- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-389-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01435-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- K. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3792-292/2021 pagal ieškovės K. V. įstatyminės atstovės I. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė – motina L. P. 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V., kuriame prašė teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu iš R. V. dukrai K. V. priteisto po 400 Lt (115,87 Eur) išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 321 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad dukrai išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuos jos motina uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad L. P. su atsakovu nebuvo susituokusi, tačiau kartu gyvenant, (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė K. V.. Atsakovas yra jos tėvas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. įsakymu iš atsakovo dukters išlaikymui buvo priteista po 400 Lt (115,84 Eur) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui nepareiškus prieštaravimų, įsakymas įsiteisėjo. Priteisto išlaikymo šiuo metu dukrai nepakanka, periodinių išmokų dydis netenkina išaugusių dukters poreikių, o atsakovas gera valia nesutinka padidinti dukrai teikiamo išlaikymo. Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo praėjo 9 metai. Per tą laiką dukra ne tik išaugo, esminiai padidėjo jos poreikiai, bet ir pasikeitė vartojimo kainos – pabrango kasdieniams poreikiams naudojamos prekės, padidėjo būsto išlaikymo išlaidos, todėl dukters išlaikymui yra skiriama daugiau lėšų. Išlaikymo priteisimo metu dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o dabar jai – (duomenys neskelbtini) metų, ji lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Padidėjo išlaidos mokslams ir ugdymui, su mokslu ir ugdymu susijusių prekių pirkimui. Dukrai nėra skiriamas nemokamas maitinimas. Kiekvienais mokslo metais dukrai reikia pirkti mokyklinę uniformą, nes greitai išauga, o uniforma progimnazijoje yra privaloma. Perkamos pratybos, kanceliarinės prekės, kitos ugdymui reikalingos prekes. Taip pat reikalingos lėšos mokykloje į grupės fondą. 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo nupirkta kanceliarinių prekių už 54 Eur, neskaitant pratybų, kurios dar kainavo apie 50 Eur. Kitos pratybos perkamos centralizuotai mokykloje, už jas buvo sumokėti 36 Eur. Iš viso kanceliarinėms prekėms per metus reikia apie 140 Eur, per mėnesį – 11,66 Eur. Mokyklinės uniformos švarko siuvimui reikėjo pirko audinį, kuris kainavo 30 Eur, už siuvimą reikėjo sumokėti 50 Eur, atskirai buvo pirktas mokyklinės uniformos sijonas už 22 Eur, dveji marškinėliai prie uniformos už 30 Eur, du džemperiai prie mokyklinės uniformos (šaltajam sezonui), kurie kainavo 50 Eur, 10 vnt. pėdkelnių prie uniformos po 5 Eur (50 Eur). Tokiu būdu, mokyklinė uniforma ir priedai kainavo 232 Eur (mėnesio išlaidos – 19 Eur), neskaitant kitų išlaidų, pvz. kuro, nuvykimui pas siuvėją ir kt. Atsirado papildomos išlaidos ekskursijoms, koncertams, spektakliams, filmams ir kt. renginiams. Laisvalaikiui per mėnesį reikalingos būtinosios išlaidos sudaro 50 Eur. Dukra vasarą norėtų leisti stovyklose. Būdama jose, įgytų daugiau bendravimo su bendraamžiais įgūdžių. Kadangi viena savaitė stovykloje kainuoja virš 250 Eur, todėl dukra į stovyklas neleidžiama. Šiuo metu dėl karantino dukra papildomų būrelių nelanko, tačiau vėliau bus reikalingos lėšos užklasinei veiklai, nes iki karantino ji lankė kovų menų treniruotes (8 Eur per mėnesį), tapybą ant vandens, keramiką, vėlimo pratybas (mėnesinis mokestis apie 25 Eur). Maistui mokykloje reikalinga apie 60 Eur. Dukrai sunkiai sekasi tikslieji mokslai, todėl samdomas matematikos korepetitorius, vienas užsiėmimas kainuoja 10 Eur, o per savaitę reikalingi du užsiėmimai, todėl mėnesiui korepetitoriui reikia 80 Eur. Dukrai dėl alergijos reikalingas visavertis maistas, turintis mažiau baltymų. Maistui namuose reikia apie 200 Eur per mėnesį. Drabužiams, avalynei per mėnesį reikia 95 Eur. Dukra naudojasi mobilaus ryšio telefonu ir internetu, kuriems per mėnesį išleidžiama 26,90 Eur. Šiuo metu dukra naudojasi skolintu kompiuteriu, kuris būtinas kaip mokymosi priemonė. Kompiuterio viena mama neišgali nupirkti, o dėl jos mažo atlyginimo jai nesuteikiama išperkamoji nuoma (lizingas). Kompiuteriui įsigyti reikia apie 600 – 800 Eur. Higienos prekėms per mėnesį reikia apie 25 Eur. Kitoms nenumatytoms išlaidoms – apie 50 Eur. Mergaitės mama turi įsigijusi transporto priemonę, kuri jai būtina šeimos poreikių tenkinimui, kaip susisiekimo priemonė. Transporto priemonė reikalinga dukrai nuvežti į mokyklą ir pas gydytojus. Kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos kurui sudaro apie 100 Eur. Automobilis nėra naujas, todėl dažnai remontuojamas. Už automobilio remontą mama yra sumokėjusi per 300 Eur. Mama viena nėra pajėgi išlaikyti dukrą, kad būtų patenkinti bent minimalūs jos būtinieji poreikiai, todėl dukrą išlaikyti jai padeda jos tėvai. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau žinoma, kad jis dirba ir gauna nemažas pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas dėl to gali dirbti ir gauti didesnes pajamas bei dukrai teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti nors būtinieji jos poreikiai. Teismų praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl išlaikymo dydžio – vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (642 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2021 m. liepos 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažino, kad periodinių išmokų dydis turi būti didinamas, tačiau nesutiko su jų dydžiu, sutiko padidinti periodinių išmokų dydį iki 150 Eur per mėnesį.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad realiai įvertinęs ieškinyje nurodytas išlaidas dukros išlaikymui, mano, jog dukters išlaidoms reikėtų apie 300 Eur per mėnesį. Išlaidos būreliams nepatiriamos, kadangi dukra jų nelanko. Pietūs mokykloje nekainuoja 3 Eur. Nepagrįstos 200 Eur išlaidos maitinimui namuose. Išlaidos drabužiams ir avalynei nepagrįstos, nes nereikia kiekvieną mėnesį pirkti batų ir drabužių. Nepagrįstos 25 Eur išlaidos higienos prekėms ir 60 Eur akiniams, nes akiniai nekeičiami kas metai. Gerą kompiuterį galima nusipirkti už 150 Eur. Išlaidos nekilnojamam turtui sudaro 193,13 Eur, tačiau tai nesudaro pusės dukrai skirtų išlaidų. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbo užmokestis yra 570 Eur per mėnesį. Suinteresuotas pakeisti darbo vietą ir gauti didesnį atlyginimą, bet dėl amžiaus pasiūlymų negauna. Gali artimiausiu metu netekti darbo dėl įmonės reorganizavimo. (duomenys neskelbtini) metais atsakovas sudarė santuoką su N. V., kuri augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Jie gyvena atsakovo motinai priklausančiame (duomenys neskelbtini) namelyje. Namelio renovacijai 2020 metais atsakovas paėmė 8 163,96 Eur paskolą 7 metams. Atsakovui reikia mokėti už elektrą, mokesčius (duomenys neskelbtini), už šiukšles. Atsakovas savo vardu nekilnojamo turto neturi. Turi du automobilius – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) naudojasi žmona, vežioja dukrą į mokyklą. Atsakovas į darbą važinėja su kita mašina. Išlaidos – kuras, mašinos priežiūra. Kadangi mašinos senos, reikalingas remontas. Žmona nedirba, dėl karantino atleista iš darbo. Atsakovo materialinė padėtis nepagerėjo, sukūrė šeimą, kartu su sutuoktine augina jos nepilnametę dukrą. Reikalavimas beveik tris kartus padidinti išlaikymo dydį, yra nepagrįstas, nes stipriai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Gyvendamas su bedarbe žmona ir jos dukra negalėtų pragyventi iš likusių 250 Eur, nes tai yra žemiau skurdo ribos.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 8 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Turi būti sudaromos sąlygos vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, o nebūtų tenkinami vien tik vaiko minimalūs fiziologiniai poreikiai. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį, visumą, vaiko amžių ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais, nuspręs, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą ar panašaus dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tai toks išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės K. V. įstatyminės atstovės I. P. ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu priteistą iš atsakovo išlaikymo dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 321 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 14 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina I. P., priteisė iš atsakovo ieškovei 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, 73,85 žyminį mokestį ir 7,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Teismas nurodė, kad vaiko motinos, su kuria vaikas ir gyvena, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Vaikas su motina gyvena motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, motina gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį, kuris yra minimalus, turi kreditorių – (duomenys neskelbtini), kreditas paimtas būsto, kuriame gyvena ir nepilnametė, langų pakeitimui. Būstą išlaiko, remontuoja ir prižiūri vaiko motina. Kitų nepilnamečių išlaikytinių, be dukters, motina neturi, tačiau turi remti pilnametį sūnų K. P., studijuojantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį, kuris vidutiniškai yra nuo 788,05 Eur iki 890,34 Eur per mėnesį, taip pat jis yra ne tik (duomenys neskelbtini) darbuotojas, bet ir nuo 2009 metų yra asmuo vykdantis individualią veiklą. Kokios pajamos gaunamos iš individualios veiklos nėra žinoma. Atsakovo vardu registruotos tris transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), įgyta 2015 metais, (duomenys neskelbtini) įgyta 2019 metais ir 2021 m. birželio 3 d. įgytas motociklas (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamo turto nėra įgijęs, gyvena jo motinai priklausančiame sodo name pagal panaudos sutartį. Turi kreditorių (duomenys neskelbtini), moka per mėnesį 26,04 Eur įmokas, taip pat 2021 m. gegužės 21 d. yra paimtas 8 163,96 Eur kreditas, kurio paėmimo data leidžia teigti, kad jis buvo paimtas motociklo (duomenys neskelbtini) įsigijimui (įsigytas 2021 m. birželio mėn.). Sudarė santuoką, tačiau kitų išlaikytinių neturi.
8. Teismas nurodė, kad išlaikymo priteisimo momentu šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, dabar ji progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė. Jai bylos nagrinėjimo metu sukaks (duomenys neskelbtini) metų. Augant vaikui, didėja ir jo poreikiai. Tai pripažintina svarbia aplinkybe, dėl kurios gali būti didinamas išlaikymo dydis. Tėvo teikiamas išlaikymas po 115,84 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad šalyje nuolat auga pragyvenimo lygis, didėja tiek kainų, tiek paslaugų kainos, nepakankamas besimokančiai ir siekiančiai vidurinio išsilavinimo paauglei dukrai. Didesnė išlaikymo našta tenka vaiko motinai, su kuria vaikas ir gyvena. 115 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgiant į beveik per dešimtmetį ženkliai padidėjusias kainas bei išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai neadekvatus, toks išlaikymo dydis patenkina tik mažą dalį vaiko kasdieninių poreikių.
9. Vertindamas atsakovo turtinės padėties pasikeitimą nuo išlaikymo priteisimo momento teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis, pagal byloje esančią medžiagą, pasikeitė, jis įgijo tris transporto priemones. Kitų išlaikytinių, be dukters, neturi. Gauna pastovias pajamas, kurios yra didesnės, nei vaiko motinos. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes jo pajamos nedidelės, o ateityje gali dar ir netekti darbo. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, todėl jam tenka atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis.
10. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybes didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo dėl jo geresnės turtinės padėties, išlaikymo dydį padidino iki pusę minimalios algos (642 Eur) – 321 Eur. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje būtinų vaiko poreikių tenkinimui pripažintinas reikalingas vienos minimalios algos dydžio išlaikymas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis ar sveikatos būklė yra itin sunki.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas R. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti – išieškomą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. teismo įsakymu priteistą iš atsakovo dukters išlaikymo dydį pakeisti ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 14 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, pilnai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą visiškai nesigilino ir paviršutiniškai įvertino atsakovo turtinę padėtį, finansines galimybes, netinkamai atsižvelgė į atsakovo duotus paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus.
1.2. Nustatydamas pagrindą nepilnametei dukrai pakeisti priteisto išlaikymo dydį, t. y. padidinti iki 321 Eur per mėnesį, teismas, spręsdamas paties išlaikymo dydį, privalėjo atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti. Teismas negalėjo apsiriboti vien tik išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų vertinimais, turėjo atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimą. Atsakovas yra dirbantis, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, t. y. 570 Eur per mėnesį. Atsakovas teismui nurodė, kad nevengia papildomai dirbti, visais įmanomais būdais ieško geriau apmokamo darbo, tačiau yra vyresnio amžiaus, kas daro kliūtis įsidarbinimui. Atsakovas yra suinteresuotas pakeisti darbovietę, kad tik galėtų gauti didesnį darbo užmokestį. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, neturi gyvenamojo ploto, kartu su sutuoktine N. V. ir jos nepilnamete dukra gyvena atsakovo motinai V. V. priklausančiame (duomenys neskelbtini) namelyje, kuris yra nepritaikytas gyventi žiemos sezonu. Persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) namelį, atsakovas buvo priverstas imti kreditą (bendra suma 8 163,96 Eur 7 metų laikotarpiui), kad galėtų nors minimaliai renovuoti minėtą gyvenamąjį būstą. Atsakovas taip pat ėmė ir 1 874,25 Eur vartojimo kreditą 5 metų laikotarpiui langų keitimui ir kuro krosniai įsigyti. Atsakovui taip pat reikia mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pasirūpinti malkomis žiemos sezonui. Dalį išlaidų atsakovas skiria kurui, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl į darbą jam tenka vykti ir nakties metu. Atsakovo turimos transporto priemonės yra senos, jų vertė yra maža, jos nuolatos genda, reikia jas remontuoti. Atsakovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos teisminis nagrinėjimas vyko 5 metus. Šiuo laikotarpiu atsakovui buvo uždrausta dirbti. Ilgą laiką negaudamas jokių pajamų atsakovas prarado visas turimas santaupas. Tik atsakovo atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jam pavyko susirasti darbą, kur iki šiol ir dirba – (duomenys neskelbtini). Per visą šį ilgą laiką atsakovas neturėjo pajamų ir negalėjo mokėti dukrai išlaikymo, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo padengimui atsakovas buvo priverstas parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu jis ir prarado gyvenamąjį būstą. Daugiau jokio vertingo turto atsakovas neturi. Atsakovo darbdavys yra informavęs, kad saugos tarnyba, kurioje jis dirba, yra parduota ir visiems darbuotojams gresia atleidimas. Todėl atsakovas liks bedarbis, o, būnant vyresnio amžiaus, susirasti darbą yra sudėtinga. Atsakovas iki karantino buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau ilgą laiką jokios veiklos nevykdo, jokių pajamų negauna, todėl kreipėsi dėl jos nutraukimo. Atsakovas taip pat turi pasirūpinti ir sunkiai sergančia motina V. V., kuri dažnai guli gydymo įstaigose, jai reikalinga nupirkti vaistų, kurie yra brangūs.
