Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui N. T., išvadą teikianti institucija byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus, suteikti sūnui M. M. atsakovo pavardę; priteisti iš atsakovo sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; nustatyti sūnaus Mato, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi : tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su sūnumi atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą, vieną kartą per savaitę kartu su ieškove, vėliau – tris mėnesius – vieną kartą per savaitę ieškovei nedalyvaujant ; po šešių mėnesių, jei tai nekenks vaiko interesams ir jis jausis saugiai – kas antrą savaitgalį pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį sutartu laiku ir grąžinant sekmadienį, ne vėliau kaip 18.00 val.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad M. M. yra atsakovo sūnus. Gyvendama su A. M. ji turėjo romantišką vakarą su atsakovu, ko pasėkoje pastojo. Kad atsakovas gali būti Mato tėvas pradėjo galvoti sūnui augant, kai jis darėsi labai panašus į atsakovą, tokių įtarimų kilo ir jos artimiesiems, kurie pažinojo atsakovą. Atsakovą ieškovė informavo, kad jis turi sūnų, prašė nuvykti kartu į ekspertizės įstaigą, pasidaryti DNR ekspertizę, tačiau atsakovas nesutiko. Sūnumi nuo gimimo rūpinasi ieškovė. Vidutiniškai per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia skirti apie 380 EUR. Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriems būtinas išlaikymas. Sūnus yra Klaipėdos P. M. progimnazijos moksleivis, sūnui reikia ne tik maisto, rūbų, avalynės, bet būtina pirkti uniformą, mokymosi priemones, kitus būtinus daiktus. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina kūdikį. Nepilnamečius vaikus išlaikyti ieškovei padeda ir ją išlaiko jos sutuoktinis. Atsakovo ir sūnaus Mato tarpusavio ryšiai yra nesusiformavę, sūnus žino, kad atsakovas yra jo tėvas, tačiau bendrauti jam yra tekę tik vieną kartą. Todėl siekiant sukurti jų tarpusavio ryšius, atsakovo ir sūnaus bendravimas iš pradžių turėtų vykti kartu su ieškove, vėliau sūnus galėtų bendrauti ir nedalyvaujant ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė S. G. ir jos atstovė advokatė Lina Tamošaitienė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad M. M. gali būti jo sūnus, jis nežino, apie tai ieškovė jam nesakė, su ieškove artimai bendravo ne pastoviai, bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno, todėl šio klausimo sprendimui reikalinga skirti DNR ekspertizę. Tuo atveju, jei ekspertizės išvados patvirtins, kad jis yra vaiko tėvas, jis sutiktų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat prisiimtų pareigą išlaikyti vaiką, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėtie bei turimų problemų dėl sveikatos jis galėtų vaiko išlaikymui mokėti po 120 EUR kas mėnesį. Taip pat iš esmės neprieštarautų su ieškovės prašoma nustatyti vaiko ir jo bendravimo tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovas N. T. ir jo atstovė advokatė R. M. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nes ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis yra per didelis, prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 120 EUR per mėnesį bei išdėstyti prašomą priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos trijų metų laikotarpiui.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Aldonos Venckaitienės išvadomis bylos duomenys bei įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas pagrįstas, taip pat vaiko išlaikymui būtina priteisti iš atsakovo po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, minimalius poreikius, atsakovo nurodoma 120 EUR išlaikymo sumai yra aiškiai nepagrįsta ir tai nepatenkintų minimalių vaiko poreikių; taip pat būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė išlaiko dar du nepilnamečius vaikus; be to atsakovas turi nekilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto, kurį realizavus ar protingai naudojant galėtų gauti papildomas pajamas, kurias skirtų vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ieškovei gimė sūnus M. M., kurio gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė S. M. (G.), duomenų apie tėvą nėra.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

