto priemonės kainą arba nutraukti šią sutartį. Ieškovas buvo aiškiai nurodęs, kad sutartį nori nutraukti dėl to, kad automobilis techniškai netvarkingas ir negali dalyvauti eisme, šią aplinkybę pagrindė pridėtais įrodymais. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS21022023/0029 yra neatsiejamai susijusi su transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi Nr. RNTI21022023/0029. Teigia, jog aplinkybė, kad transporto priemonė iš karto po jos perdavimo, kuriai neseniai buvo atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, nebeatitinka joje nustatytų reikalavimų, nustačius, kad ieškovas jam perduota transporto priemone realiai negalėjo naudotis, kadangi buvo fiksuojami trūkumai, transporto priemonė siųsta trūkumų šalinimui, įrodo, kad sutartys nutrauktos išimtinai dėl atsakovės kaltės. UAB „Renti“ 2023 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku nurodė, kad ieškovo įsiskolinimą sutarties nutraukimo dienai (2023 m. kovo 27 d.) sudaro 1 017,88 Eur kompensacija už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. Kadangi atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029, o UAB „Renti“ transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi Nr. RNTI21022023/0029 neprisiėmė atsakomybės už automobilio trūkumus, ieškovas atsiskaitė su UAB „Renti“, sumokėdamas iš jo reikalautą 1 017,88 Eur sumą kaip kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. Šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl to, kad atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir jos padarytas pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, t. y., ieškovas negalėjo transporto priemone naudotis pagal paskirtį, ko buvo siekiama sudarant 2023 m. vasario 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029. Mano, kad susiklosčiusi situacija yra itin nepalanki ieškovui, kuris sutarčių pagrindu ne tik negalėjo naudotis jam perduotu automobiliu pagal paskirtį, bet ir patyrė nuostolių: 511,99 Eur nuomą už vieną mėnesį, 1 017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui, 47,50 Eur už automobilio apžiūrą ir defektų nustatymą, taip pat patyrė nuostolius už pakartotinę automobilio apžiūrą ir privalomą transportų priemonių techninę apžiūrą, tačiau nėra išsaugojęs jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad ieškovas sutartį nutraukė ne dėl smulkių automobilio defektų, o dėl fakto, kad defektai yra tokio masto, jog transporto priemonė neatitinka privalomos transporto priemonių techninės apžiūros ir šia transporto priemone negalima naudotis eisme. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo užtikrinti, kad po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, o jau pirmą dieną ieškovui gavus automobilį ir nuvežus jį patikrinti buvo nustatyti defektai, po to UAB „Autowow“ šalino defektus, tačiau gavus automobilį ir jį vėl patikrinus buvo nustatyti nauji defektai, dėl ko 2023 m. kovo 16 d. ieškovas atliko privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą ir galutinai įsitikino, kad jam perduota transporto priemonė neatitinka jai teisės aktų nustatytų reikalavimų, akivaizdu, kad, remiantis sutarties nuostatomis, ieškovas negalėjo numatyti tokio masto trūkumų ir jų fiksavimas po automobilio gavimo nelemia atsakomybės už automobilio defektus perkėlimo ieškovui transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI21022023/0029 3.2.2. punkto pagrindu, kadangi taip būtų paneigiama UAB „Autowow“ sutartinė pareiga, numatyta pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029 1.2.2., 1.2.3. Teigia, jog sutartys buvo nutrauktos pagrįstai, nei UAB „Autowow“, nei UAB „Renti“ neprieštaravo automobilio grąžinimui, sutarčių nutraukimui. Iš UAB „Autowow“ prašoma A. M. atlyginti 1 869,37 Eur nuostolius: 511,99 Eur sumokėtą nuomos mokestį už vieną mėnesį, 1017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui, 47,50 Eur už automobilio apžiūrą ir defektų nustatymą, 292 Eur teisinės pagalbos išlaidų rašant pretenziją. Kitų patirtų nuostolių atlyginti ieškovas neprašo, kadangi neišsaugoti jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Paaiškina, kad sumokėtas nuomos mokestis už vieną mėnesį laikomas nuostoliais, kadangi dėl nustatytų automobilio trūkumų ir jų šalinimo ieškovas negalėjo automobiliu naudotis pagal paskirtį, t. y. buvo pažeisti jo teisėti sutartiniai lūkesčiai. 1 017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui ieškovas sumokėjo UAB „Renti“, kuri sutartimis neprisiėmė atsakomybės už automobilio trūkumus. Laiku nesumokėjus kompensacijos UAB „Renti“, ji būtų skaičiavusi delspinigius, dėl ko ieškovo nuostoliai būtų dar didesni. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl dėl pretenzijos surašymo reikėjo kreiptis į advokatą, šios teisinės pagalbos išlaidos taip pat laikytinos ieškovo nuostoliais. Teigia, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos ieškovo nuostolių atlyginimui.

