Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. T., ieškovo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovei V. T., atsakovės atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

I. A. reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

11. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas laikomasi pozicijos, kad tiek teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, tiek atitinkamai ir įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas).

12. Byloje nustatyta, kad V. T. ir A. T. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi dvi dukras, kurios yra pilnametės. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, šalys santuokos metu įgijo butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, santuokos metu įgytos dvi transporto priemonės – automobilis Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nei solidarių, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

14. Šalys nurodė, kad konfliktai, nesutarimai šeimoje vyko dar daug anksčiau iki lemiamo 2012 m. vasario 26 d. konflikto ir šis konfliktas nebuvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Atsakovė paaiškino, kad šeimoje buvo daug problemų, jos prasidėjo 2004 metais dėl netinkamo ieškovo gyvenimo būdo vedimo, kai atsakovas pradėjo lošti, negrįžti namo. Dar 2006 metais galvojusi apie santuokos nutraukimą, bet viena gyventi nenorėjo, stengėsi šeimą išsaugoti dėl vaikų, dėl atsakovę užklupusios ligos, taikėsi su ieškovo ydomis ir jai nepriimtinu elgesiu, tačiau po 2012 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto atsakovei tapo galutinai aišku, kad su ieškovu kartu toliau negyvens, todėl abu priėjo susitarimą, kad ieškovas gyvens atskirai. Ieškovo paaiškinimu, šeimoje nesutarimai prasidėjo daug anksčiau, atsakovę psichologiškai paveikė liga, ieškovas stengęsis atsakovę palaikyti ir padėti, tačiau po paskutinio incidento atsakovė paprašė ieškovo pagyventi atskirai. Po dviejų mėnesių gyvenimo atskirai, ieškovui tapo aišku, kad tai ne laikinai, pastangų išsaugoti šeimą nedėjo, kadangi supratęs, kad nieko gero nebus; su atsakove sutarė, kad duos pinigų mokesčiams ir dukrų išlaikymui. Ieškovas neneigia aplinkybės, kad jo jubiliejaus šventėje atvykusioms jį pasveikinti dukroms pristatė draugę, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo grįsti ieškovo kaltę neištikimybės faktu, kadangi tuo metu šalys kartu jau negyveno, abi šalys santuokinius ryšius laikė nutrūkusiais galutinai. Atsakovė ieškovo kaltę grindė pomėgiu lošti ir didelių sumų pralošimu. Atsakovės paaiškinimu, ieškovas pralošė jos gautą 10 000 Lt draudimo išmoką, nors vėliau 5 000 Lt grąžino. Liudytojai atsakovės sesuo I. B. paaiškino, kad ieškovas eidavo lošti, jos sutuoktinis R. B. paaiškino, jog jam apie ieškovo polinkį lošti buvo žinoma iš atsakovės, o kaip ten buvo iš tikrųjų liudytojas negali pasakyti, nes nežino. Ieškovas neneigė aplinkybių, kad lošdavo kortomis su draugais, kad kartais lankydavosi kazino ir lošdavo, neįvardijo kokias pinigų sumas pralošdavo. Byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę lošimams, kad buvo kreiptasi į specialistus pagalbos, nėra. Šalių, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių 2012 m. vasario 26 d. įvyko konfliktas. Teismo posėdyje atsakovė patikslino, kad neseniai buvo perskaičiusi ieškovo telefone žinutę, kuri, atsakovės vertinimu, patvirtino ieškovo neištikimybę. Dėl to pareikalavus skyrybų, ieškovas tiesiog trenkė kumščiu atsakovei į veidą, po ko atsakovei pasipylė kraujas iš nosies ir burnos. Ieškovo paaiškinimu, tą vakarą grįžo namo pavartojęs alkoholio, konfliktą sukėlė atsakovė kaltindama jį neištikimybe. Konflikto metu atsakovei nosis sužalota netyčia, ieškovui stojantis nuo kėdės galva kliudžius atsakovės veidą. Iš 2012 m. kovo 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal Kauno klinikų pranešimą, matyti, kad greitosios medicinos pagalbos atsakovė buvo pristatyta į Klinikas, kur atsakovei diagnozuotas nosies kaulo skilimas. Tyrimo metu liudytoja apklausta atsakovė dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad susipyko su prie stalo sėdinčiu sutuoktiniu, kuris, matyt norėdamas išeiti, stojosi ir trenkė galva jai į nosį, tačiau tai padarė netyčia, vyras jai negrasino, taip pat nėra buvę, kad vyras būtų smurtavęs ar grasinęs. Teismo posėdyje atsakovė nurodžiusi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes nenorėdama pakenkti ieškovui, jo reputacijai ir kad ieškovas pažadėjo teikti dukroms išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios atsakovės paaiškinimai dėl įvykio nėra nuoseklūs – ieškinyje teigia, kad greitąją iškvietė dukra, posėdyje teigė, kad greitąją iškvietė sesuo, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovė nurodžiusi, kad pagalbą iškvietė ieškovas. Atsakovė teigė patyrusi ieškovo agresiją, nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau šiems teiginiams konkrečių tokio elgesio atvejus patvirtinančių įrodymų nepateikė, byloje apklausti liudytojai nurodė savo šalių šeimos gyvenimo subjektyvų vertinimą, tačiau šie vertinimai jokių konkrečių smurto prieš atsakovę naudojimo faktų nepatvirtina. Taigi nors byloje ir įrodytas atsakovei 2012 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto metu padarytas sveikatos sužalojimas, tačiau teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinį, negali prieiti vienareikšmės išvados apie 2012 m. vasario 26 d. ieškovo tyčia panaudotą fizinio smurto atsakovės atžvilgiu atvejį. Teismas vertina, kad byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Atsakovės sesers, tėvo parodymai apie ieškovo kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai susijęs ir su šalies (atsakovės), kuri šiuos asmenis kvietė liudyti, aplinkybių apie kurias, kaip nurodė patys liudytojai, jiems žinoma iš atsakovės pasakojimų, subjektyviu vertinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183, 185 straipsniai). Abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, neištikimybe, nepagarba vienas kitam, pripažino, kad po paskutinio konflikto nei viena nesiekė išsaugoti santuoką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Todėl nors byloje surinkti įrodymai ir teikia pagrindo pripažinti ieškovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir yra abu kalti dėl santuokos nutrūkimo, todėl tenkinant ieškovo reikalavimą, o atsakovės atmetant, ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, ieškinio, priešieškinio reikalavimai sutampa, todėl tenkinant juo abu po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama prigimtinė pavardė – T., atsakovei santuokinė – T.

16. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo iš ieškovo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

17. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.367 straipsnio 2 dalis). Sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms. Ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 26 d., o atsakovė, kad nuo 2012 vasario 27 d. Byloje nustatyta, kad po 2012 m. vasario 26 d. tarp šalių įvykusio konflikto, ieškovas 2012 m. vasario 27 d. išėjo iš namų, nuo to laiko šalys kartu negyvena. Laikytina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d., t. y. nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium dienos.

Dėl turto padalijimo

18. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Nei viena iš šalių neprašė nekilnojamąjį turtą padalinti pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Tarp šalių ginčo dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo nėra, atsakovė ieškinio reikalavimui pripažinti automobilį Renault Megane ieškovo asmenine nuosavybe neprieštarauja, todėl jis į dalintiną turtą neįtrauktinas. Šalys pripažįsta, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra butas (duomenys neskelbtini) vertės – 2 992,00 Eur, transporto priemonė Toyota Corolla vertės – 1 770,00 Eur vertės, ir butas (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo vertės kilo ginčas. Ieškovas šio buto vertę 59 100,00 Eur grindžia 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,Naujas būstas“ nekilnojamojo turto ataskaita, atsakovė prašo vadovautis 47 700,00 Eur verte, nustatyta 2020 m. rugpjūčio 16 d. UAB ,,STIVVF“, kadangi vėliau ieškovo iniciatyva atlikto vertinimo metu nustatyta didesnė buto vertė dėl atsakovės lėšomis nuo 2012 m. vasario 27 d. padarytų buto pagerinimų, todėl ieškovas, teikdamas naują vertinimą, siekia pasipelnyti. Iš UAB ,,STIVVF“ vertinimo ataskaitos matyti, kad jos atlikimui butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas vietoje, 2.2 lentelėje pateiktas vertinamų patalpų apdailos aprašymas. Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad prieš jos surašymą butas taip pat buvo apžiūrėtas, ataskaitos 2.3 punkte pateikta buto apžiūros, individualių požymių detalizacija. Byloje jokių duomenų, kad ginčo bute laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios turto vertintojų apžiūros buvo atsakovės atlikti kokie nors buto pagerinimo darbai, nulėmę vertės pokytį, nėra. Kitų pagrindų, kodėl teismas neturėtų vadovautis vėliau nustatyta buto rinkos verte nenurodė, todėl teismas klausimo išsprendimui vadovaujasi 2021 m. rugsėjo 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo buto 59 100,00 Eur verte (CK 3.119 straipsnis). Tarp šalių dalintino turto vertė sudaro 63 862,00 Eur (2 992,00 Eur + 1 770,00 Eur + 59 100,00 Eur), todėl kiekvienai iš šalių tenkančio turto vertė yra 31 931,00 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

19. Nesant tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo būdo, tenkinami šioje dalyje šalių reikalavimai visiškai, ir po santuokos nutraukimo ieškovui A. T. asmeninės nuosavybės teise priteistinas 2 992,00 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. T. asmeninės nuosavybės teise priteistinas 59 100,00 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1 770,00 Eur vertės transporto priemonė Toyota Corolla. Tokiu būdu ieškovui priteistina turto už 2 992,00 Eur, o atsakovei už 60 870,00 Eur. Nesant tarp šalių ginčo, ieškovo asmenine nuosavybe pripažintinas 800,00 Eur vertės automobilis Renault Megane. Dėl kompensacijų priteisimo

20. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

21. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 28 939,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (31 931,00 – 2 992,00) ir 1 669,58 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nurodo, kad 2012 m. vasario 26 d. atsakovės AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo 6 980,76 Lt, o Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje buvo 4 548,70 Lt, viso 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur). Šias sutuoktinių bendras lėšas atsakovė panaudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl privalo kompensuoti ieškovui ½ asmeniniams tikslams panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų, kurios sudaro 1 669,58 Eur.

22. Atsakovė nurodo, kad 1 669,58 Eur kompensacija už bendros nuosavybės sumažėjimą ieškovui nepriteistina, kadangi tai buvo asmeninės atsakovės lėšos. Bylos duomenimis, 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank banko sąskaitoje (toliau – sąskaita 1) atsakovė turėjo 6 980,76 Lt, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje (toliau – sąskaita 2) 4 548,70 Lt; viso 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur). Atsakovė nesutinka, kad šie pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi 2000 m. gegužės 9 d. AB Lietuvos taupomojo bankas pranešimu Nr. 86666 atsakovę informavo, jog jai atkurtos santaupos, t. y. atsakovei jos senelės padovanota pinigų suma – 1 955,00 Lt (5 66,21 Eur), kuri buvo pervesta į sąskaitą Nr. 1, kurią šalys naudojo pinigų taupymui. Atsakovė paaiškino, kad šalys planavo už sutaupytus pinigus įsigyti automobilį, kuris ir buvo įsigytas, tačiau 1 955,00 Lt (5 66,21 Eur) suma laikytina asmenine atsakovės nuosavybe. Taigi iš 11 529,46 Lt (3 339,16 Eur) sumos, kuri ieškovo laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo būti atimamos asmeninės atsakovės santaupos 1 955,00 Lt (566,21 Eur) sumoje. Lieka 9 574,46 Lt (2 772,95 Eur) suma.

23. Dėl likusių lėšų (2 777,95 Eur) atsakovė paaiškino, kad šalys nuo 2006 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. turėjo atsidarę sąskaitą AB SEB banke, kuria naudojosi ir ieškovas ir atsakovė atskiromis bankinėmis kortelėmis: kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo atsakovė, o kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ieškovas. Atsakovė buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį, kurios pagrindu dėl operacijos atsakovei 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo išmokėta 10 000,00 Lt (2 896,00 Eur) ir pervesta į bendrai šalių naudojamą sąskaitą. Šios lėšos ieškovės buvo taupomos ir naudojamos esant būtinybei bei nuimtos iš sąskaitos AB SEB bankas, perkeltos į kitas atsakovės sąskaitas taupymui, todėl 10 000,0 Lt (2 896,00 Eur) yra asmeninė atsakovės nuosavybė.

25. Aukščiau nurodytais atsakovės paaiškinimais, atsakovės asmeninės lėšos sudarė 11 295,02 Eur, todėl ir sąskaitose buvęs jų likutis 3 339,16 Eur buvo atsakovės asmeninės lėšos. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad iš jos asmeninių lėšų buvo įgytas automobilis. Atsakovė teigia, kad gyvybės draudimo išmokos lėšos buvo taupomos atsakovės ir naudojamos esant būtinybei bei nuimtos iš sąskaitos AB SEB bankas, perkeltos į kitas atsakovės sąskaitas taupymui. Tačiau iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. visos į šią banko sąskaitą patekusios lėšos, tame tarpe, 10 000 Lt gyvybės draudimo išmoka, buvo išgrynintos arba jomis atlikti pavedimai. Atsakovė pateikė bankinių operacijų išrašus, tačiau iš jų negalima atsekti, kur konkrečiai buvo panaudota atsakovės draudimo išmoka, atsakovė apskritai neįvardijo, kurios konkrečiai operacijos ir mokėjimai patvirtina argumentus dėl asmeninių lėšų judėjimo, nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kaip gauta draudimo išmoka ar jos dalys atsidūrė 2012 m. vasario 26 d. AB Swedbank ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitose. Byloje esantys duomenys patvirtina, o to neginčija ir ieškovas, kad atsakovė iki šalių gyvenimo skyrium pradžios gavo išmokų, kurios laikytinos jos asmenine nuosavybe, tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad 2012 m. vasario 26 d. pinigų likutis buvo sudarytas būtent iš šių lėšų, t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. vasario 26 d. sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo tos pačios lėšos. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškinio reikalavimas dalyje dėl 1 669,58 Eur kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo iš atsakovės (CPK 12, 183, 185 straipsniai).

26. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 337,65 Eur kompensaciją už bendros nuosavybės sumažėjimą. Nurodo, kad ieškovo AB SEB banko sąskaitoje buvusios 2012 m. kovo 1 d. lėšos 2 331,64 Lt (675,29 Eur) laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovas lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, todėl privalo kompensuoti atsakovei 337,65 Eur. Iš ieškovo pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 26 d. lėšų liktus buvo 63,95 Eur, todėl atsakovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš ieškovo atsakovei priteisiama 31,97 Eur kompensacija.

29. Atsakovė prašo 2 000,00 Eur suma mažinti ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, kadangi atsakovė iš savo asmeninių lėšų atliko už 4 000,00 Eur sumą buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, kadangi pagerinimai buvo atlikti šalių bendram turtui, pagerinimų naudos gavėjais yra abi šalys. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 3 303,70 Eur, t. y. ½ jos sumokėtų 6 607,40 Eur, išlaidų, kurias sudaro mokesčiai už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2021 m. spalio mėn.

32. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų (duomenys neskelbtini) apmokėjimui, banko išrašų duomenimis, išlaidos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, (duomenys neskelbtini) (šalims priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1 523,33 Eur: 2012 m. (už kovo – gruodžio mėn.) – 67,35 Eur, 2013 m. – 106,24 Eur, 2014 m. – 140,49 Eur, 2015 m. – 143,56 Eur, 2016 m. – 154,18 Eur, 2017 m. – 168,74 Eur, 2018 m. – 199,14 Eur, 2019 m. – 202,15 Eur, 2020 m. – 201,31 Eur, 2021 metus (sausio – rugpjūčio mėn.) – 140,17 Eur; (DOK-7442 13 priedas, DOK-54959 1 priedas, DOK-75262 5 priedas, DOK-125510 Priedas).

33. Atsakovės pateiktų „Viena sąskaita“ (DOK-7442 12 priedas, DOK-75262 4 priedas, DOK-125510 Priedas) duomenų pagrindu nustatyta, kad išlaidos už būsto šildymą AB „Kauno energija“ yra 4 670,41 Eur: 2012 m. (kovo – gruodžio mėn.) – 598,45 Eur, 2013 m. – 761,88 Eur, 2014 m. – 588,73 Eur, 2015 m. – 469,87 Eur, 2016 m. – 443,51 Eur, 2017 m. – 448,13 Eur, 2018 m. – 450,83 Eur, 2019 m. – 383,14 Eur, 2020 m.– 289,46 Eur, 2021 m. (sausio – rugsėjo mėn.) – 2 36,41 Eur. Išlaidos už šiukšlių išvežimą UAB „Kauno švara“ yra 502,30 Eur: 2012 m. (kovo – gruodžio mėn.) – 33,79 Eur, 2013 m. – 43,19 Eur, 2014 m. – 51,12 Eur, 2015 m. – 51,12 Eur, 2016 m. – 51,12 Eur, 2017 m. – 51,04 Eur, 2018 m. – 55,92 Eur, 2019 m. – 57,60 Eur, 2020 m. – 60,24 Eur, 2021 m. (sausio – rugsėjo mėn.) – 47,16 Eur. Sąskaitos aptarnavimo mokestis yra 126,49 Eur: 2012 m. (kovo – gruodžio mėn.) – 6,71 Eur, 2013 m. – 9,96 Eur, 2014 m. – 11,29 Eur, 2015 m. – 12,12 Eur, 2016 m. – 12,12 Eur, 2017 m. – 12,12 Eur, 2018 m. – 16,30 Eur, 2019 m. – 16,68 Eur, 2020 m. – 16,68 Eur, 2021 m. (sausio – rugsėjo mėn.) – 12,51 Eur. Atsakovės 2021 m. balandžio 20 d. pateiktoje sąskaitoje (DOK-51178) nenurodyta data, todėl ši sąskaita nevertintina.

34. Atsakovė nuo 2012 m. vasario 27 d. viena išlaikė ir prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini), nors tokią pareigą turėjo abi šalys, kaip jungtinės nuosavybės bendraturčiai. Todėl ieškovui, savo lėšomis neprisidėjusiam prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo, tenka pareiga atlyginti ieškovės ½ dalį patirtų už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą išlaidų, kuri lygi 3 506,46 Eur (pagal aukščiau nurodytas išlaidų grupes 190,39 Eur + 1 523,33 Eur + 4 670,41 Eur + 502,30 Eur +126,49 Eur = 7 012,92 Eur; 7 012,92 /2 = 3 506,46 Eur). Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad dalis buto priežiūros ir išsaugojimo išlaidų iš ieškovo nepriteistina dėl to, kad teismo sprendimu priteisiant iš ieškovo išlaikymą dukroms buvo įvertinta ir komunaliniams mokesčiams reikalinga suma, kadangi, kaip matyti iš ieškovo AB SEB banko sąskaitos išrašo (DOK-31353), ieškovas dukroms priteistą išlaikymą mokėjo ne viso dydžio. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad UAB „Naujas būstas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NB21-09(300) buto vertė 59 100,00 Eur padidinta už atsakovės asmenines lėšas pirktų buities daiktų – šviestuvų, vandens kranų, kriauklės, buitinės technikos ir baldų, sąskaita, kadangi, kaip matyti iš nurodytos vertinimo ataskaitos, atsakovės nurodyti daiktai – buto apstatymas ir įranga, t. y. jame esantys daiktai, nebuvo vertinami apskaičiuojant buto rinkos vertę.

35. Iš paskutiniame patikslintame priešieškinyje atsakovės pateiktos mokėtinų kompensacijų dydžių lentelės matyti, kad, atsakovė, apskaičiuodama sumą, kuria atsakovė prašo mažinti ieškovui mokėtinos kompensacijos dydį, įtraukė 426,03 Eur sumą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės paaiškinimu, šia suma turi būti sumažintas ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis, kadangi ieškovas nėra sumokėjęs 426,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 871,00 Lt (252,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų, Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi papildomai atsakovės naudai priteisė 600,00 Lt (173,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuomone, ieškovas pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus nėra atlyginęs atsakovei 426,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma įskaitytina nagrinėjamoje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.59 straipsnį, reglamentuojantį klausimus kurie turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, sprendžia, kad kitoje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje sprendžiant dėl šalims priteistinų kompensacijų už vienai iš šalių tenkančią didesnę turto dalį ir už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą įskaityti pagrindo nėra.

36. Byloje tarp šalių dalintino turto vertė 63 862,00 Eur, todėl kiekvienai iš šalių priklauso turto už 31 931,00 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 28 939,00 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (63 862,00 Eur / 2 = 31 931,00 Eur; 31 931,00 Eur - 2 992,00 Eur = 28 939,00 Eur) ir 1 669,58 Eur kompensacija už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, viso – 30 608,58 Eur. Nusprendus atsakovei iš ieškovo priteisti 31,97 Eur kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ir 3 506,46 Eur sumą už bendro turto priežiūrą ir išsaugojimą, šia suma mažintinas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 27 070,15 Eur (30 608,58 Eur - 31,97 Eur - 3 506,46 Eur) kompensacija. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją, kurią atsakovė turi ieškovui išmokėti per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovės procesinis prašymas savo esme yra dėl sprendimo šioje dalyje vykdymo atidėjimo, tačiau prašymas nemotyvuotas, neargumentuotas, prašymo pagrįstumo atsakovė net neįrodinėjo, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas tam nesant pagrindo suponuotų teismo sprendimo privalomumo, kitos šalies teisėtų interesų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas netenkinamas (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 ir dalis).

38. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 200,00 Eur žyminis mokestis, 2 178,00 Eur atstovavimo išlaidos (605,00 Eur ieškinio parengimas, 605,00 Eur atsiliepimas į priešieškinį, 484,00 Eur dalyvavimas posėdžiuose, 484,00 Eur atsiliepimas į priešieškinį), kitos pagrįstos išlaidos 370,00 Eur (150,00 Eur UAB ,,STIVVF“, 160,00 Eur UAB ,,Naujas būstas“ už turto vertinimus, 60,00 Eur už lengvojo automobilio įvertinimą), viso 2 7 48,00 Eur.

39. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 708,00 Eur žyminis mokestis ir 2 798,00 Eur atstovavimo išlaidos, viso 3 506,00 Eur.

40. Teismas tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, tenkino 82 proc. (33,33 proc. + 48,38 proc.) ieškinio: ieškinio 100 procentų sudaro 2 reikalavimų grupės – turtiniai ir neturtiniai po 50 proc., t. y. 1) santuokos nutraukimas, pavardės, sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelianti data – tenkinta 33,33 proc. (50 proc. /3; 16,66 x 2; tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, dėl pavardžių ir atmestas dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeliančios datos); 2) nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei kompensacijos tenkinta 48,38 proc. (tenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo (25 proc.), iš dalies dėl kompensacijos priteisimo ( 27 070,15 Eur x 25 / 28 939,00 Eur; 23,38 proc.; 25 proc. +23,38 proc.). Priešieškinio tenkino 65 proc. (33,33 proc. + 31,66 proc.): priešieškinio 100 procentų sudaro 2 reikalavimų grupės – turtiniai ir neturtiniai (po 50 proc.), t. y. 1) santuokos nutraukimas, pavardės, sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelianti data tenkinta 33,33 proc. (50 proc. /3; 16,66 x 2; atmestas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, tenkintas dėl pavardžių ir dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeliančios datos); 2) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kompensacijos tenkinta 31,66 procentai (tenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo (25 proc.; kompensacijos prašyta priteisti/įskaityti kompensacijų suma 13 275,27 Eur, teismas priteisė/įskaitė 3 538,43 Eur (3 538,43 Eur x 25 proc./13 275,27 Eur) (33,33 proc. + 31,66 proc.).

41. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 253,36 Eur (2 748,00 Eur x 82 proc.), o atsakovei iš ieškovo 2 278,90 Eur (3 506,00 Eur x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis ekonomiškumo principu ir atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiamos 25,54 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 278,90 Eur – 2 253, 36 Eur).

42. Ieškovui buvo atidėtas 604,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, atmetus 18 procentų ieškinio iš ieškovo valstybei priteisiamas 109,00 Eur žyminis mokestis (604,00 Eur x 18 proc.), iš atsakovės valstybei 495,00 Eur žyminis mokestis (604,00 Eur x 82 proc.). Atsakovei buvo atidėtas 82,00 Eur žyminis mokestis. Atmetus 35 procentus priešieškinio iš atsakovės valstybei priteisiama 29,00 Eur žyminis mokestis (82,00 Eur x 35 proc.), iš ieškovo valstybei – 53,00 Eur žyminis mokestis (82,00 Eur x 65 proc.). Viso iš ieškovo valstybei priteisiama 162,00 Eur žyminis mokestis (109,00 Eur + 53,00 Eur), iš atsakovės – 524,00 Eur žyminis mokestis (495,00 Eur + 29,00 Eur).

43. Procesinių dokumentų siuntimo 3,36 Eur išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270, 279 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. T. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. T. palikti pavardę – T., V. T. – T.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas A. T. ir V. T. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. vasario 27 d.

Priteisti A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 070,15 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių septyniasdešimties eurų ir 15 ct) kompensaciją.

Atmesti V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą atidėti metams sprendimo vykdymą dalyje dėl kompensacijos išmokėjimo.

Priteisti atsakovei V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,54 Eur (dvidešimt penkių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 524,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.