Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. M.) ir paskirti 7 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. tvirkinimo) ir paskirti 9 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pagal BK 163 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis M. D. atžvilgiu) ir paskirti 7 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (dėl M. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl L. D. tvirkinimo) ir paskirti 9 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 163 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis L. D. atžvilgiu) ir paskirti 7 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (dėl L. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) paskirti 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. tvirkinimo) ir paskirti 9 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 163 straipsnio 1dalį (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis A. A. atžvilgiu) ir paskirti 7 mėnesiai laisvės apribojimo; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (dėl A. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) paskirti 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl T. A. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti 3 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtos bei apėmimo būdu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357 patvirtinta redakcija)) subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas ekspertizės įstaigoje ir specialioje įstaigoje išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant šias pareigas: atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies – iš kaltinamojo V. A. nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista:

civilinei ieškovei V. M. – 3 500 Eur;

civilinei ieškovei M. D. – 5 000 Eur;

civilinei ieškovei L. D. – 5 000 Eur;

civilinei ieškovei A. A. – 5 000 Eur;

civiliniam ieškovui T. A. – 500 Eur.

Civiliniams ieškovams L. D., A. A., T. A. priteistas sumas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jų atstovei pagal įstatymą J. D..

Priteista iš nuteistojo V. A. 1 366,05 valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. M., ir 1 115,17 Eur – teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems (įstatyminė atstovė J. D.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nuteistasis V. A. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu:

2. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), savo mažametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., mažiausiai du kartus diržu sudavė į kojų sritį ir mažiausiai vieną kartą ranka sudavė į nugaros (pakaušio) sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą;

3. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), daugiau nei vieną kartą prašė savo nepilnametės dukros V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) d., parodyti nuogą krūtinę, už tai žadėdamas duoti pinigų, bei daugiau nei vieną kartą per drabužius ranka lietė jos krūtinę. Tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens – V. M. tvirkinimo veiksmus;

4. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai keturis kartus sudavė ranka diržu, telefono įkroviklio laidu bei rykšte savo mažametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini) d. į sėdmenų, kojų ir rankų sritis, suėmęs jai už plaukų ir nusivedęs į vonią, laistė vandeniu. Be to, sugriebęs M. D. už plaukų ir kojos išsitempė ją iš lovos, nusitempė į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį vonios kambarį, kuriame suėmęs jai už kojų kėsinosi įkišti jos galvą į klozetą, tačiau M. D. pasipriešinus, t. y. rankomis laikantis už klozeto, to nepadarė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, vadino ją savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais žodžiais – „durne“, „debile“, dėl to M. D. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu elgdamasis su savo mažamete dukra M. D., fiziškai ir psichiškai ją gniuždė, ir taip piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis;

5. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai keturis kartus sudavė ranka, diržu, telefono įkroviklio laidu, rykšte savo mažametei dukrai M. D., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenų, kojų ir rankų sritis, suėmęs už plaukų vonioje nardino jos galvą vandenyje, sugriebęs už plaukų ir kojos, nutempė nukentėjusiąją M. D. į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį vonios kambarį, kuriame, suėmęs nukentėjusiąją už kojų, kėsinosi įkišti jos galvą į klozetą, tačiau M. D. pasipriešinus, t. y. rankomis laikantis už klozeto, to nepadarė, dėl to tokiais savo veiksmais mažametį šeimos narį M. D. susargdino, t. y. jai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

6. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), daugiau nei vieną kartą prašė savo mažametės dukros L. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., parodyti jam nuogą krūtinę, žadėdamas už tai duoti saldumynų, žaislų, dėl to mažametė L. D. rodė daugiau nei vieną kartą, tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų jam savo nuogą krūtinę, taip pat per drabužius daugiau nei vieną kartą, tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, ranka lietė jos krūtinę ir sėdmenis. Tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens L. D. tvirkinimo veiksmus;

7. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mėn., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai 3 kartus per savaitę sudavė ranka, diržu, telefono įkroviklio laidu, rykšte savo mažametei dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., į sėdmenų, kojų ir rankų sritis bei suko jos ranką už nugaros, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl to L. D. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu elgdamasis su savo mažamete dukra L. D., fiziškai ir psichiškai ją gniuždė ir taip piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis;

8. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), prašė savo mažametės dukros L. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., parodyti jam nuogą krūtinę, žadėdamas už tai duoti saldumynų, žaislų, dėl to mažametė L. D. rodydavo jam savo nuogą krūtinę, taip pat per drabužius ranka lietė jos krūtinę ir sėdmenis bei laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mėn., įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai 3 kartus per savaitę, sudavė ranka, diržu, telefono įkroviklio laidu, rykšte savo mažametei dukrai L. D. į sėdmenų, kojų ir rankų sritis, suko jos ranką už nugaros, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl to mažametį savo šeimos narį – L. D. susargdino, t. y. jai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

9. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai penkis kartus per metus, prašė savo mažametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., parodyti jam nuogą krūtinę, žadėdamas už tai duoti saldumynų, dėl to mažametė A. A. rodydavo jam savo nuogą krūtinę, taip pat per drabužius, kišdamas ranką po marškinėliais, lietė jos krūtinę, tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens – A. A. tvirkinimo veiksmus;

10. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai 3 kartus per mėnesį sudavė ranka, diržu savo mažametei dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., į šlaunų, nugaros sritis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat grasino, išsituokęs su jos motina, atimti iš motinos vaikus ir apgyvendinti juos vaikų globos namuose, dėl to A. A. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu elgdamasis su savo mažamete dukra A. A., fiziškai ir psichiškai ją gniuždė, ir taip piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis;

11. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai penkis kartus per metus prašė savo mažametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., parodyti jam nuogą krūtinę, žadėdamas už tai duoti saldumynų, dėl to mažametė A. A. rodydavo jam savo nuogą krūtinę, taip pat, per drabužius kišdamas ranką po marškinėliais, lietė jos krūtinę. Be to, jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini)., mažiausiai 3 kartus per mėnesį sudavė ranka, diržu savo mažametei dukrai A. A. į šlaunų, nugaros sritis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei grasino, išsituokęs su jos motina, atimti iš motinos vaikus ir apgyvendinti juos vaikų globos namuose, dėl to A. A. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) epizodas, nepatikslintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdamas;

12. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažiausiai vieną kartą sudavė ranka savo mažamečiui sūnui T. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., į sėdmenis, ir taip sukėlė T. A. fizinį skausmą.

13. Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Saulius Kibilda apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir V. A. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą/as veiką/as, arba nepadaryta/os veika/os, turinti/čios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Nukentėjusiųjų parodymus nepagrįstai vertino kaip patikimus ir teisingus, nors pats teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymus tik iš dalies patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės išvados ir kiti įrodymai. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad V. A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą V. M. ir T. A., taip pat, kad atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš V. M., L. D., A. A., kad jis tyčia piktnaudžiavo tėvo teisėmis M. D., L. D., A. A. atžvilgiu bei kad M. D., L. D. ir A. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. M., M. D., A. A., L. D. parodymai dėl aplinkybių, kurios buvo nurodytos įtarimuose, tiek vėliau kaltinime bei skundžiamame nuosprendyje iš esmės skiriasi. Be to, jei taip būtų buvę, tokias aplinkybes būtų patvirtinę kiti šeimos asmenys. Tos išgalvotos istorijos kilo ir yra susijusios su A. skyrybų procesu. Teismas neteisingai vertino paties kaltinamojo duotus parodymus, nepagrįstai nurodydamas, kad jo parodymai nėra nuoseklūs. Institucijos tendencingai rinko įrodymus ir teikė išvadas. Teismas visas abejones, susijusias su nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, atsižvelgus, kad visi nukentėjusieji ir liudytoja J. D. (buvusi V. A. sutuoktinė) yra giminystės ryšiais susiję su apeliantu, privalo vertinti, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, tačiau jis aktyviais savo veiksmais stengėsi įrodyti pirmosios instancijos teismui, kad nukentėjusiųjų ir ypač liudytojos J. D. parodymai nuo pat pirmojo momento yra neteisingi jo atžvilgiu, jie skiriasi juos sugretinus ir vieni nuo kitų. Teismas turi visas abejones pašalinti ar jas vertinti kaltinamojo naudai.

13.2. Visi nuteistajam pateikti kaltinimai, naudojus bet kokį smurtą prieš savo vaikus, yra išgalvoti. Nukentėjusiųjų mama J. D. niekada nematė smurto atvejų prieš savo vaikus, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra užfiksuota. Teismo posėdžio metu V. A. paaiškino, kad jokio fizinio smurto savo vaikų atžvilgiu nenaudojo, nemušė nei vieno iš vaikų nei telefono įkroviklio laidu, nei suimant už plaukų nei diržu nei kaip kitaip. Iš ekspertizės aktų ir juos surašiusios teismo vaikų ir paauglių psichiatrės ekspertės S. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu negalima susieti, kad būtent V. A. veiksmais buvo susargdintos M. D., A. A., L. A., todėl jam pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu yra nepagrįsti. Visi ekspertizės aktai buvo surašyti, remiantis išimtinai pačių vaikų pasakojimais. Vertindamas ekspertizės aktus, teismas suklydo. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad įrodyta, jog nuteistasis mušė sūnų T.. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas net nebuvo dėl to apklaustas. Liudytoja J. D. yra suinteresuota bylos baigtimi. Ji teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad L. su A. pasakojo, jog tėvas T. ranka mušė į užpakalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusioms M. D., L. D., A. A. kaltinamojo V. A. veiksmais buvo padaryta žymiai didesnė žala, jos susargdintos, nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuteistojo kaltė dėl šių veikų yra pilnai įrodyta.

13.3. M. D. niekada nėra pati mačiusi, kad tėvas būtų palietęs V. M. krūtinę, tai yra tik iš V. žodžių. Buvusi V. A. sutuoktinė ir nukentėjusiųjų mama J. D. niekada pati nematė, kad jos dukros rodytų tėvui krūtinę. Teismo posėdžio metu J. D. patvirtino, kad prieš visą šeimą buvo naudojamas psichologinis smurtas, kad vaikai rodė krūtines sužinojo tik iš tyrimo. Liudytojos J. D. parodymai yra netikslūs, ji pati painiojasi apie aplinkybes, kurias yra galimai mačiusi ir/ar girdėjusi. Nei vienas iš suaugusių asmenų ar pašalinių žmonių nėra to matęs, byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra užfiksuota. J. D. parodymai apie tas pačias aplinkybes yra melagingi, teismas negalėjo jais vadovautis. Visi nukentėję vaikai, išskyrus T. A., kuris taip pat to nematė, aplinkybes apie ,,papų rodymą“ pasakoja skirtingai. Nukentėjusiosios painiojasi, duodamos parodymus. Apklausiamas įtariamuoju, 2023 m. sausio 6 d. V. A. davė nuoširdžius ir pakankamai išsamius parodymus ir paaiškino, kad niekada nėra prašęs savo dukrų L. A. ir A. A., kad jos jam parodytų nuogas savo krūtines, kad tai liečia tik jo vyriausią dukrą V., kai po draugės apsilankymo užtiko, kad jos kompiuteryje naršė pornografiniuose tinklalapiuose. Apeliantas yra tik paaiškinęs, kad vaikams negalima tokiuose tinklalapiuose lankytis. Teismas suklydo, galimas apelianto veikas dėl kiekvienos iš nukentėjusiųjų krūtų, sėdmenų lietimo, prašymo parodyti krūtis vertindamas kaip tvirkinamuosius veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas nėra atlikęs savo vaikų atžvilgiu jokių tvirkinamųjų veiksmų, jis niekada nesutiko su jam pareikštais kaltinimais pagal BK 153 straipsnio 1 dalį visuose epizoduose, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas nurodydamas, kad kaltinamojo veika dėl kiekvienos nukentėjusios kvalifikuojama atskirai pagal BK 153 straipsnio 3 dalį, netinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus dukrų V., L. ir A. atžvilgiu, nes tokio straipsnio Baudžiamajame kodekse nėra ir apeliantas jokių tvirkinamųjų veiksmų vaikų atžvilgiu nėra atlikęs. Globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, A. A., L. A. įvertinimo išvadose yra tik subjektyvus specialistės vertinimas, nuomonė, prielaidos, kurios leidžia kelti tik nepagrįstus įtarimus apie galimai patirtą seksualinę prievartą, tačiau nėra įrodymas.

13.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad V. A., plaudamas galvą, savo dukrai sukėlė išgąstį ir baimę. Apeliantas yra paaiškinęs, kad buvo atvejis, kai M. ir L. išsitepliojo ypatingai sunkiai nuplaunamu tepalu. Tik dėl šios priežasties jis pats dukras maudė vonioje. Dėl dukros M. kaltinimų apeliantas yra paaiškinęs dar 2022 m. spalio mėnesį per socialinio atvejo vadybos posėdį paaiškino, kad buvo problema jog dukra M. ilgą laiką po savo gamtinių reikalų nenuleisdavo vandens. Užuodus iš tualeto sklindantį baisų kvapą, jam kilo nepasitenkinimas, nes suprato, kad tai vėl dėl eilinio M. vandens nenuleidimo, todėl sugalvojo užsivesti M. į tualetą ir dar kartą parodyti, kaip reikia nuleisti klozete vandenį. Jis dukrą, paėmęs jai už rankos ir prisivedęs prie klozeto, daug kartų jai parodė, kaip nuleisti vandenį. M. stovėjo ir tylėjo, jis už kojų ir plaukų savo dukrai neėmė ir į klozetą jos galvos nekišo. Tai yra M. kerštas ir šmeižtas. Apeliantas nėra piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ar pareigomis, todėl yra nuteistas nepagrįstai.

13.5. Liudytoja V. S. yra paaiškinusi, kad apie smurtą toje šeimoje lankymosi metu duomenų nebuvo gauta. Teismo posėdyje liudytoja V. S. paaiškino, kad apie psichologinį ar fizinį smurtą, seksualinį išnaudojimą joms nepasakojo nei vienas vaikas, nei mama. Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. paaiškino, kad yra bendravusi su L., A., M. ir yra užrašinėjusi nuomones. Tačiau, duodama parodymus, ši liudytoja painiojosi, jos parodymai yra nekonkretūs. Pagal liudytojos M. B. parodymus 2023 m. sausio - vasario mėnesiais A. po pamokų pasilikdavo pasikalbėti apie sunkumus šeimoje, tačiau apie jokį apelianto fizinį smurtą ir/ar tvirkinimo veiksmus prieš A. A. liudytoja nėra girdėjusi. Kad A. šeimoje nebuvo smurto ir/ar tvirkinimo veiksmų savo parodymuose patvirtino ir liudytoja I. M.. Liudytoja T. G. parodė, kad jai M. nėra pasakojusi, kad būtų patyrusi fizinį ar psichologinį smurtą. Ji ant M. kūno niekada nėra mačiusi kokių nors sužalojimų. Teismo posėdžio metu liudytoja T. G. paaiškino, kad su M. problemų visą laiką buvo, matėsi, kad ji turėjo sveikatos problemų, konkrečiai nieko nėra pasakojusi. Liudytoja R. Č. parodė, kad šeimoje būtų kokių nors konfliktų nei V., nei L. nesipasakodavo, išskyrus L. pasakymą praėjusiais mokslo metais apie susipykimą su tėčiu. Taigi, nei viena mergaitė nei dėl vieno kaltinimo apeliantui, kas buvo pasakyta pagal jų vėlesnius pasakojimus dėl V. A. elgesio prieš jas pedagogėms nėra net užsiminusios, nors iš minėtų parodymų yra akivaizdu, kad su mergaitėmis bendraudavo, kalbėdavosi visomis temomis ir palaikydavo artimą ryšį.

13.6. Jeigu teismas nuteistąjį vis dėlto laikytų kaltu dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, turi įvertinti, ar jam paskirta bausmė yra proporcinga ir ne pergriežta. Apelianto nuomone ji turi būti sušvelninta.

13.7. Kadangi byloje neįrodyta apelianto kaltė, padarius nusikalstamus veiksmus, todėl civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais. Neišteisinus nuteistojo, neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas, nes priteisti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per dideli.

13.8. Atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, į tai, kad jis yra padengęs išlaikymo įsiskolinimus vaikams, toliau prisideda prie atskirai gyvenančių vaikų išlaikymo, prašo nepriteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jų atstovai, paslaugoms apmokėti arba sumažinti priteistas išlaidas.

14. Nukentėjusiųjų L. D., M. D. ir V. M. atstovas advokatas Sigitas Balaišis atsiliepime į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo neatlikti; priteisti iš nuteistojo V. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

14.1. Nuosprendyje konstatuotas išvadas teismas padarė, ėmęsis visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti ir reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo yra deklaratyvūs. Jokių objektyvių faktinių duomenų ar aplinkybių, rodančių teismo suinteresuotumą, tendencingumą ar nemotyvuotą surinktų faktinių duomenų vertinimą, apeliaciniame skunde nepateikta. Kitoks, nei nuteistasis tikėjosi, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo neobjektyvumo. Teismas išnagrinėjo ir patikrino visus byloje esančius duomenis, vertino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Nuteistojo V. A. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nukentėjusiųjų L. D., M. D., V. M. bei liudytojos J. D. parodymai, kaip įrodymų šaltiniai, vertintini kaip teisėti ir nekeliantys abejonių. Kai kurie netikslumai ar nesutapimai yra dėl nukentėjusių amžiaus, socialinės brandos, patirto šoko, praėjusio nemažo laiko tarpo po įvykių ir nesudaro pagrindo jų parodymais netikėti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su ekspertizės aktuose nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau tai yra tik subjektyvus jo vertinimas, nuteistojo nuomonė, siekiant sumenkinti ekspertinių duomenų, kaip tiesioginių įrodymų byloje, reikšmę. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis net neginčijo šių ekspertinių įrodymų leistinumo. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ekspertinius įrodymus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta. Ikiteisminis tyrimas dėl galimų V. A. nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas 2022 metais, tuo tarpu J. D. į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2023 metais, kai jau iš esmės buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, nuteistojo V. A. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant ginčo dėl sutuoktinių kaltės. Nukentėjusiems ar liudytojai J. D. „išgalvoti istorijas“, kurios, anot nuteistojo, virto kaltinimais, nebuvo jokio tikslo.

14.2. Nuosprendžiu teismo priteistos sumos nėra per didelės, atitinka įstatyme apibrėžtus kriterijus ir yra teisingos.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusiųjų atstovai apeliacinį skundą prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti dėl visų veikų, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: dėl fizinio skausmo sukėlimo V. M. (BK 140 str. 3 d.), dėl V. M. tvirkinimo (BK 153 str. 1 d.), dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis M. D. atžvilgiu (BK 163 str. 1 d.), dėl M. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p.), dėl L. D. tvirkinimo (BK 153 str.1 d.), dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis L. D. atžvilgiu (BK 163 str. 1 d.), dėl L. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p.), dėl A. A. tvirkinimo (BK 153 str. 1 d.), dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis A. A. atžvilgiu (BK 163 str. l d.), dėl A. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p.), dėl T. A. sukelto fizinio skausmo (BK 140 str. 3 d.). Nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad V. A. savo veiksmais įvykdė nurodytas nusikalstamas veikas, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, jas sąlygojo jo ir buvusios sutuoktinės J. D. skyrybų procesas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir išvadas, baudžiamosios bylos medžiagą, sutikti su apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

19. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo pareiga įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Be to, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018 ir kt.). Taigi, ir parodymų patikimumo jų turinio aspektu vertinimas – ar parodymų turinys atitinka tikrovę, ar neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, kuriuos teismas pripažino įrodymais, taip pat byloje nustatytoms aplinkybėms – taip pat priklauso bylą nagrinėjančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017 ir kt.). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-494-677/2015, 2K-539-976/2015, 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023).

21. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-63-942/2023, 2K-182-495/2023 ir kt.).

22. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nukentėjusiųjų parodymus pagrįstai laikė patikimais, kaltinamojo duotus parodymus vertino teisingai, pagrindo daryti priešingas išvadas nenustatyta.

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji L. D., M. D., A. A. ir T. A. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Bylą nagrinėjant teisme, BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie pagrįstai teismo pripažinti įrodymais. Teismas tinkamai įvertino nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumą, logiškumą, atitikimą kitai bylos medžiagai, net juos duodant skirtingiems subjektams.

Dėl V. M., L. D., A. A. tvirkinimo

24. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024 ir kt.). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024). Pažymėtina ir tai, kad tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356/2014, 2K-257-495/2024). Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p..

25. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis V. A. nepripažįsta, byloje neabejotinai nustatyta, kad jis sistemingais veiksmais prašė dukrų V., L. ir A. parodyti krūtis, žadėdamas už tai duoti pinigų, ledų ar kitų saldumynų, liesdavo ranka perbraukdamas, suimdamas delnu ar pirštais jų krūtis per rūbus, o A. A. – ir pakišęs ranką po rūbais, taip pat ranka suduodavo per sėdmenis; eidavo į vonią mergaitėms prausiantis.

26. Kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 3-5), tiek 2024 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje davė išsamius ir nuoseklius parodymus. V. 2023 m. sausio 9 d. liudytojo apklausos protokole nurodžiusi, kad „Tokį tėvo elgesį mačiusi mama, mano sesės M. ir L.“. 2023 m. vasario 1 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, nukentėjusioji L. D. patvirtino V. M. nurodytas aplinkybes dėl krūtinės lietimo (t. 3, b. l. 37-39), jos parodymai perskaityti 2024 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje. Nors nematė tiesiogiai, tačiau nukentėjusioji M. A. taip pat patvirtino iš V. žinanti, kad tėvas lietęs V. krūtinę (t. 2, b.l. 153-155). V. M. parodymai iš esmės atitinka ir liudytojos J. D. (buvusi pavardė – A.) 2025 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes: „vieną kartą lietęs V. krūtinę. Mes buvome virtuvėje, jis atėjo iš garažo ir palietė V. krūtinę ir sakė, kad nori ją pamokinti. Tuo metu V. buvo su džemperiu. Jis lietė per džemperį“. Pastebėtina, kad 2023 m. sausio 9 d. apklausos metu V. M. irgi yra nurodžiusi, kad „Jam pasakiau, kad mano krūtinės lietimas nebuvo normalu. Tada tėvas pasakė, kad norėjo mane pamokyti, tačiau ko pamokyti, taip ir nesupratau“. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios V. M. ir liudytojos J. D. parodymų prieštaringumo, nepatikimumo.

27. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K- 226-976/2020 ir kt.). Taigi, nors apeliantas akcentuoja, kad M. D. pati nėra mačiusi, kad tėvas būtų lietęs V. M. krūtinę, M. nurodytos aplinkybės, kad ji iš V. sužinojo, jog tėtis lietė ją už krūtinės, nėra šiuo atveju nereikšmingos, kadangi atitinka ir papildomai patvirtina iš kitų asmenų parodymų byloje nustatytas aplinkybes.

28. Teismo įsitikinimą V. M. nurodytų aplinkybių teisingumu sustiprina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl nuteistojo atliktų tvirkinimo veiksmų ir kitų nukentėjusiųjų – L. D., A. A. atžvilgiu. Sutiktina, kad buvusios pavardės pagal tėvą – A. pakeitimas, taip pat leidžia spręsti apie išgyventas neigiamas emocijas, susijusias su nuteistojo prieš ją vartota prievarta. Toks V. apsisprendimas rodo gilų žalojančio poveikio potyrį jaunai asmenybei, tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad jos santykiai su mama yra geri.

29. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai visiškai nelogiškais laikė kaltinamojo parodymus, kad dukra V., būdama mažamete – gal (duomenys neskelbtini) metų, pati jam siūlėsi parodyti bei leisti paliesti savo krūtinę, kad nupirktų jai ledų. Pagal nustatytas aplinkybes tokie aiškinimai nėra įtikimi, tai tėra nuteistojo pateikta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma.

30. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023). Be kita ko, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusios L. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2023 m. vasario 1 d. duotais parodymais (t. 3, b.l. 37-39), kurie BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo perskaityti 2024 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje. L. D. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, nukentėjusioji piešinyje prie 2023 m. vasario 1 d. apklausos protokolo pažymėjo kūno vietas, kurias tėvas lietė (raudonai). Jie atitinka kitų nukentėjusiųjų (A. A. (t. 3, b.l. 144-148)) ir liudytojų (A. R. (t. 4, b.l. 101-104) parodymus bei, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs teismas, iš esmės tapatūs yra duoti skirtingose institucijose.

32. Nustatyta, kad L. D. parodymų teisingumą patvirtina ir globos namų „(duomenys neskelbtini)“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada (L. A.), kurioje nurodyta, kad L. teigė „atvykusi „dėl seksualinio išprievartavimo“ ir patikslina, kad „tėtis prašė papus parodyti“. Mergina įvardija, kad dėl šių tėvo veiksmų jaučiasi išnaudota, išgyvena pyktį, liūdesį. Palietus seksualinės prievartos temą L. pastebimai įsitempia, susigraudina. L. įvardyti jos tėvo veiksmai jos atžvilgiu bei stebimos intensyvios emocinės reakcijos į šią temą leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergina galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos“ (t. 3, b.l. 53-54). Kitas šiuo atveju reikšmingas dokumentas – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. gegužės 3 - birželio 2 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 78-83). Iš minėto akto matyti, kad L., kaip blogiausiais gyvenimo įvykiais nurodo „kai tėtis mumis mušdavo“; kaip mus išnaudojo seksualiai (mane ir A.), o mušdavo tai visas“. Nurodyta, kad apie bylai reikšmingas aplinkybes tiriamoji kalba nenoriai, dar labiau ryškėja jos nerimas, įtampa, liūdesys. Pažymima, kad tiriamoji pradeda kalbėti beveik pašnibždomis: „seksualinis smurtas dar buvo; prasidėjo gal pradinėse klasėse, baigėsi po pradinių klasių; jis sakydavo, - jei nori saldainių, parodyk papus“, kalbėti apie tai „nesmagu, kalta jaučiuosi, kad taip dariau, kad ...“, nebaigia sakinio. Iki dabar išlieka įtariamojo baimė. Ekspertės akte davė išvadą, kad „viena iš priežasčių, lemiančių (duomenys neskelbtini) - ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. L. A. žodžiais, patyrusi daugkartinį netinkamą tėvo elgesį (galimai fizinį, emocinį ir seksualinį), tiek jos pačios atžvilgiu, tiek stebėtas fizinis smurtas kitų šeimos narių atžvilgiu. Taigi, įtariamojo elgsena tiriamąją veikė (duomenys neskelbtini) (t. y. turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) formavimuisi)“. 2022 m. gruodžio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis L. A. sakė, kad tokie įvykiai, kai tėčio paprašius ledų ar kito skanumyno, jis sakydavo „parodyk papus ir duosiu, buvę jos praeityje. Taip pat nurodžiusi, jog prisiminė, kad toks įvykis, kai ji rodė savo krūtinę, buvo gal kokioje (duomenys neskelbtini) klasėje, bet vėliau, gal jau (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji išdrįso pasakyti, kad neberodys krūtinės, nes jai tai nepatinka ir ji apsieis be skanumynų. Mama tikrai apie tai žinojo ir visada sakydavo „ką padarysi, toks jau tas mūsų tėvas“.

33. Sutiktina ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl nuteistojo kaltės, tvirkinus nepilnametę dukrą A. A.. Pačios nukentėjusiosios 2023 m. vasario 1 d. duotus parodymus (t. 3, b.l. 144-148), kurie buvo perskaityti 2024 m. gruodžio 3 d. teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 4 d.), atitinka nukentėjusiosios L. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 3, b.l. 37-39): „Tėtis vienas pasiėmė tuos ledus ir pasakė, jei norit ledų, parodykit papus“; „Aš ledų norėjau, tai parodžiau, o A. irgi parodė“.

34. A. A. parodymų teisingumą taip pat patvirtina globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateikta Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada (t. 3, b.l. 153-155), kurioje nurodyta, kad apie situaciją šeimoje mergina kalba ribotai, stebimi intensyvūs emociniai išgyvenimai, ji kartotinai išsako bijanti savo tėvo, prisiminimus apie galimai patirtos seksualinės prievartos situaciją mergina išgyvena kaip skausmingus, sukeliančius daug įtampos, gėdos, pykčio, nerimo. Kalbėdama apie tai mergina graudinasi, verkia, užsiveria. A. nurodė, kad kai buvo mažesnė, tėtis jos prašydavo parodyti „papus“, už tai ką nors duodavo. Taip tėvas elgdavosi tiek jos, tiek sesers L. atžvilgiu daug kartų. Mergina apie šią situaciją kalba itin nenoriai, stebimos turinį atitinkančios emocinės reakcijos – mergina atrodo įsitempusi, susigėdusi, pasišlykštėjusi. Merginos pasakojimas apie seksualinės prievartos patirtis, turinį lydinčios emocinės reakcijos, leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie patirtą tęstinę seksualinę prievartą. 2022 m. gruodžio 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad A. A. teigė, kad prieš 2-3 metus, jai ko nors paprašius tėvo, pavyzdžiui nupirkti ledų, tėvas jai sakydavo, parodyk „papus“ ir aš tau nupirksiu, tačiau į tokius tėvo pasakymus nekreipė dėmesio. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. gegužės 3 - birželio 2 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 175-180) konstatuota, kad viena iš priežasčių, lemiančių (duomenys neskelbtini) – ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. A. A. žodžiais ji patyrusi daugkartinį netinkamą tėvo elgesį (galimai fizinį, emocinį ir seksualinį), kuris (duomenys neskelbtini). Kitų reikšmingų gyvenimo įvykių, galėjusių lemti tokio (duomenys neskelbtini) formavimąsi, nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. S. papildomai paaiškino, kad, ekspertizės metu bendraujant su A. A., jos emocijos buvo adekvačios pasakojamam turiniui ir jai nekilo abejonių jos nuoširdumu, adekvatumu ekspertizės metu, jai mąstymo, suvokimo, intelekto sutrikimų, kurie galėtų turėti įtakos mąstymo turinio formos ypatumams, nenustatyta.

35. Be aptartų duomenų, nukentėjusiųjų V. M., L. D., A. A. nurodytas nuteistojo veikų vertinimui reikšmingas aplinkybes iš esmės atitinka ir liudytojos J. D. (buvusi – A.) parodymai, kad ji atsimena atvejį, kai maždaug prieš 6-7 metus, keletas jų dukrų buvo namuose, paprašė tėčio V. ledų, o jis atsakė, kad „parodykit papus, tai gausit“. Ji taip pat nurodė: „Kadangi jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. A. smurtinių veiksmų prieš dukrą M., vaikų teisių specialistėms dirbant su mūsų dukromis, buvo išsiaiškinta, kad dukroms A. ir L. tėvas V. A. sakė "parodyk papus, tada nupirksiu ledų, ar kitų dalykų". Vaikų teisių specialistėms dukra A. A. nurodė, jog prieš 2-3 metus, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, jos tėvas V. prašė parodyti papus už ledus, taip sakė būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kita dukra L. A. vaikų teisių specialistėms nurodė, kad prieš maždaug 7 metus, būnant (duomenys neskelbtini) klasėje, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvas V. taip pat prašė parodyti papus už ledus. Nežinau, ar dukra ledų tuo metu gavo, tačiau ji savo tėvui papus ir parodė.“ (t. 4, b.l. 70-73). 2025 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje J. D. nurodė, kad: „būdama virtuvėje ir gamindama valgyti girdėjusi, kaip V. A. dukroms sakydavo parodyti „papus“, bet, kad jos rodė, tai sužinojo ik tyrimo metu. Jam sakė, kad tai nederamas elgesys, bet jis nelabai ir klausė. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d. apklausos metu liudytoja yra nurodžiusi, kad: „Kaip sakiau, dėl to, kad pati esu išgirdusi iš V. dukroms bendrai sakant tokią frazę apie papų parodymą, aš niekam nepranešiau, nes pati prisibijojau V., nors jis buvo ir blaivus. Tik šiuo metu, kai jau išėjau gyventi su vaikais atskirai, dėl to ir galiu pasakyti, kas buvo.“ (t. 4, b.l. 70-73). Pastarosios jos nurodytos aplinkybės rodo, kad J. D. iš baimės dėl ūmaus nuteistojo būdo pasyviai reagavo į situaciją, buvo sunku kelti į viešumą su nepilnamečių dukrų tvirkinimu susijusias aplinkybes, tačiau tai paaiškina tam tikrus jos parodymų netikslumus. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo šios liudytojos parodymus laikyti neteisingais ar net melagingais.

36. Vertinant bendrame bylos įrodymų kontekste, pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymų patikimumą netiesiogiai patvirtina liudytojų A. J., R. J., A. R., K. B. duoti parodymai.

37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokie nustatyti nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai pagal jų pobūdį ir intensyvumą žemesnės instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip nukentėjusiųjų tvirkinimas. Nuteistojo V. A. kaltė įvykdžius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (dėl V. M., L. D. ir A. A. tvirkinimo) yra pilnai įrodyta, V. A. už šių veikų padarymą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai.

38. Vien teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padaryta techninio pobūdžio klaida, kaltinamojo veiką kvalifikuojant pagal BK 153 straipsnio 3 dalį, nuteistojo teisinės padėties nekeičia, kadangi iš 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad už tvirkinimo veikų padarymą jis yra nuteistas pagal teisingai kvalifikuotą Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

39. Nagrinėjamoje byloje V. A. neigia, įvykdęs ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams V. M. ir T. A.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apeliacinio skundo argumentai šioje nuosprendžio dalyje atlikto įrodymų vertinimo ir išvadų nepaneigia.

40. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-278-489/2022, 2025 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-1073/2025).

42. Iš V. M. parodymų 2023 m. sausio 9 d. teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. A., kai dukra V. buvo mažametė, prieš ją smurtavo („lupo“ diržu ir buvo likę ryškios žymės (kraujosruvos) ant šlaunies ir žemutinėje pilvo dalyje, jai skaudėjo ir net nelankė kūno kultūros pamokų, kad niekas nepamatytų šių žymių; buvo sulaukusi smūgio į pakaušį, nes nenorėjo mokytis rusų kalbos; mušdavo per užpakalį). Nurodė, kad mama tą mėlynę matė. Liudytoja J. D. tiek ikiteisminio tyrimo duotuose, tiek 2025 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Teismo įsitikinimą minėtų parodymų patikimumu sustiprina Šakių socialinių paslaugų centro 2022 m. gruodžio 5 d. policijai pateikta informacija Nr. S-956 apie šeimą (t. 4, b. l. 148), kurioje nurodyta, kad J. A. ir V. A. stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių, galimai naudoja netinkamas auklėjimo priemones; dirbant su šeima pastebėta, kad iš V. A. kiti šeimos nariai, galimai, patiria nepagarbų bendravimą ir psichologinį smurtą, dėl ko šeimoje vyrauja neigiamas emocinis-psichologinis klimatas, kuris kenkia vaikų emocinei psichinei sveikatai. V. A. nesutinka priimti siūlomos pagalbos, jo elgesys su specialistais grindžiamas pykčiu, nepasitikėjimu, žeminimu.

43. Teisėju kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui T. A..

44. Nustatyta, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių apklausti mažametį nukentėjusįjį, tačiau iš 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad psichologei nepavyko užmegzti kontakto su vaiku, jis nekalbėjo (t. 4, b.l. 57). Šiuo atveju reikšmingos aplinkybės nustatytos iš liudytojos J. D. parodymų: iš dukrų L. ir A. sužinojusi, jog 2022 m. pavasario pabaigoje, jai nebūnant namuose, V. A., galvodamas, kad T. paėmė varžto galvutę, mušė jį ranka per užpakalį. Liudytoja matė, kad T. „abu žandukai“ raudoni, t. y. likę mušimo žymės. V. A. jai sakė, kad čia bus į ateitį, kad nelįstų prie jo daiktų. Kiek kartų sudavė, dukros nesakė, tačiau nuo vieno sudavimo ranka tikrai taip neparausta.

45. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. A. smurtavo prieš savo mažamečius vaikus – V. M. ir T. A., jiems sukėlė fizinį skausmą (liko žymės, paraudimas, verkė po įvykio), tarp jos veiksmų ir nusikalstamų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo – yra priežastinis ryšys, nekyla abejonių, kad nuteistasis, būdama suaugęs vyras, turintis gyvenimišką patirtį, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad taip sukels mažamečiams vaikams fizinį skausmą, ir smurtaudamas to norėjo, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, V. A. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl V. A. pagrįstai nuteistas už šių veikų padarymą.

Dėl BK 163 straipsnyje bei 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų veikų

46. Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo išteisinimo dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis M. D., L. D., A. A. atžvilgiu bei joms padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

47. Pagal Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnį valstybė privalo užtikrinti, kad „nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių“. Minimo tarptautinio teisės akto 19 straipsnis papildo šį įsipareigojimą, nustatydamas, kad „valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. Nurodymas „įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto“ nepalieka jokių galimybių legalizuoti smurtą prieš vaikus. Fizinės bausmės ir kitos žiaurios ar žeminančios baudimo formos yra smurto formos, kurios yra draudžiamos ir negali būti pateisinamos jokiais siekiamais tikslais, o tokio pobūdžio tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų neteisėti veiksmai, priklausomai nuo jais sukeltų padarinių, užtraukia civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 307-350).

48. Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių deklaracija (VTAPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, be kita ko, turi užtikrinti tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką (VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas, taip pat nepriežiūra (VTAPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

49. Pagal BK 163 straipsnį kaltininkas baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nustačius, kad jis piktnaudžiavo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šios nusikaltimo sudėties apsaugos objektas – vaikas ir šeima; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-157-495/2021). Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

50. Nagrinėjamoje byloje tiek iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (t. 2, b. 74, 153-155), tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nustatytų aplinkybių (2022 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 12SD-5234 (t. 4, b.l. 136), 2022 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apskrities VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 12VSV-2214) matyti, kad M. D. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (mušdavo diržu, rykšte, telefono pakrovėju, ranka per užpakalį ir kojas, dėl ko užeidavo nuo verkimo ir panikos priepuolis; kartą, kai su sese L. žaisdamos išsitepalavo, tėvas pagavo L. ir ją mušė rykšte, o vėliau, jas susodinęs į vonią, laistė vandeniu, kad ji net springo ir išsigando, tai įvardija „skandino vonioje“ – nardino ją ir sesę į vandenį, klausdamas, ar dar taip darys; suėmęs M. gal už sprando, panardino galvą į lauke buvusią vonelę su vandeniu, pagurguliavo; už plaukų nutempė į tualetą ir laikydamas už kojų, bandė jos galvą kišti į klozetą). Tokias aplinkybes patvirtino liudytoja J. D. 2025 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje. Mačiusi tėvą smurtaujantį prieš L., M., A., nurodė ir nukentėjusioji V. M.. Ji paaiškino, kad visi atvejai vyko jų namuose, jas tėvas mušdavo su diržu. Iš darbinės veiklos žinomas aplinkybes dėl smurto M. D. atžvilgiu savo parodymuose nurodė liudytojos V. S., K. B. (kuri, be kita ko, nurodė, kad iš V. A. matėsi, kad šeimoje santykiai sunkūs, buvo galima pastebėti, kaip V. A. meta žvilgsnį ir tas asmuo nutyla), R. J., A. R.. Netikėti tiek nukentėjusių, tiek liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie vieni kitiems neprieštarauja.

51. Konstatuotina, kad V. A., privalėdamas rūpintis jos sveikata, ugdymu, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai, ilgą laiko tarpą trukusiais neteisėtais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, fiziškai ir psichiškai gniuždė nukentėjusiąją M. D.. Nuteistojo gynybinė pozicija pakartotinai ištirtais byloje surinktais įrodymais yra paneigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant situacijai, kad, mergaitėms išsitepalavus ir dėl to kilus poreikiui jas išmaudyti ar M. nenuleidžiant tualete vandens, V. A. taikomi auklėjimo metodai būtų teisės ir moralės požiūriu nepateisinami.

52. Įvertinus byloje nustatytus nuteistojo neteisėtus veiksmus M. D. atžvilgiu, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei dėl jų kilusius padarinius, teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis savo elgesiu, sistemingai piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

53. Be pačios nukentėjusiosios (t. 3, b.l. 40-44) ir jau minėtų nukentėjusiosios V. M. parodymų, smurtinį nuteistojo elgesį L. D. atžvilgiu patvirtina tiesiogiai daugkartinius smurtinius veiksmus mačiusios nukentėjusiosios M. D. parodymai (t. 2, b.l. 74-75). Liudytoja J. D. savo parodymuose yra nurodžiusi, kad A. ir L. jai pasakoję, kad tėvas jas mušdavo diržu, suko rankas, spriktuodavo į galvą. L. mušdavo, kai ruošdama namų darbus, būdavo išsiblaškiusi, nesitvarkydavo namų. Liudytoja A. A. taip pat nurodė mačiusi, kad tėvas muša L. ir M.. Liudytoja A. R., dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiąja specialiste, patvirtino, kad 2022 m. buvo gautas pranešimas, susijęs su nepilnamete M., kad ji patiria psichologinį, fizinį smurtą iš tėvo, po to, kad tėvas galimai smurtavo prieš nepilnametes L., M. ir A..

54. Priešingai, nei teigia apeliantas, yra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. A., piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai, ilgą laiko tarpą trukusiais neteisėtais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, fiziškai ir psichiškai gniuždė nukentėjusiąją L. D., todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnio 1 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis L. D. atžvilgiu).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą sutikti ir dėl pagrįsto V. A. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis A. A. atžvilgiu.

56. 2023 m. vasario 1 d. parodymuose A. A. nurodė, kad: „Tėtis būdavo nedraugiškas, jei ką nors padarydavo, tai supykdavo, trenkdavo, ji jausdavosi pikta, daug skausmo. Trenkdavo kartais su ranka ir su diržu per kojos apatinę dalį (parodo šlaunį), o kartą per nugarą. Gal prieš metus paskutinį kartą. Kai sudavė per nugarą su diržu labai stipriai, buvo labai supykusi ir aš jį pasiunčiau ant trijų raidžių. Gulėjau ant lovos jis atėjo į mano kambarį ir trenkė su diržu per nugarą. Žymės turėjau nuotrauką telefone“. „Mes kalbėjomės su draugu, tada atėjo tėtis ir man trenkė. Aš pasikėliau maikę, parodžiau ir nugarą nufotografavo, jis sakė labai blogai atrodo“ (t.3, b.l. 146-148). J. A. nurodė, kad apie tai, kad tėvas trenkė diržu A. į nugarą, sužinojo iš A. apklausų „(duomenys neskelbtini)“, o nuotrauką su jos sumušimo žymėmis pamatė, kai A. telefoną nunešė į policiją. V. M. patvirtino, kad nors tiesiogiai nematė, iš mamos žino, kad A. nuo tėvo mušimo buvo likusi žymė ant nugaros ir kad ši žymė buvo nufotografuota. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2023 m. vasario 7 d. daiktų apžiūros protokolas su foto lentele , iš kurios matyti ant nugaros likę sužalojimai (t.4, b.l. 5-19).

57. V. A., piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai, ilgą laiko tarpą trukusiais neteisėtais veiksmais, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir norėjo taip veikti. Tokių savo veiksmų pasėkoje nuteistasis fiziškai ir psichologiškai gniuždė nukentėjusiąją A. A..

58. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už mažamečio nesunkų sužalojimą ar susargdinimą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad kitam žmogui gali nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas irgi suvokia, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).

59. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

60. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Pagal Taisyklių 7, 7.1 punktų nuostatas, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių Taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ nustatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. To paties poįstatyminio teisės akto 5 punkte susargdinimas apibrėžiamas kaip organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad asmens sveikata, be kita ko, gali būti sutrikdyta ir fiziniu ir psichiniu poveikiu, kaip ir yra nustatyta nagrinėjamoje byloje. Tai, kad R. V. nustatytas susargdinimas nėra konkrečiai įvardijamas Taisyklėse, nepaneigia šios išvados pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 307-350).

61. Be aukščiau nurodytų aplinkybių iš liudytojos J. D. parodymų nustatyta, jeigu vaikai ko nors nepadarydavo arba padarydavo negerai, V. A. šaukdavo ant vaikų, ir tiek ją, tiek vaikus vadindavo „kvaišos“, „tinginės“, „durnės“ ir visaip kitaip.

62. Byloje yra pateikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m gegužės 16 d. – birželio 15 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (M. A. ekspertizė) (t. 2, b.l. 185-192) ir 2023 m. gegužės 3 d. – birželio 2 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (L. A. ekspertizė) (t. 3, b.l. 78-83) bei 2023 m. gegužės 3 d. - birželio 2 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (A. A. ekspertizė) (t. 3, b. l. 175-180), kuriuose konstatuoti nukentėjusiosioms ekspertizės metu nustatyti susirgimai, pagrįstas jų ryšys su nuteistojo veiksmais ir kilusiomis pasekmėmis. Išvados nėra priešingos byloje surinktų įrodymų visumai. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktai patvirtina, kad nukentėjusiųjų psichinei sveikatai, emocinei būklei tokiais veiksmais buvo padarytas žalingas ir ilgai trunkantis poveikis.

63. Ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo vertinamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-3698-489/2018 ir kt.). Ekspertizės aktą teismai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą pateikęs ekspertas, jo paaiškinimai vertinami su ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012), kartu atsižvelgiant ir į šio įrodymo vertinimo specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 307-350).

64. Be deklaratyvių argumentų apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų netikėti eksperčių duotomis išvadomis, o teismas tokių priežasčių nenustatė. Juo labiau, kad ekspertė S. S. dėl minėtų ekspertizės išvadų pateikė dar ir žodinius paaiškinimus teisiamajame posėdyje.

65. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis, ilgą laiko tarpą naudodamas prieš nukentėjusiąsias M. D., L. D., A. A. fizinį ir psichologinį smurtą (vadindamas savivertę žeminančiais žodžiais, mušdamas per įvairias kūno vietas ranka, įkroviklio laidu ir diržu, skandindamas, atlikdamas tvirkinimo veiksmus ir kt.), (veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti) nesunkiai sužalojo ar susargdino mažamečių ir šeimos narių psichikos sveikatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl M. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl L. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl A. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

66. Apeliacinio skundo argumentai, kad, jeigu nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės dėl tvirkinimo, smurto būtų realiai buvusios, tai jos neabejotinai būtų žinomos liudytojoms M. B., I. M., T. G., R. Č., kadangi pedagogės su nukentėjusiomis palaikė artimą ryšį, nuteistojo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiaga aiškiai rodo, kad mergaitės gėdijosi namuose susiklosčiusios situacijos, dėjo pastangas ją nuslėpti nuo išorės: „apie tokį tėvo elgesį niekam nesakydavo, tiesiog būdavo nemalonu, kad tokie dalykai vyksta“; „Tuo metu jausdavau prieš kitus gėdą, bijodavau išsipasakoti, kas vyksta namuose, viską laikiau savyje“ (V.); „apie bylai reikšmingas aplinkybes tiriamoji kalba nenoriai, dar labiau ryškėja jos nerimas, įtampa, liūdesys. Pažymima, kad tiriamoji pradeda kalbėti beveik pašnibždomis“ (2023 m. gegužės 3 d. - birželio 2 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 78-83)). „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (t. 3, b.l. 153-155) dėl A. A. nurodyta, kad apie situaciją šeimoje mergina kalba ribotai, stebimi intensyvūs emociniai išgyvenimai, ji kartotinai išsako bijanti savo tėvo, prisiminimus apie galimai patirtos seksualinės prievartos situaciją mergina išgyvena kaip skausmingus, sukeliančius daug įtampos, gėdos, pykčio, nerimo. Kalbėdama apie tai mergina graudinasi, verkia, užsiveria. „Bijome tėčio, buvome mažos ir nesupratome kas buvo blogai, kas buvo gerai. Aš dėl tos mėlynės negalėjau lankyti kūno kultūros pamokų, kad niekas nematytų. Mama sakė, kad nerodyčiau tos kojos su mėlyne, kad ji gali mūsų netekti. Kad tėtis su mumis elgiasi nenormaliai, niekas nežinojo, mes apie tai niekam nesisakėme (M. – 2022 m. gruodžio 9 liudytojo apklausa).

67. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri netikslumai nukentėjusiųjų parodymuose taip pat, atsižvelgus į jų amžių apklausų metu, t. y. brandą, ilgą įvykių laikotarpį, tėvo baimę, jų parodymų nedaro neteisingais ar nepatikimais ir nuteistojo atsakomybės už nusikalstamų veikų įvykdymą neeliminuoja, jų parodymai vertinti bendrame bylos įrodymų kontekste ir byloje nustatytoms aplinkybėms esminiai neprieštarauja.

68. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl visų jam inkriminuotų veikų padarymo pagrįstai, byloje surinkta pakankamai įrodymų šiam faktui konstatuoti.

Dėl neturtinės žalos dydžio

69. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius teisinio pagrindo nuteistąjį išteisinti, netenkintinas ir jo pareikštas prašymas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

70. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

71. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Akcentuotina ir tai, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

72. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis, atitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra per didelis. Pastebėtina, kad iš teismų praktikos matyti, jog baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo 1 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-21-697/2022, 2K-256-648/2022, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-188-303/2023, 2K-46-648/2024 ir kt.); baudžiamosiose bylose dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (apeliacinės instancijos teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-172-651/2020, 1A-215-843/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018), o bylose dėl fizinio skausmo ir (ar) nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinų neturtinių žalų dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 300 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, 2K-79-697/2020, 2K-178-511/2020, 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-275-354/2021, 1A-296-616/2021, 1A-265-875/2022 ir kt.). Didžiausia neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ir stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui.

73. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir įvertino kiekvienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs, visiškai pritaria teismo padarytoms išvadoms.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiosios V. M. neturtinei žalai atlyginti iš V. A. prašoma priteisti 7 000 Eur suma, atsižvelgus į tyčinę kaltės formą, nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį (smurtinį ir seksualinį) bei nukentėjusiosios amžių jų padarymo metu, itin nemalonius ilgalaikius išgyvenimus, tačiau ir tai, kad jos būklė gerėja, sveikatos sutrikdymas ar susargdinimas dėl kaltinamojo veiksmų jai nekonstatuotas, taip pat orientacinius priteistinos žalos dydžius pagal teismų praktiką, pagrįstai priteistiną neturtinės žalos sumą sumažino iki 3 500 Eur sumos, taip užtikrindamas nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

75. Spręsdamas dėl nukentėjusiosioms M. D., L. D. ir A. A. neturtinei žalai atlyginti priteistinos sumos dydžio, teismas tinkamai įvertino, kad joms V. A. veiksmais buvo padaryta didesnė ir ilgalaikė žala, jos susargdintos ir joms diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurios pasekmės tęsiasi iki šiol. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į reikšmingą aplinkybę, kad nusikalstamų veikų jų atžvilgiu padarymo metu jos buvo mažametės ir tai, kad sistemingą fizinį, psichologinį smurtą ir seksualinius veiksmus jos patyrė iš artimo žmogaus – savo tėvo. Pastaroji aplinkybė darė itin žalingą poveikį sveikai jaunos asmenybės raidai, vertė ilgą laiką gyventi baimėje, įtampoje, slegiančioje aplinkoje. Todėl, atsižvelgus į teismų praktikoje vyraujančius tokio pobūdžio žalos dydžius, tinkamai nustatė nukentėjusiosioms M. D., L. D. ir A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį – kiekvienai po 5 000 Eur.

76. Nukentėjusiojo T. A. dėl tėvo smurtinių veiksmų patirtai neturtinei žalai atlyginti prašyta priteisti 2 000 Eur žala, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo sumažinta iki 500 Eur sumos ir yra pakankama satisfakcija jo dėl nusikaltimo patirtiems išgyvenimams atlyginti. Nors šiuo atveju nusikaltimas įvykdytas prieš mažametį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą ir baimę, tačiau, kaip tinkamai nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas, byloje nėra duomenų, kad žalingas poveikis būtų turėjęs reikšmingos įtakos jo fizinei ar psichologinei raidai, buvo vienkartinio pobūdžio, todėl 500 Eur suma yra pakankama.

77. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo dar labiau mažinti iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį, nes, kaip minėta, žalos atlyginimas turi būti adekvatus įvykdytai veikai, negali pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.

Dėl bausmės dydžio

78. Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto nurodomus argumentus dėl netinkamo nuteistajam paskirtos bausmės dydžio.

79. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

80. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas apeliantui bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

81. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę (charakterizuojančias aplinkybes, jam diagnozuotą ligą ir numatytą jos gydymą, finansinę padėtį), nustatinėjo V. A. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vertino veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Vertinimas atliktas išsamiai ir teisingai.

82. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau nuteistajam ji skirta mažesnė už sankcijos vidurkį. Be to, teismas įvertinęs, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, prisideda prie vaikų išlaikymo, šiuo metu nukentėjusieji su juo negyvena, atsižvelgęs ir į jo sveikatos būklę, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir V. A. bausmės vykdymą atidėjo, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius teigiamai, paveikti kaltinamąjį, užtikrinti nukentėjusiųjų interesų gynimą, t. y., atsiprašyti nukentėjusiųjų, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programose. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį ir už BK 138 straipsnio 2 dalies 1,3 punkte numatytus nusikaltimus skirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmės rūšį, nenustatyta. V. A. kaltu neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnis netaikytas ir bausmė nemažinta. Teisėjų kolegijos nuomone V. A. bausmę švelninti dar labiau, nei teismas ją parinko, įvertinęs jam inkriminuotose BK normose numatytas sankcijas ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų I-os instancijos teisme

83. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš nuteistojo valstybės naudai priteisti išlaidas už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

84. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

85. Nagrinėjamu atveju advokatai Arūnas Sakalauskas, Sigitas Balaišis dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, parengė civilinius ieškinius, atstovavo bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dalis nukentėjusiųjų buvo, dalis iš jų ir dabar yra, nepilnamečiai, byla nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui vaiko, nuteistasis yra šeimos narys – tėvas, todėl advokatų dalyvavimas siekiant tinkamai apginti jų teises ir teisėtus interesus buvo būtinas. Nurodomas išlaidų dydis atitinka atliktų advokatų paslaugų apimtį ir turinį, pagrįstos pridėtu apskaičiavimu, nėra aiškiai per didelės, be to, V. A. dirba, todėl buvo pagrįstai priteistos iš nuteistojo V. A..

86. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

87. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. liepos 22 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažymos dėl advokato Sigito Balaišio nukentėjusiajai L. D. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 125,00 Eur; advokato Arūno Sakalausko nukentėjusiajam T. A. (įstatyminė atstovė J. D.) teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur, ir A. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 234,13 Eur; 2025 m. rugsėjo 1 d. VGTPT pažyma dėl advokato Arūno Sakalausko A. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 213,29 Eur ir T. A. (įstatyminė atstovė J. D.) teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 242,46 Eur.

88. Minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

89. Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

90. Byloje apeliacinis skundas yra pateiktas nuteistojo gynėjo ir yra atmestas. Taigi, nukentėjusiosios procese dalyvavo ne savo iniciatyva. Nuteistasis yra dirbantis, jį gina advokatas pagal susitarimą, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Atsižvelgus į esamą situaciją, nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistojo V. A..

91. Apeliacinį skundą atmetus, nuteistojo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 (šimtą dvidešimt penkis eurus) išlaidas už advokato Sigito Balaišio nukentėjusiajai L. D. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 789,88 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 88 ct), išlaidas už advokato Arūno Sakalausko nukentėjusiesiems T. A. (įstatyminė atstovė J. D.) ir A. A. teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteistas sumas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.