- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-184-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03424-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- Š. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo N. K. priešieškinį ieškovei Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Š. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo N. K. priešieškinį ieškovei Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 12 d. neteikia vaikams reguliaraus išlaikymo, per visą laiką vaikams yra pravedęs 50 Eur. Ieškovė neturi galimybės viena išlaikyti vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 15 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas sprendė, kad faktas, jog ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, patvirtina galimą vaikų išlaikymo teisės pažeidimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl priteisė laikiną išlaikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius (šalių vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus, jiems reikalingas visavertis maistas, jų amžių atitinkanti apranga, lavinimosi, higienos reikmenys), į tai, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, teismas neturi duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius, sveikatos problemas, į tai, kad vaikų tėvas ir pats savo lėšomis privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, taip pat į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas išgali vaikams mokėti po 230 Eur išlaikymą kas mėnesį, teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį, pažymėjęs, kad mažesnis išlaikymas neleistų užtikrinti net minimalių vaikų poreikių patenkinimo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. K. ir G. K. po 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas net preliminariai neįvertino šalių finansinės padėties, jų galimybių teikti kiekvienam vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, preliminariai nebuvo įvertinti ir nepilnamečių vaikų poreikiai, tokiu būdu buvo nukrypta nuo formuojamos teisminės praktikos šiuo klausimu. Ieškovė 2018 metais iš viso gavo 3 728,95 Eur pajamų, taigi ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 466,12 Eur. Darytina išvada, kad net ir preliminariai vertinant ieškovės pajamas, matyti, kad pati ieškovė negalėtų šiuo metu skirti tokio dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovė vaikų poreikių tenkinimui neišleidžia 460 Eur ar 400 Eur per mėnesį, t. y. vaikų poreikiai yra mažesni, nei iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro apie 450 Eur. Nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 16 d. atsakovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o tai patvirtina, jog atsakovas turi sveikatos problemų, kurios riboja atsakovo galimybę dirbti ir uždirbti. Teismui iš atsakovo vaikų laikinam išlaikymui priteisus kiekvienam po 200 Eur per mėnesį praktiškai visas atsakovo gaunamas atlyginimas būtų skirtas laikinam vaikų išlaikymui padengti, nepaliekant atsakovui galimybės tenkinti savo būtiniausius poreikius, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat atsakovas neturėtų galimybės su vaikais leisti laisvalaikio ir pramogauti, kadangi tam nebeliktų pajamų. Tai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir teisės leisti laisvalaikį su abiem tėvais. Šalių vaikai nėra mokyklinio amžiaus, jiems nereikia vadovėlių, brangių ugdymo priemonių, jie nelanko būrelių, todėl, atsižvelgiant į vaiką amžių, kiekvieno vaiko išlaikymui šuo metu nėra išleidžiama 400 Eur per mėnesį suma. 120 Eur per mėnesį dydžio laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pakankamas ir vaikų poreikiai būtų maksimaliai patenkinti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, vertinant atsakovo turtinę padėtį, būtina įvertinti ne tik jo pajamas, bet ir kitą turtą. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs 3/8 dalis 0,0790 ha žemės sklypo ir 3/8 dalis dviejų kambarių buto. Atsakovas šiuo metu gyvena jam priklausančiame bute, kurio remontui ir gerinimui skiria dideles lėšas, šiam tikslui sudarydamas kredito sutartis. Ieškovė, neturėdama nuosavo būsto ir priverstinai iškeldinta iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, patirs papildomų išlaidų būsto nuomai, kurių atsakovas nepatiria. Atsakovas paskolos grąžinimui privalo skirti 104,16 Eur per mėnesį, įmokoms pagal 2015 m. gruodžio 2 d. vartojamąjį kreditą – 98,19 Eur per mėnesį. Įvertinus atsakovo prievoles ir jam pačiam reikalingas lėšas pragyvenimui, darytina išvada, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir neišviešina tikrosios savo turtinės padėties. Gyvenant santuokoje, ieškovė ir vaikai buvo viskuo aprūpinti, nes atsakovo pajamos siekė 800–1 000 Eur per mėnesį. Laikinas nedarbingumas nereiškia, kad atsakovas yra neįgalus ir negebės gauti pajamų, reikalingų vaikams išlaikyti. Ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Ieškovė neturės galimybės dirbti ir gauti pajamų dėl metų laiko vaiko priežiūros. Atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie prievolės, t. y. mokėti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes jis šiuo metu turi galimybę dirbti ir gauti pajamų. Ieškovė nuolat stokoja lėšų pragyvenimui, jai padeda jos tėvai. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo, todėl jam nėra žinomi vaikų poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 26 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2018 m. spalio 23 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, 2018 m. spalio 23 d. duomenis apie banko sąskaitos likutį, 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. medicinos dokumentų išrašus. Atsakovas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, be to, tuos pačius įrodymus atsakovas pridėjo prie priešieškinio ir pirmosios instancijos teismas juos priėmė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų priteisimas iš atsakovo.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
10. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad atsakovas privalo prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.
11. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad 200 Eur dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams nereikia, atsakovas neturi finansinių galimybių vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą.
12. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
13. Atsakovas nepateikė įrodymų apie nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo nepilnamečiams vaikams neteikiamą išlaikymą. Atsakovui šiuo metu tinkamai nevykdant pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas priteisė jiems iš atsakovo po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo pajamas 2017 metais.
14. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių vaikų nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tokio amžiaus vaikų poreikius, nurodytus ieškovės ieškinyje, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog šalių nepilnamečiams vaikams nereikia ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo, nepateikė įrodymų šiam atskirojo skundo argumentui pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakanka atsakovo nurodomos 240 Eur (po 120 Eur iš kiekvienos šalies) per mėnesį sumos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti kitokio darbo, gauti didesnes pajamas, ieškojo kito darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.