Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui N. T., išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir jo priteisimo momento (pradžios) teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). ieškovei gimė sūnus M. M., jo gimimo įraše Nr. 53 įrašytais duomenimis, vaiko motina yra S. M. (G.), duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė S. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas N. T. yra jos sūnaus M. M. tėvas, suteikti sūnui M. M. atsakovo pavardę ir priteisti iš atsakovo sūnaus M. M. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas N. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad jei ekspertizės išvados patvirtins, kad jis yra vaiko tėvas, jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštaravo dėl ieškovės prašomos nustatyti vaiko ir jo bendravimo tvarkos. Sutiko prisiimti pareigą išlaikyti vaiką, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėties bei turimų problemų dėl sveikatos jis vaiko išlaikymui mokėtų po 120,00 Eur kas mėnesį, prašomą priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos prašo išdėstyti trejų metų laikotarpiui.

21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir DNR ekspertizės išvadas, skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovas N. T. yra M. M. tėvas, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, ir įvertinęs formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 190,00 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neaugino sūnaus nuo pat gimimo, tarp jų nėra susiformavusio ryšio, kad dėl ieškovės prašomos nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos ginčo byloje nėra, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, jog prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl gali būti tvirtinama, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovo prašymo netenkino. Pažymėjo, jog sprendimai dėl išlaikymo vykdytini skubiai, todėl skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima.

22. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių – dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir jo priteisimo momento (pradžios), teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

23. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnamečiam sūnui priteisiamo išlaikymo dydį neatsižvelgė į protingų vaiko poreikių kriterijų, tik formaliai vieno minimaliojo mėnesio atlyginimo dydį prilygino nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiai mėnesio išlaikymo sumai, dėl to netinkamai taikytos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, taip pat pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai suponuoja išvadą, kad apelianto nurodyti išlaikymo dydžio priteisimo kriterijai, pagal jo skundo argumentus, turėtų būti taikomi atsižvelgiant ne į vaiko, bet atsakovo teisių ir interesų gynimą.

24. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota, jis skiriamas siekiant užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta ieškovės parengta išsami išlaidų detalizacija, pagal kurią iš viso vaiko poreikiams reikalinga 380 Eur suma, kurią sudaro (b. t. I, b. l. 145): išlaidos maistui, rūbams, avalynei, higienos prekėms, išlaidos priemonėms mokykloje, užklasinei veiklai, būreliams, laisvalaikiui, komunaliniai mokesčiai, išlaidos internetui. Ieškovė taip pat į bylą pateikė kvitus, patvirtinančius dalį patiriamų išlaidų (b. t. II, b. l 186–191). Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog beveik 10 metų amžiaus šalių nepilnamečiam sūnui pakaktų apelianto siūlomo 120,00 Eur išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovas prie nepilnamečio vaiko, kuriam 2019 m. kovo 7 d. sukaks 10 metų, išlaikymo nėra prisidėjęs. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį neatsižvelgė į protingų vaiko poreikių kriterijų, o tik formaliai vieno minimaliojo mėnesio atlyginimo dydį prilygino nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiai mėnesio išlaikymo sumai.

26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis

27. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su priteisto 190,00 Eur išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, jog jo materialinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės, ji gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris dirba ir gauna stabilias pajamas. Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina kūdikį, jos gaunamos pajamos minimalios, jas sudaro išmokos už vaikus. Ieškovė, be sūnaus M., augina dar du nepilnamečius vaikus, kilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto neturi. Nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. dirbo 4 valandas per dieną savo mamos A. R. T. įmonėje. Byloje duomenų, kad atsakovui įstatymų nustatyta tvarka apribotas darbingumas, nepateikta. Atsakovo studijų (duomenys neskelbtini) baigimo terminas (duomenys neskelbtini). Atsakovo pragyvenimą finansuoja mama. Gyvena pas draugę; turi nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalį 46,2600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) jo vardu registruotos transporto priemonės: „Tauras 3500“, valstybinis (duomenys neskelbtini), automobilis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Tauras 2501-02“, valstybinis (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz 312 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog duomenų, kad apelianto turtinė padėtis būtų blogesnė negu ieškovės, nėra, apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo jo sunkios materialinės padėties, dėl kurios jis negalėtų mokėti nepilnamečiam sūnui 190,00 Eur išlaikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, leidžiančius spręsti apie ieškovo finansinę padėtį ir galimybes ją gerinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių gauti didesnes pajamas, byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo nustatytą išlaikymo sumą (190,00 Eur) apeliantui mažinti, nes jis turi nekilnojamojo turto, turi du automobilius bei priekabų, yra jaunas, darbingas asmuo. Apelianto argumentai, jog siekia įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyti profesiją, pagal kurią galėtų rasti darbą, vertintini teigiamai, tačiau nelaikytini priežastimi mažinti priteistą išlaikymą, nes nustatyta išlaikymo suma nėra didelė, o šalyje šiuo metu vyraujanti situacija darbo rinkoje leidžia nesunkiai rasti įvairaus pobūdžio darbą.

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino byloje esančius faktinius duomenis dėl atsakovo sveikatos būklės, nors byloje pateikti duomenys apie diagnozuotas ligas patvirtina, kad sveikatos problemos rimtos, trukdančios įsidarbinti. Aplinkybė, kad nėra pripažintas neįgalumas, nepaneigia diagnozuotų ligų fakto bei šių ligų pobūdžio ir sunkumo. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra 40 metų darbingo amžiaus vyras. Atsakovo į bylą pateikta gydytojos pažyma (b. t. I, b. l. 53–54) patvirtina, kad jis turi sveikatos problemų, jam ribojamas fizinis krūvis, tačiau jis nėra pripažintas neįgaliu, taip pat jam nėra nustatytas netekto darbingumo lygis. Atsakovas neteikė įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nebandė įrodinėti, kad stengiasi susirasti sveikatos būklę atitinkantį darbą ir gauti didesnių pajamų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl savo nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę, profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui.

31. Teisėjų kolegija kritiškai vertintina ir laiko teisiškai nereikšmingus apelianto argumentus, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, nes ji gyvena su sutuoktiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), todėl tai, kad ieškovė gyvena su sutuoktiniu, nereiškia, kad jis turi pareigą išlaikyti ar prisidėti prie atsakovo sūnaus išlaikymo ar kad tokiu atveju vaiko poreikiai yra mažesni.

32. Taip pat nepagrįstomis pripažintinos apelianto abejonės dėl šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos būklės, kadangi byloje pateiktais medicininiais išrašais (b. t. I, b. l. 165–167) įrodyta, jog šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos problemų. M. M. diagnozuotos ligos: dominuojanti alerginė astma, alerginis rinitas, kalbos išraiškos sutrikimas, jos neabejotinai reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie logopedo, kuris būtinas gydant kalbos išraiškos sutrikimą, paslaugų kainas. Atsakovas, priešingai, jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, kad vaikui nėra būtina logopedo pagalba arba lankymasis baseinuose, nepateikia, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas logopedo paslaugų kainas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodomomis logopedo paslaugų kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai dėl nepilnamečio sūnaus sveikatos būklės atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, jog jai tenka pareiga užtikrinti jo kasdienius poreikius, kuriuos sunku iš anksto numatyti. Ieškovė neišvengiamai patiria daugiau kasdienių nenumatytų sūnaus išlaikymo išlaidų, kurių atsakovas nepatiria.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl paliekama nepakeista.

Dėl išlaikymo priteisimo pradžios (momento)

36. Apeliantas prašo išlaikymo pradžią nustatyti nuo 2018 m. gegužės 11 d., t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo priėmimo dienos. Teigia, jog apie tai, kad yra M. M. biologinis tėvas, jam tapo žinoma tik iš DNR ekspertizės išvados, su kuria buvo supažindintas teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 10 d., metu.

37. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos – nuo 2017 m. birželio 20 d. Pažymėtina, kad turtinės nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą su ieškiniu metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. M. priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į išlaikymą, o atsakovams sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti vaikui išlaikymą nekiltų, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.

39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

40. Skirtingai, nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir jam diagnozuotus sveikatos sutrikimus, ir sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir šalių finansines galimybes atitinka 190,00 dydžio išlaikymas, mokamas atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010,ir kt.).

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Byloje pateikti duomenys (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos) patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliantui N. T. sudaro 169,00 Eur, ieškovės S. G. antrinės teisinės pagalbos, apeliacinės instancijos teisme, išlaidos – 104,00 Eur.

44. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

45. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.