- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1546-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03424-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- Š. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo N. K. priešieškinį ieškovei Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Š. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais O. K. ir G. K. tvarką, nustatant, kad atsakovas pasiima vaikus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 16 valandos, atsakovas pasiima vaikus dviejų savaičių laikotarpiui po vieną savaitę pasirinktinai liepos mėnesį ir pasirinktinai rugpjūčio mėnesį, apie pasiėmimo laiką pranešant ieškovei prieš vieną savaitę.
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas neprisideda prie vaikų auklėjimo, nesidomi vaikais, ieškovei paprašius pasiimti vaikus su jais pabūti, atidėlioja vaikų pasiėmimo laiką, nepasiima vaikų sutartu laiku. Kadangi nevyksta sistemingas atsakovo bendravimas su vaikais, gali nutrūkti vaikų ryšys su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1. Atsakovas pasiima vaikus O. K. ir G. K. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 16 valandos; 2. Atsakovas pasiima vaikus O. K. ir G. K. dviejų savaičių laikotarpiui po vieną savaitę laiko pasirinktinai liepos mėnesį ir pasirinktinai rugpjūčio mėnesį, apie konkretų šiame punkte nurodytą vaikų pasiėmimo laiką pranešant ieškovei prieš vieną savaitę.
5. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, gali nutrūkti šalių vaikų ryšys su jų tėvu ir bus sudėtinga jį atkurti, tenkino ieškovės prašymą ir nustatė laikiną vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neįsigilinta į bylos duomenis, ankstesnius ieškovės argumentus dėl tėvo ir vaikų bendravimo nereikalingumo šiuo metu.
1.2. Neįvertinta, kad atsakovas pagal galimybes bendrauja su vaikais, neturi galimybės sistemingai bendrauti. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), neturi savo gyvenamojo būsto. Atsakovas objektyviai negali pasiimti vaikus savaitgaliui su trimis nakvynėmis, nes nėra vaikams reikalingų sąlygų nakvynei (lovų). Atsakovas neturi finansinių galimybių pasirūpinti vaikais per mėnesį šešias dienas, atsakovas gyvena iš bedarbio pašalpos, kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikia ieškovei išlaikymą vaikams. Atsakovas dėl sveikatos (stuburo ligos) tris dienas iš eilės negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, nes negalėtų jų pakelti, nuprausti ir kt. Atsakovas objektyviai neturi galimybės vaikų parsivežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas perdavė šeimos automobilį ieškovei vaiko vežiojimui į darželį (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas neturi kitos transporto priemonės. Atsakovui dėl stuburo skausmų sudėtinga vykti viešuoju transportu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, ypač jeigu tektų viešuoju transportu vykti su vaikais.
1.3. Neatsižvelgta, kad ieškovė 14 mėnesių siekė nutraukti vaikų ir tėvo ryšį, apkalbėdama atsakovą, nebuvo net prielaidos, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ar jie galėtų gyventi kartu su atsakovu. Per 14 mėnesių tarp atsakovo ir vaikų buvęs artimas ir glaudus ryšys susilpnėjo, todėl atsakovas, paėmęs vaikus iš ieškovės, sukeltų vaikams stresą. Liktų neišspręstas klausimas dėl vaikų psichologinio paruošimo juos perduodant atsakovui. Atsakovui dėl ligos skiriama reabilitacija, gydymas ir gali būti, kad nurodytą savaitgalį (savaitę) atsakovas negalės bendrauti su vaikais dėl atsakovui paskirtų procedūrų lankymo.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas nereaguoja į ieškovės prašymus pasiimti vaikus savaitgaliui arba paslaugyti juos, kai šie serga, nelanko vaikų, jų nepasiima ir nevykdo tėvo pareigų vaikams. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, atsakovas nė karto nepasiėmė vaikų, jų neaplankė.
2.2. Atsakovui nusišalinus nuo vaikų auklėjimo, ieškovė išimtinai vaikų interesais pareiškė reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
2.3. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo tėvui priklausančiame bute. Atsakovas turi visas galimybes pasiimti vaikus ir su jais būti (duomenys neskelbtini), nes vaikams ši gyvenamoji vieta yra įprasta, jie nuo gimimo gyveno nurodytame bute. Atsakovas ne savo vardu yra įsigijęs automobilį, kuriuo važinėja (duomenys neskelbtini) mieste ir kuriuo gali vaikus nusivežti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvai. Atsakovo ieškovei perduotas automobilis yra apgadintas, nevažiuojantis, iki šios dienos jis nesuremontuotas dėl lėšų trūkumo.
2.4. Atsakovas teigia, kad nė vienos dienos negali pasirūpinti vaikais dėl finansinių galimybių, tačiau viskuo, ko reikia vaikams, vaikus aprūpina ieškovė (drabužiai, avalynė, sauskelnės, vaistai ir pan.). Buvimo pas atsakovą metu jis privalėtų pavalgydinti vaikus tuo pačiu maistu, kokį valgo jis pats, kitų išlaidų vaikų priežiūrai nereikia. Ieškovės žiniomis, atsakovas vengia susirasti darbą ir dirbti, turi nelegalių pajamų.
2.5. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, neįgalumas jam nėra nustatytas. Atsakovo gydymasis yra laikino pobūdžio.
2.6. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos išimtinai vaikų interesais. Vaikai pažįsta atsakovą ir nori su juo būti. Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad nesugebės vaikais pasirūpinti šešias dienas per mėnesį, gali vaikus iš pradžių pasiimti vienai dienai be nakvynių, vėliau – su nakvynėmis.
2.7. Savaitgaliais procedūros paskiriamos tik privačiose įmonėse, atsakovas nepateikė tokių procedūrų paskyrimą patvirtinančių įrodymų, be to, atsakovas turi derinti savo asmeninius poreikius, atsižvelgdamas į vaikų prioritetinius ir būtinus poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Atsakovas nepateikė prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima atsakovo su procesiniu dokumentu pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
11. Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas pirmosios instancijos teismui motyvuojant tuo, kad, nenustačius laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, gali nutrūkti šalių vaikų ryšys su jų tėvu ir bus sudėtinga jį atkurti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pati ieškovė yra išreiškusi abejonę dėl atsakovo gebėjimo pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės sistemingai bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo ryšys yra susilpnėjęs, todėl vaikų paėmimas iš ieškovės sukeltų jiems stresą.
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka leis užtikrinti, kad nenutrūktų nepilnamečių vaikų ryšys su jų tėvu.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai nustatyti tėvo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Darytina išvada, kad nustatant nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką (taip pat ir laikiną) prioritetas teikiamas vaikų, o ne to iš tėvų, su kuriuo nustatoma bendravimo tvarka, interesams. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo negalėjimo bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka dėl atsakovo sveikatos būklės, finansinės padėties, atsakovo gyvenimo kitame mieste ir pan., tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui yra nustatytas ribotas darbingumas, neįgalumas, o atsakovo užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje neįrodo aktyvių jo pastangų susirasti atsakovo gebėjimus, profesinius įgūdžius ir sveikatos būklę atitinkantį darbą, gauti didesnes pajamas. Šiuo atveju būtent atsakovas turi stengtis užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir tobulėti, bendrauti su savo tėvu, o atsakovo sveikatos problemos, nedarbas negali būti pagrindu atsakovui nevykdyti pareigos bendrauti su savo vaikais. Ieškovės prašymas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką paneigia atsakovo argumentus dėl ieškovės nepasitikėjimo atsakovu ir jo gebėjimu pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, nes priešingu atveju ieškovė tokio prašymo nebūtų teikusi. Be to, ieškovės rūpinimasis šalių nepilnamečių vaikų gerove, susijusia su jų teise bendrauti su tėvu, negali būti laikomas prieštaraujančiu vaikų interesams, priešingai, būtent atsakovo vengimas bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais pažeidžia jų teisę bendrauti su tėvu.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bendravimo su atsakovu tvarka gali neigiamai paveikti šalių nepilnamečius vaikus, jų nebendravimas arba itin retas ir nesistemingas bendravimas su atsakovu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo ryšys yra susilpnėjęs, todėl vaikų paėmimas iš ieškovės sukeltų jiems stresą, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovui nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka pažeidžia pastarųjų teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaikų interesus, atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.