UAB “Synlab Lietuva“ biologinės tėvystės 2018 m. balandžio 26 d. tyrimo išvadomis atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,9999 % tikimybė, kad atsakovas N. T. yra biologinis nepilnamečio M. M. tėvas.Teismo posėdžio metu atsakovas šių aplinkybių neginčijo, su jomis sutiko, pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko M. M. tėvas. Šalių paaiškinimai, byloje tirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko M. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis), todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas N. T. yra nepilnamečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo N. T. sūnus, atsakovo N. T. nepilnamečiui sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), suteiktina atsakovo pavardė „T.“ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vadovaujasi išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo( CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilametis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. G. ir atsakovo N. T. sūnus. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dalyje dėl nepilnamečio Mato gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad nepilnamečio vaiko M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Įvertinus tai, taip pat įvertinus nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis M. nuo gimimo gyvena su ieškove, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas – nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Įstatymu įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina kūdikį, jos gaunamos pajamos yra minimalios, išmokos už vaikus; kilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto neturi. Atsakovas dirba 4 valandas į dieną savo mamos A.R. T. įmonėje; daug metų vargina dideli nugaros skausmai, dėl ko negali dirbti fizinio darbo, tačiau jam diagnozuoti susirgimai nėra pagrindas nustatyti neįgalumą ar tam tikrą darbingumo lygį. Mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, studijos baigsis 2018 m. birželio 30 d. Jam nėra mokama stipendija. Atsakovo pragyvenimą bei studijas finansuoja mama. Gyvena pas draugę; turi nekilnojamąjį turtą: 1/3 dalis 46.2600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); jo vardu registruotos transporto priemonės: Tauras 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tauras 2501-02, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis M. B. 312 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama ar jį teikdami tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, ieškovė detaliai pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikui skiria apie 380 EUR. Atsakovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 120 EUR per mėnesį.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jo darbo užmokestis yra minimalus, kitų išlaikytinių neturi, santuokos nėra sudaręs. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, nors ir skundžiasi nugaros skausmais ir jo darbingumas įstatymų nustatyta tvarka nėra apribotas, atsižvelgus į atsakovo amžių pagal byloje turimus duomenis, leidžia tai daryti; būdamas darbingas žmogus, atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo vaiko poreikius.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų M. M., ieškovei tenka didžiausioji nepilnamečio sūnaus M. M. rūpinimosi našta. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų reikalinga 120 EUR suma per mėnesį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 380 EUR sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinęs formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą sūnui didesnį ir teiktino išlaikymo nepilnamečiui dydis turėtų būti po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertina ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog jis mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje ir studijos baigsis 2018 m. birželio 30 d., kad jis turi specialųjį išsilavinimą ir net nedirbo pagal įgytą specialybę ilgą laiko tarpą, kad atsakovas neteikė įrodymų ir nebandė įrodinėti, kad jis ieškojo ir bandė susirasti jo nurodomą sveikatos būklę atitinkantį darbą ir/ar kad ieškomo darbo bei/ir didesnių pajamų negavo dėl savo nurodomo nugaros skausmo, kad atsakovo darbingumas įstatymo nustatyta tvarka nėra apribotas, kad jis yra 40 metų vyras ir yra darbingas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl savo nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų pajamų dėl sveikatos būklės vertintini kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas nėra pripažintas neįgalus, taip pat nėra ir nustatytas netekto darbingumo lygis. Be to, jis neteikė įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nebandė įrodinėti, kad stengėsi susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus visus duomenis bei įrodymus, nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistinas išlaikymo dydis po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad negali teikti savo nepilnamečiui vaikui nurodyto išlaikymo dydžio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas prašo išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisti ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad M. yra jo sūnus, sužinojo tik po DNR ekspertizės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Kai vaiko kilmė iš tėvo yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Bylos duomenimis atsakovas žinojo, jog ieškovė laukiasi, todėl privalėjo būti rūpestingas ir padėti ieškovei auginti, prižiūrėti, rūpintis vaiku, tačiau to nedarė ir net nebandė daryti. Sūnų iki šiol išlaiko viena ieškovė, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis atsakovą ieškovė informavo, kad jis turi sūnų, prašė nuvykti kartu į ekspertizės įstaigą, pasidaryti DNR ekspertizę, tačiau atsakovas nesutiko vykti į ekspertizes įstaigą dėl DNR ekspertizes atlikimo – šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas iš esmės neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė; be to, atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų pagal jo deklaruojamą gyvenamąja vietą, buvo paskelbta jo paieška, taip pat ne vieną kartą jo prašymu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinus tai atsakovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, netenkintinas

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Išaiškinti ieškovei, kad sūnui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti priteisiamo išlaikymo dydžio sumą nuo ieškinio padavimo dienos t.y. 2017 m. birželio 20 d. iki teismo priėmimo dienos, trijų metų laikotarpiui. Savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad dėl savo turtinės padėties, neturi galimybės iš karto sumokėti išlaikymo sumą, nes gauna minimalų atlyginimą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, dėl šių priežasčių negali viso išlaikymo už nurodytą laikotarpį sumokėti iš karto.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas vien blogos materialinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymo institutui taikyti. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vertintinas atsižvelgiant ir į kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, į priimto procesinio sprendimo pobūdį, į tai, ar atidėjus sprendimo vykdymą iš esmės nebus sumenkintas pats sprendimas ir kt. Šiuo atveju, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymą iš esmės būtų paliečiami ne proceso šalių, o nepilnamečio vaiko interesai, kurio teisės ir teisėti interesai vertintini prioritetiškai proceso šalių atžvilgiu.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi skubiai vykdytini yra tiek sprendimai dėl išlaikymo, tiek dėl jo įsiskolinimo priteisimo. Įvertinus išdėstytą, atsakovo prašymas netenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas ir sūnus M. bendrauja tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui atvykus į ieškovės gyvenamąją vietą, vieną kartą per savaitę kartu su ieškove, vėliau tris mėnesius - vieną kartą per savaitę ieškovei nedalyvaujant; sūnui M. jaučiantis gerai, po šešių mėnesių bendravimo laikotarpio nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį sutartu laiku ir grąžinant sekmadienį vakare, ne vėliau kaip 18.00 val.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Įvertinus tai, kad su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ginčo byloje nėra, atsakovas sutinka su tokia bendravimo tvarka, savo reikalavimų nurodytoje dalyje nereiškė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir gali būti tvirtinama, įvertinus taip pat ir nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo su vaiku tvarka (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo N. T. sūnus.

Suteikti vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pavardę T.

Įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas N. T. ir sūnus M. bendrauja 3 (tris) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui N. T. atvykus į ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, vieną kartą per savaitę kartu su ieškove, vėliau 3 (tris) mėnesius - vieną kartą per savaitę ieškovei nedalyvaujant. S. M. jaučiantis gerai, po 6 (šešių) mėnesių bendravimo laikotarpio atsakovas N. T. bendrauja su sūnumi Matu kas antrą savaitgalį pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį sutartu laiku ir grąžinant sekmadienį vakare, ne vėliau kaip 18.00 val.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų.