Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei UAB „Cal Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovas L. T. ir jo atstovas advokatas Girdutis Vainius iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Paulius Hibner iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr.2018/08/07 dėl atraminės sienutės įrengimo būsimai sporto aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini); Sutarties kaina - 11560,00 Eur arba 263,00 Eur už 1 m³ panaudoto betono. Sutarties 6.4.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė savo lėšomis ištaisys nekokybiškai ar su defektais atliktus darbus, taip pat jei bus nusižengta statybos norminiams dokumentams. Sutarties 10.1 punktu šalys susitarė, kad atlikti darbai bus priimti pasirašant Darbų perdavimo-priėmimo aktus, juose įvertinus atliktų darbų būklę. Atraminės sienutės įrengimas baigtas 2020 m. spalio 30 d. ir už betonavimo darbų atlikimą ieškovas atsakovei sumokėjo 12000,00 Eur (2018-11-26). Ieškovas 2019 m. gegužės 6 d. el. laišku informavo atsakovę apie atraminės sienelės avarinę būklę ir prašė skubiai išspręsti situaciją. Ieškovas pateikė UAB „Altitudė ranga“ parengtą lokalinę sąmatą dėl avarinės būklės atraminės sienos išardymo, statybinių šiukšlių išvežimo ir utilizavimo, naujos monolitinės sienos įrengimo darbų, kurioje darbų vertė apskaičiuota 28789,18 Eur. Ieškovas pateikė 2020 m. liepos 3 d. išduotą leidimą statyti kiemo aikštelę su atramine sienele.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu ir vertinimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kai viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Kalbant apie rangovo atsakomybę, CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu - pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnyje numatyta, kad rangovas: 1) neatlygintinai pašalina trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas); atitinkamai sumažina darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) atlygina trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs,kad rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, nutarties 11 punktas).

Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-565/2011). Tais atvejais, kai statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014, 2016-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, nutarties 55 punktas).

Konkrečiu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. Statybos rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo (iki 2018-08-07) įrengti atraminę sienutę būsimai sporto aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1.4 punktas). Procesiniuose dokumentuose šalys nurodo, kad darbai galutinai atlikti 2018 m. spalio 30 d., tačiau teismoi posėdyje šalys ir jų atstovai tvirtino ir pripažino, kad realiai darbai nebuvo atlikti iki galo. Atsakovės atstovas nurodo,kad ieškovui buvo išaiškinta, jog žemės kasimo darbų negalima vykdyti kol neatlikti papildomi darbai, tačiau savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais. Ieškovas iš esmės neneigė, kad žemės kasimo darbai buvo atlikti apie tai nepranešus atsakovei, nes pagal Sutarties 5 punktą, jis (ieškovas) pasirūpina betono mišiniais ir jų transportavimu bei technika. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad atsakovė netinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus. Juolab, kad atraminės sienelės būklės pakitimui įtaka buvo padaryta ir ieškovo veiksmais – žemės kasimo darbų vykdymas neatlikus drenažo ir kitų paruošiamųjų darbų. Nors atsakovė, gindama savo poziciją, pabrėžtinai akcentavo, kad ieškovas siekia atgauti išlaidas už neteisėtai (be statybos leidimo) miško žemėje pastatytos atraminės sienutės trūkumų pašalinimą, tačiau į bylą pateikti dokumentai paneigia šiuos atsakovės teiginius, nes ieškovui yra suteiktas leidimas tokios aikštelės statymui aukšiau nurodytu adresu.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, jog žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšomis, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas objektyviai, žalos dydį įrodinėjant visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikalavimą dėl 28789,18 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiškai atliktų darbų, atlyginimo, iš esmės grindžia į bylą pateikta UAB „Altitudė ranga“ sudaryta sąmata, argumentuodamas, kad būtent tokio dydžio suma reikalinga atraminės sienutės atstatymui į tokią padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei būtų suteikta kokybiška paslauga. Konstatavus, kad atraminės sienutės būklės pakitimai yra abiejų šalių veiksmų pasekmė, nes atsakovė, įmonė užsiimanti statybų verslu, kuriai keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, - tinkamai (raštu) neinformavo ieškovo apie veiksmus, kurių negalima atlikti be jos (atsakovės) žinios, o ieškovas, žinodamas, kad atsakovė faktiškai nėra užbaigusi sienutės įrengimo darbų - pradėjo žemės kasimo darbus, šalių ginče siekiant išvengti ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita, vadovaujantis šalių bendradarbiavimo principu, ieškinys tenkinamas iš dalies, t.y. priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 12000,00 Eur.

Kitus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei aplinkybes teismas laiko teisiškai nereikšmingais sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų nepasisako. Juolab, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 12000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 5 dalį, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokėtinas žyminis mokestis sudaro pusę sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų. Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 864,00 Eur žyminis mokestis. Kitų šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra.

Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkintas 41,68 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 360,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,27 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,15 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Cal Baltic“, į.k. 302619805, ieškovui L. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 12000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų 00 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 12000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 360,12 Eur (trys šimtai šešiasdešimt eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Cal Baltic“, į.k. 302619805, į valstybės biudžetą 5,12 Eur (penkis eurus 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovo L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,15 Eur (septynis eurus 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.