Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės, Dariaus Prankos,

išteisintajam D. M. (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį nuspręsta panaikinti.

UAB „C.“ civilinis ieškinys dėl 28 422,10 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.7. Nagrinėjamu atveju, būtent surinktų įrodymų visuma pagrindžia nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą D. M. veikoje. Be to, įstatymas nedraudžia asmens kaltės grįsti netiesioginiais, nuosekliais, tarpusavyje sujungtais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Prokurorės manymu, apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad D. M. kaltė pasisavinus turtą yra neįrodyta, kadangi teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, ir išteisindamas D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo rėmėsi ne visomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra svarbios sprendžiant D. M. kaltės klausimą. Taip pat apylinkės teismas, išteisindamas D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nuosprendyje padarė netinkamas išvadas, kurios aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas ir nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, kuris turi būti naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Be to, vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek išteisintąjį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, be to, surinktus duomenis įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyką. Nors prokurorės teigimu, D. M. jam pagal 2020 m. spalio 1 d. sutartį patikėtą UAB „C.“ priklausantį turtą pasisavino, t. y. pardavė įrangą įvairiems asmenims bei gautus pinigus už parduotą įrangą negrąžino bendrovei, o panaudojo savo asmeninėms reikmėms (pragyvenimui, atsiskaitymams su žmonėmis už atliktus darbus, padengimui kitų skolų), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tuo, jog šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

13. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų M. S. ir E. Š. parodymus vertino, kaip šališkus, nes natūralu, kad šie asmenys atstovauja įmonę. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė vertindamas paminėtų liudytojų parodymus ir nurodydamas priežastis, dėl kurių nesiremia jų parodymais. Sutiktina su skundo argumentu, jog vien dėl to, kad asmenys atstovauja įmonę UAB „C.“, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo laikyti jų parodymus šališkais ir jais nesivadovauti, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu tai, jog šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymus bei atliktus veiksmus svarbu vertinti kitų įrodymų kontekste.

14. Išanalizavus pirmos tarp UAB „C.“ ir D. M. pasirašytos 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutarties Nr. ES251018/01 sąlygas matyti, kad 4.1. punkte įtvirtinta, jog įrangos nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo įrangos perdavimo dienos. Nuo minėto momento pradedamas skaičiuoti įrangos nuomos mokestis; 4.2 punkte numatyta, kad įrangos nuomos mokestis už praėjusį mėnesį turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. Iki minėtos datos taip pat turi būti sumokėta ir už paslaugas, suteiktas per praėjusį mėnesį. Sutarties 11.5 punkte įtvirtinta, kad UAB „C.“ turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai raštu pranešusi prieš 10 dienų: 11.5.1 klientas pagal šią sutartį ar kitas sutartis vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles ilgiau kaip 14 dienų; 11.5.2. klientas per 6 mėnesius daugiau kaip du kartus pagal šią sutartį ar kitas sutartis vėlavo vykdyti savo pinigines prievoles; 11.5.3. teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto, restruktūrizavimo bylų iškėlimo klientui, inicijuojami kiti procesai ir procedūros, susijusios su kliento nemokumu, likvidavimu ar jo reorganizacija. 13.1. punkte nurodyta, kad jei klientas vėluoja vykdyti sutartyje nurodytus mokėjimus, jis privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (2 t., b. l. 67-71). Kaip jau paminėta, pagal 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutartį D. M. jokių mokėjimų neatliko, nors pirmą įmoką šis turėjo atlikti 2018 m. lapkričio mėnesį. Tačiau UAB „C.“ atstovai matydami, jog pirmos įmokos pagal minėtą sutartį nėra, ne tik, kad nenutraukė sutarties su D. M., bet ir neskaičiavo delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos bei pasirašė 2018 m. gruodžio 20 d. trišalį (D. M., MB „L.“, UAB „C.“) susitarimą dėl įrangos nuomos sutarties Nr. ES251018/01 teisių ir įsipareigojimų perleidimo ir įrangos nuomos sutartį Nr. ES201218/01, kurioje taip pat buvo įtvirtinti anksčiau nurodyti 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutarties punktai bei perduota papildoma įranga (2 t., b. l. 77-81;82). Be to, UAB „C.“ generalinis direktorius M. S. galiojant aptariamos sutarties sąlygoms pasirašė su D. M. dar vieną 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. ES010720/01, žinodamas, kad pagal ankstesnes sutartis jokių mokėjimų nei MB „L.“, nei D. M. nevykdė. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 1 d. sutarties priede „Paslaugų užsakymas Nr. 1“ 13 punkte įtvirtinta, jog įrangos nuomos mokestis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį nurodomas sąskaitoje kartu su mokesčiais už paslaugas. Bendra sąskaitos suma apmokama sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vėluojant apmokėti sąskaitą taikomos sutartyje nurodytos pasekmės (netesybos, paslaugų teikimo apribojimas, sutarties nutraukimas ir t. t.) (1 t., b. l. 26). T. y., UAB „C.“ netaikė jokių sankcijų nei D. M., nei MB „L.“ pagal minėtas sutartis, nors turėjo galimybę imtis atitinkamų priemonių iš karto po anksčiau nurodytų sutartyse numatytų sąlygų nevykdymo. Be to, UAB „C.“ mokėjo už MB „L.“ ir D. M. už jų bendrovės naudai atliktas paslaugas ir tai patvirtina byloje esančios sąskaitos-faktūros bei banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 61-69), kas taip pat kelia abejonių dėl to, jog UAB „C.“ atstovai, nesant tarp M. S. ir D. M. žodinio susitarimo, matydami, kad MB „L.“ ir D. M. pagal minėtas sutartis nedaro įmokų, toliau mokėjo MB „L.“ ir D. M. pagal jiems pateiktas sąskaitas-faktūras už atliekamus darbus bei 2019 metais pagal D. M. vadovaujamos MB „L.“ užsakymus perdavė papildomai įrangos ? 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 1 d. (2 t., b. l. 82-87).