4. Teisme gautas atsakovės UAB „Autowow“ atsiliepimas, kuriuo nesutinka su ieškovo A. M. pareikštu ieškiniu.

5. Nurodė, kad atsakovė nėra gavusi ieškovo 2023 m. balandžio 12 d. pateiktos pretenzijos atsakovei, kuri buvo siunčiama el. paštu linas@autowow.lt, dėl automobilio BMW 520, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad susipažinusi su ieškiniu dar kartą patikrino minėto el. pašto visus aplankus, įskaitant aplanką „Šlamštas“, tačiau minėta pretenzija nebuvo rasta. Be kita ko, atsakovė kreipėsi į UAB „Interneto vizija“, kuri patikino, kad atsakovės el. pašto veikimas yra tinkamas, o jei būtų buvę sutrikimų, ieškovo pretenzijos siuntėjas būtų gavęs informacinį el. laišką apie nenusiųstą laišką atsakovei. Teigia, kad atsakovė, perduodama automobilį ieškovui, negalėjo žinoti apie esamus trūkumus, kadangi automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, o tuo laikotarpiu, kai automobilis priklausė atsakovei, nebuvo pastebėta jokių trūkumų, automobilis nepatyrė jokių kelių ar vandens eismo įvykių. Net ir būdama įsitikinusi dėl tinkamos automobilio būklės eksploatacijai, atsakovė, gavusi ieškovo kreipimąsi po automobilio patikros, atliktos ieškovo pasirinktoje vietoje, UAB „Automagija“, geranoriškai sutiko pašalinti visus ataskaitoje nurodytus trūkumus be papildomo atlygio ir paimdama automobilį iš ieškovui patogios vietos Šiauliuose. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Automagija“ nurodyti trūkumai nebuvo atsakovės nuslėpti trūkumai, o trūkumai, atsiradę dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovė pašalino ir tokius trūkumus, kurie niekaip neįtakoja saugaus automobilio eksploatavimo, t. y. DVD grotuvo, durų rankenėlės. Atsakovė taip pat papildomai patikrino automobilį, jo pakabą, atliko diagnostiką. Automobilis ieškovui buvo grąžintas Šiauliuose visapusiškai tvarkingas. Ieškovui pakartotinai kreipiantis į atsakovę dėl papildomų automobilio trūkumų, nustatytų jau kitame autoservise UAB „Prie viaduko“, šalinimo, atsakovė atsisakė šalinti trūkumus dėl šių priežasčių: pirmoje ieškovo pasirinkto autoserviso ataskaitoje tokie trūkumai nustatyti nebuvo; atsakovė, ieškovui pareikalavus šalinti trūkumus pirmą kartą, tuo pačiu papildomai patikrino automobilį, jo pakabą ir minėtų trūkumų, kaip ir UAB „Automagija“, nenustatė; ieškovas nesudarė galimybės atsakovei dalyvauti nei pirmoje, nei antroje automobilio patikroje. Nurodo, kad ieškovas savarankiškai pasirinko autoservisus savo mieste, abi įmonės, atlikusios automobilio patikrą, pateikė skirtingus trūkumus, t. y. UAB „Automagija“ neįtraukė trūkumų, kuriuos nurodė UAB „Prie viaduko“; UAB „Prie viaduko“ automobilio apžiūrą atliko po 3 savaičių nuo pirmosios apžiūros, šiuo laikotarpiu automobilis taip pat buvo eksploatuotas. Atkreipia dėmesį, kad kaip nurodyta ieškovo pateiktoje 2023 m. kovo 16 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje (toliau – ataskaita), tarp privalomosios techninės apžiūros 2022 m. ir 2023 m. automobiliu buvo nuvažiuoti 5 458 km. Laikotarpiu, kai automobilis priklausė ieškovui, buvo nuvažiuoti 938 km. Teigia, kad tokios apimties eksploatacijai ataskaitoje minimi trūkumai yra natūralus nusidėvėjimas ir tai nėra atsakovės nuslėpti trūkumai, dėl kurių būtų pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu. Be to, nei ieškovo pasirinktas pirmasis autoservisas UAB „Automagija“, nei atsakovė, šalindama trūkumus bei papildomai tikrindama automobilį, tokių trūkumų nenustatė. Trūkumus, panašius į nurodytuosius ataskaitoje, nustatė kitas ieškovo pasirinktas autoservisas (UAB „Viadukas“), kai iki atliktos šio serviso apžiūros automobilis buvo eksploatuojamas toliau. Teigia, kad ataskaitoje nurodyti trūkumai yra trūkumai, atsiradę dėl automobilio eksploatavimo. Detalės nėra lūžusios, o laisvumas, klibėjimas, detalių susidėvėjimas yra natūralus nusidėvėjimas, eksploatuojant automobilį. Paaiškino, kad tokie trūkumai gali atsirasti net ir neilgai eksploatuojant automobilį, pavyzdžiui, įvažiavus į nedidelę duobelę ar važiuojant itin nelygiu keliu ilgesnį laiką. UAB „Renti“ šiuo metu parduoda šį automobilį, nurodydama, kad automobilis yra be defektų. UAB „Renti“ 2023 m. vasario 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RNTI21022023/0029 nutraukimo mokestį ieškovui pritaikė ne dėl automobilio būklės, o dėl ieškovo ir UAB „Renti“ santykių nutraukimo. Dėl automobilio būklės, atsakovės žiniomis, UAB „Renti“ netaikė defektacijos mokesčio, nes buvo priimtas sprendimas, kad ieškovas grąžino automobilį tokios pat geros būklės, koks jis buvo perduotas ieškovui po sutarties sudarymo.

6. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Renti“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog UAB „Renti“ 2023 m. vasario 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 iš atsakovės nupirko ieškovo išsirinktą transporto priemonę BMW 520D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė ją ieškovui ilgalaikės nuomos pagrindu laikinai valdyti ir naudotis pagal 2023 m. vasario 21 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029. 2023 m. vasario 21 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. PA21022023/0029 transporto priemonė buvo perduota ieškovui. Ieškovo 2023 m. kovo 16 d. prašymu, sutartis 2023 m. kovo 27 d. buvo nutraukta. Transporto priemonę ieškovas 2023 m. kovo 27 d. pristatė į UAB „Renti“ automobilių saugojimo ir pardavimo aikštelę, kurioje transporto priemonė yra iki šiol. Po sutarties nutraukimo, ieškovas pagal sutarties bendrųjų nuostatų 12.4. punktą, sumokėjo UAB „Renti“ 1 017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. Paaiškina, kad išankstinis sutarties nutraukimo mokestis bendru sutarties šalių sutarimu buvo sumažintas iki nuomos mokesčio už 2 mėnesius, tai yra taikyta 1 017,88 Eur, vietoje 1 526,82 Eur. Nurodo, jog UAB „Renti“ nėra žinomos ieškovo ir atsakovės derybų ir/ar bendravimo aplinkybės, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su galimais/galimai paslėptais transporto priemonės defektais ir/ar trūkumais, jų remontu ir pan., dėl to dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių UAB „Renti“ nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

9. Trečiojo asmens UAB „Renti“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime trečiasis asmuo prašė bylą teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB „Autowow“ (pardavėjas), trečiasis asmuo UAB „Renti“ (pirkėjas) ir ieškovas A. M. (gavėjas) 2023-02-21 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029, kurios pagrindu pardavėjas pardavė pirkėjui automobilį BMW 520, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2012, variklio darbinis tūris – 1335 (Sutarties 1.1. punktas). Remiantis sutarties 1.2. punktu, pardavėjas pareiškė ir patvirtino pirkėjui ir Gavėjui, kad: 1.2.2. Transporto priemonė priklauso pardavėjui nuosavybės teise ir atitinka šioje Sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus; 1.2.3. po paskutiniosios Transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių Transporto priemonės gedimų, Transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimų yra arba jei Transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino Transporto priemonės gedimus ir Transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios Transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia Transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti (t. y. dalyvauti kelių arba vandens eisme) galima pilnoje apimtyje. Pirkimo – pardavimo sutarties 1.4.1 punkte konstatuota, kad gavėjas pats pasirinko Transporto priemonę ir pardavėją. Pirkėjas nedarė jokios įtakos gavėjui renkantis pardavėją ir Transporto priemonę ir pats sutikrino Transporto priemonės fizinę ir teisinę būklę bei statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą gavėjo poreikiams ir kitus jam svarbius dalykus, susijusius su pardavėju ir Transporto priemone. Pirkėjas jokiais atvejais neatsako už tai, kokį pardavėją ir Transporto priemonę pasirinko gavėjas bei Transporto priemonės fizinius ir/ar teisinius trūkumus. Pirkimo – pardavimo sutarties 1.3 punkte konstatuota, kad pardavėjas informuotas, kad šia sutartimi įsigyjamą Transporto priemonę pirkėjas ketina perduoti naudoti ir valdyti Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindais gavėjui. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad Transporto priemonės perdavimo – priėmimo dieną pirkėjas ir gavėjas turi teisę atlikti Transporto priemonės būklės techninį patikrinimą (jeigu jis nebuvo atliktas iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo). Jeigu paaiškėja Transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinami ar kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 Eur, pirkėjas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti Transporto priemonės kainą, arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad Transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina Gavėjui nuo to momento, kai jis faktiškai pradeda valdyti Transporto priemonę ir Pirkimo – pardavimo sutarties šalys pasirašo trišalį Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktą.

11. 2023-02-21 UAB „Renti“ (davėjas) ir A. M. (gavėjas) sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029, kurios pagrindu davėjas įsipareigoja suteikti už užmokestį gavėjui Transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o gavėjas įsipareigoja mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka (2.1. punktas). Šios sutarties 7 punkte nustatyta, kad gavėjas (A. M.) turi teisę nutraukti šią sutartį ir grąžinti Transporto priemonę bet kuriuo metu, įspėjus davėją apie nutraukimą ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų.

12. Iš 2023-02-21 Priėmimo – perdavimo akto Nr. PA21022023/0029, sudaryto pardavėjo UAB „Autowow“, pirkėjo UAB „Renti“ ir gavėjo A. M., nustatyta, kad minėtą automobilį 2023-02-21 pardavėjas UAB „Autowow“ perdavė pirkėjui UAB „Renti“, faktiškai perduodant automobilį gavėjui A. M., o gavėjas automobilį priėmė už save ir už pirkėją, su tikslu gavėjui naudotis šia Transporto priemone ir ją valdyti pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį RNTI21022023/0029, sudarytą 2023-02-21. Iš Priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad prieš priimant transporto priemonę ir (ar) transporto priemonės priėmimo metu nebuvo nustatyti transporto priemonės trūkumai (defektai), kurie nebuvo aptarti pirkimo sutartyje.

13. Nustatyta, kad ieškovas A. M. (gavėjas) pagal pirkimo pardavimo sutarties 1.3.1. punktą turi teisę pareikšti tiesiogiai atsakovei UAB „Autowow“ (pardavėjui) visus reikalavimus, atsirandančius iš sutarties, pagal 1.3.2 punktą turi visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo – pardavimo sutarties šalis.

14. 2023-02-24, gavęs automobilį ir pradėjęs juo naudotis pagal paskirtį ieškovas A. M. nuvežė automobilį į UAB „Automagija“ patikrinimui. Už patikrinimą UAB „Automagija“ sumokėjo 47,50 Eur. UAB „Automagija“ pateikė darbų sąmatą 4203,02 Eur sumai ir nurodė aptiktus automobilio trūkumus. Ieškovas, tarpininkaujant UAB „Renti“, susisiekė su atsakove UAB „Autowow“ ir pateikė jai nustatytus trūkumus. Atsakovė sutiko ištaisyti automobilio trūkumus, todėl automobilis buvo perduotas atsakovei. Ieškovui atgavus automobilį, 2023-03-16 automobilis buvo nuvežtas pakartotiniam patikrinimui į UAB „PRIE VIADUKO“, kur buvo nustatyti automobilio trūkumai 576 Eur sumai. Apie naujai nustatytus trūkumus buvo pranešta atsakovei, kuri nurodė, kad nesutinka taisyti naujai nurodytų trūkumų, kadangi jų nebuvo nurodyta pirminiame pranešime dėl trūkumų, o atsakovė jokių kitų trūkumų nenustatė.

15. Ieškovas A. M. 2023-03-16 atliko pakartotinę privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, kurioje nurodyta, kad jam perduota transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (vairo traukių ir svirčių būklėje nustatytas per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas); pakaboje nustatytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai).

16. Ieškovas 2023-03-16 informavo UAB „Renti“, kad pageidauja nutraukti Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 pagal 3.2. punktą, numatantį, jeigu paaiškėja transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinti ar kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 eurų (trisdešimt eurų), pirkėjas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti šios sutarties 2.1 punkte nurodytą transporto priemonės kainą arba nutraukti šią sutartį.

