Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Cal Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cal Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš apeliantės priteisti 12 000,00 Eur nuostoliai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr.2018/08/07 dėl atraminės sienutės įrengimo būsimai sporto aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini).; Sutarties kaina – 11 560,00 Eur arba 263,00 Eur už 1 m³ panaudoto betono. Sutarties 6.4.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė savo lėšomis ištaisys nekokybiškai ar su defektais atliktus darbus, taip pat jei bus nusižengta statybos norminiams dokumentams. Sutarties 10.1 punktu šalys susitarė, kad atlikti darbai bus priimti pasirašant Darbų perdavimo-priėmimo aktus, juose įvertinus atliktų darbų būklę. Kaip ieškinyje buvo nurodęs ieškovas, atraminės sienutės įrengimas baigtas 2020 m. spalio 30 d. ir už betonavimo darbų atlikimą ieškovas atsakovei sumokėjo 12 000,00 Eur (2018 m. lapkričio 26 d.). Ieškovas 2019 m. gegužės 6 d. el. laišku informavo atsakovę apie atraminės sienelės avarinę būklę ir prašė skubiai išspręsti situaciją. Ieškovas pateikė UAB „Altitudė ranga“ parengtą lokalinę sąmatą dėl avarinės būklės atraminės sienos išardymo, statybinių šiukšlių išvežimo ir utilizavimo, naujos monolitinės sienos įrengimo darbų, kurioje darbų vertė apskaičiuota 28 789,18 Eur.

15. Kaip matyti, byloje ieškovas laikosi pozicijos, kad jis, užsakęs iš atsakovės rangos darbus – atraminės sienelės įrengimą savo asmeniniams poreikiams, - yra vartotojas ir gavęs iš atsakovės nekokybišką paslaugą (atraminė sienelė, net nepasibaigus jos įrengimo darbams, yra avarinės būklės), pagrįstai pasinaudojo Civiliniame kodekse įtvirtintu savo teisių gynimo būdu, t. y. atsakovei atsisakius geranoriškai pašalinti nekokybiškai įrengtos sienelės trūkumus, ieškovas kreipėsi į kitą atestuotą įmonę dėl avarinės būklės atraminės sienelės išardymo/įrengimo lokalinės sąmatos parengimo, ir šios sąmatos pagrindu prašo priteisti iš atsakovės nustatyto dydžio nuostolius. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog tarp šalių susiklostę santykiai neturi būti kvalifikuojami kaip vartojimo statybos rangos santykiai, kadangi ieškovas, turintis žinių ir patirties statybos srityje, negali būti laikomas eiliniu vartotoju. Taip pat, anot atsakovės, ieškovas neįrodė apeliantės nekokybiškai atliktų darbų fakto ir civilinės atsakomybės sąlygų, o už ginčo objekto būklę atsakingas būtent ieškovas.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

16. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

17. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

18. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

19. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – yra fizinis asmuo (ieškovas), o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas) - atsakovė. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (atraminės sienutės įrengimas būsimai sporto aikštelei) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, ir byloje nėra jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų, nei viena iš šalių neteigė ir neįrodinėjo komercinio - profesinio sutartimi sulygtų statybos darbų atlikimo tikslo. Apeliantės argumentai, jog, atsižvelgiant į Sutarties 5 punkto sąlygą („Užsakovas pasirūpina betono mišiniais ir jų transportavimu bei technika, kuri atliks žemės darbus už savo lėšas“) ieškovo negalima laikyti eiliniu vartotoju, nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikuoti ir vertinti kitaip, negu vartojimo statybos rangos, kadangi šalys yra dispozityvios susitarti dėl medžiagų, reikalingų statybos darbų atlikimui, įgijimo subjekto, tvarkos ir pan., ir taip savaime nelemia sutarties kvalifikavimo vartojimo ar ne vartojimo sutartimi Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

20. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Dėl atliktų darbų kokybės ir atsakomybės už atsiradusius trūkumus

21. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

22. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (4 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

24. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas visas ieškovo užsakymu parengtas Kiemo aikštelės su atramine sienele techninis projektas, pagal kurį atraminė sienelė kaip tik ir buvo skirta sulaikyti žemės sluoksnį, t. y. turėjo būti skirta tarnauti kaip užtvaras, prilaikyti žemės gruntą, kas atitinkamai reikalauja jos atsparumo, tvirtumo, patvarumo Byloje nėra duomenų, kad su šiuo projektu ar su ieškovo užsakyto atlikti darbų pobūdžiu, tiesiogine paskirti ir funkcija atsakovė būtų nesusipažinusi ar, būdama profesionalė statybų srityje, reikalautų užsakovo (ieškovo) parengti, susipažinti ir tokiu būdu ar kitais būdais išaiškinti visas reikšmingas darbų atlikimui aplinkybes, kad galėtų tinkamai pasiruošti darbų atlikimui.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų (el. laiškai atsakovei, pretenzijos, fotonuotrauka ir kt.), byloje iš esmės nėra ginčo, jog atraminė sienelė turi trūkumų, yra įskilusi, įlinkusi ir iš esmės negali atlikti savo pagrindinės paskirties, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovas įrodė sienelės trūkumų faktą – tiek paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais; be to, atraminės sienelės trūkumai. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo 2018 m. lapkričio 26 d. atliktas mokėjimas už atliktus darbus patvirtina atliktų darbų kokybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laikotarpį užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas (CK 6.666 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju nors vykstant statyboms ieškovas neturėjo pretenzijų dėl darbų kokybės ir už faktiškai atliktą darbų dalį atsiskaitė, taip vykdydamas savo sutarties prievoles ieškovo atžvilgiu tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo eliminuoti ieškovo teisės į atliktų darbų garantinį laikotarpį, numatytą CK 6.666 straipsnyje ir nepanaikina ieškovo teisės kelti klausimą dėl atliktų darbų trūkumų per šį statybos darbų garantinį terminą, per kurį rangovas turi bet kuriuo atveju užtikrinti, kad darbų rezultatas yra tinkamas ir kokybiškas.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui įrodžius atraminės sienelės trūkumų faktą, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, kad dėl atsiradusių defektų nebuvo atsakovės kaltės, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir trūkumai bei žala, ta apimtimi, kurią nustatė teismas, atsirado ne dėl atsakovės kaltės.

28. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.659 straipsnyje būtent rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

29. Nors abi ginčo šalys teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pripažino faktą, kad Sutartimi sulygti darbai nebuvo iki galo atsakovės užbaigti 2018 m. rudenį, t. y. kad baigiamieji ar papildomi darbai dar turėjo būti atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir įrodymų, kaip pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė būtų nurodžiusi ieškovui neatlikti tam tikrų darbų be jos žinios (šiuo atveju –neatlikti žemės kasimo darbų ar kitų veiksmų, kurie galėtų pakenkti darbų užbaigimui ar jau faktiškai atliktų darbų kokybei, būklei ar pan.), o tai suponuoja atitinkamu laipsniu paties rangovo kaltę net ir dėl ieškovo veiksmais, be atsakovės žinios atlikus žemės kasimo darbus be paruošiamųjų darbų, padarytos žalos atsiradimo. Atsakovė yra profesionalė statybų srityje, tad ir turinti vykdyti bendradarbiavimo pareigą su užsakovu, todėl šiuo atveju negalėdama nežinoti apie ieškovo ketinimus atlikti žemės kasimo darbus (pažymėtina, jog pati atsakovė pripažįsta buvus šalių susitarimui, kad žemės kasimo darbus atliks būtent ieškovas, nes dėl tokių darbų Sutartimi nebuvo susitarta), privalėjo elgtis kaip atidus ir rūpestingas, bendradarbiaujantis su užsakovu rangovas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, - rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

30. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė byloje iš esmės jokių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės atstovo paaiškinimus apie trūkumų atsiradimo priežastis, pobūdį ir pan., kurie leistų spręsti, jog dėl šių trūkumų atsiradimo kaltas išimtinai ieškovas, kad atsiradę trūkumai yra vien ieškovo veiksmų, bet ne netinkamos atsakovės darbo kokybės ar netinkamos užsakovo informavimo pareigos įvykdymo pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neprašė teismo skirti ekspertizę atraminės sienelės trūkumams, jų pobūdžiui, taip pat ir trūkumų ištaisymo išlaidų dydžiui nustatyti, neteikė į bylą jokių kitų objektyvių įrodymų, susijusių su trūkumų atsiradimo priežastimi, pobūdžiu, jiems pašalinti reikalingų atliktų veiksmų ir jų vertės nustatymu ir pan.

32. Kita vertus, nagrinėjamu atveju atraminės sienelės pažeidimai ir trūkumai atsirado ne bet kada, o būtent, kaip matyti iš bylos medžiagos ir spręstina iš šalių paaiškinimų, po ieškovo atliktų žemės kasimo prie sienelės darbų, t. y. buvo sąlygoti ir šiuo atveju paspartinti ir paties ieškovo veiksmų, atliekant žemės kasimo darbus, prieš tai neatlikus būtinų sienelę nuo pažeidimų apsaugoti paruošiamųjų darbų, drenažo įrengimo darbų ir pan., pačiam atsakovui neužbaigus visų Sutartimi sulygtų darbų, kas sudarė pirmosios instancijos teismui pagrįstą ir pakankamą pagrindą konstatuoti buvus mišrią kaltę, t. y., kaip matyti, net beveik 60 procentų paties ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atraminės sienelės pakitimai šiuo atveju yra abiejų Sutarties šalių veiksmų pasekmė, kadangi, viena vertus, atsakovė tinkamai neinformavo ieškovo apie veiksmus, kurių be jos žinios negalima buvo atlikti, o taip pat nepateikė objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog darbų trūkumai nebuvo jos nekokybiško darbo rezultatas, kita vertus, pats ieškovas, atsakovei neužbaigus visų Sutartimi sulygtų statybos darbų ir neinformavęs rangovės, savo nuožiūra ir iniciatyva atliko atitinkamus darbus prie pat atraminės sienelės, dėl kurių jos būklė ženkliai pakito/pablogėjo.

Dėl nuostolių dydžio

34. Nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ieškovas siekė, kad iš atsakovės būtų priteista suma, reikalinga netinkamai atliktų darbų trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, teisėjų kolegijos nuomone, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (kreditorių) verstų patirti papildomas išlaidas ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), atlyginimo. Ieškovas, pateikdamas į bylą atestuotos įmonės UAB „Altitudė ranga“ sudarytą sąmatą, siekė, kad iš atsakovės būtų priteista tokia nuostolių suma, kuri reikalinga atraminės sienutės atstatymui į tokią padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei būtų suteikta kokybiška paslauga. Minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei konstatavęs miršią kaltę priteisė iš atsakovės ieškovo naudai ne visą ieškovo prašomą 28 789,18 Eur sumą, tačiau 12 000,00 Eur žalos atlyginimo sumą. Šiuo atveju, viena vertus, sutiktina su apeliantės argumentu, jog teismas nedetalizavo priteistos žalos atlyginimo dydžio (būtent 12 000,00 Eur), tačiau kita vertus, apeliantė apskritai neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų priteistos sumos pagrįstumą, teismo konstatuotą atsakovės kaltės lygį (procentą), o svarbiausia, kurie paneigtų ieškovo nurodomą ir jam leistinomis ir prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėjamos žalos dydį. Apeliantė neteikė savo sąmatų, skaičiavimų arba kitų rašytinių įrodymų dėl tokio pobūdžio darbų, medžiagų kainos ir pan., kaip minėta, neprašė teismo skirti ekspertizę būtinoms trūkumų šalinimo išlaidoms įvertinti. Tuo tarpu ieškovas nagrinėjamu atveju sprendimo neskundė, jam pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio nekvestionavo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, remdamasis savo įsitikinimu, įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo principais, siekdamas užtikrinti abiejų šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą, spręsti dėl 12 000,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

36. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad buvo kilę klausimai dėl atraminės sienelės ir kitų statinių statybos teisėtumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, juo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, neteisėtos statybos padariniai, jeigu tokia ir buvo, pašalinti – ieškovo sumokėta įmoka už statybos įteisinimą, parengtas techninis statinio projektas, kreiptasi dėl statybos leidimo išdavimo ir pan.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Kadangi ieškovas nepateikė teismui duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Cal Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.