Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. C. ir V. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. C. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą, o šį praradus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).

L. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą, o šį praradus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai).

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas A. P. (A. P.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Priteista solidariai iš A. P., V. C. ir L. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 11 000 Eur neturtinei žalai ir 242,51 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš A. P., V. C. ir L. C. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai 3 289,06 EUR turtinei žalai atlyginti ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 2 260 EUR, solidariai iš kaltinamųjų A. P., V. C. ir L. C., advokato išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Skunde teigiama, kad fizinio smurto naudojimo faktas nebuvo nustatytas objektyviais bylos duomenis. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad jo kaip kaltininko kaltė nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylos aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka neabejotinai įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

L. C. apeliacinis skundas tenkinamas, V. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė sprendimą nesant pakankamai L. C. nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo L. C. veiksmuose. Taip pat nepagrįstai nustatė V. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sprendė, kad nuteistiesiems kylanti civilinė atsakomybė yra solidari.

Dėl L. C. kaltės pagal BK 284 straipsnį

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

15. Aukštesniajam teismui peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad vaizdas jame itin neryškus. 21:00:06 val. iš tiesų užfiksuota, jog vyras apsirengęs juodai, kuris kaip nustatyta yra L. C. atlieka smūgį koja. Tačiau vaizdą užstoja tiek aikštelėje stovintys automobiliai, tiek vaizdo įrašo laiko žymuo, todėl nustatyti kam tiksliai ir į kurią vietą smūgiavo L. C. iš vaizdo įrašo negalima. Kitų įrodymų patvirtinančių, jog L. C. priėjęs prie nukentėjusiojo D. P., vieną kartą dešine koja įspyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, kaip inkriminuojama kaltinime, taip pat nėra.

21. Taigi, nukentėjusysis iš karto po įvykio teigė, kad jį sumušė vienas asmuo, vėliau kaimynai, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš jį smurtavo du vyrai, šios pozicijos laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad prieš jį smurtavo A. P. ir V. C., nežino kodėl šioje byloje kaltinamas L. C., kuris pasak nukentėjusiojo jam net padėjo po įvykio. Atsakydamas į teismo klausimus negalėjo įvardyti ar L. C. sudavė jam smūgius ar ne. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiant į smurto intensyvumą, tai, jog nukentėjusysis negalėjo nurodyti ar L. C. jį mušė, nešalina šio kaltės, toks vertinimas nepagrįstas. D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai įvardijo, jog jį mušė ne tik A. P., tačiau smūgį sudavė ir V. C.. Iš aptarto vaizdo įrašo (21:00:07 val.) nustatyta, kad V. C. smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko intensyvūs veiksmai, asmenys buvo susispietę į krūvą, grūmėsi, taigi atsižvelgiant į tai, kad intensyvūs smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu ir grumtynės nesutrukdė jam įsidėmėti V. C. atlikto vieno smūgio, nėra pagrindo teigti, kad dėl susiklosčiusios situacijos, jis objektyviai negalėjo matyti ir suprasti kas dar be A. P. naudojo smurtą.

23. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad jam aikštelėje bekalbant su nukentėjusiuoju prie jų priėjo juodos spalvos sportiniu kostiumu apsirengęs vaikinas (A. P.), kuris bandė trenkti su buteliu, vėliau tą butelį metė į nukentėjusįjį, tačiau nepataikė. Vaikinas pradėjo daužyti D. P. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. D. P. pavyko ištrūkti ir jis pasitraukė toliau. Vaikinas, kuris užpuolė D. P. nubėgo šiam iš paskos, daužydamas rankomis ir spardydamas kojomis. Į muštynių vietą atėjo 4-5 vaikinai, kurie nieko nemušė, tik stebėjo muštynes. Pamačius, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, visi vaikinai pradėjo skirstytis (1 t. b. l. 128). Aplinkybę, jog smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik A. P. jis nurodė ir apklaustas teisme, teigdamas, kad kiek matė, kiti asmenys nukentėjusiojo nemušė. Grupė žmonių užėmė neutralią poziciją, stebėjo, jie kreipėsi į A. P., kažką jam sakė, jam sakė nelįsti, fizinių veiksmų nebuvo, tik žodžiai.

26. Taigi, betarpiškai įvykį matę liudytojai nenurodė, kad prieš D. P. būtų smurtavę trys asmenys. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. C. laikantis nuoseklios pozicijos, kad jis spyrė A. P., tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojams nurodžius, jog jie nematė, kad L. C. būtų smurtavęs D. P. atžvilgiu, iš vaizdo įrašo negalint patikimai nustatyti, kuriam asmeniui ir į kurią kūno vietą smūgiavo L. C., šiuo atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog L. C. atliko smurtinius veiksmus D. P. atžvilgiu nurodytus kaltinime.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų L. C. veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį D. P., visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, dėl ko L. C. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

28. Remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką L. C. šiuo nuosprendžiu išteisintinas minėtu pagrindu. Remiantis tuo, nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai L. C. atžvilgiu atmetami.

Dėl bendrininkų grupės kaip nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. C., L. C. ir A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Apylinkės teismo vertinimu nesant tokio kaltinamųjų V. C. ir L. C. palaikymo kaltinamajam A. P., bei neeliminavus liudytojo E. V. pagalbos, nukentėjusiajam galėjo būti ir nepadaryti tokie sužalojimai, kurie konstatuoti šioje byloje. Kaltinamasis A. P. matė arba turėjo ir galėjo matyti, kad ir V. C. ir L. C. buvo apspitę nukentėjusįjį, kai pastarajam kaltinamasis suduodavo smūgius. Reikalavimas liudytojui E. V. nesikišti, kai šis bandė apginti nukentėjusįjį, parodo, kad kaltinamasis A. P. suvokė, kad yra ne vienas. Konkrečiu atveju veikos pavojingumas yra ženkliai didesnis, nes ir minėti kaltinamieji V. C. ir L. C., kaip jau minėta šiame nuosprendyje, „bandos jausmo“ vedami, dalyvavo nukentėjusiojo egzekucijoje ir sustiprino kaltinamojo A. P. smurto protrūkį, dėl ko nukentėjusiajam buvo šio kaltinamojo padaryti byloje nustatyti sužalojimai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tokios aplinkybės konstatavimas prieštarauja kaltinimui.

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-229-628/2020 2K-278-303/2020).

32. Remiantis BK 25 straipsnio 2 dalimi bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš šio teisinio reguliavimo konstatuotina, jog būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-265-1073/2018).

34. Taigi kaltinimas V. C. ir A. P. sukonstruotas bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės konstatuotos taip, kad bendrininkavimas tarp šių nuteistųjų yra neįmanomas, nes jie nuteisti už skirtingų nusikaltimų padarymą, pagal skirtingus BK straipsnius ir jų tyčia buvo nukreipta į skirtingą objektą, dėl jų atliktų veiksmų atsirado skirtingos pasekmės – A. P. veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o V. C. tik sukeltas fizinis skausmas. Kiekvieno iš jų tyčia, pagal pateiktus kaltinimus buvo savarankiška, jiems inkriminuojamus veiksmus nuteistieji padarė savarankiškai, be bendrininkų. Todėl, nepaisant to, jog V. C. stebėjo kaip A. P. smurtauja prieš nukentėjusįjį, o vėliau pats sudavė vieną smūgį, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ne tik konstatuoti, bet ir svarstyti šios atsakomybę sunkinančio aplinkybės, nes tai išeina už kaltinimo ribų.

Dėl solidariosios nuteistųjų civilinės atsakomybės

35. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). V. C. ir A. P. žalą nukentėjusiajam sukėlė ne bendrais, o savo individualiais, skirtingais veiksmais, dėl jų padarymo atsirado skirtingi padariniai A. P. veiksmais nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o V. C. veiksmais – tik sukeltas fizinis skausmas. Todėl nuteistasis V. C. teisingai nurodo, jog nuteistųjų civilinės atsakomybės mastas turi būti individualus ir skirtingas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalys, kuriomis nuspręsta turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam D. P. priteisti solidariai, keistinos.

36. Skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai solidariai priteista 3 289,06 EUR turtinei žalai atlyginti. Iš šio civilinio ieškovo civilinio ieškinio matyti, kad dėl patirtų sužalojimų D. P. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t. b. l. 94). Prie civilinio ieškinio pridėtame Gydymo paslaugų išraše nurodyta, kad minėtą žalą teritorinė ligonių kasa patyrė dėl to, kad D. P. nuo 2021 m. liepos 18 d. iki liepos 28 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Pagrindinė diagnozė – blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis. Nukentėjusiajam buvo atliekamos žastikaulio, blauzdikaulio, šeivikaulio ir čiurnos procedūros. Šioje byloje nustatyta, kad kairio blauzdikaulio artimojo galo abiejų krumplių skeveldrinis, sąnarinis lūžis nukentėjusiajam buvo padarytas nuteistojo A. P. veiksmais, gi V. C. atliko vieną spyrį į kairįjį nukentėjusiojo šoną sukeldamas skausmą. Taigi V. C. veiksmai nėra susijęs priežastiniu ryšiu su minėtais sužalojimas dėl kurių D. P. buvo gydomas ligoninėje, todėl turtinė žala Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina tik iš A. P., o ne iš abiejų nuteistųjų.

37. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam D. P. iš kaltinamųjų solidariai priteista 242,51 Eur turtinei ir 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš D. P. civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų vaistinės kasos kvitų matyti, kad turtinės žalos dydį sudaro išlaidos, kurias D. P. patyrė vaistinėse pirkdamas vaistus nuo skausmo, priemones žaizdoms tvarkyti – tvarsčius, vandenilio peroksido tirpalą ir kt. Analogiškai aukščiau aptartoms aplinkybėms, šias išlaidas nukentėjusysis patyrė išimtinai dėl A. P. veiksmais sukeltų sužalojimų, taigi, šios išlaidos turi būti priteisiamos tik iš A. P..

38. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teisėjų kolegija pastebi, kad neturtinės žalos dydis yra labai įvairus ir paprastai svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

39. V. C. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko vieną smūgį koja taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl šio nuteistojo atliktų veiksmų jokie sveikatos padariniai neatsirado, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodomi neigiami išgyvenimai (dėl kaulo lūžio sutrikusi eisena, apribotas judėjimas, kelio skausmas ir kt.) buvo nulemti A. P. veiksmų, o V. C. veiksmais tik buvo sukelti nemalonūs pojūčiai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš V. C. nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka V. C. padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Konstatavus, kad nuteistųjų civilinė atsakomybė yra individuali ir priteisus iš V. C. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. P. neskundžiant apylinkės teismo nuosprendžio, taigi ir neturtinės žalos dydžio, iš A. P. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10700 Eur.

40. Atsižvelgiant į tai, jog A. P. ir V. C. padarė atskiras veikas, dėl jų veiksmų atlikimo atsirado skirtingo mąsto padariniai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2260 Eur, kurias apylinkės teismas priteisė solidariai iš visų nuteistųjų taip pat turi būti paskirstytos proporcingai atliktų veiksmų kiekiui ir padarytai žalai. Šiuo atveju iš A. P. priteistina 2100 Eur, o iš V. C. 160 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bausmės skirtos V. C.

41. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

42. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo V. C. motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tai, kad V. C. padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgė į V. C. charakterizuojančius duomenis: dirba, baustas administracine tvarka 4 kartus. Teistumas yra išnykęs. Kaip jau konstatuota šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nepagrįstai. Tačiau tai nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

43. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios dydį nustatė artimą, tačiau mažesnį už vidurkį.

44. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (taigi, pirmosios instancijos teismas vieną iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių nustatė netinkamai), tačiau V. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Jis 4 kartus baustas administracine tvarka, praeityje yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad net pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog V. C. skirta bausmė yra aiškiai per griežta ir skirti švelnesnę bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinio nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Byla buvo išnagrinėta pagal nuteistųjų L. C. ir V. C. apeliacinius skundus. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad L. C. ir V. C. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius L. C. ir V. C. parinko gynėją Ramūną Vanagą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi ir buvo paskirtas jų gynėju advokatu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apeliacinius skundus padavusių asmenų valios. Atsižvelgdama į tai bei aplinkybę, jog L. C. skundas tenkinamas pilna apimtimi, o V. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš šių asmenų nepriteistinos.

46. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą priteisti D. P. iš V. C. 320 Eur, o iš L. C. 240 Eur. išlaidų patirtų dėl advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme. L. C. apeliacinis skundas tenkinamas pilna apimtimi ir jis išteisintinas, todėl iš jo procesinės išlaidos nepriteistinos. V. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl nukentėjusysis šiuo atveju turi teisę į dalinį išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Iš prašymo matyti, kad 320 Eur sumą sudaro 240 Eur už atsiliepimo parengimą į V. C. apeliacinį skundą, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė 160 Eur už atstovo pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kuris, kaip matyti, prašomas priteisti lygiomis dalimis iš abiejų nuteistųjų po 80 Eur. Advokatas M. Sriubas atstovauja nukentėjusįjį nuo papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos, todėl bylos aplinkybės jam gerai žinomos, byloje nėra sprendžiami sudėtingi klausimai. Byla apeliacinės instancijos buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko apie 30 minučių. V. C. apeliaciniame skunde skundžiamas nuosprendis buvo ginčijamas trimis aspektais: nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinančia aplinkybe, solidariai priteista žala ir skirta bausme. Dėl dviejų iš trijų aspektų V. C. apeliacinis skundas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju iš V. C. nukentėjusiojo naudai priteistina 80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo L. C. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – L. C. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo D. P. (D. P.) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius L. C. atžvilgiu, atmesti.

Nukentėjusiojo D. P. atstovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, L. C. atžvilgiu atmesti.

Pašalinti A. P. (A. P.), V. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. veiką padarė bendrininkų grupė.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš kaltinamųjų A. P., V. C. ir L. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. priteista 11 000 Eur neturtinei žalai ir 242,51 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 242,51 Eur turtinei žalai ir 10700 Eur neturtinei atlyginti bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš kaltinamųjų A. P., V. C. ir L. C. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteista 3 289,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. P. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai 3 289,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. priteista 2 260 EUR, solidariai iš kaltinamųjų A. P., V. C. ir L. C., advokato išlaidoms atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. iš A. P. 2100 Eur advokato išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. P. iš V. C. 160 Eur advokato išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato Modesto Sriubo prašymo iš L. C. priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, netenkinti.

Priteisti D. P. iš V. C. 80 Eur išlaidoms, susijusioms su atstovo darbo apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu dalinai atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.