17. UAB „Renti“ 2023-04-03 elektroniniu laišku nurodė, kad ieškovo įsiskolinimą sutarties nutraukimo dienai (2023-03-27) sudaro 1017,88 Eur kompensacija už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. Ieškovas A. M. atsiskaitė su UAB „Renti“, sumokėdamas iš jo reikalautą 1017,88 Eur sumą kaip kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui. 2023 m. kovo 27 d. buvo nutraukta 2023-02-21 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTI21022023/0029

18. Ieškovo teigimu, šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl to, kad UAB „Autowow“ pažeidė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir jos padarytas pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, t. y, ieškovas negalėjo transporto priemone naudotis pagal paskirtį, ko buvo siekiama sudarant 2023-02-21 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029. Ieškovas sutarčių pagrindu ne tik negalėjo naudotis jam perduotu automobiliu pagal paskirtį, bet ir patyrė 1869,37 Eur dydžio nuostolių: 511,99 Eur sumokėtą nuomą už vieną mėnesį, 1017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui, 47,50 Eur už automobilio apžiūrą ir defektų nustatymą ir 292 Eur teisinės pagalbos išlaidų rašant pretenziją, kuriuos ir prašo pateiktu ieškiniu priteisti iš atsakovės.

19. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paslėptų automobilio trūkumų jo pirkimo - pardavimo metu ir dėl automobilio pardavėjo, t. y. atsakovės UAB „Autowow“, nesąžiningumo, nes, ieškovo teigimu, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje apie trūkumus, defektus (nustatytus UAB „PRIE VIADUKO“ gedimo aprašyme, bei 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792) atsakovė neužsiminė, Priėmimo - perdavimo akte pažymėjo, kad automobilis defektų neturi, t. y. kad neinformavo nei ieškovo, nei UAB „Renti“ apie automobilio realią būklę ar savybes, kad, nutylėjusi svarbią informaciją, pardavė automobilį UAB „Renti“ ir automobilis buvo perduotas ieškovui.

20. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumų esmingumo, kai tuo remiasi pirkėjas, pareiškęs teisme reikalavimą, kad pardavėjas atlygintų patirtus nuostolius.

21. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

22. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

23. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

24. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai, t. y. ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

25. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

26. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).

27. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1126-794/2021).

28. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

29. Taigi įvertinus aptartas CK nuostatas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029 pagrindu iš atsakovės nupirktas automobilis BMW 520 buvo netinkamos kokybės, neatitiko sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima buvo naudoti pagal paskirtį, ir kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio esminius trūkumus. Kitais žodžiais tariant, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

30. Nesutikdama su ieškovo reikalavimu, atsakovė šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad automobilio BMW 520 trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo ieškovui, kad ieškovas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus (CPK 178 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad automobilį įsigijo savo reikmėms, taigi jo lūkesčiai buvo įsigyti automobilį, kuris atliktų savo įprastą funkciją (važiuoti) ir patenkintų ieškovo kasdienius poreikius. Atsakovė neneigė, kad automobilį ieškovui pardavė tokiai paskirčiai.

32. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

33. Kaip esminius automobilio BMW 520 trūkumus, dėl kurių buvo nutraukta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTI21022023/0029 ir automobilis grąžintas jo davėjui, t. y. UAB “Renti”, ieškovas nurodo, jog vairo traukių ir svirčių būklėje buvo nustatytas per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas) (dešinė priekis, kairė priekis); pakaboje nustatytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (dešinė priekis, kairė priekis). Šių trūkumų faktą ieškovas įrodinėjo UAB „PRIE VIADUKO“ gedimo aprašymu, bei 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 601-0847792.

34. Sprendžiant klausimą, ar šiuos defektus galima laikyti esminiais, dėl kurių automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šiuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, teismo vertinimu svarbu pažymėti, jog automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, taip pat yra svarbu, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus, ar automobilis gali būti laikomas techniškai tvarkingu ir galinčiu dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

35. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimo metu nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir negalima dalyvauti viešajame eisme, todėl akivaizdu, jog ieškovas negali naudoti jos pagal tiesioginę paskirtį. Be to, tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės, yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290. Šiuo įsakymu patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo 2.1.3 b punkte nustatyta, jog per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas) (labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti), laikomas dideliu arba pavojingu trūkumu. To paties priedo 5.3.4. a) punkte įtvirtinta, jog pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) blogina krypties stabilumą ir tai laikytina dideliu arba pavojingu trūkumu.

36. Minėtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“,16 punkte nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (~ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme. Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 „Dėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašo 24 punkte nurodyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme.

