Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K. (A. K.), ieškovo atstovei advokatei Loretai Paulavičienei, atsakovei Ž. N., atsakovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. N. dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų reikalavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovo A. K. (A. K.) pradinis ieškinys atsakovei Ž. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nustatyti (pakeisti) vieno iš šalių nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su juo; 2) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką; 3) priteisti iš atsakovės periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovės jai išmokėtą 350 Eur valstybės paramą „vaiko pinigai“, taip pat ieškinio pagrinde pažymėjo aplinkybes apie galimą būsto nuomos išlaidų nepilnamečiams vaikams kompensavimo tvarkos punktų taikos sutartyje keitimą (panaikinimą), tačiau atskiro reikalavimo dėl šių aplinkybių ieškinio dalyke nesuformulavo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės 2021 m. spalio 21 d. taikos sutartis dėl dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Teismui pateikta duomenų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Ž. N. sūnus (gimimo liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys dar turi kitą sūnų – M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pateiktos kito šalių sūnaus M. K. neįgalumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, iš kurių matyti, kad M. K. nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kurį vykdo atsakovė, su kuria nustatyta M. K. nuolatinė gyvenamoji vieta. Pateikta Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad M. K. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lankys šio lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupę 2 valandas, priskirtas mokytojo padėjėjas 0,25 etato.

20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

26. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (tokiose bylose įrodinėjimas būtų dar kitoks), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis dėl 250 Eur periodinio išlaikymo priteisimo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo A. K., kai nepilnametis sūnus dar gyveno pas motiną (atsakovę) Ž. N., o ne pas tėvą A. K. (ieškovą). Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2021 m. balandžio 28 d. sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jau gyvena su tėvu (ieškovu) A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. buvo patvirtina taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad sūnaus A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (ieškovu) A. K. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė Ž. N. turi teikti periodinį išlaikymą ir padengti susidariusį įsiskolinimą dėl išlaikymo, nėra ginčo dėl įsiskolinimo laikotarpio, tačiau šalys nesutaria dėl periodinio išlaikymo ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

27. Kaip minėta, ieškovo skaičiavimais, vaiko A. K. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 875,02 Eur suma, o skaičiuojant būsto nuomos išlaidas ant 2 asmenų, sudarytų 902,25 Eur (neįskaičius dar „vaiko pinigų“), tuo tarpu atsakovės skaičiavimais, vaiko A. K. būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį užtektų 445,65 Eur. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, jei per puse dalinti gautųsi 259 Eur. Taigi, ieškovo nurodyta vaiko poreikiams patenkinti skirta suma (902,25 Eur) gerokai viršija orientacinį dydį pagal MMA dydį, o atsakovės nurodyta vaiko poreikiams patenkinti skirta suma (445,65 Eur) nesiekia orientacinio kriterijaus pagal MMA. Jau nurodyta, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taigi, ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį, o atsakovė turėjo pagrįsti, kad yra pagrindas nustatyti vaiko poreikius, kurie nesiekia minimalaus orientacinio kriterijaus dydžio. Nagrinėjamu atveju šalių pozicijos dėl vaiko poreikių iš esmės skiriasi net 538,35 Eur suma, t. y. daugiau negu dvigubai, pateiktos pozicijos dėl daugelio vaiko poreikių iš esmės skirtingos. Ieškovas pageidauja, kad būtų priteistas 300 Eur periodinis išlaikymas, o atsakovė sutinka mokėti tik 100 Eur.

28. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

30. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kasacinio praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas A. K. dirba (duomenys neskelbtini), gauna šioje darbovietėje reguliarias darbines pajamas. Byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą jam darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario iki liepos mėn., vidutiniškai atskaičius mokesčius gaunasi apie 1 235 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad šis ieškovo darbo užmokestis šiuo metu yra mažesnis (apie 1 080 Eur per mėnesį), nurodo, kad tai patvirtina byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas. Iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo iš tiesų matyti, kad ieškovas iš savo darbovietės gavo 2021 m. lapkričio 19 d. 130 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. gavo 896,92 Eur (t. y. per mėnesį bendrai 1 026,92 Eur); 2021 m. spalio 19 d. gavo 130 Eur, 2021 m. spalio 8 d. gavo 978,22 Eur (t. y. per mėnesį bendrai 1 108,22 Eur); 2021 m. rugsėjo 20 d. gavo 130 Eur, 2021 m. rugsėjo 9 d. gavo 956,13 Eur (t. y. per mėnesį bendrai 1 086,13 Eur); 2021 m. rugpjūčio 19 d. gavo 130 Eur, 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo 1 033,32 Eur (t. y. per mėnesį bendrai 1 163,32 Eur); 2021 m. liepos 19 d. gavo 130 Eur; 2021 m. liepos 9 d. gavo 1 104,21 Eur (t. y. per mėnesį bendrai 1 234,21 Eur). Iš šių duomenų, juos susisteminus, matyti, kad faktiškai šiuo metu ieškovo gaunamas atlyginimas kiekvieną mėnesį skiriasi (mažesnis nei buvo nurodytas anksčiau darbovietės pažymoje) ir bendrai per paskutinius 5 mėnesius (pagal turimus duomenis) vidutiniškai sudarė 1 123,76 Eur (5 618,80:5). Todėl laikytina, kad byloje įrodyta, jog ieškovas gauna per mėnesį apie 1 124 Eur darbines pajamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys ieškovo banko sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, jog nuolatos į ieškovo banko sąskaitą atliekami grynųjų pinigų įnešimai (dar iki ieškinio pateikimo dienos, buvo įnešamos ir ženklios sumos, pvz., 2021 m. vasario 2 d. įnešta net 700 Eur), vėliau įnešamos skirtingos mažesnės sumos (pvz., 2021 m. spalio 27 d. įnešta 200 Eur; 2021 m. liepos 14 d. įnešta 200 Eur; 2021 m. liepos 13 d. įnešta 300 Eur; 2021 m. liepos 28 d. įnešta 200 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. įnešta 50 Eur; 2021 m. rugsėjo 26 d. įnešta 120 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. įnešta 200 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. įnešta 70 Eur ir pan.). Nors teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, kad jokių kitų pajamų negauna, antro darbo nedirba (anksčiau dirbo antrą darbą, bet šiuo metu neturi galimybių), tačiau teismui liko neatskleista iš kokių šaltinių gaunamos (nuolat buvo įnešami) į jo banko sąskaitą grynieji pinigai, jeigu neturima jokio kito pajamų šaltinio, nors šias aplinkybes kvestionavo ir atsakovė (jos atstovė), nurodydama, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. ieškovas įnešė į savo sąskaitą bendrai 5 660 Eur grynųjų lėšų, kurių pervedimą sumažino, kai prasidėjo teisminis procesas. Atsakovė paaiškino teismui, kad kai dar gyveno su ieškovu, atsakovas nuolatos dirbdavo antrame darbe. Teismo vertinimu, tikėtina, kad tai gali būti iš papildomo teismui neatskleisto darbo, kadangi faktiškai tokios sumos iš tiesų (faktiškai) nuolatos (visus metus) gaunamos (įnešamos) į ieškovo banko sąskaitą, o ieškovas disponuoja (disponavo) banko sąskaitoje didesnėmis sumomis nei faktiškai gavo pajamų iš darbovietės (duomenys neskelbtini), šios įnešamos lėšos yra ženklios, atsakovas neatskleidė tikslaus šių grynųjų pinigų šaltinio. Taigi, ieškovas faktiškai gauna apie 1 124 Eur reguliarų darbo užmokestį ir dar papildomai faktiškai nuolat disponuoja grynaisiais pinigais įvairiomis sumomis, kuriuos nuolat įnešinėjo į savo banko sąskaitą, šių grynųjų pinigų šaltinis teismui nebuvo atskleistas. Ieškovas (kaip ir atsakovė) turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. K., pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, ieškovas moka šiam sūnui 300 Eur periodinį išlaikymą (dėl šiam sūnui teikiamo išlaikymo tarp šalių taip pat vyksta ginčai, buvo išduotas teismo vykdomasis raštas). Taip pat ieškovas paėmęs 10 000 Eur vartojimo kreditą iš AB SEB banko (kredito grąžinimo pabaiga 2025 m. liepos 12 d.), kurios mėnesio įmoką sudaro 222,62 Eur (paskutinė įmoka 219,26 Eur), numatytos 14,89 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, pateikus 2021 m. spalio 15 d. duomenis teismui, juose nurodyta, kad kredito likutis 8 151,62 Eur. Nurodyta vartojimo kredito paskirtis – automobiliui pirkti/remontuoti. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad šį vartojimo kreditą paėmė automobiliui pirkti (buvo nupirktas už 1 500 Eur dabartinis jam priklausantis automobilis, o kiti pinigai skirti pragyvenimui, vaikų išlaikymui). Pažymėtina, kad iš pateiktų bylos duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė 1992 m. gamybos transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), kurios registracijos dokumentai ieškovo vardu sutvarkyti (įforminti) 2021 m. kovo 2 d. (pati pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta), taip pat pateikta teismui duomenų, kad ieškovas dar ilgą laiką po kredito paėmimo nepanaudojo virš 8 000 Eur paimto kredito likučio. Byloje neįrodyta, kad ieškovui gali priklausyti dar viena transporto priemonė, nors atsakovė (jos atstovė) teigė ir paaiškino, jog ieškovas važiavo su nauju (duomenys neskelbtini) markės automobiliu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovui galėtų nuosavybės teise priklausyti toks automobilis. Ieškovas paaiškino, kad kitą automobilį yra nusipirkusi jo sugyventinė. Taip pat byloje neįrodytas ieškovo poreikis paimti būtent tokio dydžio 10 000 Eur vartojimo kreditą, šio kredito paėmimo tikslieji tikslai, kadangi, kaip ieškovas pats paaiškino teismui, jis paėmė šį kreditą pragyvenimui (vaikų išlaikymui), taip pat iš šių lėšų pirkosi automobilį už 1 500 Eur, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovui tuo metu truko lėšų pragyvenimui ar lėšų tokiam gana nebrangiam automobiliui (t. y. 1 500 Eur vertės) nusipirkti. Skolų dėl būsto komunalinių ar kitiems kreditoriams nenustatyta, taip pat nustatytos aplinkybės apie ieškovo gaunamas reguliarias pajamas tiek iš darbinės veiklos, taip pat nuolatinis grynųjų pinigų turėjimas iš neaiškaus šaltinio, kurių dydis pagal banko sąskaitą gana ženklus, o ginčai dėl nemokamo išlaikymo vaikui M. K. vyksta iš esmės dėl kitų aplinkybių (t. y. dėl nesutariamų išlaikymo dydžių šioje byloje kitam sūnui, būsimų tarpusavio įskaitymų ir pan.). Taigi, nėra aišku, kodėl ieškovas (kaip jis nurodė ir paaiškino teismo posėdžio metu) paėmė būtent tokį didelį vartojimo kreditą pragyvenimui. Tuo labiau pabrėžtina, pats bankas suteikė pagal paskirtį vartojimo kreditą ne pragyvenimui, o automobiliui pirkti/remontuoti), tai aiškiai įforminta sudarytoje rašytinėje sutartyje, todėl neatmestinas variantas, jog ieškovas gali nusipirkti automobilį vėliau, kadangi dar turimas 8 000 Eur kredito likutis, tačiau neįrodyta, jog be šio 10 000 Eur vartojimo kredito ieškovas negalėjo pragyventi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovo banko sąskaitos taip pat paaiškėjo, jog ieškovas 2021 m. sausio 25 d. buvo sudaręs preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo sumokėjęs 2 000 Eur, tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu, ši preliminari sutartis nutraukta, o pinigai buvo grąžinti, todėl šios aplinkybės taip pat rodo, kad ieškovas turėjo dar papildomų lėšų (o tokia suma, kuri ieškovo teigimu jam buvo grąžinta, 2 000 Eur, galėjo būti skirta papildomai tiek pragyvenimui, tiek automobiliui 1 500 Eur vertės nusipirkti. Kaip minėta, ieškovui nuosavybės teise priklauso 1992 m. gamybos transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta įsigyta už 1 500 Eur, taip pat jam nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė taip pat teismui tam tikrus savo medicininius dokumentus apie tai, kad turi tam tikrų sveikatos problemų, apie jas paaiškino teismo posėdžio metu, tačiau, kaip nustatyta, byloje nėra duomenų ,jog ieškovui būtų nustatytas netekto darbingumo lygis, taip pat nepateikta medicinos specialistų rekomendacijų (kad pagal esamas sveikatos problemas) ieškovas negalėtų dirbti ar turėtų dirbti mažiau. Šiuo metu ieškovas kartu su šalių nepilnamečiu vaiku (A. K.) gyvena jam priklausančiame 4 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute, pagal ieškovo paaiškinimus, anksčiau gyveno ir jo sugyventinė, tačiau, ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu ji išsikraustė gyventi į užsienį. Šiuo metu ieškovas taip pat dar gauna 73,50 Eur „vaiko pinigus“, skirtus šalių nepilnamečiui vaikui A. K.

32. Bylos nagrinėjimu nustatyta, kad atsakovė Ž. N. šiuo metu nedirba, slaugo šalių kitą nepilnametį sūnų M. K., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir kuriam nustatytas sunkus neįgalumas, pirmojo lygio specialioji nuolatinės slaugos poreikis, slaugą vykdo atsakovė. Atsakovė gauna 116,76 Eur „vaiko pinigus“ (buvo nurodyta, kad 111 Eur vaiko pinigai, tačiau nuo 2022 m. šis dydis pasikeitė), kurie skirti sūnui M. K. Anksčiau atsakovė gaudavo 181 Eur „vaiko pinigus“, kai abu vaikai dar gyveno pas atsakovę. Taip pat atsakovė anksčiau dar gaudavo nedarbo draudimo išmoką 249 Eur, kuri buvo mokama laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. birželio 16 d. Atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau 2021 m. gegužės 28 d. išsiregistravo dėl vaiko slaugos (pateikta informacija iš Užimtumo tarnybos). Atsakovė šiuo metu gauna 327,60 Eur Savivaldybės tikslinę išmoką už nuolatinę slaugą namuose (buvo nurodyta 312 Eur, tačiau pagal viešai skelbiamą Vilniaus savivaldybės informaciją, slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydis asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, šiuo metu pasikeitė ir sudaro 327,60 Eur), 286 Eur Sodros išmoką M. K. už sunkų neįgalumą. Taigi, nors atsakovė šiuo metu iš valstybės gauna 730,36 Eur sumą, tačiau faktiškai iš šios sumos tik 327,60 Eur laikoma atsakovės pajamomis, kitos valstybės skiriamos sumos skirtos pagal tikslinę paskirtį išimtinai sūnui M. K. ir negali būti laikomos atsakovės pajamomis. Taip pat atsakovės pajamomis negalima priskirti jos vadovaujamo (duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fonde gaunamos aukos (parama). Kaip paaiškino atsakovė teismo posėdžio metu, šis labdaros ir paramos fondas išimtinai skirtas padengti neįgalaus sūnaus M. K. išlaidas slaugos priemonėms ir kelionėms į užsienį gydytis, tai matyti (ir patvirtina) ir iš šio fondo pateiktas banko sąskaitos išrašas, kad į fondą sąskaitą gaunamos lėšos skiriamos M. K. gydymo interesams. CK 6.476 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad auka turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad aukos tikslas gali būti išreiškiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavėjo prašymu ar veiksmais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu auka naudojama ne tam, kam ji buvo paaukota, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme taip pat įtvirtinta, kad Labdaros ir paramos fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris valdo, naudoja jam perduotą ir savo įgytą turtą, tuo turtu disponuoja ir kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros ir (ar) paramos, prireikus kitokios pagalbos teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo, švietimo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir su naudos sau siekimu nesiejamose srityse. Taigi, šio (duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fondo lėšos negali būti laikomos atsakovės pajamomis ir atsakovė negali šių lėšų naudoti kitaip nei pagal tikslinę aukos (paramos) paskirtį. Byloje įrodyta, kad atsakovė turėjo galimybių tam tikru laikotarpiu vykdyti nedidelę individualią veiklą, t. y. atsakovė bandė vykdyti individualią veiklą (grožio prekių pardavimą), tačiau kaip paaiškino atsakovė, jai nesigavo šis verslas, buvo per sunku dirbti, nebuvo laiko dirbti šį darbą ir kartu prižiūrėti nuolatinės slaugos poreikį turintį vaiką. Atsakovė gavo iš šios individualios veiklos apie 30 Eur per mėnesį, šiuo metu šios veiklos nebevykdo. Taigi, nors atsakovė jau nebevykdo šios veiklos, tačiau šios aplinkybės ir pačios atsakovės paaiškinimai rodo, jog atsakovė galėjo (ir gali) uždirbti dar bent 30 Eur papildomų pajamų per mėnesį. Taigi, bendrai įrodyta, kad šiuo metu atsakovė nors gauna 327,60 Eur pajamas (už slaugą), tačiau dar gali uždirbti bent 30 Eur iš individualios veiklos, t. y. bendrai atsakovė gali uždirbti per mėnesį bent 357,60 Eur pajamas. Ieškovas (jo atstovė) dar bandė įrodyti, kad atsakovė gali gauti papildomų pajamų (dirbant kitą darbą), nes šalių neįgalus vaikas (M. K.) pradėjo lankyti darželį-lopšelį, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė detaliai papasakojo kaip vyksta mažesniojo sūnaus slauga per dieną. Kaip minėta, vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismui susidarė vidinis įsitikinimas ir vertinimas pagal pateiktus šalių paaiškinimus ir bylos duomenis, kad šio šalių vaiko priežiūra iš tiesų yra labai sunki (priešingai nei bandė kvestionuoti ieškovas), vaikui būtina nuolatinė priežiūra, specialūs mokymai teikti kvalifikuotą slaugą esant tokiam neįgalumui kokį turi šalių sūnus M. K. Pateikta duomenų ir paaiškinimai, kad atsakovė su vaiku yra gavusi lopšelį-darželį 2 valandoms, vaikui paskirtas specialus darbuotojas, tačiau atsakovė per tas dvi valandas nuolat turi būti budėjimo režime, kadangi lopšeliui-darželiui nepriklauso nuleisti net išmatų maišelį, tačiau išmatų maišelį turi nuleisti pati atsakovė, t. y. medicininė procedūra, kurios mokėsi atsakovė. Teismas sutinka su atsakove, kad vaikui reikia bendrauti, ugdytis, tačiau šis lopšelis-darželis (2 valandoms) nepadeda atsakovei susirasti ar dirbti kitą darbą. Teismas vertina, kad atsakovei prižiūrint (slaugant) M. K., atsakovės galimybės dirbti kitą darbą iš tiesų yra labai ribotos (papildomą tinkamą darbą, kurį būtų galima suderinti su slauga pirmojo lygio neįgalaus vaiko, susirasti sunku), kaip minėta, byloje įrodytos tik minėtos galimos papildomos 30 Eur pajamos (kurias galėtų atsakovė uždirbti), tačiau ne galimybės dirbti papildomai kitą darbą, kai atsakovė slaugo neįgalų šalių sūnų M. K. Atsakovės banko sąskaitos taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovė gauna dar kokias nors kitas pajamas. Viena atsakovės banko sąskaita yra kreditinė, kaip paaiškino atsakovė ir patvirtina sąskaitos išrašas, ji naudojama perkant neplanuotus pirkinius elektroninėse parduotuvėse (tai banko pinigai). Kita sąskaita atidaryta (duomenys neskelbtini) labdaros ir paramos fondui. Dar vienoje sąskaitoje yra laikomos tam tikros atsakovės santaupos. Atsakovė paaiškino, kad šios santaupos buvo dar ankstesnio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad iki fondo įsteigimo, visa finansinė našta už slaugos priemones ir vaistui tekdavo atsakovei, todėl pinigai buvo nuolat taupomi, kad būtų galima užsipirkti į priekį slaugos priemones ir vaistus. Nedidelės santaupos suteikia atsakovei saugumą neplanuotam pirkiniui ar neplanuotoms situacijoms išgyventi. Dar kita atsakovės sąskaita yra pagrindinė, pastoviai naudojama banko sąskaita. Į šią sąskaitą gaunamos socialinės išmokos tikslinė kompensacija, „vaiko pinigai“, vaikui mokama neįgalumo išmoka. Atsakovė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, gyvena su vaiku (M. K.) nuomojamame bute, nurodo, kad patiria apie 410 Eur buto nuomos mokesčio ir komunaliniams mokesčiams (300 Eur nuoma), pateikė įrodymų, kad komunaliniai mokesčiai brangsta. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. sausio mėn. atsakovė patyrė net 223 Eur išlaidas dėl komunalinių mokesčių (šildymas su karštu vandeniu 139 Eur). Kaip paaiškino atsakovė, ir taip pat kaip matyti iš pateiktų atsakovės banko sąskaitų išrašų, atsakovė taipogi kartais gauna tam tikrą finansinę pagalbą iš artimųjų (tiek giminaičių, tiek draugų).

34. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta ir tas buvo matyti teismo posėdžio metu, kad šalių (tėvų) santykiai yra gana komplikuoti, iš esmės konfliktiniai, bendradarbiauja tarpusavyje minimaliai, nelinkę vienas kitam nusileisti.

35. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, svarbu atsižvelgti ir į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

36. Šiuo atveju nėra ginčo tarp šalių dėl šių vaiko poreikių: ryšio išlaidų (22,50 Eur per mėnesį); transporto išlaidos (5,80 Eur per mėnesį); plaukų priežiūra (6 Eur per mėnesį); sveikatos priežiūros – odontologo paslaugos (13,33 Eur per mėnesį); sveikatos priežiūros – testams (5,5 Eur per mėnesį). Dėl kitų visų poreikių tarp šalių yra tam tikri nesutarimai, ginčai.

37. Kaip minėta, klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

38. Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo atveju nėra ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, o iš esmės naujai vertinamas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui A. K. dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (t. y. dėl vaiko persikėlimo gyventi pas tėvą ir gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu), tačiau kartu įvertinamos ir ankstesnėje tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios aplinkybės (šalių nurodytos ir įrodinėtos aplinkybės), kadangi toje byloje ieškovė (šios bylos atsakovė) buvo pateikusi taip pat konkrečią poreikių vaikams lentelę, įrodinėjo (teikė įrodymus) apie vaiko poreikius tuo metu. Tačiau kartu šalys paaiškino, kad 250 Eur periodinis išlaikymas dėl išlaikymo priteisimo A. K. buvo sutartas taikos sutartimi minėtoje byloje neaptarus konkrečių vaiko poreikių, o tiesiog taikiai išsprendus ginčą, pasirinkus tokią sutartą periodinio išlaikymo sumą.

39. Pirmasis poreikis dėl kurio kilo tarp šalių ginčas yra maistas (išlaidos maistui, sultims, vaisiams, skanėstams ir kt.). Nėra ginčo, kad tai yra būtinasis poreikis. Ieškovo skaičiavimais, šias išlaidas sudaro: 42 Eur maistas mokykloje, 73,50 Eur kišenpinigiai ir 238 Eur maistas namuose, bendrai 353,50 Eur per mėnesį. Atsakovės skaičiavimais, šias išlaidas sudaro: 35 Eur maistas mokykloje, 60 Eur kišenpinigiai ir 55 Eur maistas namuose, bendrai 150 Eur per mėnesį.

40. Sprendžiant dėl maisto mokykloje. Ieškovas nurodo 42 Eur dydį. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas buvo pateikęs 1 kvitą dėl 42 Eur sumokėjimo už vaiko maistą mokykloje. Tuo tarpu atsakovė pateikė susirašinėjimą su klasės auklėtoja, kuriame mokytoja nurodė kiek kainavo moksleivio A. K. maitinimas mokykloje, t. y. 2021 m. spalio mėn. – 42 Eur (už 21 dieną); 2021 m. lapkričio mėn. – 30 Eur (už 15 dienų); 2021 m. gruodžio mėn. 32 Eur (už 16 dienų). Kartu iš susirašinėjimo matyti, kad mokytoja taip pat konkrečiai pažymėjo, kad įprastai pietūs yra standartiškai 2 Eur per dieną, vegetariški 1,5 Eur per dieną. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš viešai žinomų aplinkybių moksleiviai turi vasaros atostogas, taip pat 2022–2023 m. laikotarpiu numatytos šios moksleivių atostogos (rudens atostogos 2022 m. spalio 31 d.–lapkričio 4 d.; Žiemos (Kalėdų) atostogos 2022 m. gruodžio 27 d.–2023 m. sausio 6 d.; Žiemos atostogos 2023 m. vasario 13 d.–vasario 17 d.; Pavasario (Velykų) atostogos 2023 m. balandžio 11 d.–balandžio 14 d., Vasaros atostogos 5-8 klasių mokiniams (2022-23 metų mokslo metais A. K. bus (duomenys neskelbtini)) nuo 2023 m. birželio 23 d.–rugpjūčio 31 d. Taip pat būna kitų vienetinių nedarbo dienų (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d.). Taigi, pvz. 2022 m., rugsėjo mėn. iš viso būtų 22 dienos; spalio mėn. 21 diena; lapkričio mėn. 18 dienų; gruodžio mėn. 17 dienų; 2023 m. sausio mėn. 17 dienų; vasario mėn. 15 dienų; kovo mėn. 23 dienos; balandžio mėn. 16 dienų; gegužės mėn. 22 dienos; birželio mėn. 17 dienų. Liepos ir rugpjūčio mėn. 0 dienų. Taigi, vidutiniškai per ateinančius mokslo metus bus 15,6 (16 dienų) mokslo dienų per mėnesį. Jeigu kaina maisto mokykloje yra po 2 Eur per dieną (16x2), tuomet 32 Eur dydis per mėnesį būtų protingas ir iš esmės pagrįstas. Kadangi atsakovė sutinka su 35 Eur maisto maitinimu mokykloje, todėl teismas vertina, kad būtent toks dydis (35 Eur) laikytinas teisingesnis negu ieškovo nurodytas 42 Eur dydis.

41. Sprendžiant dėl kišenpinigių. Ieškovas nurodo 73,50 Eur dydį. Atsakovė pritaria, kad vaikui turi būti skiriami kišenpinigiai, paaiškino, jog ji taip pat visada anksčiau skirdavo A. K. vidutiniškai po 3 Eur kišenpinigius per mokslo metus, tai gautųsi vidutiniškai 60 Eur per mėnesį, tačiau nesupranta, kodėl ieškovas nurodo 73,50 Eur kišenpinigių dydį. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma paskaičiuota tokia pati kaip valstybės skiriami „vaiko pinigai“ (t. y. 73,50 Eur) sūnui A. K., todėl tokia suma kišenpinigių turi būti skiriama vaikui ir nurodyta poreikių lentelėje. Teismas pažymi, kad ieškovo paaiškinimas dėl „vaiko pinigų“ skyrimo tik kišenpinigiams prieštarauja dar kitiems ieškovo paaiškinimams teismo posėdžio metu, nes ieškovas kartu paaiškino, jog „vaiko pinigus“ dar kartu skiria vaiko būreliams, nes jeigu visa „vaiko pinigų“ suma (šiuo metu – 73,50 Eur) būtų skirta tik kišenpinigiams, tuomet nieko iš „vaiko pinigų“ nebūtų skiriama vaiko būreliams. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus ir kitas bylos aplinkybes, teismas vertina ir palaiko atsakovės poziciją šiuo atveju, t. y. kad 3 Eur per dieną, arba 60 Eur per mėnesį kišenpinigių dydis būtų protingas, realus ir pakankamas.

42. Sprendžiant dėl maisto namuose. Ieškovas nurodo 238 Eur dydį. Atsakovė mano, kad užtektų 55 Eur dydžio maisto namuose. Teismui, detaliai susipažinus su byloje esančiais produktų ir prekių pirkimo kvitais, matyti, kad šie kvitai nėra informatyvus, pats ieškovas šias aplinkybės taip pat pripažino ir sutiko, kad pateiktuose teismui kvituose už 6 mėnesius išlaidos būtų dalijamos iš trijų asmenų, nes iš pirkinių matosi, jog buvo perkamas ir maistas, kuris perkamas visai šeimai (vyrauja mėsos produktai, daržovės, aliejus, majonezas ir pan.), taip pat perkami skanėstai, saldumynai. Kvituose dar yra prekių, kurios realiai skirtos ieškovui (tėvui) arba jo sugyventinei (pvz., vynas, degtinė, cigaretės, alus, energetiniai gėrimai ir pan.), kai kurie kvitai susilieję, išblukę, neįskaitomi. Taip pat pažymėtina, kad skanumynai nėra būtinasis vaiko poreikis. Taigi, visi kvitai iš esmės skaičiuojami bendrai prie perkamo maisto trims asmenims, ieškovui (jo atstovei) neatlikus kvituose nurodytų produktų išskyrimo (skaičiavimų) konkrečiai vaikui. Be to, per paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas taip pat emocingai atsakinėjo dėl šiuose kvituose nurodytų prekių, produktų pirkimo ir nenorėjo smulkiai aiškinti aplinkybių (nurodydamas, kad nenori kiekvieno cento skaičiuoti, dėl to sutinka ir su mažesniais dydžiais), taip pat paaiškino, kad daugiau kvitų ir įrodymų neturi, taip pat nepateikti kvitai už du mėnesius (nurodant, kad jų neturi), dėl to liko neaiškus faktinis išleidžiamas išlaidų dydis maistui konkrečiai vaikui, nors tėvas, įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą pagrįsti. Svarbu pažymėtini ir į atsakovės pasiūlymus dėl protingo dydžio maistui (t. y. atsakovė mano, kad 55 Eur dydis būtų realus), nors anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo nurodžiusi teismui dar kitokias aplinkybes dėl faktinių maisto išlaidų nepilnamečiui sūnui A. K. Atsakovė Ž. N. (toje byloje būdama ieškovė), kai dar nepilnametis vaikas A. K. gyveno su ja, nurodė ieškinyje teismui, kad jai gyvenant su vaiku, išlaidos maistui A. K. sudaro apie 99 Eur per mėnesį + išlaidos už maistą mokykloje. Vėliau tos bylos nagrinėjimo metu teikė dar įvairias kitas lenteles ir įrodymus dėl dar didesnių paskaičiavimų išlaidoms maistui, konkretizuodama 8 mėnesiuose kokios buvo patiriamos faktinės išlaidos maistui tik sūnui A. K. 2019–2020 m. (pvz., 2019 m. rugsėjo mėn. 247,57 Eur; 2019 m. spalio mėn. 278,12 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. 306,25 Eur; 2020 m. sausio mėn. 190,46 Eur; 2020 m. vasario mėn. 166,79 Eur; 2020 m. kovo mėn. 166,79 Eur; 2020 m. balandžio mėn. 111,19 Eur; 2020 m. gegužės mėn. 145,42 Eur. Taigi pati atsakovė (tuomet ieškovė) Ž. N. įrodinėjo teisme, jog vien maistui A. K. (kuris tuo metu buvo 1-2 metais jaunesnis) tuo metu buvo patiriama maždaug 201,57 Eur išlaidų per mėnesį (šias pačios Ž. N. įrodinėtas kitoje byloje išlaidas (1 612,59 Eur bendras išlaidas padalinti iš nurodytų 8 mėnesių). Tačiau nagrinėjamu atveju, praėjus 1–2 metų laikotarpiui po ankstesnės bylos, vaikui paaugus, atsakovė kitoje byloje jau skaičiuoja šias išlaidas beveik 4 kartus mažesnes, kai reikalavimai dėl išlaikymo (to paties vaiko) jau pareikšti jai. Šias aplinkybes pagrįstai pažymėjo ir ieškovo atstovė. Teismo vertinimu, toks neproporcingas maisto išlaidų skaičiavimas (kai prieš 2 metus pačios atsakovės buvo nurodoma ir įrodinėjama, kad to paties vaiko išlaidos maistui vidutiniškai yra virš 200 Eur, o šiuo metu vos kiek daugiau negu 50 Eur), laikoma kaip pasirinkta atsakovės gynybos teisme šioje byloje taktika, siekiant sumažinti faktinius vaiko poreikius, todėl dėl šių argumentų atsakovės nurodyta 55 Eur suma nėra laikoma protinga ir reali. Tuo pačiu kartu pripažinta (sutinkant su atsakove ir jos atstove), kad ieškovas šioje byloje taip pat neįrodė kvitais ir kitais įrodymais, nepateikė pagrįstų skaičiavimų (netgi ieškovo buvo vengiama buvo pateikti detalius paaiškinimus dėl šių išlaidų), kad iš tiesų buvo patirtos (patiriamos) 238 Eur per mėnesį išlaidos vaikui A. K. dėl maisto išlaidų. Tačiau nepriklausomai, ar ieškovas gaminasi maistą, ar labiau perkasi pirktinį pagamintą maistą, valgo kavinėse, kebabinėse ir pan., ieškovas iš esmės nurodė nedaug besiskiriantį dydį (t. y. 238 Eur) nuo to, kokį dydį kitame (ankstesniame) procese buvo nurodžiusi pati atsakovė (būdama ieškovė), kai įrodinėjo to paties vaiko išlaidų maistui dydį dar jam gyvenant su motina (kaip minėta pagal nurodytus mėnesius – 201,57 Eur). Nėra tikėtina, kad šis išlaidų dydis maistui, vaikui augant, galėjo mažėti, priešingai, tikėtina, galėjo paaugti dėl to, kad tėvas negamina maisto, o dažniau perkamas maistas iš parduotuvių, kavinių ir pan. Nors kartu pabrėžtina, kad pats tėvas (ieškovas), negamindamas maisto ir taip patirdamas papildomų išlaidų pagamintam maistui pirkti daugiau, negu jų galėtų patirti, jeigu gamintųsi maistą, turi prisiimti atitinkamai dėl to finansinę atsakomybę. Taip pat byloje buvo nurodytos aplinkybės, kad vaikas galėtų ateiti pas motiną pavalgyti, kuri gyvena netoli ieškovo namų, taip išvengiant šių didesnių išlaidų maistui, kadangi atsakovė nuolat gamina naminį maistą. Tačiau kartu byloje esant duomenų apie gana konfliktinius ieškovo ir atsakovės santykius, taip pat esant duomenų apie ne pačius geriausius vaiko ir motinos santykius, tai tokia įgyvendinimo tvarka iš esmės priklausytų nuo pačio vaiko valios, o šios bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad tokia tvarka būtų realiai įgyvendinama (t. y. kad vaikas nuolatos ėjo pavalgyti pas motiną) ir dėl to galėjo būti patirtos faktinės mažesnės išlaidos maistui, todėl šios aplinkybės neturi reikšmės išlaidų dėl maisto išlaidų dydžiui, nustatytinam šioje byloje. Pažymėtina, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas (kaip kad maisto) labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, išlaidos poreikiams kinta. Kartu pažymėtina, kad abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į dabartinį vaiko amžių, poreikį maistui, į pateiktus įrodymus, laikytina, kad 202 Eur per mėnesį suma būtų protinga, teisinga ir pakankama esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms (šiek tiek didesnė nei atsakovės ankstesniame procese nurodyta ir įrodinėta išlaidų suma už maistą šiam vaikui, ir mažesnė nei ieškovo nurodyta šiame procese, kadangi pats ieškovas nepagrindė, nepateikė pagrįstų skaičiavimų dėl didesnio dydžio).

43. Dėl būsto išlaidų. Ieškovas nurodo, kad šios išlaidos sudaro vasarą vidutiniškai 42,33 Eur (127:3), žiemą vidutiniškai 66,71 Eur (200:3), bendrai 54,52 Eur per mėnesį. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas šias išlaidas dar patikslino, nurodydamas, kad turi būti dalinamos šios išlaidos ant 2 asmenų (kadangi sugyventinė išsikraustė iš jo buto), tuomet gaunasi vasarą vidutiniškai 63,50 Eur, o žiemą 100 Eur, bendrai 81,75 Eur per mėnesį. Kartu dar pažymėjo, kad šios būsto išlaikymo kainos vis brangsta, faktiškai dabar yra dar didesnės nei pateikti įrodymai. Atsakovė sutinka, kad tokios išlaidos pagal byloje pateiktus įrodymus sutampa, tačiau nurodo, jog ieškovas galimai meluoja dėl išvykusios savo sugyventinės, taip norėdamas parodyti, jog didesnė komunalinių mokesčių už butą dalis būtų priskirta vaikui tenkančiai daliai. Taip pat nesutinka, kad vaikas turi per pusę su tėvu dengti išlaikomo 4 kambarių buto išlaidas, kadangi ieškovo butas per didelis gyventi dviem, prašo teismo vadovautis teismų praktika tokiais atvejais.

44. Kaip minėta, vaikas turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, tačiau kartu jo poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, kurios, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti. Visuotinai žinoma, kad už bet kurio gyvenamojo būsto išlaikymą yra mokami komunaliniai, šildymo bei administravimo mokesčiai, todėl neabejotinai patiriamos išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto sau (ieškovui) ir sūnui išlaikymu. Pažymėtina, kad abu tėvai privalo suteikti vaikui gyvenamąjį būstą ir jį išlaikyti, ne vien vienas iš tėvų. Todėl į poreikius turi būti įtraukti vaiko daliai reikalingi komunaliniai mokesčiai. Praktikoje ne kartą pažymėta, kad komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas A. K. šiuo metu neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su sūnumi, o turi tik jam priklausantį 4 kambarių butą ((duomenys neskelbtini)), kurį paveldėjo, todėl atitinkamai šiame bute ieškovas su sūnumi ir gyvena. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad svarsto ateityje parduoti šį jam priklausantį butą ir nusipirkti mažesnį butą (siekiant išvengti didesnių būsto išlaikymo išlaidų), tačiau šiai dienai šių procesų dar nepradėjo (byloje buvo pateikta duomenų (banko sąskaitos išrašas), kad buvo sudaryta preliminari buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, ieškovo pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad ši sutartis nutraukta). Todėl vien tai, kad ieškovo vienintelis turimas būstas, kuriame su juo gyvena kartu ir šalių vaikas, yra gana didelis, nepaneigia aplinkybių, jog į poreikius turi būti įtraukti vaiko daliai reikalingi komunaliniai mokesčiai, neeliminuojant vaikui tenkančios dalies vien dėl to, kad gyvenamasis būstas yra didelis. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas ne nuomoja būstą, kurį būtų lengviau pakeisti, o šis butas ieškovui priklauso nuosavybės teise, nėra taip lengva jį pakeisti kitu gyvenamuoju būstu, šios procedūros užtrunka (t. y. naujo būsto paieška ir buto pardavimas už norimą kainą). Pabrėžtina ir tai, kad, kaip matyti iš Tarnybos 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, atsakovė su kitu šalių vaiku gyvena iš esmės tokios paties dydžio nuomojamame bute (t. y. apie 64 kv. m). Taigi, tėvų išlaidos dėl būsto išlaikymo yra panašios. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad šiame bute jau nebegyvena ieškovo sugyventinė, kuri išvažiavo gyventi į užsienį. Pabrėžtina, kad ieškovas teikė paaiškinimus teismo posėdžio prisiekęs, įspėtas apie melagingų paaiškinimų davimą (priesaikos sulaužymą), kartu pabrėžiant aplinkybes, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo netikėti jo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Be to, tokių aplinkybių iš esmės nėra kaip papildomai objektyviai patikrinti, t. y. gyvenančių asmenų bute skaičiaus nuolat gali keistis, gali būti ir nurodoma, jog asmuo tik lankosi kaip svečias ir pan. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo sugyventinė vis dar galėtų gyventi šiame bute. Šiuo atveju nurodytos būsto išlaidos iš esmės pagrįstos, pati atsakovė to neneigia, todėl pripažinus, kad ieškovo bute šiuo metu gyvena 2 asmenis (ieškovas ir jo sūnus), šios išlaidos pagal pateiktus įrodymus sudarytų vasarą vidutiniškai 63,50 Eur, o žiemą 100 Eur, bendrai 81,75 Eur per mėnesį.

46. Kaip minėta, vaiko higiena yra būtinasis poreikis ir visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Tarp tėvų (ginčo šalių) nurodytų šių išlaidų didelio skirtumo nėra (10 Eur skirtumas). Teismas, vertindamas šias išlaidas pagal protingumo ir realumo kriterijaus bei byloje turimus duomenis, nemano, kad nepilnamečiui vaikui per vieną mėnesį reikia higienos prekių (šampūnų, muilo, dantų pastos ir pan.) už 20 Eur per mėnesį. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui patvirtinančių įrodymų, kad jam šios išlaidos sudarė konkrečiai tokią sumą, pateikti tik keli duomenis apie kelias pirktas prekes, kurios nesiekia šios sumos per mėnesį. Atsakovė, ankstesniame procese civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būdama ieškovė, buvo nurodžiusi dar didesnį šių išlaidų dydį sūnui A. K., t. y. 23 Eur, tačiau nagrinėjimo metu faktiškai teikė papildomus įrodymus, buvo nurodžiusi mažesnes faktines patiriamas šias išlaidas už tuos pačius 8 mėnesius, kurie buvo vertinami ir dėl maisto išlaidų. Konkrečiai buvo nurodytos šios išlaidų higienai sumos per 8 mėnesius: 2,48 Eur; 5,38 Eur; 36,09 Eur; 10,25 Eur; 28,58 Eur; 6,24 Eur; 28,58 Eur; 6,61 Eur, bendrai 124,21 Eur, kas sudaro 15,53 Eur. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad būtent toks dydis (16 Eur) laikytinas teisingesnis negu ieškovo nurodytas 20 Eur dydis ar atsakovės nurodytas 10 Eur dydis.

47. Sprendžiant dėl laisvalaikio (teatras kino teatras, įvairių renginių lankymas, kitų vaikų gimtadienių šventimas). Ieškovas nurodo 30 Eur dydį. Atsakovė nurodo, kad vaikui pakanka vidutiniškai 20 Eur per mėnesį. Ieškovas pateikė įrodymų apie 20 Eur per mėnesį patiriamas tokias išlaidas, kai vaikas pradėjo su juo gyventi. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nemato pagrindo įrodinėti visuotinai žinomų faktų, kadangi vaikas turi lankytis renginiuose, turėti laisvalaikį, nueiti į kiną ir pan., o šios išlaidos nuolatos brangsta, todėl, jo manymu, ši jo nurodyta suma (30 Eur) yra protinga ir teisinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Ž. N. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būdama ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad sūnaus A. K. įgūdžių skatinimui, lavinimuisi ir laisvalaikiui per mėnesį reikia apie 55 Eur sumos, taip pat įrodinėjo, kad per 8 mėnesius (tuos pačius, kurie buvo vertinti dėl higienos, maisto išlaidų) patyrė konkrečias tokias išlaidas. Lentelėse nurodytos laisvalaikio išlaidos buvo sudėtos kartu su būreliais (sudarė vidurkis apie 55 Eur kartu su būreliais, t. y. 170 Eur; 50 Eur; 0 Eur; 20 Eur; 40 Eur; 60 Eur; 40 Eur; 59,50 Eur).

48. Kaip minėta, nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismas, atsižvelgęs į visų nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad ieškovo reikalaujamas išlaikymo dydis ženkliai viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (todėl ieškovas turėjo pateikti įrodymus dėl patiriamų mėnesinių 30 Eur dydžio laisvalaikio išlaidų), todėl sprendžia, kad vis dėlto atsakovės, o ne ieškovo nurodytos, laisvalaikio išlaidų sumos (t. y. 20 Eur per mėnesį) yra protingo ir realaus dydžio. Taip pat teismas pažymi, kad kiekvienas iš tėvų pasirenka kaip su vaiku švęsti vaiko gimtadienį ar kitas šventes ir atitinkamai jas finansuoja.

50. Kaip jau minėta anksčiau ir dėl laisvalaikio, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius, turi teisę į papildomą ugdymą, būrelius, kuriuos turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį. Tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakove (jos atstove), kad ieškovas parinko neformaliojo ugdymo būrelius (net du), neatsižvelgęs į byloje nustatytą sunkią atsakovės finansinę padėtį (ir atsakovės apribotas galimybes gauti papildomas pajamas), su ja nederinęs, šie būreliai (jų išlaidos) iš esmės atsirado teisminio nagrinėjimo metu, taip pat pats ieškovas proceso metu teigė, kad jo paties finansinė padėtis, nors geresnė nei atsakovės, tačiau taip pat yra prasta, turi įsiskolinimą dėl išlaikymo, tačiau nepaisant to tėvas (ieškovas) būreliams ir kitam sporto inventoriui skyrė 167,50 Eur sumą per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai dėl šių išlaidų prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad iš dalies būreliai finansuojami „vaiko pinigais“, tačiau faktiškai pats ieškovas taip pat nurodė, jog visus „vaiko pinigus“ duoda vaikui kišenpinigiams (kaip byloje nustatyta, protingas dydis kišenpinigiams yra 60 Eur, todėl pagal tokią tėvo ir sūnaus tvarką dėl „vaiko pinigų“, tuomet faktiškai būreliams liktų papildomai tik 13,50 Eur „vaiko pinigų“). Teismas pritaria, kad kiek įmanoma būtina skirti piniginių lėšų vaikui neformaliam ugdymui, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į finansines galimybes tokius būrelius apmokėti. Teismas neabejoja, kad pasirinkti būreliai – tiek kartingų, tiek tinklinio būreliai yra įdomūs ir naudingi tokio amžiaus berniukams kaip šalių sūnus A. K., taip pat leidžia nukreipti dėmesį nuo kompiuterinių žaidimų, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, tęsti jį dominančias veiklas, kuriose vaikas jau turi didelį pomėgį, įdirbį bei yra pasiekęs tam tikrų rezultatų. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad kartingo būrelis sūnui labai patiko, jis jį nuolat lanko, tobulina savo įgūdžius, planuoja dalyvauti varžybose, norėtų dalyvauti ir stovyklose. Teismo vertinimu, išbraukus šį būrelį iš vaiko poreikių, iš esmės gali būti padaryta moralinė žala vaikui (ypač atkreipus į byloje esančių duomenų visumą, kurios buvo pažymėtos dar teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad dėl šių įvykių (sūnaus ir motinos konflikto, persikraustymo pas tėvą ir pan.) vaikas galimai patiria (patyrė) dėl to emocinių ir psichologinių sunkumų, išgyvenimų). Toks būrelis, kuris šiuo metu jam labai patinka ir jis jau įgavo tam tikrą įdirbį šiame būrelyje, turėtų būti laikomas kaip būtinas. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į sudėtingą atsakovės finansinę padėtį ir kitas bylos aplinkybes, nėra tikslinga (neturint tam finansinių galimybių) kartu turėti dar antrą būrelį (t. y. šiuo atveju tinklinio būrelį), kurio faktiškai patiriamų išlaidų ieškovas taip pat nepagrindė rašytiniais įrodymais, o kito sporto inventoriaus įsigijimo išlaidų protinga bendra suma per mėnesį būtų 10 Eur per mėnesį. Taigi, teismo vertinimu, neformaliam ugdymui vaikui reikia bent po 130 Eur per mėnesį. Kaip jau minėta, pati atsakovė ankstesnėje byloje taip pat ieškiniu teigė, jog vaiko A. K. būreliams turi būti skiriama apie 100 Eur per mėnesį. Be to, 13,50 Eur „vaiko pinigų“ galėtų būti skiriama šioms būrelių išlaidoms padengti (kaip nurodė ir pats ieškovas). Todėl teismo vertinimu, minėta suma (130 Eur) atitiktų tėvų finansines galimybes (tuo pačiu pažymint aplinkybes, kad galutinės nustatytos vaiko poreikių išlaidos bus paskirstomos ne lygiomis dalimis tėvams, su kuo sutinka abi ginčo šalys.

52. Taigi, šiuo atveju vaistų, vitaminų ir papildų poreikį pripažįsta abi ginčo šalys (tėvai), tačiau ieškovas nepateikė teismui šias išlaidas (nurodytą dydį) patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad gyvenimiškai įprasta, jog nepaisant vaikams teikiamo maisto, jiems, ypač bręstantiems, augantiems ar sportuojantiems vaikams, gali trūkti vitaminų, maisto papildų ar mineralinių medžiagų, taip pat bet kada gali atsirasti vaistų poreikis dėl ligų, todėl tokios išlaidos turi būti pripažintos kaip vaiko būtinas poreikis. Ypač atkreiptinas dėmesys į COVID-19 pandemiją, padidėjusias rizikas susirgti ir atitinkamai padidėjęs poreikis vaistų. Pabrėžtina, kad šis poreikis būtinas vaikui, nepaisant to, jog tėvas kurį laiką nepirko šių produktų ar nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (kaip ieškovas teigė, jis nėra išsaugojęs nemažai kvitų), kadangi šis poreikis yra vaiko, o ne tėvo. Tėvui, su kuriuo nuolatos gyvena vaikas, nevykdant šio vaiko poreikio, iš esmės motina gali reikšti pastabas dėl šių aplinkybių, reikalauti, kad ieškovas (tėvas) užtikrintų vaikui reikiamus vaistus, vitaminus, papildus ir pan., pati atsakovė nurodė, jog šiuo metu taip pat pati perka vitaminus vaikui. Atsakovė anksčiau (pagal ankstesnį teisminį procesą) skirdavo A. K. apie 15 Eur šioms išlaidoms, todėl teismas, atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, į tai, kad dalį vitaminų nuperka pati atsakovė, o ieškovas nepagrindė šių išlaidų dydžio, pripažįsta 10 Eur sumą (vaistams, vitaminams ir papildams) per mėnesį protinga šiuo atveju. Nėra protinga neskirti jokios sumos, kaip to pageidauja atsakovė, tačiau ir ieškovas neįrodė 17 Eur išlaidų per mėnesį pagrįstumo.

53. Taip pat tarp šalių yra ginčas, ar akinių gamybos išlaidos turi būti skaičiuojamos per metus, ar už du metus. Ieškovas pateikė įrodymų, kad jam gyvenant su vaiku, jis patyrė faktines 142,45 Eur išlaidas dėl akinių gamybos vaikui. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikui A. K. reikalingi nuolatos akiniai. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos akiniams kartą per metus yra pagrįstos (pateikti įrodymai, jog jau per laikotarpį, kai vaikas pradėjo gyventi su ieškovu, jis jau patyrė tokio dydžio išlaidas, t. y. trumpesnį laikotarpį nei metai) ir protingos. Poreikių lentelėje nėra nurodyta padidinta akinių kaina, atitinka rinkos kainas. Be to, akivaizdu, kad vaikas auga, kartu ir vis atsiranda poreikis dėl naujų akinių, taip pat vienų akinių per metus gali neužtekti, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog toks poreikis atsiranda tik kartą per 2 metus. Teismo įsitikinimu ir vertinimu, ieškovo nurodytas akinių gamybos išlaidų paskaičiavimas su pateiktais įrodymais yra teisingesnis, todėl laikoma, kad byloje įrodyta, jog okulisto paslaugos (konkrečiai akinių gamybai) protinga ir reali yra 11,87 Eur suma. Laikoma, kad dėl sveikatos priežiūros poreikių bendra suma yra 40,70 Eur (13,33+11,87+5,5+10).

55. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta suma atostogoms yra pagrįsta ir protinga. Šiuo atveju 500 Eur sumos per metus pilnai pakaktų bent kartą per metus minimaliai kartu su tėvu nuvykti atostogauti. Atsakovės nurodyta 250 Eur per metus suma yra pernelyg maža pagal dabartines kainas. Kartu pažymėtina, kad pačiam ieškovui reikia bent 1 kartą per metus paatostogauti, tačiau kai sūnus gyvena su juo, ieškovas nevyks atostogauti vienas, palikdamas sūnų vieną. Šioje byloje pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, kad tėvas su sūnumi keliavo kartu atostogauti į užsienį. Tokios jų išlaidos pagrįstos ir protingos, nebuvo padidintos, taip pat tokios atostogos naudingos vaikui, tvirtinta vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Todėl atsakovė (kaip motina) turėtų kartu su tėvu prisiimti šias išlaidas, susijusias su sūnaus atostogomis. Teismo vertinimu, nurodyta ieškovo nurodyta 41,67 Eur suma yra protinga, atitiktų tėvų finansines galimybes, kartu pažymint anksčiau jau minėtas aplinkybes, kad galutinės vaiko poreikių išlaidos dar bus paskirstomos ne lygiomis dalimis tėvams, su kuo sutinka abi ginčo šalys.

56. Sprendžiant dėl aprangos ir avalynės. Ieškovas nurodo, kad apranga – 50 Eur per mėnesį rūbai (600 Eur per metus); 16,67 Eur per mėnesį avalynė (200 Eur per metus), bendrai išlaidos per mėnesį 66,67 Eur. Atsakovė nurodė, kad protingas dydis už rūbus būtų 400 Eur per metus (t. y. po 33,33 Eur per mėnesį), o už avalynę protingas dydis būtų 200 Eur per metus (t. y. po 16,67 Eur per mėnesį), bendrai 50 Eur per mėnesį. Atsakovės pateikė skaičiavimus, kad ieškovas pilnai nepagrindė šių išlaidų, pagrįstas pagal kvitus tik 54,95 Eur per mėnesį dydis. Teismas taip pat sutinka, kad ieškovas pagrindė šias išlaidas tik minėtai sumai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių išlaidų šiais metais buvo daugiau, kadangi atsakovė neatidavė vaikui visų rūbų. Atsakovė paaiškino, kad vaikui drabužiai buvo atiduoti, tiesiog dauguma jų buvo išaugti. Abi šalys sutiko, kad sūnus auga, todėl normalu, jog kiekvieną sezoną jam yra perkami drabužiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Ž. N. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būdama toje byloje ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad sūnaus A. K. aprangai ir avalynei išleisdavo apie 84 Eur per mėnesį. Konkrečiai tos bylos nagrinėjimo metu buvo nurodytos šios sumos dėl avalynės ir batų pirkimo per tuos pačius 8 mėnesius: 0 Eur; 31,98 Eur; 0 Eur; 0 Eur; 4,99 Eur; 133,86 Eur; 4,99 Eur; 91,33 Eur, bendra suma 267,15 Eur, 33,39 Eur per mėnesį.

59. Teismas, vertindamas šias išlaidas, daro išvadą, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė mokymosi išlaidų. Kaip pats ieškovas pažymėjo šios faktinės išlaidos buvo apskaičiuotos ir grindžiamos tik prielaidomis apie tai kiek ateityje pasiruošimas naujiesiems metams gali kainuoti. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta 400 Eur per metus suma yra pernelyg didelė, ypač pabrėžus aplinkybes, kad ji ir bent dalinai nepagrįsta, todėl teismas laiko protingesne ir realesne suma atsakovės nurodytą 200 Eur per metus sumą (t. y. 20,83 Eur per mėnesį). Taip pat neaiškiai ieškovas nurodė (paaiškino) teismui aplinkybes dėl kompiuterio įsigijimo. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad kompiuteris (darbui, mokslams) buvo nupirktas jau sūnui gyvenant su ieškovu, kai šalių sūnus pradėjo naudotis senu kompiuteriu, jis silpnai veikė, todėl reikėjo naujo, tačiau faktiškai pagal rašytinius įrodymus šis kompiuteris buvo pirktas 2021 m. kovo 16 d., t. y. tuo laikotarpiu vaikas (A. K.) dar gyveno su motina ir ieškovas dar negalėjo žinoti, kad vaikas (A. K.) nuolatos gyvens su tėvu ir jam reikės mokslams kompiuterio, o tikėtina kompiuteris buvo pirktas sau, tiesiog pakeičiant senąjį kompiuterį. Kaip paaiškino ieškovas, ankstesnis kompiuteris buvo labai senas ir reikėjo jį pakeisti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad šis kompiuteris vis dėl to šiuo metu jau naudojamas ir bus naudojamas vaiko mokslams, atsakovei sutinkant su 500 Eur suma išlaidoms kompiuteriui ir jo priedams, todėl teismas laiko, kad būtent atsakovės nurodyta suma (500 Eur 4 metams) yra protingesnė ir realesnė šiuo atveju. Pabrėžtina ir tai, kad pats ieškovas neneigė, jog ankstesnį kompiuterį turėjo daug metų, tai tikėtina, kad ir šis (jei nesuges) galės būti naudojamas net ilgiau nei 4 metus, tačiau tam tikras išlaidas (tiek remontui, tiek priedams) gali būti patiriamos, todėl teismas pripažįsta atsakovės nurodytą 500 Eur sumą per 4 metus, kas yra 10,41 Eur per mėnesį protinga šias išlaidas padengti.

60. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. K. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 748 Eur suma, įskaičius 73,50 „vaiko pinigus“ tuomet lieka 674,50 Eur, kurią turėtų skirti abu tėvai. Teismo nuomone, šis nustatytas šalių nepilnamečio poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu lygiomis dalimis, tuomet tėvai turėtų skirti po 337,25 Eur periodinį išlaikymą.

61. Sprendžiant dėl to kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

63. Nagrinėjamu atveju jau buvo detaliai išanalizuota ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis, t. y. galimybės gauti papildomas pajamas, galimybės papildomai dirbti, turimas turtas, patiriamos išlaidos, turimi kiti įsipareigojimai ir pan., ir padarytos tikėtinos išvados, kad ieškovo finansinė situacija yra ženkliai geresnė nei atsakovės. Ieškovas gauna reguliarias darbines pajamas, papildomai dar nuolat turi grynųjų piniginių lėšų iš neatskleisto šaltinio (tikėtinai turi papildomų pajamų), turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, paimtas kreditas iš banko ne dėl pragyvenimo neturint lėšų (kaip buvo bandyta įrodyta byloje), tačiau tikėtina dėl savo poreikių tenkinimo, taip pat ieškovas yra darbingas (nenustatytas nedarbingumas), darbingo amžiaus asmuo, galintis tikėtinai iš esmės pagal savo patirtį gauti ir dar didesnes darbines pajamas. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), ten nuolat privalomai tikrinama sveikata, todėl ieškovui turint rimtų sveikatos problemų (dėl kurių jis negalėtų dirbti), tuomet iš esmės ieškovas negalėtų dirbti ir (duomenys neskelbtini), tačiau šiai dienai ieškovas iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) (pateiktas byloje 1 radiologinis tyrimas nepatvirtina ieškovo nedarbingumo). Tuo tarpu atsakovė neturi savo turto (patiria ženklias nuomojamo buto išlaikymo išlaidas), gauna nedideles pajamas (iš esmės už slaugą), slaugo neįgalų pirmojo lygio slaugos reikalaujantį kitą sūnų išlaikymą, jos galimybės gauti kokias nors kitas pajamas, papildomai dirbti, yra labai apribotos. Atsakovei iš esmės nuolat tenka rūpintis neįgaliu vaiku. Pažymėtina, kad atsakovei, su kuria liko neįgalus vaikas, tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą, kad pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kuriam išsivysto tokia negalia, kuri visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga. Esant tokioms aplinkybės akivaizdu, kad atsakovė negali gauti daugiau pajamų negu nustatyta šioje byloje (t. y. maksimaliai 357,60 Eur), tačiau atsakovei dar reikia nuomotis butą (neturint nuosavo), jį išlaikyti, patiriamos ir kitos išlaidos. Ieškovas nepagrįstai kvestionavo šioje byloje aplinkybes, kad atsakovė turėjo naudoti savo nuožiūra (kartu ir teikiant kaip išlaikymą kitam sūnui) kitos tikslinės paskirties valstybės išmokas ir aukas (paramą), kadangi šios sumos skirtos konkrečiai kitam šalių sūnui – neįgaliam M. K., jo gydymui, kuris tikėtina pagal nurodytą neįgalumą yra ypač sudėtingas ir brangus vien valstybės pagalbos nepakanka. Taigi, teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė negu atsakovės.

64. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus šalių turtinės padėties proporcijas, darytina išvada, kad lygiomis dalimis šalys išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikti negali, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teikti 75 procentus, o atsakovė 25 procentus išlaikymo, reikalingo vaiko A. K. būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. atsakovei tenkanti išlaikymo suma yra 169 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nurodytos proporcijos (t. y. 75 ir 25 proc.) ir priteistas konkretus periodinio išlaikymo dydis (169 Eur) esamoje situacijoje užtikrintų prioritetinius vaiko interesus, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo, taip pat atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

65. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės Ž. N. nepilnamečio sūnaus A. K. naudai priteistinas 169 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į nepilnamečio vaiko tėvo (ieškovo) A. K. nurodytą banko sąskaitą.

66. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui A. K. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriamas ieškovas A. K., kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

67. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, ateityje gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

68. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 28 d. nutartimi nustačius nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) A. K., priteisus šiuo teismo sprendimu periodinį išlaikymą iš motinos, šalims nesant ginčo, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2021 m. balandžio 28 d. gyvena su tėvu, todėl nuo 2021 m. balandžio 28 d. nutraukiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

69. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

70. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio ir atsakovė sutiko, kad ji turi sumokėti įsiskolinimą už 4 mėnesius pagal byloje nustatytą periodinio išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju priteistas iš atsakovės 169 Eur periodinis išlaikymas, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės bendrai 676 Eur (169x4) išlaikymo įsiskolinimą.

71. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės Ž. N. nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur jam skirtos valstybės paramos, vadinamos „vaiko pinigais“, kuriais ji nepagrįstai disponavo 2021 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Byloje pateikti įrodymai, kad šiuos „vaiko pinigus“ 350 Eur atsakovė bylos nagrinėjimo metu (t. y. 2022 m. sausio 13 d.) sumokėjo ieškovui. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 350 Eur „vaiko pinigai“ buvo sumokėti ieškovui tik bylos nagrinėjimo metu, jau po ieškinio priėmimo nagrinėti ir po privalomosios mediacijos. Ieškovas teismo posėdžio nebepalaikė šio reikalavimo, tačiau jo neatsisakė. Taigi, ieškovas neatsisakė reikalavimo dėl šių 350 Eur piniginių lėšų „vaiko pinigų“ priteisimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis), nors reikalavimas buvo įvykdytas, tai būtų pagrindas civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsakovei įvykdžius reikalavimą, laikytina, kad materialinis ieškovo reikalavimas yra patenkintas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taigi yra pagrindas šioje dalyje ieškinį atmesti. Apygardos teismai ne kartą išaiškino, kad Civilinio proceso kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus po ieškinio pareiškimo ir ieškovas nuo ieškinio neatsisako – proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovo jo atsisakyti. Ieškovui neatsisakant ieškinio teismas turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1135-524/2019). Taigi, teismas įvertinęs bylos aplinkybes, vertina, kad atsakovei ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 350 Eur „vaiko pinigų“ įvykdžius, tačiau ieškovui nuo ieškinio neatsisakius, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 350 Eur „vaiko pinigus“ laikytinas įvykdytu, todėl netenkinamas.

72. Ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1.4 punkte numatyto šalių susitarimo dalį, kurioje ieškovas A. K. įsipareigojo kompensuoti nepilnamečiam vaikui A. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė neprieštaravo šiam ieškovo reikalavimui, su juo sutiko, tačiau kartu pažymėjo, kad galimai formuluotė „nutraukti“ nėra tinkama, labiau tinkama „pakeisti“, detaliau tokių motyvų neargumentavo.

73. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas; ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Faktinės situacijos pasikeitimas, kuris gali lemti kitokius šalių tarpusavio santykius, po teismo sprendimo priėmimo, yra pagrindas šalims geranoriškai kitaip susitarti dėl situacijos sprendimo būdo bendru sutarimu, o to nepadarius – įstatyme yra numatyta galimybė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1187-854/2020). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Jeigu susitarimas nebeužtikrina vaiko teisės gauti išlaikymą, sudaro pagrindą spręsti dėl susitarimo pakeitimo. Susitarimai susiję dėl vaikų išlaikymo turi nepažeisti imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, neprieštarauti viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga). Tarp šalių papildomai gali būti susitariama dėl vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomo vaiko priežiūros poreikio, galima susitarti dėl laikinų periodinių išmokų, padengiančias tam tikras papildomas vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų (pvz., kaip šiuo atveju anksčiau šalių sudarytoje taikos sutartyje buvo sudarytas tėvų susitarimas dėl tėvo padėjimo motinai finansiškai užtikrinti gyvenamojo būsto nuomą, kuriame gyvena vaikas). Išnykus tam tikram vaiko priežiūros poreikiui, iš kurio priteistas papildomas išlaikymas periodinėmis išmokomis (pvz., kaip šiuo atveju vaikas jau nebegyvena su motina, todėl nebereikalingas papildomas vaiko priežiūros poreikis dėl būsto kompensacijos užtikrinimo), galima kreiptis dėl papildomo išlaikymo išieškojimo nutraukimo, padidinimo, sumažinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 28 punktas).

74. Šiuo atveju ginčo šalys taikos sutartyje (ginčijame 1.4 punkte) susitarė dėl tam tikros papildomos išlaikymo tvarkos ir toks susitarimas iš esmės susijęs su išlaikymu vaikui, papildomu vaiko priežiūros poreikiu siekiant užtikrinti jam gyvenamąją vietą), dėl to jeigu aplinkybės pasikeitė, iš esmės išnyko (t. y. vaikas pradėjo gyventi su tėvu), tai iš esmės prašoma pakeisti susitarimą abiejų sutikimu, arba nutraukti (kai nebuvo sudarytas abiejų šalių susitarimas), jeigu išnyko poreikis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šio ieškovo pareikšto ieškinio formuluotė dėl „nutraukimo“ yra tinkama, ir šalims nesant ginčo dėl šio reikalavimo, išnykus šiam papildomam išlaikymo poreikiui, šis reikalavimas tenkinamas, t. y. nutraukti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Taikos sutarties 1.4 p. numatyto šalių susitarimo dalį, kurioje ieškovas A. K. įsipareigojo kompensuoti nepilnamečiam vaikui A. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

75. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

76. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. nepateikė teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas yra byloje sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį pagal ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas, priimdamas pradinį ieškinį, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nurodė, jog už pradinio ieškinio reikalavimus (nuo kurių mokėjimo ieškovas neatleistas) ieškovas turėjo sumokėti bendrą 100 Eur žyminį mokestį (83 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 17 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 350 Eur „vaiko pinigų“ priteisimo, nuo kitų reikalavimų (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovas buvo atleistas). Ieškovas sumokėjo minėtą 100 Eur žyminį mokestį. Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį šioje byloje dėl dalies reikalavimų (neturtinio pobūdžio reikalavimų), ieškovui buvo grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio, t. y. 62,25 Eur, t. y. dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų žyminio mokesčio (83 Eur) jau yra išspręstas 2021 m. spalio 28 d. nutartyje, ieškovas patikslintame ieškinyje neatsisakė reikalavimo dėl 350 Eur „vaiko pinigų“ priteisimo iš atsakovės, todėl iš esmės ieškovas patyrė byloje 17 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį dalyje už 350 Eur reikalavimą dėl „vaiko pinigų“.

77. Atsakovė (jos atstovė) pateikė teismui įrodymus apie patirtas 455,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

78. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl periodinio išlaikymo tenkintas 56,33 proc. (169x100/300); reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 56,33 proc. (676x100/1200); uzufrukto nustatymo reikalavimas laikomas išvestinai susijęs su reikalavimais priteisti periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Reikalavimas dėl 350 Eur „vaiko pinigų“, nors buvo atmestas, tačiau šis atmestas dėl to, jog atsakovė jį įvykdė bylos nagrinėjimo metu (t. y. sumokėjo (grąžino) ieškovui reikalaujamą sumą 2022 m. sausio 13 d.). Kaip byloje nustatyta ir neginčijama, vaikas A. K. negyveno su atsakove (motina) nuo 2021 m. balandžio 28 d., vaikas nuo nurodyto laikotarpio faktiškai nuolatos gyveno su tėvu (ieškovu) A. K., todėl laikytina, kad šiuos 350 Eur „vaiko pinigus“, kurie valstybės buvo skirti vaikui A. K., turėjo turėti ir naudoti vaiko interesais būtent tėvas su kuriuo tuo metu gyveno vaikas A. K., o ne motina, kuri nepagrįstai jų negrąžino iš karto, kai tik ieškovas pareiškė reikalavimą juos pervesti jam. Šis ieškinio reikalavimas (jeigu jis nebūtų savanoriškai padengtas atsakovės), būtų patenkintas pilnai kaip pagrįstas. Ši aplinkybė leidžia laikyti (skirstant bylinėjimosi išlaidas), kad šis reikalavimas 100 proc. buvo pagrįstas. Dėl paskutinio reikalavimo „nutraukti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Taikos sutarties 1.4 p. numatyto šalių susitarimo dalį, kurioje ieškovas A. K. įsipareigojo kompensuoti nepilnamečiam vaikui A. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos“, darytina išvada, kad tarp ginčo šalių dėl šio reikalavimo nebuvo ginčo (jis nebuvo pareikštas su pradiniu ieškiniu, o vėliau pareiškus patikslintame ieškinyje, jis priimtas, bet išspręstas be ginčo, todėl šalių procesinis elgesys dėl šio reikalavimo laikytinas tinkamu, todėl dėl šio reikalavimo bylinėjimosi išlaidos neskirstomos tarp šalių (nukrypstama nuo bendrų paskirstymo taisyklių), taip pat nepriteistina valstybei naudai dėl šio reikalavimo atitinkama dalis, ieškovui buvus atleistam nuo žyminio dėl šio reikalavimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taigi, bendrai laikoma, jog patenkinta 70,89 proc. reikalavimų ((56,33 reikalavimas dėl periodinio išlaikymo +56,33 reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo +100 reikalavimas dėl „vaiko pinigų“):3).

79. Nagrinėjamu atveju atsakovė Ž. N. atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, teismui pateikta galutinė pažyma, kad buvo patirtos 455,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

80. Taip pat šioje byloje patirta 1,79 Eur pašto išlaidų.

81. Taip pat ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, dėl to tarp šalių turi paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis (nuo kurio ieškovas buvo atleistas). Už reikalavimą dėl 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo, pareiškus šį reikalavimą elektroninio ryšio priemonėmis, žyminis mokestis sudarė 27 Eur; už 300 Eur periodinio išlaikymo reikalavimą žyminis mokestis sudarė 81 Eur ((300 Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc.). Bendrai žyminis mokestis už šiuos reikalavimus sudarė 108 Eur.

82. Taigi, laikant, kad ieškovo reikalavimas dėl 350 Eur „vaiko pinigų“ buvo pagrįstas 100 proc., iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 17 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą.

83. Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei už atleistus ieškinio reikalavimus (108 Eur) sprendžiama pagal proporcingai patenkintų reikalavimų dalį už tuos reikalavimus dėl kurių ieškovas buvo atleistas, t. y. buvo patenkinta 56,33 proc. šių reikalavimų (nuo kurių ieškovas buvo atleistas), todėl atsakovė turėtų atlyginti 60,84 Eur šių išlaidų (tačiau pagal antrinės teisinės pagal teikimo sprendimą, ji atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų), o ieškovas turi atlyginti 47,16 Eur, todėl ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai.

85. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (455,66 Eur) taip pat sprendžiama pagal proporcingai patenkintų visų reikalavimų dalį, t. y. buvo patenkinta 70,89 proc. reikalavimų, todėl atsakovė turėtų atlyginti 323,02 Eur šių išlaidų (tačiau pagal antrinės teisinės pagal teikimo sprendimą, ji atleista nuo šių antrinės teisinės pagalbos išlaidų), o ieškovas turi atlyginti 132,64 Eur, todėl ši suma priteisina iš ieškovo valstybės naudai.

86. Taigi, bendrai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 47,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (47,16+0,52) už žyminį ir pašto išlaidas, o taip pat 132,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

87. Teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat priteisė iš atsakovės Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo prašymo pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskyrė ieškovą nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. 2021 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinus dalinę taikos sutartį, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje, kuria buvo nustatyta nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu (ieškovu) A. K. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikino išlaikymo. Atsakovė įpareigotina vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Priteisti iš atsakovės Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 676 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto iš tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo (250 Eur) nepilnamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimą nuo 2021 m. balandžio 28 d.

Nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Taikos sutarties 1.4 p. numatyto šalių susitarimo dalį, kurioje ieškovas A. K. įsipareigojo kompensuoti nepilnamečiam vaikui A. K. būsto nuomos išlaidas, mokėdamas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 47,68 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 132,64 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo (200 Eur) panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.