15. Sutiktina, kad pagal 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutarties 8.9. punktą klientui draudžiama be raštiško išankstinio UAB „C.“ sutikimo perleisti visas ar dalį teisių į visą ar dalį įrangos, bet kokiu kitu būdu ir priemonėmis apriboti/suvaržyti UAB „C.“ nuosavybės ar kitas teises į įrangą. Atsižvelgiant į tai, klientui, be kita ko draudžiama įrangą ar teises į ją įkeisti, užstatyti, garantuoti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims, kitaip apriboti ar apsunkinti savo ir/ar UAB „C.“ teises į įrangą. Taip pat klientas neturi teisės perleisti, nuomoti, duoti panaudai arba leisti naudoti asmenims Įrangą. <...> Jei klientas minėtų reikalavimų nesilaiko, tokiu atveju UAB „C.“ už kiekvieną reikalavimo pažeidimo atvejį turi teisę reikalauti iš kliento sumokėti 1000 Eur baudą. Tačiau pastebėtina ir tai, kad šioje sutartyje 6.2.1. punkte nurodyta, jog praėjus 12 (dvylikai) mėnesių nuo įrangos nuomos termino pradžios klientas turi teisę UAB „C.“ nurodytomis sąlygomis išpirkti (įsigyti nuosavybėn) įrangą, o pagal tos pačios sutarties 6.2.2. punktą numatyta kliento galimybė išsipirkti įrangą (įsigyti asmeninės nuosavybės teise) už likutinę jos vertę nuomos termino pabaigoje, tokiu atveju Įrangos likutinė vertė turi būti apmokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo įrangos nuomos termino pabaigos. 6.1. punkte numatyta, kad įrangos nuoma gali būti terminuota ir neterminuota, konkrečios įrangos nuomos rūšis nurodoma užsakyme terminas.

16. 2020 m. spalio 1 d. sutarties priede paslaugų užsakymo Nr. 1 19 punkte taip pat įtvirtinta, kad abonentui draudžiama be raštiško UAB „C.“ sutikimo perleisti visas ar dalį teisių į visą ar dalį įrangos, bet kokiu būdu ar priemonėmis varžyti savo ir UAB „C.“ teises į įrangą. Tačiau tiek 2018 m. spalio 25 d., tiek 2018 m. gruodžio 20 d., tiek 2020 m. spalio 1 d. sutarties priede buvo numatyta ir atsakomybė asmeniui, išsinuomojusiam įrangą už jos praradimą bei UAB „C.“ galimybė patikrinti išnuomotą įrangą, jos būklę. O būtent, 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. įrangos nuomos sutarčių 8.10. punktuose įtvirtinta, kad klientas, įspėtas ne vėliau kaip prieš 5 dienas, įsipareigoja leisti UAB „C.“ patikrinti įrangą ir jos būklę. Jei klientas minėto reikalavimo nesilaiko, tokiu atveju UAB „C.“ už kiekvieną šio punkto pažeidimo atvejį turi teisę reikalauti iš kliento sumokėti 200 Eur baudą. 8.11 punkte numatyta, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį UAB „C.“ turi teisę visomis teisėtomis priemonėmis tikrinti kliento mokumą ir patikimumą (skolas, finansinę padėtį ir pan.). Klientas, gavęs paklausimą dėl jo finansinės būklės, privalo pateikti visus UAB „C.“ prašomus dokumentus apie savo finansinę būklę. Tačiau duomenų, galinčių patvirtinti, kad M. S. ar E. Š., ar kitas UAB „C.“ darbuotojas, pasirašydamas 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį su priedu, būtų patikrinęs D. M. išnuomotos įrangos būklę bei nustatęs įrangos buvimo vietą, nėra, ypač įvertinant tai, kad kaip paminėta, nebuvo mokamas įrangos nuomos mokestis. Išnuomotos įrangos inventorizacija atlikta tik dokumentų pagrindu, t. y. kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje ? iš 2025 m. gegužės 19 d. UAB „C.“ rašto matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikalavus buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, jog nurodytu metu įranga nebuvo inventorizuota, nes tokios pareigos įstatymas nenumatė. Klientui išduotas turtas laikomas inventorizuotu pagal turto perdavimą patvirtinantį dokumentą, fiksuojant, kad turto buvimo vieta yra ne įmonėje, o kliento žinioje.

17. Pastebėtina ir tai, kad 2020 m. spalio 1 d. sutarties priede paslaugų užsakymas Nr. 1 buvo numatytos sąlygos, reguliuojančios atvejus, kuomet išnuomota įranga negrąžinama, t. y. 18 punkte įtvirtinta, kad abonentas įrangos nuomos mokestį privalo mokėti pagal šį užsakymą ir įrangos netekimo/praradimo atveju, garantinio remonto laikotarpiu ar kitokio įrangos sugadinimo, gedimo, sužalojimo, susidėvėjimo ar pan. atveju; 23 punkte nurodoma, kad visais atvejais, kai įranga prarandama, nepataisomai sugadinama, sunaikinama ar negrąžinama, abonentas nedelsdamas privalo sumokėti (padengti): mokesčius už ataskaitinio laikotarpio nuomą ir kitas faktiškai suteiktas paslaugas, taip pat visus nuomos mokesčius, mokėtinus iki įrangos nuomos termino pabaigos, bendrą įrangos likutinę vertę nuomos termino pabaigoje bei kitus UAB „C.“ patirtus nuostolius. Taigi, šiuo atveju, analizuojant paminėtas sutartis nustatytos aplinkybės, jog pagal 2018 metų sutartis buvo numatyta galimybė išsipirkti įrangą, jog už įrangos nuomą nebuvo reikalaujama atsiskaityti, taip kaip numatė sutartys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog priešingai nei nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, tarp D. M. ir UAB „C.“ generalinio direktoriaus M. S. galėjo būti sudarytas žodinis susitarimas dėl kitokių, nei paminėtose sutartyse numatytų, sąlygų bei toks žodinis susitarimas tenkino abi šalis. Kitu atveju nėra suprantama ir logiškai paaiškinama dėl kokios priežasties UAB „C.“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntusi raštą D. M. dėl įrangos grąžinimo (4 t., b. l. 106-107) 2020 m. spalio 1 d., nepatikrinusi D. M. turimos įrangos, pasirašė naują sutartį dėl įrangos nuomos su D. M. (1 t., b. l. 26-27) ir iki 2023 m. birželio 28 d. nesiėmė jokių veiksmų dėl išnuomotos įrangos grąžinimo. Logiškai nepaaiškinama ir tai, kad UAB „C.“ dar po 2018 m. spalio 25 d. sutarties sudarymo D. M. pirmaisiais mėnesiais nemokant nuomos už įrangą, nesiuntė jokių raštų šiam dėl įrangos grąžinimo, bet nepaisant to 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašė trišalį susitarimą ir naują sutartį, perdavė papildomos įrangos (2 t., b. l. 76-81,82) bei dar ir 2019 metais, kaip jau paminėta, papildomai užsakinėjo įrangą pagal D. M. užsakymus ir ją perdavė MB „L.“.

18. Tai, kad UAB „C.“ tikslas praėjus daugiau nei 4 metams po pirmosios įrangos perdavimo sutarties sudarymo, buvo gauti lėšas už nuomą, o ne susigrąžinti įrangą (kuri, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nuvertėjusi daugiau nei dvigubai), netiesiogiai patvirtina ir MB „L.“ bankroto bylos duomenys. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. iškėlė bankroto bylą MB „L.“, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „U.“. 2020 m. rugpjūčio 14 d. teismas patvirtino BMB „L.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. balandžio 6 d., teismas patvirtino patikslintą BMB „L.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2020 m. spalio 8 d. teismas pripažino BMB „L.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad BMB „L.“ kreditorių sąraše UAB „C.“ nebuvo, vietoje to, su D. M. buvo pasirašyta nauja 2020 m. spalio 1 d. sutartis. Skundą nagrinėjančio teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina D. M. teiginius, jog 2020 m. spalio 1 d. sutartis buvo sudaryta norint atgauti pinigus už dar neišmokėtą įrangos nuomą (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. Š.), bet neatgauti pačią įrangą (likutinė D. M. visos perduotos įrangos vertė skaičiuojant pagal 2020 m. spalio 1 d. Paslaugų užsakymą Nr. 1 sudarė 260 Eur (įrangos vieneto vertė nuomos termino pabaigoje 1 vnt. 10 Eur, 4 t., b. l. 46). Priešingu atveju nėra aišku dėl kokios priežasties UAB „C.“ savo pažeistų teisių negynė vykstant MB „L.“ bankroto procesui, o pasirinko sudaryti naują sutartį su D. M., kuris neatliko jokių mokėjimų pagal sudarytas sutartis su UAB „C.“ ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir kaip MB „L.“ vadovas (2020 m. rugpjūčio 13 d. advokatų profesinės bendrijos „Dainius Vaičiūnas ir partneriai“ raštas dėl išduotos įrangos grąžinimo, kuriame nurodoma, jog 2018 m. gruodžio 20 d. sutartis nebuvo vykdoma), t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2020 m. spalio 1 d.

19. Taigi, nors prokurorės teigimu, D. M. jam pagal 2020 m. spalio 1 d. sutartį patikėtą ir bendrovei priklausantį turtą pardavė kitiems asmenims, o gavęs pinigus už parduotą įrangą, jų negrąžino bendrovei, bet panaudojo savo asmeninėms reikmėms, t. y. pasisavino UAB „C.“ nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau nesant duomenų, galinčių neabejotinai paneigti D. M. nurodytas aplinkybes dėl tarp jo ir M. S. žodinio susitarimo dėl įrangos pardavimo, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, jog UAB „C.“ nesirūpino įrangos susigrąžinimu, iš esmės nevykdė sutartyse numatytų teisių, sutarčių nenutraukė, bet sudarė vis naujas, nėra pagrindo D. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu pažymėti, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-495/2023). Be to, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013, 2K-257/2014, 2K-47-648/2025). Kaip jau paminėta, nagrinėjamu atveju tarp UAB „C.“ ir D. M. buvo sudarytos įrangos nuomos sutartys, kuriose detaliai išdėstytos sutarties sąlygos, sutartį pasirašiusių asmenų atsakomybė bei pasekmės už netinkamą sutarčių vykdymą, taip pat ir už išnuomotos įrangos negrąžinimą. Tai, jog gautos lėšos už parduotą įrangą buvo panaudotos asmeniniams tikslams, bet ne iš karto perduotos bendrovei, neužkerta kelio UAB „C.“ ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka bei išieškoti iš D. M. įsiskolinimą. Aptartos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. M. nebandė klastoti kokių nors dokumentų, klaidinti UAB „C.“ atstovus dėl kokių nors sąlygų, susijusių su MB „L.“ bankrotu, taip pat nenustatyta, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, apsunkinančių galimybes UAB „C.“ padarytą žalą išsiieškoti Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

21. Be kita ko, UAB „C.“ 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš D. M. Ieškovė (teismo pastaba – UAB „C.“ ) nurodė, kad teikė atsakovui (teismo pastaba – D. M.) įrangos nuomos paslaugas pagal tarp ginčo šalių sudarytą 2018 m. spalio 25 d. įrangos nuomos sutartį Nr. ES251018/01 ir 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. ES010720/01, t. y. atsakovo naudai nuomos tikslu Sutarčių priedų-užsakymų pagrindu buvo išduota UAB „C.“ nuosavybės teise priklausanti įranga. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo D. M. 8 137,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 137,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 272 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „C.“ naudai, sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 1 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) bei 2022 m. lapkričio 7 d. išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 35-37). Taigi, nustatytos aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje patvirtina, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju neperaugo į baudžiamuosius, ir nėra pagrindo jų kriminalizuoti.

22. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. atžvilgiu paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis, baudžiamojoje byloje UAB „C.“ civilinis ieškinys dėl 28 422,10 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

23. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė 2025 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. APD-2025-12555 bei patikslinta 2025 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. ATP-2025-47996 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. 2025 m. lapkričio 8 d. pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 225 Eur už D. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

24. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

25. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas išteisintojo D. M. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (prašoma priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį), tačiau šis apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Išteisintasis D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti išteisintajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo ar išteisintojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo D. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.