37. Taigi, UAB “Šiaulių techninių apžiūrių centrui” 2023-03-16 nustačius 2 didelius ir 1 nedidelį transporto priemonės trūkumus, nurodyta transporto priemone dalyvauti viešajame eisme negali. Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Aplinkybė, kad transporto priemonės techninė apžiūra buvo atlikta 2022-11-09 ir galiojo kuomet buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės jo pardavimo metu, kaip teigia atsakovė. Teismas sutinka su atsakove, kad parduotas automobilis pakankamai senas (11 metų), bei daug naudotas (rida automobilio pardavimo metu buvo 298 216 km), tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilis dėl jo natūralaus nusidėvėjimo turės vairo mechanizmo ir pakabos defektų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad dėl nurodytų trūkumų automobilį eksploatuoti pagal paskirtį negalima ir/ar nesaugu.

38. Atsižvelgdamas į tokį teisinio reglamentavimo turinį, teismas konstatuoja, kad nustatyti dideli vairo mechanizmo ir pakabos defektai pripažintini esminiais daikto trūkumais, dėl kurių automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokius trūkumus, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo.

39. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, nustatyti trūkumai netrukdė automobilio eksploatuoti, nes nuo transporto priemonės įsigijimo iki automobilio techninės apžiūros UAB „Šiaulių techninių apžiūrių centre” ieškovas nuvažiavo 938 kilometrus, o tai rodo, kad automobilis buvo tinkamas naudojimui pagal paskirtį. Tačiau vertindamas šiuos atsakovės atsikirtimus, teismas pažymi, kad nors ginčo automobilis ir nebuvo naujas, tačiau remiantis anksčiau šiame teismo sprendime aptarta kasacinio teismo praktika, naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai. Vadinasi, net ir naudotą automobilį perkantis pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad šis daiktas galės būti naudojamas pagal jo paskirtį be realios automobilio gedimo grėsmės. Taigi vien ta aplinkybė, jog automobiliu buvo nuvažiuota apie 938 kilometrų nenaikina pardavėjo atsakomybės ir juolab nerodo, jog automobilis atitiko jam keliamus kokybės reikalavimus.

40. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės teiginius, jog tokios apimties (t. y. automobiliu buvo nuvažiuoti 938 km) eksploatacijai 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792 nurodyti trūkumai yra natūralus nusidėvėjimas ir tai nėra atsakovės paslėpti trūkumai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, 2023-02-24 gavęs automobilį ir pradėjęs juo naudotis pagal paskirtį iš karto pastebėjo, kad automobilis turi trūkumų, todėl tą pačią dieną nuvežė automobilį į UAB „Automagija“ patikrinimui, kuri nurodė aptiktus automobilio trūkumus. Ieškovo teigimu, minėtu automobiliu iš esmės buvo važiuojama pas meistrus, automobilis taip pat buvo pristatytas atsakovei į Vilnių trūkumų, nustatytų UAB „Automagija“, šalinimui ir 2023-03-16 grąžintas atgal ieškovui į Šiaulius. Minėtus 938 km taip pat sudarė automobilio pristatymas ieškovui (Vilnius – Šiauliai), po 2023-02-21 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029 ir Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI21022023/0029 sudarymo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792 nurodyti trūkumai galėjo atsirasti ir net neilgai eksploatuojant automobilį. Teismo vertinimu, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog laikotarpiu, kai automobilis priklausė ieškovui, buvo važinėjama itin nelygiu, duobėtu keliu, ir pan., nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792 nurodyti trūkumai yra atsiradę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog laikotarpiu nuo 2023-02-24, kai ieškovas gavo automobilį, iki 2023-03-16 automobilio techninės apžiūros UAB „Šiaulių techninių apžiūrių centre” automobilis beveik tris savaites buvo pas atsakovę taisomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas intensyviai naudojo ginčo automobilį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodyta 2023 m. kovo 16 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, tarp privalomosios techninės apžiūros 2022 m. ir 2023 m. automobiliu buvo nuvažiuota 5458 km., iš kurių laikotarpiu, kai automobilis priklausė ieškovui, buvo nuvažiuota tik 938 km. Likę 4520 km buvo nuvažiuoti laikotarpiu, kai automobilis priklausė atsakovei. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, labiau tikėtina, jog 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792 nurodyti trūkumai yra atsiradę dėl automobilio eksploatavimo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

