- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-768-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03424-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- Š. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo N. K. priešieškinį ieškovei Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Š. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui N. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ registruotą ieškovės vardu, leidžiant juo naudotis iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais, kurių poreikiams yra būtina transporto priemonė. Automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau atsakovas transporto priemonę laiko užrakinęs, neduoda naudoti vaikų poreikiams, nors pats ja nesinaudoja. Vaikai dažnai serga, tačiau ieškovė neturi galimybės jų nuvežti į gydymo įstaigas. Sūnus O. K. lanko darželį, esantį dideliu atstumu nuo dabartinės ieškovės gyvenamosios vietos. Dėl G. K. amžiaus ieškovė negali dirbti, gauti pajamų, todėl negali įsigyti kito automobilio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ registruotą ieškovės vardu, ir leisti ieškovei juo naudotis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
4. Teismas sprendė, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tačiau aplinkybė, kad šalys tarpusavyje nesutaria, negali įtakoti kiekvienos iš jų santykio su savo nepilnamečiais vaikais, šalys turi bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Iš ieškovės pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad atsakovas nebendradarbiauja šeimos automobilio naudojimo klausimu. Teismas pažymėjo, kad vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove, kuri nedirba, būtent ji vežioja dukrą G. K. ir sūnų O. K. į gydymo įstaigas, sūnų – ir į darželį, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl automobilio naudojimo vaikų poreikiams, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas sutiktų duoti naudoti automobilį ar pats vežiotų šalių nepilnamečius vaikus. Teismas, konstatavęs, kad, netaikius prašomos ieškovės laikinosios apsaugos priemonės ir nesuteikus ieškovei teisės naudotis šeimos automobiliu santuokos nutraukimo proceso metu, šalių vaikai patirtų nepatogumų ir suvaržymų, kadangi jie turi būti vežami į ugdymo, gydymo įstaigas, tenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo atsakovą perduoti automobilį ieškovei, leisti juo naudotis iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neįvertinta, kad ieškovė šiuo metu naudojasi kita transporto priemone – „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, nors buvo įgyta iš santuokinių piniginių lėšų naudotis ieškovei, tačiau registruota ieškovės tėvo vardu, dėl to šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas padalinti minėtą transporto priemonę. Taigi ieškovė turi galimybę nuvežti sūnų į darželį, vaikus į gydymo įstaigą. Dėl to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins ir neapgins vaikų interesų, o iš esmės įteisins situaciją, jog ieškovė turės galimybę naudotis dviem transporto priemonėmis, atsakovui nepaliekant naudotis nė vienos transporto priemonės, o tai prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui. Atsakovas galėtų pats pasirūpinti nepilnamečių vaikų nugabenimu į ugdymo ar kitas reikalingas įstaigas, tačiau to jis negali padaryti dėl ieškovės neadekvataus ir vaikus traumuojančio elgesio.
1.2. Neįvertinta aplinkybė, jog atsakovui reikia nuolat vykti į gydymo įstaigas, nes atsakovas turi didelių problemų su stuburu, ieško darbo, todėl jam yra būtina transporto priemonė. Be to, atsakovas remontuoja, prižiūri, apdraudžia šią transporto priemonę.
1.3. Neįvertinta aplinkybė, jog transporto priemonė buvo įgyta 2015 metais, atsakovo vardu paėmus iš AB SEB banko 4 370 Eur kreditą. Šiuo metu negrąžintas kredito likutis sudaro 2 165 Eur. Ieškovė niekada nemokėjo minėto kredito ir šiuo metu neprisideda prie kredito įmokų. Dėl to pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ne tik šalių lygiateisiškumo, bet ir protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.
1.4. Nutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta, priimta iš esmės tendencingai įvertinus ieškovės subjektyvius ir tikrovės neatitinkančius samprotavimus, neatsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes, neleidžiant pareikšti nuomonės dėl ieškovės prašymo. Tai verčia abejoti teisėjos nešališkumu. Analogiškas ieškovės prašymas jau buvo išspręstas prieš tai bylą nagrinėjusio teisėjo J. Č. prašymą atmetant.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalimi, paskirti atsakovui baudą, kurios 1/2 dalį skirti ieškovei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo tik vieną transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą ieškovės vardu. 2018 m. sausio 18 d. atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo antrą šalių turėtą transporto priemonę – „VW Passat B6“ pardavė O. S. už žymiai mažesnę nei rinkos kainą – 1 000 Eur, o gautas pinigines lėšas pasisavino. Automobiliu „Audi A3“ ieškovė laikinai naudojosi leidus tėvui. Automobilis „Audi A3“ 2018 m. gegužės 8 d. buvo įgytas už 500 Eur, pirkėjas – ieškovės tėvas A. N. Automobilio įgijimo metu šalys gyveno skyrium. Ieškovė iš bendrų namų su mažais vaikais buvo išvyta 2018 m. balandžio 14 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad automobilio „Audi A3“ įsigijimui buvo panaudotos šeimos lėšos.
