Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.1.; 2.1.14.; 2.1.16.2.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2024 m. gegužės 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. 18.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 16.45 val., t. y. trys dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir nuspręsta laikyti, kad D. J. yra atlikęs 3 laisvės atėmimo bausmės dienas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. J. civiliniam ieškovui priteista 1 270,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. J. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 21 d. apie 17 val. 56 min. (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) namo, kur su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl senų nesutarimų kilus konfliktui su atokiau buvusiu neblaiviu nukentėjusiuoju R. J., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,81 promilių neblaivumas), su savimi turėtu atlenkiamu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į kairės pusės nugaros sritį, padarydamas durtinį–pjautinį juosmens srities sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda juosmens kairėje su retroperitonine hematoma kairėje, kairės pusės plačiausio nugaros raumens ir giliau esančių nugaros raumenų sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą, kadangi dėl durtinio–pjautinio juosmens sužalojimo su plačiojo raumens pažeidimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo peržiūrėti jo bylą, panaikinti teismo nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, likusią bausmės dalį paskirti atlikti (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviroje kolonijoje. Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino to, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Taip pat nurodo, jog jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviroje kolonijoje, sutinka sumokėti priteistą Ligonių kasos ieškinį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nors nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimtą nuosprendį panaikinti, tačiau nuteistasis nenurodo jokių argumentų, kodėl nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas, iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis tik nesutinka su jam nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją pakeisti švelnesne. Taigi, nuteistojo skundas paduotas tik dėl bausmės, nuteistasis D. J. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir D. J. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistasis D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės, prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. J. apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

7.5. Nuteistasis D. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis sutinka atlyginti priteistą civilinį ieškinį teritorinei ligonių kasai, tačiau šiuo metu nusikalstama veika padarytos žalos ar jos dalies jis nėra atlyginęs, todėl vien tai, jog nuteistasis sutinka atlyginti priteistą žalą, nėra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nusikalstama veika padarytą žalą, kuri skundžiamu nuosprendžiu priteista iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, apeliantas turės galimybę atlyginti savanoriškai, o jos nesumokėjus, priteistos žalos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui, t. y. teismo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys bus išieškotas priverstinai. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.6. D. J. nevedęs, neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (3 t., b. l. 67), jis niekur niekada nedirbo (2 t., b. l. 46), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 2). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jis šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikdamas bausmę dirba, tačiau tai patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš bylos matyti, jog nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 5 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 615 Eur) (2 t., b. l. 40-44). Be to, anksčiau apeliantas buvo teistas septynis kartus (nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog teistas aštuonis kartus, nes 2013 m. lapkričio 27 d. jis nebuvo nuteistas, o buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu), iš jų šešis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimus) bei vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (2 t., b. l. 5-14, 186-195) matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus, jo nedarbą itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų. Įvertinant ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023-10-25 nutartimi nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, ir D. J. buvo pasiųstas į pataisos įstaigą realiai atlikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-06-27 nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

7.7. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (viešoje vietoje, matant aplinkiniams gyventojams, sužalojo nukentėjusįjį vieną kartą jam durdamas turėtu atlenkiamu peiliu į nugaros sritį), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų nuteistajam neturėjo (1 t., b. l. 63-64), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – laisvės apribojimu, areštu – BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

7.8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį (nedirba, teistas, baustas), į tai, kad nukentėjusysis pretenzijų nuteistajam neturėjo, civilinio ieškinio jam nereiškė, įvertinus nuteistojo elgesį po nusikaltimo įvykdymo, t. y., jog ikiteisminio tyrimo metu D. J. pažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygas, nes nustatytu laiku nebuvo gyvenamojoje vietoje, vartojo alkoholį, jį vartojo ir viešose vietose (2 t., b. l. 143), nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, kad smurtinius veiksmus D. J. atliko itin pavojingu nukentėjusiojo gyvybei būdu – durdamas peiliu į nugaros sritį, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nors ir yra didesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau ji nėra aiškiai per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas D. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas D. J. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikydamas BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 4 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023-10-25 nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir D. J. pasiuntus į pataisos įstaigą atlikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-06-27 nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę nuteistasis pradėjo atlikinėti 2023-11-17). Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pats sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021), tačiau pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. J. galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam D. J. paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

9. Nuteistasis D. J. skundu prašo apsiriboti jo jau atliktos bausmės dalimi.

9.1. Tokia galimybė būtų taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidedant bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiuo gi atveju D. J. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, todėl konstatuojama, kad nėra įstatyme nustatytų pagrindų taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

9.2. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti D. J. paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės – namų arešto – sąlygas, nevykdė ankstesniu nuosprendžiu teismo paskirtų įpareigojimų, dėl to Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos įstaigą realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistasis niekada niekur nedirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje (paskutinė registracijos data - 2022-12-16 (2 t., b. l. 2)). Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti taikant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

10. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo leisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Marijampolės kalėjimo atviroje kolonijoje. Šis prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Dėl tokių paminėtų aplinkybių nuteistojo prašymas dėl bausmės atlikimo Marijampolės kalėjimo atviroje kolonijoje netenkinamas.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę D. J. nusprendė įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. 18.30 val. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 16.45 val., t. y. tris dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir nusprendė laikyti, jog D. J. yra atlikęs 3 laisvės atėmimo bausmės dienas. Tačiau pagal BPK 140 straipsnio 6 dalį maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos, o iš bylos matyti, kad D. J. buvo sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 21 d. 18.30 val. (2 t., b. l. 110-112) ir paleistas 2023 m. rugpjūčio 23 d. 16.45 val. (2 t., b. l. 115-116). Taigi, akivaizdu, jog laikinai sulaikytas D. J. buvo ne tris paras, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o tik dvi paras, nes buvo paleistas beveik dviem valandomis anksčiau nei suėjo maksimalus laikino sulaikymo terminas - 48 valandos. Šiuo atveju, nesant prokuroro skundo dėl neteisingai įskaityto sulaikymo termino, teisėjų kolegija, nepablogindama nuteistojo D. J. teisinės padėties, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos dėl laikino sulaikymo termino įskaitymo ištaisyti negali. Šią nuosprendžio klaidą gali ištaisyti pats pirmosios instancijos teismas nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistajam D. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algimantas Ruginis (3 t., b. l. 61). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-04595 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 14.2.3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 137,50 Eur už nuteistajam D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 72-75). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis D. J. yra neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (3 t., b. l. 67), įvertinusi tai, jog pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, taip pat ir tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau jos iš nuteistojo D. J. neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio.

Neišieškoti iš nuteistojo D. J. valstybės naudai 137,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.