41. Nors parduotas automobilis yra 2012 m. gamybos, o jo rida pakankamai didelė – pardavimo metu sudarė 298 216 km, tačiau vien tai neparodo, kad ieškovas turėjo tikėtis, jog automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad automobilio kokybė priklauso ne tik nuo objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu. Kaip jau minėta, laikotarpiu, kai automobilis priklausė atsakovei, buvo nuvažiuota 4520 km. Teismo vertinimu, 13 500 Eur vertės 2012 m. gamybos naudotas automobilis, pardavėjai nenurodžius jokių automobilio trūkumų, turi būti tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį ilgiau nei kelias dienas. Tai, kad ieškovas, įsigijęs automobilį savo asmeniniams poreikiams patenkinti, jau pirmą dieną ieškovui gavus automobilį ir nuvežus jį patikrinti buvo nustatyti defektai, po to atsakovė šalino defektus, tačiau gavus automobilį ir jį vėl patikrinus buvo nustatyti nauji defektai, dėl ko 2023-03-16 atlikus privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą ir nustačius, kad ieškovui perduota transporto priemonė neatitinka jai teisės aktų nustatytų reikalavimų, teismo vertinimu, parodo, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo esminį trūkumą, kuris šalių nebuvo aptartas ir nėra akivaizdus be specialistų tyrimo, kadangi tik po tam tikro laiko pirkėjas (ieškovas) galėjo suprasti naujai įsigyto automobilio veikimo ypatumus. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų (autoserviso, specialisto, eksperto), parodančių, jog ginčo automobilio gedimas galėjo atsirasti po transporto priemonės pardavimo dėl ieškovo subjektyvių veiksmų ir netinkamo automobilio naudojimo.

42. Atsakovė taip pat nurodė, jog nei ieškovo pasirinktas pirmasis autoservisas UAB „Automagija“, nei atsakovė, šalindama trūkumus bei papildomai tikrindama automobilį, tokių trūkumų nenustatė. Atsakovės teigimu, trūkumus, panašius į nurodytuosius 2023-03-16 Ataskaitoje, nustatė kitas ieškovo pasirinktas autoservisas UAB „Prie Viaduko“, kai iki atliktos šio serviso apžiūros automobilis buvo eksploatuojamas toliau. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovė pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

43. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, ką taip pat patvirtina ir bylos medžiaga, ieškovui po trūkumų šalinimo 2023-03-16 atgavus automobilį, automobilis tą pačią dieną buvo nuvežtas pakartotiniam patikrinimui į UAB „PRIE VIADUKO“, kur buvo nustatyti automobilio trūkumai 576 Eur sumai. Norėdamas įsitikinti, ar naujai nustatyti automobilio trūkumai yra pagrįsti, ieškovas 2023-03-16 atliko pakartotinę privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, kurioje nurodyta, kad jam perduota transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (vairo traukių ir svirčių būklėje nustatytas per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas); pakaboje nustatytas pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai)). Taigi atsakovės teiginiai, jog iki atliktos UAB “Prie Viaduko” serviso apžiūros automobilis buvo eksploatuojamas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, Pastebėtina, jog trūkumai, nustatyti UAB “Prie Viaduko” gedimo aprašyme, yra nustatyti ir 2023 m. kovo 16 d. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 601-0847792. Teismas neturi pagrindo abejoti jų teisingumu. Taigi vien ta aplinkybė, jog ieškovo pasirinktas pirmasis autoservisas UAB „Automagija“ nenustatė trūkumų, nurodytų UAB “Prie Viaduko” gedimo aprašyme, bei 2023 m. kovo 16 d. Ataskaitoje Nr. 601-0847792, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog 2023 m. kovo 16 d. Ataskaitoje Nr. 601-0847792 nustatyti trūkumai yra atsiradę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m.sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

45. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog įsigyjant automobilį, ieškovas visų nurodytų automobilio trūkumų nežinojo, atsakovas pardavimo metu jų neatskleidė (ar kaip nurodo – nežinojo), trūkumai išaiškėjo greitai po sutarties sudarymo, t. y. negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir jo kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti, dėl ko bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, todėl teismas sprendžia, kad nupirkto daikto kokybės trūkumai buvo esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė UAB „Autowow“ pažeidė savo pareigą užtikrinti, kad transporto priemonė atitinka Sutartyje ir teisės aktuose nustatytus kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitus reikalavimus; kad po paskutiniosios Transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių Transporto priemonės gedimų (Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029 1.2.2., 1.2.3. punktai).

46. Teismo vertinimu aplinkybė, kad transporto priemonė iš karto po jos perdavimo, kuriai neseniai buvo atlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, nebeatitinka joje nustatytų reikalavimų, nustačius, kad ieškovas jam perduota transporto priemone realiai negalėjo naudotis, kadangi buvo fiksuojami trūkumai, transporto priemonė siųsta trūkumų šalinimui, įrodo, kad sutartys nutrauktos išimtinai dėl atsakovės kaltės. Bylos duomenimis, šalių sutartiniai santykiai nutrūko dėl to, kad atsakovė pažeidė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir jos padarytas pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, t. y, ieškovas negalėjo transporto priemone naudotis pagal paskirtį, ko buvo siekiama sudarant 2023-02-21 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS21022023/0029 ir Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI21022023/0029. Taigi, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, ieškovas sutartį nutraukė ne dėl smulkių automobilio defektų, o dėl fakto, kad defektai yra tokio masto, jog transporto priemonė neatitinka privalomos transporto priemonių techninės apžiūros ir šia transporto priemone negalima naudotis eisme. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo užtikrinti, kad po paskutiniosios Transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių Transporto priemonės gedimų (Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029 1.2.3. punktas), o jau pirmą dieną ieškovui gavus automobilį ir nuvežus jį patikrinti buvo nustatyti defektai, po to atsakovė šalino defektus, tačiau gavus automobilį ir jį vėl patikrinus buvo nustatyti nauji defektai, dėl ko 2023-03-16 atlikus privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą ir nustačius, kad ieškovui perduota transporto priemonė neatitinka jai teisės aktų nustatytų reikalavimų, akivaizdu, kad, remiantis sutarties nuostatomis, ieškovas negalėjo numatyti tokio masto trūkumų ir jų fiksavimas po automobilio gavimo nelemia atsakomybės už automobilio defektus perkėlimo ieškovui Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI21022023/0029 3.2.2. punkto pagrindu.

47. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

48. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo sąlygos, t. y. tokio pobūdžio sąlygos, kuriose nustatyta tai, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet taip pat ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nurodytoje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan.

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 33 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1869,37 Eur patirtų nuostolių - 511,99 Eur sumokėtą nuomos mokestį už vieną mėnesį, 1017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui, 47,50 Eur už automobilio apžiūrą ir defektų nustatymą, 292 Eur teisinės pagalbos išlaidų rašant pretenziją.

51. Kaip minėta, CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

52. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtą 1869,37 Eur turtinę žalą, kurią grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl 1869,37 Eur patirtų išlaidų yra tiesiogiai susiję su įsigytu automobiliu bei dėl to kilusiu ginču, ieškovui dedant pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sumokėtas 511,99 Eur dydžio nuomos mokestis už vieną mėnesį laikomas nuostoliais, kadangi dėl nustatytų automobilio trūkumų ir jų šalinimo ieškovas negalėjo automobiliu naudotis pagal paskirtį, t. y. buvo pažeisti jo teisėti sutartiniai lūkesčiai. 1017,88 Eur kompensaciją už transporto priemonės grąžinimą nesuėjus terminui ieškovas sumokėjo UAB „Renti“, kuri sutartimis neprisiėmė atsakomybės už automobilio trūkumus. Tuo tarpu atsakovė nesutikdama su šiuo ieškovo reikalavimu, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokių išlaidų būtinumo (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

53. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos ieškovo nuostolių atlyginimui. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė 2023-02-21 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PS21022023/0029, 1.2.2.; 1.2.3. punktuose numatytų pareigų pažeidimu, kas nulėmė ieškovo apsisprendimą nutraukti sutartinius santykius, laikant, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą. Žalą sudaro ieškovo patirti 1869,37 Eur nuostoliai, susiję su šalių sutartiniais santykiais ir negalėjimu sutarčių pagrindu pagal paskirtį naudotis jam perduota transporto priemone. Tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo egzistuoja priežastinis ryšis, kadangi tuo atveju, jeigu atsakovas būtų perdavęs tinkamos kokybės transporto priemonę, ieškovas nebūtų patyręs jos defektų nustatymo išlaidų, būtų ją naudojęs pagal paskirtį ir sutartis nebūtų nutraukta. Atsakovės kaltė pasireiškė jos sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, kadangi būtent ji atsakinga už transporto priemonės atitikimą sutartyje ir teisės aktuose nustatytiems kokybės, kiekio, komplektiškumo ir kitiems reikalavimams. Remiantis CK 6.256 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

54. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovės priteistina 1869,37 Eur nuostolių.

55. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

56. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1869,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

59. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

60. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 42 Eur žyminį mokestį ir 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

61. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

62. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovui iš atsakovės 1252 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autowow“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Renti“, tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“, juridinio asmens kodas 305576992, 1869,37 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 37 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (1869,37 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1252 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autowow“, juridinio asmens kodas 305576992, 13,28 Eur (trylika eurų ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė