Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-313-259/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-29
Bylos Nr.: e2A-313-259/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19434-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Atsakovas: V. T.
Ieškovas: A. T.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-313-259/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19434-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2959-1088/2021 pagal ieškovo A. T. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. T. (toliau – ir atsakovė), kurį 2021 m. rugsėjo 20 d. patikslinęs prašė teismo: 1) nutraukti A. T. ir V. T. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2012 m. vasario 26 d.; 3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 4) pripažinti automobilį R. M. ieškovo asmenine nuosavybe; 5) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas 1) ir automobilį T. C.; 6) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas 2); 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 28 939 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; 8) priteisti ieškovui iš atsakovės 1 669,58 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį (DOK-134682) ieškovas nurodė, kad šalių požiūriai į daugelį bendro gyvenimo aspektų buvo skirtingi ir sutuoktiniams nepavyko rasti būdo kaip šiuos skirtumus išspręsti. Ilgainiui nuolatiniai konfliktai ir įtampa tapo nepakeliami, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti santykius. Atsakovės teiginiai dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo nepagrįsti. Ieškovas tinkamai vykdė savo sutuoktinio pareigas – rūpinosi atsakove: 2006 m. skubiai susiekė su chirurgu-onkologu, kuris atsakovei išoperavo auglį ir skyrė reabilitaciją, stengėsi palaikyti atsakovę, padrąsinti ir nuteikti optimistiškai dėl ateities 2006 ar 2007 metais ieškovas susisiekė su ginekologe-onkologe ir suderino konsultacijos klausimus. 2012 m. vasario 26 d. konfliktas įvyko, tačiau jis buvo išprovokuotas atsakovės. Atsakovės iniciatyva ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį atsakovė siekė panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš ieškovą dėl gyvenimo skyrium ir išlaikymo dydžio. Kai atsakovė gavo siekiamą ieškovo pasižadėjimą, ji ikiteisminio tyrimo įstaigai nurodė tiesą, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas netyčia; ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovės pasyvus elgesys ginant savo tariamai pažeistas teises verčia manyti, kad faktinė santuokos pabaiga jai nesukėlė neigiamų išgyvenimų, kuriuos ji deklaruoja patyrusi, o žalos atlyginimo institutu siekia pasipelnymo. Šalių šeimyninis gyvenimas faktiškai baigėsi 2012 m. vasario 26 d., t. y. dieną, kai atsakovė išreiškė savo valią skirtis, todėl ieškovas santuokos nutraukimo turtinius padarinius prašė taikyti nuo 2021 m. vasario 26 d. Ieškovas prašė padalinti turtą ieškinyje nurodytu būdu, už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį prašė priteisti iš atsakovės 28 939 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovė neginčijo turto vertinimų, byloje nėra jokių įrodymų apie atliktus bute darbus, todėl priteisti iš ieškovo už buto (duomenys neskelbtini), pagerinimus nėra pagrindo. Pinigų dovanojimą buto įsigijimui patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Atsakovė neįrodė, kad jos sąskaitose lėšos 3 339,16 Eur buvo asmeninės, todėl pusė jų priteistina ieškovui, viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1 669,58 Eur kompensacija už bendrų lėšų panaudojimą atsakovės asmeniniams tikslams.

Šalies argumentai

3. A. V. T. pateikė teismui priešieškinį ieškovui, kurį 2021 m. spalio 5 d. patikslinusi prašė teismo: 1) nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d.; 3) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), ir automobilį T. C.; 4) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti automobilį R. M. asmenine ieškovo nuosavybe; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 2 000 Eur už buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei 4 633,92 Eur už buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudotas asmenines lėšas; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 3 303,70 Eur išlaidas už sumokėtus komunalinius mokesčius nuo 2012 m. vasario 27 d.; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei 337,65 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 7) atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą – priteisti iš atsakovės ieškovui 9 537,70 Eur kompensaciją, kurią ji turi išmokėti ieškovui per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) palikti santuokines pavardes; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Patikslintame priešieškinyje ir atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes buvo neištikimas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, nesaikingai vartojo alkoholį, veikia ir veikė ne šeimos interesais, negerbia ir negerbė atsakovės, nesirūpino ir nesirūpina savo dukromis. Iki 2004 metų ieškovo ir atsakovės santuoka klostėsi gerai, kol apie 2004 m. santykiai šeimoje pradėjo blogėti. Ieškovo pastoviai nebūdavo namie dėl atsiradusių įvairių pomėgių: pypkorių klubo, žvejybos, priklausomybės azartiniams lošimams. Šiuos pomėgius lydėdavo alkoholis ir agresija. Ieškovas dingdavo net keletą parų ir grįždavo namo pralošęs dideles sumas pinigų, būdamas neblaivus keldavo triukšmą, absurdiškai kaltindavo atsakovę, kad ji jam linkėjo blogo, todėl jis pralošė. Bijodama ieškovo agresijos, atsakovė buvo priversta miegoti vaikų kambaryje ant grindų (čiužinio). Ne kartą įžengęs į namus griūdavo girtas ant grindų, dukrų akivaizdoje, sukeliant joms baimę. Neblaivus yra naudojęs fizinį smurtą prieš atsakovę – trenkęs jai į veidą su kumščiu ir prakirtęs lūpą, dėl to, jog ši pasakė, kad girtas nesikabinėtų prie dukrų. Tačiau, atsakovė dėl šių smurto proveržių niekur nesikreipė. 2006 metais atsakovei susirgus onkologine liga, suintensyvėjo ieškovo moralinis smurtas, daugiau kaip metus laiko ieškovas pastoviai lošė azartinius lošimus ir vartojo alkoholį. Atsakovei buvo paskirta pirmoji chemoterapija, dieną prieš procedūrą, ieškovas buvo paprašytas parsivežti atsakovę iš Kauno klinikų, tačiau ieškovas visą naktį lošė kazino ir vartojo alkoholį, namo grįžo neblaivus tik paryčiais, todėl atsakovei teko nuvykti į Klinikų dienos stacionarą pačiai, o ją parvežti namo atvyko jos sesuo. Gydymosi metu ieškovas morališkai žlugdė ir įžeidinėjo atsakovę nurodydamas, kad ,,geriau tu mirtum”, „sergi, nes nusipelnei per gyvenimą” arba ,,jei per valandą neišplausi indų aš tave nušausiu“. Kadangi moralinis smurtas tęsėsi pastoviai, atsakovė nusprendė, kad jei įveiks onkologinę ligą, su ieškovu nutrauks visus santykius. Iki 2012 metų ieškovo elgesys tik blogėjo, prarasdavo visus darbus dėl alkoholio ir azartinių lošimų. 2012 m. vasario mėnesį atsakovė ieškovo telefone perskaitė SMS žinutę nuo jai nežinomos moters, kuri rašė, jog laukia susitikimo su ieškovu ir kurioje buvo parašyta – „išlaikyk karštį iki susitikimo“. Atsakovei paprašius ieškovui pasiaiškinti dėl tokių žinučių, šis atsakovei nurodė, kad tai ne jos reikalas. 2012 m. vasario 26 d. ieškovui eilinį kartą grįžus padauginus alkoholio, atsakovė pareikalavo skyrybų. Ištarus šiuos žodžius ir šalia esant dar tuo metu nepilnametėms dukroms, trenkė kumščiu atsakovei į veidą, atsakovei pasipylė kraujas tiek iš nosies, tiek iš burnos. Pamačius šį vaizdą, dukra I. P. paskambino atsakovės seseriai, kuri nedelsiant su sūnumi atbėgo į pagalbą. Be to, dukra iškvietė greitąją pagalbą, nes kraujas nepaliaujamai srove tekėjo iš burnos. Atvykęs greitosios pagalbos ekipažas nuvežė į Kauno Klinikų priėmimo skyrių, buvo nustatytas nosies pertvaros lūžis. 2021 m. balandžio 21 d. posėdyje pats ieškovas nurodė, jog dėl ieškovo veiksmų buvo sužalota atsakovė (nors smurtą ir neigė), sužalojo neva netyčia stodamasis nuo kėdės ir pataikydamas su galva atsakovei į nosį. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad jis buvo išprovokuotas atsakovės ir provokacijos metu sužeidė atsakovę. Šios aplinkybės tik patvirtiną faktą, jog ieškovas yra nesąžiningas ir nurodo melagingas aplinkybes. 2012 m. vasario 27 d., bijodamas policijos pareigūnų sulaikymo, ieškovas išvažiavo gyventi pas savo motiną. Policijos pareigūnai konfiskavo atsakovo nelegaliai turėtus šaunamuosius ginklus. Ieškovas sužinojęs apie policijos pareigūnų apsilankymą, atsiprašinėjo ir susitarė su atsakove dėl dukrų išlaikymo. Atsakovei patikėjus ieškovo atsiprašymais ir pasiūlymu, atsakovė nuvykusi į policijos komisariatą pasirašė dokumentus, kad ieškovas sužalojo atsakovę „netyčia“ ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2012 m. vasario 27 d., todėl nustatytina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d. Ieškovas yra kaltas dėl santuokos išrimo, ieškovo elgesys atsakovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, pažeminimą. Atsakovei pablogėjo sveikata, ji jautėsi pažeminta, negerbiama ir nemylima. Atsakovę kankino ir toliau kankina nuolatinė įtampa, nerimas, baimė, bloga nuotaika, emocinis stresas. 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank banko sąskaitoje (toliau – ir sąskaita 1) atsakovė turėjo 6 980,76 Lt, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje (toliau – ir sąskaita 2) 4 548,70 Lt; viso 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur). Atsakovė nesutiko, kad šie pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovo AB SEB banko sąskaitoje buvusios 2012 m. kovo 1 d. lėšos 2 331,64 Lt (675,29 Eur) laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovas lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl privalo kompensuoti atsakovei 337,65 Eur. Atsakovė prašė sumažinti ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį dėl atsakovės asmeninių lėšų investavimo į buto pirkimą, atsakovės tėvo padovanota 16 000 Lt (4 633,92 Eur) suma sudarė net 4/5 dalis buto vertės ir į šią faktinę aplinkybę turi būti atsižvelgiama dalijant turtą. Atsakovė prašė vadovautis buto rinkos verte nustatyta 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto ataskaitoje – 47 700 Eur. Atsakovė taip pat iš savo asmeninių lėšų už bendrą 4 000 Eur sumą atliko buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, todėl pusės jų – 2 000 Eur suma, turėtų būti mažinamas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis. Buto komunalinius mokesčius nuo šalių gyvenimo skyrium mokėjo tik atsakovė, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1/2 dalis atsakovės sumokėtų 6 607,40 Eur mokesčių – už šildymą (AB „Kauno energija“), atliekų tvarkymą (AB „Kauno švara“), už pastato, kuriame yra butas, visapusišką priežiūrą (daugiabučio bendrija) ir butui mokėtinų mokesčių administravimą (UAB „Viena sąskaita“) ½ dalį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2021 m. spalio 1 d. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovui mokėtinos kompensacijos turi būti išminusuotos kitoje byloje atsakovei iš ieškovo priteistos, tačiau nesumokėtos, 426,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1995 m. vasario 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 315, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – T., atsakovei – T.; 3) nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d.; 4. priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisė ieškovui iš atsakovės 27 070,15 Eur kompensaciją; 7) atmetė atsakovės prašymą atidėti metams sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo; 8) priteisė atsakovei iš ieškovo 25,54 Eur bylinėjimosi išlaidas; 9) priteisė valstybei iš ieškovo 162 Eur žyminį mokestį; 10) priteisė valstybei iš atsakovės 524 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas iš bendrų šeimos namų išėjo pas kitą moterį nėra, jokių ieškovo neištikimybę patvirtinančių aplinkybių nenurodė nei ieškovo, nei atsakovės liudytojai, o pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas iš bendrų šeimos namų išėjo gyventi pas motiną. Atsakovės nurodomas ieškovo neištikimybės faktas grįstas tik pačios atsakovės žodiniais paaiškinimais, kurie, visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertinami kaip nepakankami konstatuoti ieškovo artimų ryšių su kita moterimi palaikymo fakto. Atsakovė teigdama, kad patyrė ieškovo agresiją, nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą, šiems teiginiams pagrįsti konkrečių tokio elgesio atvejus patvirtinančių įrodymų nepateikė, byloje apklausti liudytojai nurodė savo šalių šeimos gyvenimo subjektyvų vertinimą, tačiau šie vertinimai jokių konkrečių smurto prieš atsakovę naudojimo faktų nepatvirtina. Teismas laikė, kad nors byloje ir įrodytas atsakovei 2012 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto metu padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį, konstatavo, kad negali daryti vienareikšmės išvados apie 2012 m. vasario 26 d. ieškovo tyčia panaudotą fizinio smurto atsakovės atžvilgiu atvejį. Teismas vertino, kad byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Atsakovės sesers, tėvo parodymai apie ieškovo kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai susijęs ir su šalies (atsakovės), kuri šiuos asmenis kvietė liudyti, aplinkybių apie kurias, kaip nurodė patys liudytojai, jiems žinoma iš atsakovės pasakojimų, subjektyviu vertinimu. Teismas nurodė, kad abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, neištikimybe, nepagarba vienas kitam, pripažino, kad po paskutinio konflikto nei viena nesiekė išsaugoti santuokos. Teismas pažymėjo, kad nors byloje surinkti įrodymai ir teikia pagrindo pripažinti ieškovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Teismas sprendė, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir yra abi kaltos dėl santuokos nutrūkimo, todėl tenkino ieškovo reikalavimą, o atsakovės atmetė, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo nekilo, kad ieškinio, priešieškinio reikalavimai sutampa, tenkino juos abu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę pavardę – T., atsakovei santuokinę – T..

8. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo, nurodė, kad teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo iš ieškovo, todėl šį priešieškinio reikalavimą teismas atmetė.

9. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momento, nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 26 d., o atsakovė, kad nuo 2012 vasario 27 d. Teismas nustatė, kad po 2012 m. vasario 26 d. tarp šalių įvykusio konflikto, ieškovas 2012 m. vasario 27 d. išėjo iš namų, nuo to laiko šalys kartu negyvena. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas laikė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d., t. y. nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium dienos.

10. Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo nėra. Atsakovė ieškinio reikalavimui pripažinti automobilį R. M. ieškovo asmenine nuosavybe neprieštaravo, todėl teismas jo į dalintiną turtą neįtraukė. Šalys pripažino, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra butas (duomenys neskelbtini). 2 992 Eur vertės, transporto priemonė T. C. 1 770 Eur vertės, ir butas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo vertės kilo ginčas. Ieškovas šio buto 59 100 Eur vertę grindė 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,Naujas būstas“ nekilnojamojo turto ataskaita, atsakovė prašė vadovautis 47 700 Eur verte, nustatyta 2020 m. rugpjūčio 16 d. UAB ,,STIVVF“, kadangi vėliau ieškovo iniciatyva atlikto vertinimo metu nustatyta didesnė buto vertė dėl atsakovės lėšomis nuo 2012 m. vasario 27 d. padarytų buto pagerinimų, todėl ieškovas, teikdamas naują vertinimą, siekia pasipelnyti. Iš UAB ,,STIVVF“ vertinimo ataskaitos teismas nustatė, kad jos atlikimui butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas vietoje, 2.2 lentelėje pateiktas vertinamų patalpų apdailos aprašymas. Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad prieš jos surašymą butas buvo apžiūrėtas, ataskaitos 2.3 punkte pateikta buto apžiūros, individualių požymių detalizacija. Byloje jokių duomenų, kad ginčo bute laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios turto vertintojų apžiūros buvo atsakovės atlikti kokie nors buto pagerinimo darbai, nulėmę vertės pokytį, nėra. Kitų pagrindų, kodėl teismas neturėtų vadovautis vėliau nustatyta buto rinkos verte nenurodė, todėl teismas nurodė, kad klausimo išsprendimui vadovaujasi 2021 m. rugsėjo 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo buto 59 100 Eur verte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių dalintino turto vertė sudaro 63 862 Eur (2 992 Eur + 1 770 Eur + 59 100 Eur), laikė, kad kiekvienai iš šalių tenkančio turto vertė yra 31 931 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo būdo nėra, tenkino šioje dalyje šalių reikalavimus visiškai, ir po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 2 992 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 59 100 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1 770 Eur vertės transporto priemonę T. C.. Tokiu būdu ieškovui priteisė turto už 2 992 Eur, o atsakovei už 60 870 Eur. Nesant tarp šalių ginčo, teismas ieškovo asmenine nuosavybe pripažino 800 Eur vertės automobilį R. M..

11. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, nustatė, kad atsakovės asmeninės lėšos sudarė 11 295,02 Eur, todėl ir sąskaitose buvęs jų likutis 3 339,16 Eur buvo atsakovės asmeninės lėšos. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad iš jos asmeninių lėšų buvo įgytas automobilis. Atsakovė teigė, kad gyvybės draudimo išmokos lėšos buvo taupomos atsakovės ir naudojamos esant būtinybei bei nuimtos iš sąskaitos AB SEB bankas, perkeltos į kitas atsakovės sąskaitas taupymui. Tačiau iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. visos į šią banko sąskaitą patekusios lėšos, tame tarpe, 10 000 Lt gyvybės draudimo išmoka, buvo išgrynintos arba jomis atlikti pavedimai. Atsakovė pateikė bankinių operacijų išrašus, tačiau iš jų negalima atsekti, kur konkrečiai buvo panaudota atsakovės draudimo išmoka, atsakovė apskritai neįvardijo, kurios konkrečiai operacijos ir mokėjimai patvirtina argumentus dėl asmeninių lėšų judėjimo, nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kaip gauta draudimo išmoka ar jos dalys atsidūrė 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitose. Byloje esantys duomenys patvirtina, o to neginčija ir ieškovas, kad atsakovė iki šalių gyvenimo skyrium pradžios gavo išmokų, kurios laikytinos jos asmenine nuosavybe, tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad 2012 m. vasario 26 d. pinigų likutis buvo sudarytas būtent iš šių lėšų, t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. vasario 26 d. sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo tos pačios lėšos. Atsižvelgdamas į tai teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1 669,58 Eur (3 339,16 Eur /2) kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš atsakovės.

12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo priteisti iš ieškovo 337,65 Eur kompensaciją už bendros nuosavybės sumažėjimą, iš ieškovo pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo nustatė, jog 2012 m. vasario 26 d. lėšų liktus buvo 63,95 Eur, o ne 2 331,64 Lt (675,29 Eur) kaip nurodė atsakovė. Todėl, atsakovės reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir iš ieškovo atsakovei priteisė 31,97 Eur (63,95 Eur/2) kompensaciją.

13. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo sumažinti ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį 4 633,92 Eur suma, nurodė, kad bylos duomenimis, ginčo butas šalių įgytas 1995 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Sutartyje nėra įrašo, kad butas įgyjamas atsakovės asmeninėn nuosavybėn, įrašo, kad butas perkamas už atsakovei dovanotas lėšas, taip pat nėra. Pinigų dovanojimo sutartis į bylą nepateikta. 1995 m. galiojusio 1964 m. (Žin., 1994, 44-805) CK 282 straipsnio 1 dalis nustatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos; CPK 58 straipsnio 2 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandorio sudarymo faktui patvirtinti liudytojų parodymais. Atsakovei leistinais įrodymais neįrodžius 4 000 USD dovanojimo fakto, teismas priešieškinio reikalavimo šia suma sumažinti ieškovui priteistinos kompensacijos dydį netenkino.

14. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo 2 000 Eur suma mažinti ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, kadangi atsakovė iš savo asmeninių lėšų atliko už 4 000 Eur sumą buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, bei dėl atsakovės prašymo priteisti jai iš ieškovo 3 303,70 Eur, t. y. ½ jos sumokėtų 6 607,40 Eur, išlaidų, kurias sudaro mokesčiai už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2021 m. spalio mėn., nurodė, kad atsakovės nurodomi darbai ir išlaidos 4 000 Eur vertės pagal atsakovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus nelaikytinos šalių bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su nekilnojamojo turto remonto išlaidomis, šie daiktai lieka atsakovei priteistame bute, todėl teismas vertino kad šios išlaidos laikytinos kaip atsakovės buities gerinimo išlaidos. Kitų išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovė nepateikė. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų Baltijos 52 DNSB apmokėjimui, banko išrašų, teismas nustatė, kad išlaidos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, (duomenys neskelbtini) (šalims priklausantis butas Nr. 33) sudarė 1 523,33 Eur. Iš atsakovės pateiktų „Viena sąskaita“ duomenų teismas nustatė, kad išlaidos už būsto šildymą AB „Kauno energija“ sudarė 4 670,41 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės 2021 m. balandžio 20 d. pateiktoje sąskaitoje nenurodyta data, šios sąskaitos nevertino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuo 2012 m. vasario 27 d. viena išlaikė ir prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini), nors tokią pareigą turėjo abi šalys, kaip jungtinės nuosavybės bendraturčiai, ieškovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo, laikė, kad jam tenka pareiga atlyginti ½ dalį patirtų už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą išlaidų, kuri lygi 3 506,46 Eur (pagal išlaidų grupes 190,39 Eur + 1 523,33 Eur + 4 670,41 Eur + 502,30 Eur +126,49 Eur = 7 012,92 Eur; 7 012,92 /2 = 3 506,46 Eur). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dalis buto priežiūros ir išsaugojimo išlaidų iš ieškovo nepriteistina dėl to, kad teismo sprendimu priteisiant iš ieškovo išlaikymą dukroms buvo įvertinta ir komunaliniams mokesčiams reikalinga suma, kadangi, kaip matyti iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašo (DOK-31353), ieškovas dukroms priteistą išlaikymą mokėjo ne viso dydžio. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NB21-09(300) buto vertė 59 100 Eur padidinta už atsakovės asmenines lėšas pirktų buities daiktų – šviestuvų, vandens kranų, kriauklės, buitinės technikos ir baldų, sąskaita, kadangi, kaip matyti iš nurodytos vertinimo ataskaitos, atsakovės nurodyti daiktai – buto apstatymas ir įranga, t. y. jame esantys daiktai, nebuvo vertinami apskaičiuojant buto rinkos vertę. Teismas nurodė, kad iš paskutiniame patikslintame priešieškinyje atsakovės pateiktos mokėtinų kompensacijų dydžių lentelės matyti, jog, atsakovė, apskaičiuodama sumą, kuria ji prašo mažinti ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį, įtraukė 426,03 Eur sumą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės paaiškinimu, šia suma turi būti sumažintas ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis, kadangi ieškovas nėra sumokėjęs 426,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 871 Lt (252,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų, Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi papildomai atsakovės naudai priteisė 600 Lt (173,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuomone, ieškovas pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus nėra atlyginęs atsakovei 426,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma įskaitytina nagrinėjamoje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.59 straipsnį, reglamentuojantį klausimus kurie turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, sprendė, kad kitoje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje sprendžiant dėl šalims priteistinų kompensacijų už vienai iš šalių tenkančią didesnę turto dalį ir už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą įskaityti pagrindo nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje tarp šalių dalintino turto vertė 63 862 Eur, laikė, kad kiekvienai iš šalių priklauso turto už 31 931 Eur. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 28 939 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (63 862 Eur / 2 = 31 931 Eur; 31 931 Eur - 2 992 Eur = 28 939 Eur) ir 1 669,58 Eur kompensacija už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, viso – 30 608,58 Eur. Teismas nurodė, kad, nusprendus atsakovei iš ieškovo priteisti 31,97 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ir 3 506,46 Eur sumą už bendro turto priežiūrą ir išsaugojimą, šia suma mažintinas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 27 070,15 Eur (30 608,58 Eur – 31,97 Eur – 3 506,46 Eur) kompensaciją.

15. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo priteistą ieškovui kompensaciją jam išmokėti per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodė, kad atsakovės procesinis prašymas savo esme yra dėl sprendimo šioje dalyje vykdymo atidėjimo, tačiau prašymas nemotyvuotas, neargumentuotas, prašymo pagrįstumo atsakovė neįrodinėjo, todėl teismas sprendė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas tam nesant pagrindo suponuotų teismo sprendimo privalomumo, kitos šalies teisėtų interesų pažeidimą. Todėl teismas atsakovės prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė V. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš dalies: tenkinti atsakovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl: 1) šalių santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės; 2) neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo; 3) atsakovės prašymo dėl sprendimo atidėjimo, dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovui per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 1669,58 Eur kompensacijos pritesimo iš atsakovės už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovo naudai.; 3. Sumažinti ieškovui priteistą 27 070,15 Eur kompensaciją iki 22 400,57 Eur (27 070,15 – 3000 (neturtinė žala) – 1669,58 Eur (kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą) = 22 400,57 Eur).; 4. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1215,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.; 5. Priteisti iš ieškovo valstybės naudai 409,06 Eur žyminio mokesčio.; 6. Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 276,94 Eur žyminio mokesčio.; 7. Priteisti apeliantei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, ištyręs su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog smurtiniai ieškovo veiksmai apeliantės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. Priešingai, apeliantės elgesys, kada, net ir po daugybinio neblaivaus sutuoktinio smurto panaudojimo ar iki 2012 m. vasario 26 d., nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, patvirtina jos siekį išsaugoti santuoką, ieškovo elgesio toleravimą. Todėl teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, ir nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo turi būti tenkintinas, kadangi byloje nustatyta, jog šalys santuokoje išgyveno apie 17 metų (iki 2012 m. vasario 26 d.) ir ieškovas, būdamas neblaivus, eilę kartų panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš apeliantę. Dėl žeminimo, fizinio ir psichologinio smurto (dažno ir vaikų akivaizdoje), prievartos, agresijos ir atsakovei sukeltos baimės dėl jos ir ginčo šalių vaikų fizinės ir psichinės sveikatos, neištikimybės, šeimos palikimo, atsakovei pablogėjo sveikata, ji jautėsi pažeminta, negerbiama ir nemylima. Atsakovę kankino ir toliau kankina nuolatinė įtampa, nerimas, baimė, bloga nuotaika, emocinis stresas. Po 2012 m. vasario 26 d. sumušimo atsakovei sumuštai teko keliauti į darbą, kur jos kolegos bei kiti asmenys matė visus sumušimus veido srityje. Dėl šių priežasčių ji patyrė begalinę įtampa, nerimą bei emocinį stresą.

1.3. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo ir rungimosi principus, sprendė dėl piniginių sumų buvusių 2021 m. vasario 26 d. atsakovės banko sąskaitose padalijimo tarp šalių, savo sprendimo nemotyvavo.

1.4. Teismas nepagrįstai atmetė ir netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo atidėjimo, dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovui per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovės banko sąskaitų išrašai, kuriuose matyti jos darbo užmokestis, kuris per mėnesį siekia 1 010,72 Eur į rankas. Be to, atsakovė neturi didelės vertės kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovei jau yra 57 metai ir iki pensinio amžiaus jai liko 8 metai. Todėl, dėl amžiaus, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra nedidelės. Atsakovė yra kreipusis į banką dėl paskolos gavimo, tačiau įvertinus atsakovės amžių bei darbo užmokestį, skolintina suma yra mažesnė nei teismo priteista kompensacija. Kad sukaupti artimą sumą kompensacijai padengti atsakovei reikalingas laikas, nes pradėjus mokėti bankui, taupymas taps neįmanomas. Teismas nevertino atsakovės turimų santaupų dydžio (jų nėra). Todėl atsakovei išmokėti ieškovui 27 070,15 Eur dydžio kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra galimybių. Neišmokėjus ieškovui kompensacijos, jam bus sudarytos galimybės nukreipti išieškojimą priverstiniu būdu per antstolį į atsakovės turimą vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y butą, kurį teks parduoti, kad atsakovė galėtų padengti kompensaciją ieškovui. Tokiu būdų atsakovė, kuriai liko 8 metai iki pensinio amžiaus, netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. T. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos pabaigos. Teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl nėra pagrindo tenkinti išvestinio atsakovės reikalavimo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu. Priešingai, ieškovui 2005 m. buvo išduotas leidimas ginklui, o tokia teisė alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims nesuteikiama. Išskyrus atsakovė teiginius, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Tai, kad šalių šeimai faktiškai iširus, ieškovas turėjo kitą moterį, negali būti laikoma neištikimybe. Išskyrus atsakovės teiginius, byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų priklausomybę lošimams, būtų dėl jų gydęsis, pralošęs ženklias sumas pinigų. Nors 2012 m. vasario 26 d. vykusio konflikto metu atsakovei buvo padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad tai buvo padaryta tyčiniais ieškovo veiksmais. Be to, atsakovės suvokimas dėl šeimyninio gyvenimo pabaigos ir apsisprendimas dėl šalių santuokos pabaigos susiformavo dar iki 2012 m. vasario 26 d., todėl minėtas konfliktas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su šalių santuokos pabaiga. Šią aplinkybę teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

2.2. Teismas, spręsdamas dėl 2012 m. vasario 27 d. atsakovės banko sąskaitose buvusių lėšų padalijimo, nepažeidė rungimosi principo, o, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, objektyviai ir sąžiningai nustatė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog 2012 m. vasario 27 d. jos bankų sąskaitose buvusios lėšos priklausė jai asmeninės nuosavybės teise.