1.3. Teismas, netinkamai vertindamas faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai dukros išlaikymui priteisė daugiau, negu atsakovas gali mokėti. Atsakovui, gaunant minimalų atlyginimą, t. y. 571 Eur per mėnesį, ir sumokėjus 321 Eur dukros išlaikymui, jam nepakaks lėšų pragyvenimui. Sumokėjęs prašomo dydžio išlaikymą, kreditus, atsakovas neturės lėšų susimokėti mokesčių už komunalines paslaugas, neliks lėšų jo paties būtiniausiems poreikiams, bei pragyvenimui. Atsakovo vertinimu, tokia situacija neatitinka logikos, protingumo ir proporcingumo kriterijų, objektyviai apriboja atsakovo galimybes išvis teikti dukrai išlaikymą, sudaro pagrindą didėti išlaikymo skolai ir išieškoti ją per antstolius, kas dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Nurodytos nepilnametės dukros būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimui reikalingos lėšos 810,50 Eur yra abejotinos, neprotingai didelės, perteklinės bei nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Dalis išlaidų, skirtų dukros išlaikymui, yra vienkartinės arba sezoninės, jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Akiniai perkami mažiausiai metams ar net dviem, tad išlaidų dėl akinių nešiojimo nuolatos nepatiriama. Taip pat yra ir su briketais, kurie vaikams yra iš dalies valstybės kompensuojami. Langai į gyvenamąją patalpą kasmet taip pat nekeičiami. Daugumą nurodytų išlaidų yra visiškai nepagrįstos, neprotingos, t. y. nenumatytoms išlaidoms kas mėnesį reikalinga skirti 50 Eur, laisvalaikio išlaidoms 50 Eur per mėnesį, kelionės išlaidoms 100 Eur per mėnesį. Jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas išlaidas, byloje nepateikta, nepaaiškinta kas jas sudaro. Akivaizdu, kad išlaidų dukrai išlaikyti apskaičiavimas yra netikslus, nepagrįstas ir neįrodytas. Dukros poreikiai neatitinka tėvų finansinių galimybių. Dukra jau kurį laiką jokių papildomų užsiėmimų nelanko ir nenori jų lankyti. Kelia daug abejonių ir nurodyti dukros susirgimai, jiems pagrįsti nepateikti rašytiniai įrodymai. Nors nurodoma, kad dukra turi virškinimo sutrikimų, tačiau, vertinat byloje pateiktus maisto prekių įsigijimo čekius, matyti, kad dukra maitinasi ne itin sveiku maistu – pagrinde yra perkamos greito paruošimo sriubos, įvairūs saldumynai, čipsai, kas ir sukelia virškinimo sutrikimus. Jokių specialiųjų poreikių dukrai nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad jai reikalinga sisteminga medikų pagalba. Kyla abejonių ir dėl papildų vartojimo ar reguliariai vartojamų vaistų, nes nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog jie dukrai yra gydytojų paskirti. Dukros negalavimai nėra tokio sunkumo, kad būtų galima konstatuoti, jog ji turi specialiųjų poreikių ar jai reikalinga išimtinė priežiūra. Atsakovas sutinka, kad dukrai yra reikalingas kompiuteris, tačiau nurodyta jo įsigijimo kaina yra ganėtinai didelė. Vertinant sunkią materialinę padėtį, atsižvelgiant ir į vaiko amžių, kompiuterį galima įsigyti ir žymiai mažesne kaina. Pernelyg didelės nurodytos 25 Eur kas mėnesį lėšos, skirtinos dukros higienos prekėms, kurioms, pagal pateiktus kvitus, yra išleidžiama žymiai mažiau. Kadangi nurodytos išlaidos realiai nepatiriamos, todėl jos abejotinos. Didelė dalis išlaidų yra per didelės ir gali būti protingai sumažintos. Be to, nesąžininga yra nurodyti, kad dukros nuvežimui į mokyklą bei pas gydytojus yra išleidžiama 100 Eur. Dukra gyvena šalia mokyklos. Pagal kuro įsigijimo datas neįrodyta, kad dukra buvo vežama į gydymo įstaigą. Sutiktina, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, įgyti reikiamas priemones gabumams lavinti ir pan., tačiau tokiems vaiko poreikiams tenkinti skirta pinigų suma turi būti racionaliai panaudojama. Ieškovė jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą dukros išlaikymui ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikė. Nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais dukros poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
1.4. Ieškovės įstatyminė atstovė riboja atsakovo bendravimą su dukra, nuteikinėja ją prieš tėvą. Dukters motina sveikatos problemų neturinti, todėl, būdama darbingo amžiaus, taip pat turi rodyti iniciatyvą ieškotis geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, t. y. turi imti veiksmų pagerinti savo turtinę padėtį.
1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, t. y. vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu MMA yra 642 Eur. 2019 metais ji buvo 555 Eur (neperskaičiuotas 430 Eur). Šiuo metu yra pasikeitusi MMA skaičiavimo metodika, padidėjęs skirtumas tarp jo dydžio ir išmokamos atlyginimo sumos, todėl nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis 642 Eur išlaikymo dydžiu, jis turėtų būti priteisiamas realiai mažesnis, kadangi atlyginimas į rankas nuo šios sumos yra virš 400 Eur. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė vaikui moka 70 Eur išmoką. Todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, finansines galimybes, turimą turtą, gaunamas pajamas, jis išgali mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį dukrai. Pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, jis prie dukros išlaikymo finansiškai prisidės papildomai.
Atsiliepimas
12. Ieškovės K. V. įstatyminė atstovė I. P. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo R. V. apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, neprijungi prie bylos medžiagos atsakovo naujai teikiamų įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas spręsdamas išlaikymo padidinimo klausimą tinkamai įvertino faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus; vaiko interesais vertino, kad vaikas auga ir vystosi, o kartu didėja ir jo poreikiai; kad reikia užsiimti vaiko įgūdžių lavinimu, padėsiančiu lavinti sugebėjimus ir jį būtina aprūpinti viskuo, ko reikia jo vystymuisi bei socialinei raidai. Teismas atsižvelgė į reikalingas pinigines lėšas šių poreikių tenkinimui, atsispindinčias ieškinyje nurodytame išlaidų paskaičiavime. Teismas, nustatydamas vaiko interesų turinį, atsižvelgė į objektyvius kriterijus, įvertino vaiko poreikius.
2.2. Teismas, spręsdamas klausimą ir priimdamas sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pilnai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
2.3. Teismas tinkamai ištyrė ir objektyviai įvertino atsakovo teismui pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio ir formos nustatymo, kuris visais atvejai turi būti vertinamas vaikų interesų naudai.
2.4. Teismas, spęsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertino, kad atsakovui kaip sąžiningam ir rūpestingam asmeniui, turinčiam pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas, išklausęs atsakovo paaiškinimus, nesant pateiktų įrodymų byloje, nurodė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikas, dėl to, pagrįstai atmetė jo argumentą, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos nedidelės.
2.5. Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansines galimybes teikti prašomą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, nes vertino ne tik atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
2.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo sunkios materialinės padėties. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė teismas, atsakovas turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą pasirūpinti vaiku, todėl jis prisiėmė pareigą jį išlaikyti ir jam tenka atsakomybė už prisiimtą socialinę riziką. Nurodytos faktinės aplinkybės negali įtakoti vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, tenkinant jo būtinus kasdieninius poreikius.
2.7. Teismas tinkamai įvertino atsakovo nurodytą faktinę aplinkybę dėl amžiaus, kuri netrukdo dirbti, gauti didesnes pajamas iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Yra sveikas ir darbingas ir šiuo metu dirba ne sunkų fizinį darbą. Dirba slenkančiu grafiku, dėl ko, laisvu laiku, gali susirasti analogišką darbą kitoje darbovietėje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo papildomo darbo ar buvo nepriimtas, kaip nurodo, dėl amžiaus. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesusijusios su išlaikymo vaikui neteikimu. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikė ilgą laiką, todėl buvo susidaręs didžiulis įsiskolinimas. Atsakovas visą laiką iš individualios veiklos gavo pajamas, nes kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, laisvu laiku dirbdavo objektuose, kaip privačiai samdomas darbuotojas. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad esant poreikiui (papildomai), ne darbo metu, atsakovas (duomenys neskelbtini) ir visais atvejais jam mokamas minimalus valandinis atlygis, t. y. jis gauna papildomas pajamas. Todėl manytina, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas ir gali dukrai teikti teismo priteistą išlaikymo dydį. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis po 150 Eur yra per mažas, neatitinka išaugusių vaiko kasdieninių poreikių. Atsakovo teikiamas 115,87 Eur išlaikymas ir siūlomas nustatyti 150 Eur dydžio išlaikymas, padidinus 34,13 Eur, nepatenkins būtinų kasdieninių vaiko poreikių, neužtikrins tinkamų sąlygų augti ir vystytis.
Šalies argumentai
2.8. Atsakovas, siekdamas dukrai teikti kuo mažesnio dydžio išlaikymą, sąmoningai blogina savo turtinę padėtį. Atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas prašymas dėl individualios veiklos nutraukimo turi būti vertinamas kaip netinkamas ir nerūpestingas elgesys. Atsakovas pateikė teismui dvi paskolos sutartis, nurodo, kad turi kreditorių, todėl privalo dalį pajamų skirti skolos grąžinimui, tačiau pirmosios instancijos teisme jis pats pripažino, jog vieną iš paskolų (2021 m.) ėmė motociklo pirkimui. Kitos dvi transporto priemonės pirktos po išlaikymo dukrai priteisimo, t. y. po 2012 metų. Todėl laikytina, kad atsakovas klaidina teismą, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo sunkią turtinę padėtį prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir jo duotiems paaiškinimas. Skolindamasis iš banko pinigus ir įsigydamas ne pirmos būtinybės daiktus atsakovas privalėjo įvertinti aplinkybes ar bus pajėgus teikti dukrai tinkamą jos amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą ir kartu grąžinti skolą. Beje, abu kreditorius atsakovas įgijo santuokoje ir pinigus panaudojo šeimos interesais, dėl ko, už skolos grąžinimą kreditoriui atsakingi yra abu sutuoktiniai.
2.9. Nelogiškas atsakovo paaiškinimas dėl sunkios turtinės padėties, kad panaudos pagrindais gyvena mamai priklausančiame (duomenys neskelbtini) namelyje ir skolintus iš banko pinigus investuoja į mamai priklausantį turtą. Atsakovas nepateikė teismui jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų (pvz. apie langų keitimą). Atsakovo mama turi nekilnojamojo turto, net tik (duomenys neskelbtini), bet ir butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Jos turtinė padėtis yra gera, ją prižiūri dukra, bet ne atsakovas. Atsakovo kartu su skundu teikiamas medicinos dokumentų išrašas ir jame esantys duomenys nepatvirtina, kad jam būtų priskirta jo mamos priežiūra, kad nurodytu laiku, pagal pridedamus vaistų įsigijimo kvitus, būtų buvę specialisto paskirti vaistai, ir kad juos nupirko atsakovas, kas galimai turėtų įtakos atsakovo turtinei padėčiai.
2.10. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netikslaus ir nepagrįsto dukrai išlaikyti reikalingų lėšų paskaičiavimo. Atsakovas neturi net elementaraus supratimo apie dukros kasdieninių būtinų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų dydį ir jis yra tam abejingas. Apelianto argumentas, jog jo ir ieškovės įstatyminės atstovės mėnesinės pajamos yra panašios, nepagrįstas. Be to, ieškovės įstatyminė atstovė turi dar vieną išlaikytinį, pilnametį studentą sūnų, kurį, iš gaunamų mėnesinių pajamų, turi remti materialiai.
2.11. Nepagrįstas ir neįrodytas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės įstatyminė atstovė riboja atsakovo bendravimą su dukra. Būtent atsakovas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku.
2.12. Dukros poreikius reikia tenkinti kasdien ir reikalingos lėšos turėti kiekvieną dieną. Teismas, priteisdamas didesnę išlaikymui skirtą pinigų sumą iš atsakovo, pagrįstai nustatė dukros būtinųjų poreikių padidėjimo faktą. Pinigai, kuriuos atsakovas duoda dukrai metinių švenčių proga, per metus du ar tris kartus, vertintini, kaip dovana, o ne kaip didesnio išlaikymo teikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodyti duodami pinigai dukrai, yra trijų asmenų kartu – atsakovo, senelės (jo mamos) ir jo sesers, o jis tik atveža ir perduoda dukrai metinių švenčių proga.
2.13. Apeliacinio skundo argumentai, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pažeidimą, dėl ko, priėmė neteisingą sprendimą, yra teisiškai nepagrįsti.
13. Institucija teikianti išvadą byloje atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas (padidintas) šalių nepilnamečiam vaikui teismo nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) R. V. V. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. Camelia vaistinė kvitus ir 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovo prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai įregistruoti / nutraukti individualią veiklą ir / ar pakeisti kontaktinius duomenis.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsakovui objektyviai iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, į tai, kad dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų ieškovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia priimti atsakovo pateiktus įrodymus.
Dėl išlaikymo padidinimo
20. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1097-90/2012. Teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko (atsakovo) išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 400 Lt (atitinkamai 115,87 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. vasario 20 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
22. Nors vaiko poreikiai, teismui priimant teismo įsakymą, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
23. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Taigi, ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl išaugusių vaiko poreikių, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti po Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. priimto procesinio sprendimo pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį skundžiamo sprendimo priėmimo metu.
24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. teismo įsakymo, kuriuo iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas, priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. įsakymo priėmimo metu šalių dukrai buvo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai beveik (duomenys neskelbtini) metų. Per šį laikotarpį šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.
27. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį (dešimt metų) pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis. 2018 m. MMA dydis buvo 400 Eur (atskaičius mokesčius 360 Eur), 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai, kad lyginant su 2012 metais dukters poreikiai pasikeitė, pripažino ir atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodydamas, kad dukros poreikių patenkinimui reikėtų apie 300 Eur per mėnesį, tačiau jis nesutiko, kad vaiko poreikiai padidėjo ieškovės nurodyta poreikių suma (810,50 Eur), taip pat nesutiko su priteista 321 Eur per mėnesį išlaikymo suma.
28. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių dukters poreikiams reikalingą lėšų sumą.
29. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad teismų praktikoje būtinų vaiko poreikių tenkinimui pripažintinas reikalingas vienos minimalios algos dydžio išlaikymas (642 Eur) ir atsakovo privalomą teikti išlaikymo dydį padidino iki pusės minimalios algos – 321 Eur. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų dukters poreikiams reikalingų lėšų matyti, kad šalių dukters mėnesio išlaidas sudaro: išlaidos kanceliarinėms prekėms 11,66 Eur, išlaidos uniformai 19 Eur, išlaidos laisvalaikiui 50 Eur, išlaidos užklasinei veiklai 33 Eur, išlaidos maistui mokykloje 60 Eur, išlaidos korepetitoriui 80 Eur, išlaidos maistui namuose apie 200 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei 95 Eur, telefono ir interneto išlaidos 26,90 Eur, išlaidos higienos prekėms 25 Eur, nenumatytos išlaidos 50 Eur, išlaidos kurui apie 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukra turi ir specialių poreikių – jai diagnozuota trumparegystė, silpnas imunitetas, reikalingos odontologo paslaugos, alergiška maistui ir žiedadulkėms, turi probleminę veido odą, todėl reikalingos papildomos lėšos vykti pas gydytojus, tyrimams, akinių, vaistų, maisto papildų, vitaminų, specialių kremų ir aliejų, skalbimo miltelių įsigijimui, kurie nėra kompensuojami ir yra labai brangūs. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos vaikui išleidžiamas ieškinyje nurodytas pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad dukrai mokslams yra reikalingas kompiuteris, kadangi šiuo metu ji naudojasi skolintu kompiuteriu, reikalingi breketai, dukra norėtų vasarą vykti prie jūros ir į stovyklas, tačiau ieškovė viena pati negali pasirūpinti minėtais vaiko poreikiais. Atsakovas, nesutikdamas dėl, jo manymu, nerealių ir užaukštintų dukters poreikių, o būtent dėl išlaidų laisvalaikiui, higienai, maistui, vaistams, kompiuterio įsigijimui, nenumatytiems poreikiams bei kurui, iš esmės pripažino išaugusių vaiko poreikių faktą, tačiau, nors ir nesutiko su minėtiems poreikiams patenkinti ieškovės nurodytais išlaidų dydžiais, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių, jo manymu, vaikui reikalingą mažesnę šių išlaidų sumą, nei prašė ieškovė. Apibendrinant šiuos argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikalinga 642 Eur suma.
30. Apeliantas nurodo, kad ieškovė kas mėnesį gauna 70 Eur išmoką vaikui, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šią sumą turėjo išminusuoti iš vaiko poreikiams reikalingos sumos (642 Eur). Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, nutartis civilinėje byloje e3K-3-96-687/2020). Atsižvelgiant į tai, šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas valstybės vaikui mokama 70 Eur išmokos suma.
Dėl šalių turtinės padėties
32. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
33. Atmestinas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį.
34. Vertinant vaiko motinos turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ji gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį, kuris vidutiniškai yra nuo 628,80 Eur iki 660,24 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, t. y. minimalus. Turi kreditorių – (duomenys neskelbtini), kreditas paimtas būsto, kuriame gyvena ir šalių nepilnametė dukra, langų pakeitimui, 2020 m. rugsėjo 4 d. sutarties trukmė 24 mėnesiai. Būstą išlaiko, remontuoja ir prižiūri mergaitės motina. Kitų nepilnamečių išlaikytinių, be šalių dukters, neturi, tačiau remia pilnametį sūnų K. P., studijuojantį (duomenys neskelbtini).
35. Vertinant atsakovo turtinę padėtį byloje nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena jo motinai priklausančiame (duomenys neskelbtini) name pagal panaudos sutartį, jam nuosavybės teise priklauso tris transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), turi kreditorių (duomenys neskelbtini), moka per mėnesį 26,04 Eur įmokas, 2019 m. gruodžio 12 d. vartojimo kredito sutarties pabaiga 2025 m. gruodžio 22 d., taip pat 2021 m. gegužės 21 d. atsakovas paėmė 4 171 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini) 84 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas (duomenys neskelbtini) metais yra sudaręs santuoką su N. V., kuri augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų išlaikytinių, be dukters K., neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas – darbo užmokestį, kuris vidutiniškai yra nuo 788,05 Eur iki 890,34 Eur per mėnesį. 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovas kreipėsi su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl individualios veiklos nutraukimo. Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų rasti geriau apmokamo darbo. Atsakovas nurodė, kad ieško geriau apmokamo darbo, bet jo negali susirasti dėl savo amžiaus. Atsakovas taip pat rūpinasi savo sergančia mama R. V. V., kuriai perka vaistus.
36. Atsižvelgiant į nutarties 31 punktą ir 642 Eur išlaidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti sumą sumažinus 70 Eur valstybės vaikui mokama išmokos suma, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaidų dalis sudaro 286 Eur (572/2).
37. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis tiek pagal gaunamas pajamas, tiek ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas 2015 metais įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), 2021 m. –motociklą (duomenys neskelbtini), yra geresnė nei ieškovės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas, tikėtina, turėjo galimybę gauti, ir / ar gavo pajamas ir iš individualios veiklos, dėl kurios nutraukimo su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 27 d., laisvu laiku dirbdamas objektuose kaip privačiai samdomas darbuotojas, tačiau šių pajamų dydžio nenurodė. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas vertinti, kad atsakovas neatskleidė teismui savo realiai gaunamų pajamų dydžio, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Apeliuodamas dėl negalėjimo susirasti geriau apmokamo darbo atsakovas nurodė, kad to padaryti jis neturi galimybės dėl savo amžiaus, tačiau tokia atsakovo nurodyta aplinkybė negali paneigti jo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui jokių jo nurodomas aplinkybes, susijusias su geriau apmokamo darbo paieška, patvirtinančių įrodymų. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su apelianto motina R. V. V., nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas, rūpindamasis savo sergančia mama, iš savo asmeninių lėšų perka jai vaistus, nes apelianto motina taip pat gauna pensiją (ar kitas socialines išmokas), kurios turi užtikrinti jos pragyvenimą.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
39. Įvertinęs šiuos reikšmingus bylai faktus ir atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nuo 321 Eur mažintinas iki 286 Eur. Apelianto padėtis leidžia mokėti tokį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog iki 286 Eur padidinto išlaikymo dukrai nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, nes prie atsakovo šeimai būtinų pragyvenimo lėšų turi prisidėti ir jo sutuoktinė.
40. Nepagrįstu laikytinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai, besąlygiškai vadovavosi 642 Eur išlaikymo dydžiu, kuris turėtų būti priteisiamas realiai mažesnis, kadangi atlyginimas į rankas nuo šios sumos yra virš 400 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei į byloje nustatytas aplinkybes, jog teismas ir taip sumažino ieškiniu prašytą padidinti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vadovavosi orientaciniu kriterijumi – minimalios algos dydžiu. Pažymėtina, ir tai kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas į ateitį ir nors šis sprendimas res judicata galios neįgyja, tačiau būtina įvertinti valstybėje didėjančią infliaciją, augančias vartojimo prekių bei paslaugų kainas ir tai, kad tam tikrą laiką būtent ši išlaikymo suma turės tenkinti nuolat didėjančius augančio vaiko poreikius.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad dukters motina sveikatos problemų neturi, todėl, būdama darbingo amžiaus, taip pat turi rodyti iniciatyvą ieškotis geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, t. y. turi imti veiksmų pagerinti savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai visą rūpinimosi dukters poreikiais naštą siekia perkelti vaiko motinai. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vaiko motina dėl išlaikymo šalių dukrai padidinimo į teismą kreipėsi tik po dešimties metų, visą laiką stengėsi pati pasirūpinti dukters poreikiais, todėl apelianto argumentai dėl jos iniciatyvų ieškotis geriau apmokamo darbo nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo vertinti, jog yra pagrindas pakeisti (sumažinti) iš atsakovo dukters išlaikymui priteistą išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
43. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 321 Eur sumažintinas iki 286 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
45. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 350 Eur išlaidų už advokato pagalbą, valstybei – 73,85 Eur žyminis mokestis ir 7,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
46. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 321 Eur iki 286 Eur, laikytina, kad ieškovės turtinis reikalavimas buvo patenkintas 89,10 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 350 Eur sumažintina iki 311,85 Eur. Valstybei iš atsakovo priteistina 73,82 Eur žyminio mokesčio suma mažintina iki 61 Eur (nes ieškinio suma yra 2041,56 Eur = 286 Eur -115,87 Eur = 170,13 Eur x12) ir 7,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – iki 6,65 Eur, iš viso 67,65 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
47. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 7), įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur (t. 2, b. l. 20).
48. Atsakovo apeliacinis skundas dėl išlaikymo sumažinimo patenkintas 10,9 proc. (286 Eur x 100 proc. / 321 Eur = 89,10 proc.; 100 proc. – 89,10 proc. = 10,9), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 356,40 Eur advokato išlaidų.
49. Paduodamas apeliacinį skundą ir pašydamas sumažinti priteisiamo išlaikymo dydį nuo 321 Eur iki 150 Eur, atsakovas turėjo sumokėti 62 Eur žyminį mokestį, bet sumokėjo tik 20 Eur. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir išlaikymo dydį nuo 321 Eur sumažinus iki 286 Eur, atsakovas turėtų mokėti 24 Eur žyminį mokestį (321 – 286 = 35 Eur x 12 = 420 Eur). Kadangi 20 Eur atsakovas jau yra sumokėjęs, iš atsakovo valstybei papildomai priteistinas 4 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 321 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro) sumažinti iki 286 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų).
Iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) sumažinti iki 311,85 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 85 centų).
Iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 81,31 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 31 ct) sumažinti iki 67,65 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 65 ct).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 356,40 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.