2.2. Atsakovas naudojasi E. S., moters, su kuria šiuo metu gyvena, automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2.3. Ieškovė, padedant tėvams, rūpinasi savo vaikais, juos slaugo jiems susirgus, vežioja į darželį ir į gydymo įstaigas. Atsakovas nusišalino nuo vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais nuo 2018 m. lapkričio 12 d.
2.4. Automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už šeimos sutaupytas lėšas iki paskolos atsakovui suteikimo. Už automobilį 2015 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta 4 000 Eur. Kreditas atsakovo buto remontui buvo suteiktas 2015 m. gruodžio 3 d. – po automobilio įsigijimo. Atsakovas pateikė kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką, tačiau nepateikė kredito sutarties, kurioje yra nurodyta kredito paskirtis. Atsakovas banko kreditą panaudojo savo asmeniniams tikslams.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė turėjo teisę prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo reikšti antrą kartą, papildžiusi jį įrodymais, kuriais remiantis teismas pagrįstai tenkino prašymą. Atsakovas ir po teismo nutarties, kuria buvo įpareigotas perduoti automobilį ieškovei, gavimo vengė perduoti automobilį ir tik antstoliui pareikalavus jį perdavė sumažinęs jo vertę – pakeitęs detales ir jį sugadinęs.
2.6. Atsakovas, sąmoningai atidėdamas automobilio perdavimą ieškovei, išardė automobilį, sukeitė jo detales, todėl automobilis tapo nevažiuojantis. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise (CPK 95 straipsnis). Teismas turėtų įvertinti nesąžiningus atsakovo veiksmus ir paskirti jam baudą, nurodytą CPK 95 straipsnis 2 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu, o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Atsakovas nepateikė prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
10. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ registruotą ieškovės vardu, ir leisti ieškovei juo naudotis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
11. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovė šiuo metu naudojasi kita transporto priemone, atsakovui reikia nuolat vykti į gydymo įstaigas, jis moka kredito įmokas už automobilį, jį prižiūri, teismas šališkai vertino ieškovės prašyme nurodytus argumentus, nesuteikiant galimybės atsakovui pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
13. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins ir neapgins šalių nepilnamečių vaikų interesų. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik viena transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčija atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ji šiuo metu naudojasi automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad tai yra ieškovės tėvo automobilis ir ji juo laikinai naudojasi tėvui leidus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės teiginiais, nes ji pateikė įrodymus – 2018 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, transporto priemonės registracijos liudijimą, įrodančius, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas ne ieškovės, o A. N. vardu. Aplinkybė, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai ir kuri rūpinasi kasdiene jų priežiūra, turi skolintis transporto priemonę, kad galėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais – nuvežti juos pas gydytojus, į darželį ir pan., nes atsakovas neleidžia ieškovei naudotis šalims priklausančia transporto priemone, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip neatitinkanti šalių nepilnamečių vaikų interesų, tuo labiau, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu turi rūpinti pačios šalys, o ne kurios nors iš jų tėvai. Nors atsakovas teigia, kad jis pats galėtų pasirūpinti vaikų nugabenimu į ugdymo ar kitas reikalingas įstaigas, tačiau kartu pripažįsta, kad to nedaro dėl konfliktiškų šalių santykių. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jam pačiam reikalinga transporto priemonė vykti į gydymo įstaigas, ieškoti darbo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo poreikiams negali būti teikiamas prioritetas, jie negali būti pripažįstami svarbesniais už šalių nepilnamečių vaikų poreikius, todėl, šalims turint tik vieną transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą ją perduoti naudotis ieškovei, su kuria šiuo metu gyvena šalių nepilnamečiai vaikai ir kurių interesams užtikrinti yra reikalinga transporto priemonė.
15. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių argumentų, susijusių su kredito įmokų už automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimu, automobilio priežiūra, pagrįstumo, šalių pateiktų su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų, nes nurodyti argumentai ir įrodymai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis argumentas yra abstraktaus pobūdžio, atsakovas nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Aplinkybė, kad teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris vieną kartą buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą, tuo labiau, kad su pakartotinai pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti nauji įrodymai apie atsakovo atsisakymą perduoti ieškovei automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo atskirasis skundas šias aplinkybes taip pat patvirtina. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovui nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, taip pat nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, 1 dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties nagrinėtu klausimu neteisėtumo ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismą vertinti kaip šališką. Šiuo atveju ieškovės pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, tačiau dėl nepranešimo atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes tokią teisę jis įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą
18. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, skirti atsakovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą grindžia tuo, kad atsakovas, sąmoningai atidėdamas automobilio perdavimą ieškovei, išardė automobilį, sukeitė jo detales, todėl automobilis tapo nevažiuojantis. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, negali vertinti ieškovės nurodytų aplinkybių dėl automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir spręsti, jog jos sudaro pagrindą skirti atsakovui baudą vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi. Automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertės sumažinimo klausimas spręstinas bylą iš esmės nagrinėjančio teismo, ieškovei pareiškus atitinkamus reikalavimus, o ne apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.