2.3. Atsakovės prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo turėtų būti atmestas, kadangi atsakovė pateikė motyvus dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo, tačiau nepateikė esminių įrodymų, kad atidėjus sprendimo vykdymą vieneriems metams, ji bus pajėgi sumokėti kompensacijos sumą. Nors atsakovė yra atstovaujama profesionalios teisininkės, kuri žino kaip taikomas sprendimo atidėjimo / išdėstymo institutas, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad atsakovė bus pajėgi įvykdyti sprendimą, todėl darytina išvadą, kad atsakovė neturi jokio konkretaus plano, ko pasėkoje situacija po metų nebus iš esmės pasikeitusi ir realus kompensacijos išieškojimas bus įmanomas tik realizuojant atsakovei priteistą butą. Todėl tikėtina, kad atsakovė siekia ieškovo sąskaitą laimėti papildomai laiko iki neišvengiamo priverstinio buto realizavimo, kas, atsižvelgiant į 10% siekiančią metinę infliaciją reikšmingai pažeistų ieškovo interesus ir lemtų nuostolius, nes jo gautos kompensacijos perkamoji galia būtų ženkliai sumažėjusi. Jeigu teismas spręstų dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo, tuomet turėtų būti nustatytas konkretus mechanizmas, kuris kompensuotų infliacijos sąlygotus ieškovo praradimus, tačiau, ieškovo žiniomis, be šalių susitarimo, tokių procesinių įrankių teismas neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir priteista ieškovui iš atsakovės kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, atmestas atsakovės (apeliantės) reikalavimas priteisti iš ieškovo neturtinę žalą bei atidėti priteistos kompensacijos mokėjimą metams laiko, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

20. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad smurtiniai ieškovo veiksmai apeliantės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. Priešingai, apeliantės elgesys, kada, net ir po daugybinio neblaivaus sutuoktinio smurto panaudojimo ar iki 2012 m. vasario 26 d., nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, patvirtina jos siekį išsaugoti santuoką, ieškovo elgesio toleravimą. Apeliantės nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai ieškovas, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, lošdavo ir pralošdavo dideles pinigų sumas, negrįždavo namo paromis, smurtavo psichologiškai ir fiziškai, buvo neištikimas, nerėmė atsakovės šiai susirgus onkologine liga. Todėl, apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, ir nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

22. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pripažino, kad alkoholį vartojo ir vartoja, tačiau saikingai. Atsakovė taip pat pripažino, kad šalims gyvenant santuokoje ji per šventes taip pat vartodavo alkoholį. Bylos duomenimis, ieškovui 2005 metais buvo suteikta teisė turėti šaunamąjį ginklą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors šis faktas neturi svarios reikšmės, vertinant ieškovo elgesį šeimoje ir laisvalaikiu, tačiau piktnaudžiaujančiam alkoholiu asmeniui tokia teisė net nebūtų suteikta, kadangi siekiant įgyti teisę turėti šaunamąjį ginklą, reikia praeiti narkologinę, priklausomybės ligų ir psichiatrinę kontrolę.

24. Nors apeliantė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo grindžia ieškovo neištikimybe, be teiginių, kad ieškovo telefone yra perskaičiusi žinutę, siųstą kažkokios moters, bei, kad paskutinio konflikto metu apie tai yra sakęs ir pats ieškovas, nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, nors ši pareiga teko būtent atsakovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovo neištikimybės faktą atsakovei grindžiant tik deklaratyviais teiginiais, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginiai nėra pakankami konstatuoti ieškovo artimų ryšių su kita moterimi palaikymo fakto, šalims faktiškai gyvenant santuokoje. Pati atsakovė vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iš bendrų šeimos namų išėjo gyventi pas motiną. Be to, nors atsakovė teigia, kad šalių dukros galėtų paliudyti, kad ieškovas turėjo artimus ryšius su kita moterimi, nes ieškovas savo draugę buvo pristatęs dukroms, tačiau taip pat atsakovė nurodė, kad minėtas įvykis buvo jau bylos šalims nebegyvenant faktinėje santuokoje. Todėl vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo neištikimybės fakto.

25. Atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė ir jo pomėgiu lošti bei didelių sumų pralošimu. Ieškovas neneigė aplinkybių, kad lošdavo kortomis su draugais, kad kartais lankydavosi kazino. Tačiau kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę lošimams, kad buvo kreiptasi į specialistus pagalbos. Nors atsakovės teigimu ieškovas pralošė jos gautą 10 000 Lt draudimo išmoką, nors vėliau 5 000 Lt grąžino, šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat jokių įrodymų byloje nėra pateikta.

26. Apeliantė apeliaciniame skunde nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad konfliktai, nesutarimai šeimoje vyko dar daug anksčiau iki lemiamo 2012 m. vasario 26 d. konflikto. Atsakovė paaiškino, kad šeimoje buvo daug problemų, jos prasidėjo 2004 metais. Dar 2006 metais atsakovė nurodė galvojusi apie santuokos nutraukimą, kas tik patvirtina, kad atsakovė apie santuokos nutraukimą galvojo dar iki 2012 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto. Po šalių sprendimo gyventi skyriumi, abi šalys pripažino, kad nedėjo pastangų išsaugoti šeimą.

27. Vertinant ieškovo veiksmus 2012 m. vasario 26 d. konflikto metu, pastebėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, ką patvirtino ir atsakovė, kad tarp šalių tą dieną įvyko konfliktas. Teismo posėdyje atsakovė patikslino, kad prieš kylant konfliktui, neseniai buvo perskaičiusi ieškovo telefone žinutę, kuri, atsakovės vertinimu, patvirtino ieškovo neištikimybę. Ieškovas konflikto kilimo aplinkybių neneigė, kartu neneigė ir fakto, kad jo metu buvo sužalota atsakovė, tačiau pastebėjo, kad tai įvyko netyčia. Pastebėtina, kad 2012 m. kovo 13 d. nutarimu ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tyrimo metu liudytoja apklausta atsakovė dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad susipyko su prie stalo sėdinčiu sutuoktiniu, kuris, matyt norėdamas išeiti, stojosi ir trenkė galva jai į nosį, tačiau tai padarė netyčia, vyras jai negrasino, taip pat nėra buvę, kad vyras būtų smurtavęs ar grasinęs. Tačiau santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes nenorėdama pakenkti ieškovui, jo reputacijai ir, kad ieškovas pažadėjo teikti dukroms išlaikymą. Taigi, pačios atsakovės liudijimas nebuvo nuoseklus. Atsakovė nepaneigė, kad konfliktas galėjo būti išprovokuotas jos pačios, kadangi pati pripažino, jog grįžus vyrui ji pareikalavo vyro skyrybų. Nors byloje ir įrodytas atsakovei 2012 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto metu padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimus, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie 2012 m. vasario 26 d. ieškovo tyčia panaudotą fizinio smurto atsakovės atžvilgiu atvejį. Nors apklausti byloje liudytojai nurodė, kad bylos šalių santykiai nebuvo ramūs, nesant byloje pateiktų kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo vartojamą tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu, tai neįrodo tik ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo.

28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė bylos šalių nepilnamečių vaikų, kurie galėjo paliudyti atsakovės atžvilgiu ieškovo vartotą tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau pati apeliantė pripažino, kad šalių vaikai nepalaiko šiltų santykių su tėvu nuo 2012 m. vasario 26 d., kas tik patvirtina, jog jų liudijimas tikėtina būtų subjektyvus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismui neapklausus šalių nepilnamečių vaikų, buvo paneigta atsakovės teisė įrodyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, neištikimybe, nepagarba vienas kitam, pripažino, kad po paskutinio konflikto nei viena nesiekė išsaugoti santuokos.

29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurią konstatavus, būtų pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

30. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo iš ieškovo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl turto padalinimo

31. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo ir rungimosi principus, sprendė dėl piniginių sumų, buvusių 2021 m. vasario 26 d. atsakovės banko sąskaitose, padalijimo tarp šalių, savo sprendimo nemotyvavo.

32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 26 d. atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo 6 980,76 Lt, o Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje buvo 4 548,70 Lt, viso 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur). Ieškovo nuomone, šias sutuoktinių bendras lėšas atsakovė panaudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl privalo kompensuoti ieškovui ½ asmeniniams tikslams panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų, kurios sudaro 1 669,58 Eur. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad 1 669,58 Eur kompensacija už bendros nuosavybės sumažėjimą ieškovui nepriteistina, kadangi tai buvo asmeninės atsakovės lėšos.

34. Apeliantė nurodo, kad 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank banko sąskaitoje (toliau – sąskaita 1) atsakovė turėjo 6 980,76 Lt, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje (toliau – sąskaita 2) 4 548,70 Lt; viso 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur). Apeliantė nesutinka, kad šie pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi 2000 m. gegužės 9 d. AB Lietuvos taupomasis bankas pranešimu Nr. 86666 atsakovę informavo, jog jai atkurtos santaupos, t. y. atsakovei jos senelės padovanota pinigų suma – 1 955,00 Lt (5 66,21 Eur), kuri buvo pervesta į sąskaitą Nr. 1, kurią šalys naudojo pinigų taupymui. Atsakovė paaiškino, kad šalys planavo už sutaupytus pinigus įsigyti automobilį, kuris ir buvo įsigytas, tačiau 1 955,00 Lt (5 66,21 Eur) suma laikytina asmenine atsakovės nuosavybe. Todėl, apeliantės nuomone, iš 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur) sumos, kuri ieškovo laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo būti atimamos asmeninės atsakovės santaupos 1 955,00 Lt (566,21 Eur) sumoje.

35. Dėl likusių lėšų (2 777,95 Eur) apeliantė paaiškino, kad šalys nuo 2006 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. turėjo atsidarę sąskaitą AB SEB banke, kuria naudojosi ieškovas ir atsakovė atskiromis bankinėmis kortelėmis: kortelę Nr. 4797934100629897 naudojo atsakovė, o kortelę Nr. 4797934100630887 naudojo ieškovas. Atsakovė buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį, kurios pagrindu dėl operacijos atsakovei 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 10 000 Lt (2 896,00 Eur) ir pervesta į bendrai šalių naudojamą sąskaitą. Šios lėšos atsakovės buvo taupomos ir naudojamos esant būtinybei bei nuimtos iš sąskaitos AB SEB bankas, perkeltos į kitas atsakovės sąskaitas taupymui, todėl, atsakovės nuomone, 10 000 Lt (2 896,00 Eur) suma yra asmeninė atsakovės nuosavybė.

36. Atsakovės paaiškinimu, jai diagnozavus onkologinę ligą, buvo nustatytas ir dalies darbingumo netekimas. Dėl to per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 28 d. atsakovei į sąskaitą Nr.1 buvo pervesta iš viso 27 042,12 Lt (7 832,81 Eur) tikslinių išmokų (netekto darbingumo pensija ir ligos išmoka). Šios lėšos buvo naudojamos esant būtinybei, iš sąskaitos Nr. 1 buvo pervedamos ir į kitą atsakovės bankinę sąskaitą Nr. 2. Dėl to 27 042,12 Lt (7 832,81 Eur) suma laikytina asmenine atsakovės nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumentus dėl anksčiau paminėtų sumų, kurias ji laikė asmeninėmis lėšomis, konstatavo, kad nors atsakovė teigia, kad gyvybės draudimo išmokos lėšos buvo taupomos atsakovės ir naudojamos esant būtinybei bei nuimtos iš sąskaitos AB SEB bankas, perkeltos į kitas atsakovės sąskaitas taupymui, tačiau iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. visos į šią banko sąskaitą patekusios lėšos, tame tarpe, 10 000 Lt gyvybės draudimo išmoka, buvo išgrynintos arba jomis atlikti pavedimai. Atsakovė pateikė bankinių operacijų išrašus, tačiau iš jų negalima atsekti, kur konkrečiai buvo panaudota atsakovės draudimo išmoka, atsakovė apskritai neįvardijo, kurios konkrečiai operacijos ir mokėjimai patvirtina argumentus dėl asmeninių lėšų judėjimo, nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kaip gauta draudimo išmoka ar jos dalys atsidūrė 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitose.

38. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, pripažino, kad atsakovė iki šalių gyvenimo skyrium pradžios gavo išmokų, kurios laikytinos jos asmenine nuosavybe, tačiau darė išvadą, kad šis faktas savaime nereiškia, jog 2012 m. vasario 26 d. pinigų likutis buvo sudarytas būtent iš šių lėšų, t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. vasario 26 d. sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo tos pačios lėšos. Todėl nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1 669,58 Eur kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš atsakovės (CPK 12, 183, 185 straipsniai).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl piniginių sumų, buvusių 2021 m. vasario 26 d. atsakovės banko sąskaitose, padalijimo tarp šalių, tačiau apeliaciniame skunde tik pakartojo anksčiau nurodytas aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė papildomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos nurodytas aplinkybes dėl asmeninių lėšų banko sąskaitose buvimo ir kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl piniginių sumų, buvusių 2021 m. vasario 26 d. atsakovės banko sąskaitose, padalijimo tarp šalių.

41. Teismo sprendimas (nutartis) turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

42. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovės įrodinėjamų aplinkybių dėl piniginių sumų, buvusių 2021 m. vasario 26 d. atsakovės banko sąskaitose, padalijimo tarp šalių. Teigdama, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantė turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apeliacinio skundo argumentai, apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, jei apeliantė konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo procesinį sprendimą Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentą dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė skunde pakartodama priešieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendime.

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo

43. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo atidėjimo, dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo ieškovui per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

44. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

45. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

46. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi. Nurodė, kad byloje pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jos darbo užmokestis per mėnesį siekia 1 010,72 Eur į rankas. Atsakovė neturi didelės vertės kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovei jau yra 57 metai ir iki pensinio amžiaus jai liko 8 metai. Todėl, dėl amžiaus, jos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra nedidelės. Atsakovė nurodė, jog yra kreipusis į banką dėl paskolos gavimo, tačiau įvertinus atsakovės amžių bei darbo užmokestį, skolintina suma yra mažesnė nei teismo priteista kompensacija. Kad sukaupti artimą sumą kompensacijai padengti atsakovei reikalingas laikas, nes pradėjus mokėti bankui, taupymas taps neįmanomas. Atsakovė nurodė neturinti santaupų. Todėl išmokėti ieškovui 27 070,15 Eur dydžio kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neturi galimybių. Apeliantė pažymėjo, kad neišmokėjus ieškovui kompensacijos, jam bus sudarytos galimybės nukreipti išieškojimą priverstiniu būdu per antstolį į atsakovės turimą vienintelį nekilnojamąjį turtą, t. y butą, kurį teks parduoti, kad atsakovė galėtų padengti kompensaciją ieškovui. Tokiu būdų atsakovė, kuriai liko 8 metai iki pensinio amžiaus, netektų vienintelės turimos gyvenamosios vietos.

48. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors apeliantė, prašydama atidėti priteistos ieškovui iš atsakovės kompensacijos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, nurodė savo turtinę padėtį sprendimo priėmimo dienai, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad atidėjus sprendimo vykdymą vieneriems metams, ji bus pajėgi sumokėti priteistos kompensacijos sumą ir kokiomis priemonėmis tai sieks padaryti po metų laiko. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl tokio pobūdžio prašymo pagrįstumo, turi būti atsižvelgta ir į išieškotojo interesus. Ieškovas su tokiu atsakovės prašymu nesutiko ir nurodė, kad atsakovei nenurodžius jokio konkretaus plano, kuris suteiktų pagrindo spręsti apie iš esmės pasikeitusią atsakovės turinę padėtį per vienerių metų laiką, tikėtina, kad atsakovė siekia ieškovo sąskaitą laimėti papildomai laiko iki neišvengiamo priverstinio buto realizavimo, kas, atsižvelgiant į 10% siekiančią metinę infliaciją reikšmingai pažeistų ieškovo interesus ir lemtų nuostolius, nes jo gautos kompensacijos perkamoji galia būtų ženkliai sumažėjusi.

49. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei neįrodžius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą atsakovė realiai turės galimybę sumokėti teismo sprendimu priteistą kompensacijos sumą ieškovui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti prašymą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsniai). Tuo tarpu ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. trečią ketvirtį sudarė 1598,1 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (1,3 x 1598,1 Eur = 2077,53 Eur), prašomos priteisti 1331 Eur atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėRūta PalubinskaitėArvydas Žibas