- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1225-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03424-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- Š. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo N. K. priešieškinį ieškovei Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Š. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), sumažinant iki 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
3. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tuo, kad šiuo metu jo sveikata yra visiškai pašlijusi, todėl jis neturi objektyvių galimybių dirbti ir uždirbti pajamų. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos atsakovo turtinei padėčiai. Bylos duomenys patvirtina, kad ir ieškovė negali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies: pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovo atžvelgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. K. ir G. K. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 27 d., iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 237 Eur motinystės išmoka (anksčiau ieškovės pajamos buvo 460 Eur dydžio), 100 Eur valstybės teikiama išmoka dviem nepilnamečiams vaikams ir atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur. Ieškovė, jos nurodymu, su nepilnamečiais vaikais gyvena savo tėvų name, nepatiria būsto išlaikymo išlaidų. Atsakovas šiuo metu nedirba dėl ligos, tai patvirtina 2019 m. vasario 15 d. išrašas iš medicininių dokumentų ir stuburo juosmens dalies magnetinio rezonanso tomografijos duomenys. Atsakovas registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 507,62 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – 591,97 Eur. Atsakovas gyvena kartu su tėvu viename gyvenamajame būste, kurį abu išlaiko. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad abiejų šalių pajamos yra sumažėjusios, t. y. pablogėjo ir ieškovės, ir atsakovo turtinė padėtis. Teismas konstatavo, kad jeigu vaikų motina išgyvena iš 237 Eur sumos savo noru ir savo valia, tai ir vieno vaiko pragyvenimui turėtų pakakti 200 Eur sumos, kurią sudarytų 150 Eur vaiko tėvo teikiamas išlaikymas ir 50 Eur valstybės išmoka vaikui. Atsižvelgęs į tai, kad šalių gaunamos pajamos yra sumažėjusios, pablogėjo jų turtinė padėtis, į atsakovo sveikatos būklę, jo ligos diagnozę, nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius (ginčo šalių vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), proporcingumo ir protingumo principus, teismas manė, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams O. K. ir G. K. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo teisme, t. y. nuo 2019 m. vasario 27 d., iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta išvada, kad atsakovas nedirba dėl ligos. Bylos iškėlimo teisme metu atsakovas dirbo, uždirbdavo maždaug apie 1 000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovo sveikatos būklė buvo tinkama dirbti. Nepagrįstai atsisakyta išreikalauti darbo sutarties su atsakovu nutraukimą patvirtinantį dokumentą, įrodantį, kad atsakovas darbo sutartį nutraukė ne dėl ligos, o savo noru. Atsakovas yra darbingas (neįgalumas atsakovui nenustatytas), jis savo noru ir valia sąmoningai nutraukė darbo sutartį, kad teismui įrodytų esąs bedarbis ir tokiu būdu sumažintų savo įsipareigojimus vaikams.
1.2. Nepagrįstai atsakovo turtinė padėtis vertinta kaip sunki dėl atsakovo registracijos darbo biržoje, nevertintas visas atsakovo turimas turtas. Atsakovo registracija darbo biržoje yra laikino pobūdžio, atsakovas yra darbingas, nutraukė darbo sutartį savo noru. Sumažindamas išlaikymą vaikams teismas nepagrįstai vertino atsakovui išduotus nedarbingumo pažymėjimus už ankstesnį laikotarpį, nes šiuo metu atsakovas yra darbingas ir laikinas nedarbingumas jam nėra nustatytas.
1.3. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas gyvena su tėvu viename gyvenamajame būste. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis atsakovo teiginiu, tačiau nesiremdamas ieškovės teiginiais. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Bute, kuris atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise, atsakovas gyvena vienas.
1.4. Nepagrįstai vertintos šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos, nevertinant aplinkybių, kad atsakovas savo noru pasirinko gauti bedarbio išmokas ir nededa pastangų gauti piniginių lėšų iš darbinės veiklos, tuo tarpu ieškovė negali dirbti dėl objektyvios priežasties – vaiko priežiūros ir vaiko maitinimo krūtimi. Teismas nevertino, kad ieškovė neturi turto, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą, kurį pardavė ir gavo pinigines lėšas.
1.5. Atsakovo pateikti rašteliai apie nuolat jam giminaičių skolinamas pinigines lėšas įrodo, kad atsakovas skolinasi pinigines lėšas ne vaikų, o savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas savo noru neteikė išlaikymo vaikams, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo kitokiu būdu.
1.6. Sumažinant išlaikymą vaikams, nenustatytas vaikams reikalingų lėšų per mėnesį dydis. Įvertinus gaunamą valstybės pašalpą ir teismo nustatytą laikiną išlaikymą vaikams, vaikams išlaikyti būtų skiriama po 200 Eur per mėnesį, nes ieškovė šiuo metu negali teikti išlaikymo vaikams. Toks išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra per mažas, neužtikrinantis vaikų poreikių.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas nedirba dėl ligos, tą patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų ir stuburo juosmens dalies magnetinio rezonanso tomografijos duomenys. Atsakovui diagnozuotas susirgimas yra nuolatinio pobūdžio. Dėl jo atsakovas negalėjo dirbti fizinio darbo ir buvo priverstas nutraukti darbinius santykius dėl sveikatos būklės. Šiuo metu atsakovui sudėtinga rasti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę. Atsakovo sveikata blogėja, jis nuolat lankosi pas gydytojus, šiuo metu jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Neįgalumas patvirtina prarasto darbingumo lygį, kuris atsakovui dar nėra nustatytas. Šiuo metu atsakovas nedirba dėl stuburo ligos ir jam yra skirtas gydymas.
2.2. Atsakovas nevengia dirbti, yra įrašytas į ieškančiųjų darbo sąrašą, ieško darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę. Atsakovas pats nepasirinko gyventi iš bedarbio pašalpos, tai įtakojo susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, atsakovo nedarbingumas.
2.3. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas gyvena su tėvu ir moka būsto išlaikymo mokesčių dalį.
2.4. Abiejų tėvų ne tik teisės, bet ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl ieškovė turėtų dėti visas pastangas susirasti darbą, dirbti ir turėti didesnes pastovias pajamas, kad galėtų teikti vaikams išlaikymą, nes šiuo metu vaikus išlaiko vienas atsakovas. (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūra namuose nebūtina. Dukra G. K. jau gali lankyti ugdymo įstaigą–darželį, o ieškovė gali dirbti.
2.5. Žemės sklypas, kurio dalis priklausė atsakovui, yra parduotas abejų bendraturčių. Už atsakovui priklausančias 3/8 dalis jis gavo 1 000 Eur, kuriuos skyrė vaikų išlaikymui.
2.6. Ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes jai pakanka ir ji pragyvena iš gaunamų pajamų, dargi vaikų pinigus naudoja ne pirmos būtinybės buities prekėms įsigyti.
2.7. Atsakovas niekada nebuvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, visada padėjo materialiai, nupirkdamas vaikams reikalingus daiktus, tą ieškovė pripažino teismo posėdžio metu. Byloje pateikti duomenys, kad antstolis vykdomąjį dokumentą yra grąžinęs ieškovei ir atsakovas ieškovei nėra skolingas.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Teismas nustatė vienam vaikui reikalingą 200 Eur išlaikymo dydį ir dėl to motyvuotai pasisakė nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašo priimti prie jų procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, be to, dalis tų pačių įrodymų jau yra pateikti į bylą ir pirmosios instancijos teismo jie yra priimti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 15 d., iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-184-221/2019 netenkino atsakovo atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį.
12. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumažinant iki 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Atsakovas prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, susidariusia dėl sveikatos problemų.
13. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad atsakovas šiuo metu nedirba dėl ligos, ieškovė išgyvena iš 237 Eur sumos savo noru ir savo valia, todėl vieno vaiko pragyvenimui turėtų pakakti 200 Eur sumos, kurią sudarytų 150 Eur vaiko tėvo teikiamas išlaikymas ir 50 Eur valstybės išmoka vaikui.
14. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas nedirba ne dėl ligos, o siekdamas įrodyti esąs bedarbis ir tokiu būdu sumažinti savo įsipareigojimus vaikams.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad atsakovui nustatyti tam tikri stuburo pažeidimai, diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nedirba dėl ligos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iš paskutinių darboviečių buvo atleistas dėl to, jog dėl ligos negalėjo vykdyti tiesioginių savo pareigų, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui yra nustatytas ribotas darbingumas, neįgalumas. Tai reiškia, kad nėra pagrindo daryti išvadą apie atsakovo negalėjimą dirbti dėl ligos. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, neįrodo aktyvių atsakovo pastangų susirasti jo gebėjimus, profesinius įgūdžius ir sveikatos būklę atitinkantį darbą, gauti didesnes pajamas, taip pat neįrodo, kad jis savarankiškai ieškojo darbo, tačiau dėl konkrečių nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių jo nerado. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Tarnybos atstovės, nesutikusios su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje išsakytiems teiginiams, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas ne tėvų, o jų vaikų interesams, kurie būtų pažeidžiami, jeigu būtų netenkinami vaikų poreikiai. Atsakovas turi stengtis, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos vaikams augti ir tobulėti, o atsakovo nedarbo faktas negali būti pagrindu mažinti iš jo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nesant objektyvių duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti, nes tokiu atveju prioritetas būtų teikiamas atsakovo, o ne jo nepilnamečių vaikų interesams.
16. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-184-221/2019 konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad jeigu vaikų motina išgyvena iš 237 Eur sumos savo noru ir savo valia, tai ir vieno vaiko pragyvenimui turėtų pakakti 200 Eur sumos, kurią sudarytų 150 Eur vaiko tėvo teikiamas išlaikymas ir 50 Eur valstybės išmoka vaikui, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama ieškovės pareiga tinkamai prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau kartu pažymėtina, kad šalių dukra G. K. šiuo metu neturi (duomenys neskelbtini) metų, ieškovė, gyvendama su vaikais, užtikrina jiems gyvenamąjį būstą, tenkina visus kasdieninius vaikų poreikius, patiria didesnes laiko sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių turtinės padėties, vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų pinigų sumų klausimai išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, o laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti yra pakankamos atsakovo ar pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, jog būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
18. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Atsižvelgus į tokią bylos procesinę baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam nagrinėjimo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.